Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas E. Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-331-417/2013

Teisėjas J. Špelveris Procesinio sprendimo kategorija 1.2.23.2.

2013 m. gegužės 16 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 4 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteista laisvės apribojimo bausme 2 metams, įpareigojant nuteistąją be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; per visą šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokslu; bei neatlygintinai išdirbti 30 valandų per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinasis sulaikymas 1 (vieną) parą.

Skundžiamuoju nuosprendžiu taip pat buvo nuteisti G. V., A. N. ir V. K., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

J. B. pripažinta kalta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir nuteista už tai, kad 2011 m. lapkričio 27 d. A. N. iš V. K. ( šio asmens baudžiamoji byla išskirta į atskirą baudžiamąją bylą) neteisėtai įgijus ne mažiau kaip 1,351 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), ji, J. B., veikdama bendrai su A. N., šią medžiagą išfasavo į ne mažiau kaip 2 (du) folijos lankstinukus, kuriuose buvo 1,35 g kanapių ir jų dalių, ir laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o dar 0,001 g paminėtos medžiagos, likusios ant elektroninių svarstyklių „ZX Series“, laikė iki 2012-01-23, kada atliktos kratos metu šias medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, 2011 m. lapkričio 30 d., apie 11.32 val., ji, J. B., paminėtoje savo gyvenamojoje vietoje, A. N. žinant, 2 (du) folijos lankstinukus su 1,35 g narkotine medžiaga – kanapėmis (ir jų dalimis), už 60 litų pardavė G. V..

Taip pat teismas ignoravo G. V. parodymus apie narkotinių medžiagų įsigijimo iš A. N. aplinkybes. Tuo tarpu liudytojo G. S. parodymu, kad jis tik mano, jog apeliantė kartu su A. N. platino narkotines medžiagas, tėra subjektyvi nuomonė, paremta spėjimais.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios J. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 4 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Naikinti jo apeliantės skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, kodėl mano, kad J. B. veiksmai vertintini kaip nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje. Ir šių išvadų apeliantės skundo argumentai nepaneigia.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teisme apklaustos J. B. parodymų, įvykio dieną jai paskambino A. N. ir pasakė, kad turi užeiti G. V., todėl reikia iš apatinio stalčiaus paimti du lankstinukus ir perduoti Gediminui. Vėliau užėjo G. V. ir paprašė, kad duotų jam du lankstinukus, ir padavė pinigus. Tuo metu, kai perdavė lankstinukus G. V., ji nežinojo, kas juose yra, manė, kad tai tabakas kaljanui. Kas buvo rutuliukuose, sužinojo tik po 2–3 dienų.

Nors apeliantė J. B. ir tikina teismą, kad ji nežinojo, kuo verčiasi jos sugyventinis A. N., tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, mano, kad J. B. ir A. N. veikė kartu, vienas kitam padėdami, ir abu žinojo apie vienas kito veiklą ir jai neprieštaravo. Neatmestina, jog apeliantė galbūt ir nežinojo, kokią konkrečiai narkotinę medžiagą įvykio dieną perduoda atvykusiam G. V., tačiau aiškiai suvokė, kad tai nėra legali, laisvai civilinėje apyvartoje esanti prekė ir žinojo, ką paduoda atvykusiam vaikinui. Vis dėlto J. B. yra pakankamai išsilavinusi( pabaigusi 11 klasių, mokosi Mykolo Riomerio universitete), kad sugebėtų suvokti, jog lankstinuke, kurį A. N. liepimu padavė (pardavė) atvykusiam G. V. buvo tikrai ne tabakas kaljanui. Ir tai aiškiai parodo byloje esančių J. B. telefoninių pokalbių ir SMS suvestinėse fiksuoti duomenys (iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai). Būtent, kad kai išėjus iš J. B. buvo sulaikytas G. V., pastaroji aiškiai suprato, kas buvo rasta pas G. V., iškart susisiekė su A. N., informuodama jį apie „iškilusias problemas“. Tad akivaizdu, kad ir parduodant lankstinuką, pastaroji aiškiai suvokė, kas jame yra. Nes priešingu atveju, jei J. B. iš tikrųjų sąžiningai manė, kad parduoda tabaką kaljanui, o jis Lietuvos Respublikoje nėra draudžiama prekė ir yra laisvai prekiaujamas kartu su kitais tabako gaminiais, kodėl taip buvo sunerimta sužinojus, kad G. V. yra sulaikytas tik ką įsigijęs lankstinuką tabako, įvardijant jį „nesąmone“.

