Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Audrones Kartanienes,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nukentejusiojo ir civilinio ieškovo B. D. W. apeliacini skunda del Vilniaus miesto antro apylinkes teismo 2008 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. pripažintas kaltu padarius nusikalstama veika, numatyta LR BK 281 str. 1 d. ir nuteistas 8 MGL ( 1040 Lt ) dydžio bauda.

Iš V. A. priteista 8273,60 Lt B. D. W. neturtinei žalai atlyginti.

Iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteista B. D. W. 4691,49 Lt turtinei žalai atlyginti bei 1726,40 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nukentejusiajam B. D. W. pripažinta teise i ieškini dalyje del jachtos išlaikymo nuostoliu bei negautu pajamu patenkinima, klausima del ieškinio dydžio perduodant nagrineti civilinio proceso tvarka.

V. A. nuteistas už tai, kad vairuodamas keliu transporto priemone, pažeide keliu eismo saugumo taisykles, del ko ivyko eismo ivykis, del kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t.y., 2007 m. liepos 11 d., apie 17.24 val. Vilniuje, Oslo-Lazdyneliu gatviu sankryžoje, vairuodamas jam priklausanti automobili „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas Oslo gatve Savanoriu prospekto link, sankryžoje prieš sukdamas i dešine, t.y. i Lazdyneliu gatve, iš anksto nepasitrauke prie važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, dešiniojo krašto, pradejo sukti ir nedave kelio ta pacia kryptimi važiavusiam mopedui „ASA SCOOTER“, neregistruotam, priklausanciam ir vairuojamam B. D. W., del ko su juo susidure. Eismo ivykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta mopedo vairuotojo B. D. W. sveikata. Tokiu budu, V. A. pažeide Keliu eismo taisykliu 53, 150 punktu reikalavimus, del ko atsirado minetos pasekmes.

Apeliaciniu skundu nukentejusysis ir civilinis ieškovas B. D. W. prašo pakeisti apylinkes teismo nuosprendžio dali, kuria civilinis ieškinys patenkintas dalinai ir patenkinti ieškini pilnai, t.y. priteisti jam 20 000 Lt neturtines žalos ir 33 713,04 Lt turtinei žalai atlyginti.

Apelianto manymu, priimdamas sprendima del neturtines žalos atlyginimo teismas neatsižvelge i tai, kad jo patirti nepatogumai ir gydymosi trukme nebuvo pasibaigusi bylos nagrinejimo diena. Teismas buvo informuotas, kad butina dar viena operacija, kuri jau atlikta ir vyksta reabilitacinis periodas. Nukentejusysis pažymi, kad iki šiol jis negali gyventi iprasto gyvenimo budo, t.y. dirbti, vairuoti, jam butina kito asmens pagalba higienos proceduru metu bei rengiantis, siaunant. Tai kelia psichologini ir fizini diskomforta, neleidžia jaustis pilnaverciu žmogumi.

B. D. W. nesutinka su teismo išvada, jog jis nepateike irodymu, pagrindžianciu prašoma priteisti turtines žalos dydi, t.y. išlaidu del jachtos išlaikymo ir negautu pajamu. Pažymi, jog teikdamas civilini ieškini, pateike visus dokumentus, kuriuose nurodytos konkrecios sumos, todel nesuprantama, kokie dar dokumentai turejo buti pateikti. Apelianto teigimu, jis iki šiol yra priverstas atsisakyti gaunamu darbo pasiulymu tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, nes negali dirbti. Todel pateikti pasirašyta darbo sutarti negali ir negales, kadangi tokia šiuo metu negali buti sudaryta. Kita vertus, teismui pateiktuose dokumentuose su darbo pasiulymais nurodyta ir siuloma atlyginimo suma.

Be to, nukentejusysis skunde atkreipia demesi i tai, kad pateike teismui advokato padejejo kvita, kuriame nurodyta, kad už civilinio ieškinio paruošima ir civilini ieškini pagrindžianciu dokumentu paketo paruošima jis sumokejo 2000 Lt. Del šiu lešu atlyginimo teismas nuosprendyje visiškai nepasisake.

Nukentejusysis ir civilinis ieškovas B. D. W., jo atstove adv. R. D. Paltarokaite prašo apeliacini skunda patenkinti. Prokuroras, nuteistasis V. A. ir jo gynejas prašo apeliacini skunda atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismo priimtu ir apelianto skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad V. A. sukelto eismo ivykio pasekoje buvo nesunkiai sutrikdyta B. D. W. sveikata, del ko pastarasis patyre turtine ir neturtine žala.

Pagal LR CK 6.250 str. 1 d. neturtine žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinta pinigais.

Neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti LR CK 6.250 str. 2 d. Pagal šio straipsnio nuostata, teismas, nustatydamas neturtines žalos dydi, atsižvelgia i kilusias pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinei žalai nustatyti šioje byloje buvo reikšmingi, pirma, sukelto fizinio skausmo, nuteistojo kaltes, nepatogumu, dvasiniu išgyvenimu, patirto streso momentai, antra – nuteistojo materialine padetis, ir, kaip matyti iš bylos dokumentu, visos šios neturtines žalos dydžio nustatymui reikšmingos aplinkybes, pirmosios instancijos teismui, buvo žinomos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis V. A., eksploatuodamas padidinto pavojaus šaltini – automobili, nebuvo pakankamai atidus, i ka teismas atsižvelge nustatydamas jo kalte, o tuo paciu ir žalos dydi pasekmems atlyginti. Taigi, V. A. neatsargiu nusikalstamu veiksmu pasekoje buvo sutrikdyta B. D. W. sveikata, del lužusio žastikaulio ir atliktos operacijos, tame tarpe ir operacijos, pašalinant konstrukcijas, pooperacinio periodo bei reabilitacijos, nukentejusysis, be jokiu abejoniu, patyre fizini skausma, dvasinius išgyvenimus, stresa ir nepatogumus. Kita vertus, visgi esminiu neturtines žalos atlyginimo kriterijumi yra sužalojimu pasekmes, kurios, sprendžiant iš byloje esancios specialisto išvados, vertinamos nesunkiu sveikatos sutrikdymu ( b.l. 26 ).

