Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Arūno Dirvono ir Rūtos Miliuvienės, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, vertėjai dalyvaujant pareiškėjui D. K., pareiškėjų atstovui advokatui Dainiui Burduliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų D. K. (D. K.), E. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai – Rusijos Federacijos piliečiai D. K. ( D. K.), E. K. kreipėsi į teismą su skundu (b.l.1-6), prašydami panaikinti 2011 m. liepos 19 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos reikalų skyriaus sprendimą dėl Migracijos departamento prie LR VRM Imigracijos reikalų skyriaus sprendimo pakeisti Rusijos Federacijos piliečiams E. K. ir A. K. leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir 2011 m. liepos 19 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos reikalų skyriaus sprendimą dėl Migracijos departamento prie LR VRM Imigracijos reikalų skyriaus sprendimo pakeisti Rusijos Federacijos piliečiui D. K. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo Nr.(duomenys neskelbtini); (toliau – Sprendimas).

Skunde paaiškinama, kad 2011-07-23 pareiškėjai gavo 2011 m. liepos 19 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos reikalų skyriaus sprendimo dėl Migracijos departamento prie LR VRM Imigracijos reikalų skyriaus sprendimo pakeisti Rusijos Federacijos piliečiams E. K. ir A. K. leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir 2011 m. liepos 19 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos reikalų skyriaus sprendimo dėl Migracijos departamento prie LR VRM Imigracijos reikalų skyriaus sprendimo pakeisti Rusijos Federacijos piliečiui D. K. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais buvo nuspręsta panaikinti Migracijos departamento prie LR VRM Imigracijos reikalų skyriaus 2011 m. gegužės 31 d. sprendimus pakeisti pareiškėjams ir pareiškėjo D. K. sūnui A. K. leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir išduoti jiems naujus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojančius vienerius metus. Sprendimuose yra nurodyta, kad sprendimai pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo priimti remiantis LR įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 35 str. 1 d. 2 p., nes buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys: UAB „SKV3‘‘ nurodytu adresu neturi buveinės, negyvena deklaruotu adresu, pareiškėjų buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas siekiant UAB „SKV3‘‘ tikslų ir vykdant veiklą. Pareiškėjai mano, kad atsakovas, priimdamas sprendimus, rėmėsi netinkamai atliktu Vilniaus apskrities prie VPK Migracijos valdybos (toliau - „Migracijos valdyba‘‘) patikrinimu, todėl sprendime nurodytos aplinkybės yra neteisingos. Be to, patikrinimo metu nebuvo sudarytos sąlygos pareiškėjams teikti paaiškinimus dėl tyrimo metu nustatinėjamų aplinkybių. Pareiškėjai 2008 m. pirmą kartą gavo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir nuo to laiko iki laikino leidimo gyventi Lietuvoje galiojimo pabaigos jiems būdavo suteikiama teisė pakeisti leidimą gyventi Lietuvoje. Tokiu būdu pareiškėjai nuo 2008 m. iki sprendimų priėmimo dienos teisėtai gyveno Lietuvoje. Nuo 2010 m. kovo 16 d. pareiškėjai įsidarbino UAB „SKV3‘‘ 2010-04-01, o nusprendę investuoti lėšas į šią įmonę, sudarė akcijų pirkimo pardavimo sutartis, kurių pagrindu įsigijo bendrovės akcijas, kurių vertė, tenkanti kiekvienam iš pareiškėjų, yra po 50 000 Lt. Taigi, vadovaujantis LR įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 44 ir 45 straipsniais, pareiškėjai turėjo teisę gauti leidimą gyventi Lietuvoje dviem pagrindais: pareiškėjai dirba Lietuvoje pagal darbo sutartį ir užsiima teisėta veikla visą leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo laiką. Pareiškėjai Lietuvos Respublikoje gyveno teisėtai, pradėjo mokytis lietuvių kalbos, o nuo 2010-04-01 rūpinosi savo verslu Lietuvoje ir jokios melagingos informacijos Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos neteikė. Pastebėtina, kad, iki Migracijos valdybai atliekant patikrinimą, aplinkybės, kurių pagrindu pareiškėjai yra gavę teisę laikinai gyventi Lietuvoje, nepasikeitė. Todėl Migracijos valdybos tyrimas atliktas neobjektyviai, neišsamiai, nesivadovaujant LR galiojančiais teisės aktais: pirma, sprendimuose nurodoma, kad UAB „SKV3‘‘ nevykdo veiklos registruotu adresu. Šis argumentas atmestinas kaip neturintis reikšmės, nes nesusijęs su pareiškėjų teisinės padėties įvertinimu. LR Akcinių bendrovių įstatyme nėra nustatyta, kad įmonės buveinės registracijos adresas ir faktinės veiklos vieta (buveinė) turi sutapti. Šiuo metu UAB „SKV3‘‘ veiklą vykdo adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Prie skundo pridedami finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad bendrovė šiuo metu veiklą vykdo, artimiausiu metu, atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes, Pareiškėjai