Tai, kad iš tikrųjų J. B. veikė kartu su A. N., įrodo ir teisiamojo posėdžio metu G. S. duoti parodymai, kad 2011 metais buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kurio metu nustatyta, kad A. N. platina narkotines medžiagas, t. y. kanapes. Tolimesnį tyrimą perdavė atlikti jam, jis atlikinėjo telefoninių pokalbių kontrolę, iš kurių sužinojo, kad A. N. atlieka platinimą ir gyvena su drauge J G. V. skambino A. N. ir paprašė kanapių. A. N. nurodė pasiskambinti Ž (J. B.), kuri viską žinos. G. V. pasiskambino Ž (J. B.), sutarė, kad atvažiuos paimti narkotinės medžiagos. Tuomet buvo nuvykta prie namo laiptinės, norint sulaikyti pirkėją. Atvažiavus automobiliui, iš jo iššoko vaikinas ir greitai įbėgo į laiptinę. Išėjęs iš laiptinės, vaikinas buvo sulaikytas, tuomet paaiškėjo, kad tai G. V.. Pristačius į policijos komisariatą, atlikta jo asmens krata ir rasta pora lankstinukų su, kaip vėliau nustatyta, narkotine medžiaga. Iš telefoninių pokalbių buvo galima spręsti, kad A. N. platina narkotines medžiagas. J. B. gyveno kartu su A. N., todėl galėjo suprasti, kad ateis pirkėjas įsigyti narkotinės medžiagos, nors pati jų ir neplatino. Kratos metu J. B. ir A. N. gyvenamojoje vietoje buvo rastos ir paimtos elektroninės svarstyklės, ant kurių paviršių matėsi neaiškios kilmės medžiagos likučiai. Ir nors apeliantė šio liudytojo parodymus kritikuoja vertindama juos liudytojo prielaidomis, tačiau teisėjų kolegija mano, kad jie visiškai atitinka faktines bylos aplinkybes ir nėra tik paties liudytojo iškelti samprotavimai ar prielaidos.

Tuo tarpu vertinant J. B. apeliacinio skundo argumentą, kad jos veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 264 straipsnį, nes ji tik padėjo G. V. įsigyti narkotinių medžiagų, teisėjų kolegija pažymi, jog šioje normoje yra įtvirtinta asmens baudžiamoji atsakomybė už kito asmens lenkimą vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas. Tuo tarpu toks kaltinimas J. B. pareikštas nebuvo. Ji šioje byloje nebuvo kaltinama, be to, nebuvo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, kurios leistų manyti, kad ji būtų padėjusi G. V. įsigyti, vertusi, lenkusi ar kitaip jį pratinusi ne gydymo tikslais vartoti narkotines medžiagas. Juolab, kad kaip pirmosios instancijos teisme bei apeliaciniame skunde J. B. tikino teismus, jog ji iš tikrųjų nesuprato, kas tuose lankstinukuose. Tad šiuo atveju lieka neaiški pačios J. B. pozicija, kaip ji nežinojusi, ką parduoda G. V., pastarajam galėjo padėti įsigyti, jį versti, lenkti ar kitaip jį pratinti ne gydymo tikslais vartoti narkotines medžiagas. Todėl aptartas apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Taigi esant konstatuotų aplinkybių visumai teisėjų kolegija daro išvadą, jog J. B. pagrįstai pripažinta kalta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Tenkinti apeliantės skundo jame nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios J. B. apeliacinį skundą atmesti.