Pirmosios instancijos teismas pagristai ivertino ir nuteistojo turtine padeti, t. y. tai, kad V. A. materialiai išlaiko du mažamecius vaikus, o jo ir sutuoktines bendros menesio pajamos, vidutiniškai siekia 3500 Lt per menesi ( b.l. 90-92 ), atkreipiant demesi i tai, jog, kaip kad pripažino teismas nuosprendžiu, del V. A. sukelto eismo ivykio B. D. W. patyre ne tik neturtine, bet ir turtine žala, kurios dydis šiai dienai dar nera aiškus.

Tokiu budu, ivertinus aptartu kriteriju visuma, taikant teisingumo, protingumo ir sažiningumo principus bei siekiant nukentejusiojo ir žala padariusiojo asmens interesu pusiausvyros, kolegija daro išvada, kad neturtines žalos atlyginimo klausima bylos duomenu pagrindu, pirmosios instancijos teismas išsprende teisingai, didinti B. D. W. priteistos neturtines žalos dydi, pagrindo nera.

Apelianto nurodomas nedarbingumo faktas ir neigiamos pasekmes darbinei veiklai, yra aplinkybes, reikšmingos nustatant turtines žalos dydi, todel teismas, nustatydamas neturtines žalos dydi, i jas neatsižvelge pagristai.

Apelianto argumentai del nuosprendžio dalies, kuria jam pripažinta teise i ieškinio patenkinima del jachtos išlaikymo nuostoliu ir negautu pajamu atlyginimo, o klausimas del ieškinio dydžio perduotas nagrineti civilinio proceso tvarka, taipogi nepagristi.

LR BPK 109 str. numatyta, jog asmuo, del nusikalstamos veikos patyres turtines žalos, turi teise baudžiamojoje byloje pareikšti civilini ieškini, kuris nagrinejamas kartu su baudžiamaja byla. Šia teise apeliantas ir pasinaudojo. I turtines žalos savoka ieina ir B. D. W., teigimu, patirti jo nuostoliai del jachtos išlaikymo bei negautos pajamos iš darbines veiklos, kuriu pastarajam nebutu atsirade jei nebutu buve neteisetu veiksmu. Taciau, kad teismas galetu išsamiai ir nešališkai išnagrineti ir išspresti byloje civilinio ieškinio klausima, procesinis istatymas ipareigoja civilini ieškova ne tik nurodyti civilinio ieškinio pagrinda, bet ir irodyti jo dydi, pateikiant teismui turimus dokumentus, susijusius su pareikštu ieškiniu ( BPK 110 str. ).

Vienok, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nors B. D. W., irodinedamas jam padarytos turtines žalos dydi, pateike teismui tam tikrus duomenis, taciau, kaip pagristai pripažino pirmosios instancijos teismas, ju nepakanka, kad butu galima tiksliai apskaiciuoti civilini ieškini neatidejus baudžiamosios bylos nagrinejimo bei negavus papildomos medžiagos : jachtos nuosavybes dokumentu, sutarties del jos saugojimo, civilinio ieškovo kvalifikacija bei darbine veikla patvirtinanciu duomenu, pažymu apie iki ivykio turetas apelianto pajamas ar panašiai, atkreipiant demesi i tai, kad ir teismui pateikti kai kurie dokumentai nera tinkami, be atsakingu asmenu parašu, antspaudu, taigi neaiški ju kilme ( b. l. 73, 74, 75-76, 78 ).

Todel, esant aukšciau nurodytoms aplinkybems, pirmosios instancijos teismo išvada, klausima del ieškinio dydžio perduoti nagrineti civilinio proceso tvarka, yra pagrista ( BPK 115 str. 2 d. ).

LR BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažines kaltinamaji kaltu, teismas, priimdamas nuosprendi, turi teise nuspresti iš kaltinamojo išieškoti nukentejusiojo ir civilinio ieškovo turetas išlaidas advokato ( atstovo ) paslaugoms apmoketi. Vienok, priešingai apelianto argumentui, byloje nera jokio kvito, kuris patvirtintu B. D. W. turetu išlaidu už jam teikta teisine pagalba šioje byloje, dydi, tokio dokumento apeliantas nepateike ir byla nagrinejant apeliacine tvarka. Todel, pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo svarstyti ši klausima ir priimti del jo atitinkama sprendima.

Del aukšciau pasakyto tenkinti apelianto skunda ir keisti Vilniaus m. antro apylinkes teismo 2008 m. sausio 18 d. nuosprendi, apeliaciniame skunde išdestytais argumentais, nera pagrindo.

Nukentejusiojo ir civilinio ieškovo B. D. W. apeliacini skunda atmesti.