ketina inicijuoti sprendimo pakeisti bendrovės buveinės adresą svarstymą UAB „SKV3‘‘ visuotiniame akcininkų susirinkime. Anksčiau šio klausimo išspręsti nebuvo galima dėi kilusio konflikto su akcininku S. B., dėl kurio veiksmų ir žalos bendrovei buvo inicijuotas ikiteisminis tyrimas. Tokiu atveju, tik įregistravus UAB „SKV3‘‘ buveinės adreso pakeitimą juridinių asmenų registre, pareiškėjai informuos Migracijos departamento prie LR VRM Imigracijos reikalų skyrių apie darbovietės buveinės adreso pasikeitimą.Antra, Sprendimuose yra nurodoma, kad pareiškėjų buvimas Lietuvoje nėra būtinas vykdant UAB „SKV3‘‘veiklą. Iš Sprendimų turinio yra neaišku, kodėl yra daromos tokios išvados, atsakovas visiškai neargumentavo tokių savo teiginių. Pareiškėjai ne tik dirba UAB „SKV3" pagal darbo sutartis, moka mokesčius. Pareiškėjų darbo funkcijos, kurias jie pagal darbo sutartį atlieka, yra nurodytos atitinkamos darbo sutarties 1 straipsnio 2 dalyje: „konsultavimas įvairiais juridiniais klausimais; juridinių problemų sprendimas juridinio asmens vardu; pagalba teisinių ginčų metu; konsultavimas įmonės valdymo klausimais; panašių užduočių atlikimas‘‘. Šias darbo sutartis pareiškėjai yra pateikę Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos reikalų skyriui, teikdami dokumentus dėl laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo. Be to, pareiškėjai yra vieni iš bendrovės savininkų - kartu valdo daugiau nei 90 procentų bendrovės akcijų, pareiškėjai Lietuvos Respubliką savo vykdomai komercinei veiklai ir investicijoms pasirinko sąmoningai ir su Lietuva sieja savo interesus. Akivaizdu, kad, siekiant rūpintis savo investicijoms ir atliekant darbo sutartyse nustatytas funkcijas, pareiškėjų buvimas Lietuvoje yra svarbus UAB „SKV3‘‘ vykdant veiklą. Pažymėtina, kad UAB „SKV3‘‘ darbuotojų, atsakingų už įmonės juridinių klausimų sprendimą, nebuvimas Lietuvoje darytų žalą įmonės veiklai ir mažintų pelningumą, nes įmonė savo veiklą vykdo ir Lietuvoje, o juridinių ginčų kyla nemažai: buvo inicijuotas ikiteisminis tyrimas dėl buvusio UAB „SKV3‘‘ direktoriaus S. B. galimai atliktų nusikalstamų veikų bei žalos įmonei padarymo. Kitą vertus, nesuteikus teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjai netektų finansinio suinteresuotumo vystyti savo įmonės veiklą Lietuvoje, patirtų nuostolius dėl prarastos galimybės tinkamai rūpintis savo nuosavybe - bendrovės akcijomis. Atkreiptinas dėmesys, kad LR įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties nėra nustatyta, kiek laiko užsienietis privalo praleisti Lietuvos Respublikoje, kad jam būtų leista gyventi jos teritorijoje, taip pat nėra nustatyta ir to, kad užsieniečiui Lietuvoje praleidus, kaip Sprendimuose pažymėta „kelias dienas per mėnesį" būtų pagrindas panaikinti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. Minėta, kad Pareiškėjai leidimus laikinai gyventi Lietuvoje yra gavę LR įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 44 str. ir 45 str. pagrindais - pareiškėjai dirba Lietuvos Respublikoje ir užsiima teisėta veikla. Be to, pareiškėjai, rūpindamiesi savo verslu ir investicijomis, daug keliauja po Europos Sąjungos šalis ieškodami verslo partnerių. Todėl vien nustačius, kad pareiškėjai Lietuvoje būna „po keletą dienų per mėnesį‘‘ ir neišsiaiškinus tokio pareiškėjų kelionių tikslo, buvo priimtas neobjektyvus sprendimas, kad pareiškėjų buvimas Lietuvos Respublikoje tariamai nėra būtinas vykdant UAB „SKV3‘‘ veiklą. Trečia, sprendimuose yra nurodoma, kad pareiškėjai negyvena deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. LR Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 2 str. yra nustatyta, kad „Deklaravimo tikslai yra rinkti ir kaupti duomenis apie asmenų gyvenamąją vietą, siekiant vykdyti valstybinius uždavinius, gerinti administravimą, įgyvendinti švietimo, socialines apsaugos, sveikatos priežiūros bei kitas su asmeniu, jo gyvenamąja vieta bei gerove susijusias programas, užtikrinant, kad duomenys apie asmens gyvenamąją vietą būtų pateikiami tik vienai šiuos duomenis renkančiai institucijai‘‘. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas įstatymo ir teismų praktikos nuostatas, darytina išvada, kad (I) deklaruotos gyvenamosios vietos tikslas yra adreso nurodymas, kuriuo kreipiantis viešojo administravimo ir valdžios institucijos gali pasiekti konkretų asmenį, (II) vadovaujantis LR įstatymu dėl užsieniečių teisinės padėties. asmuo, turintis leidimą gyventi Lietuvoje, gali nevaržomas atvykti ir išvykti iš Lietuvos pasirinkti savo nuožiūra gyvenamąją vietą, ją keisti. Dėl šių priežasčių gali susidaryti (ir dažnai susidaro) tokia situacija, kuomet asmuo, deklaravęs savo gyvenamąją vietą vienu adresu, tam tikrą laiką gyvena kitu adresu. Tokios situacijos nedraudžia LR Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas, kurio 7 str. 1 dalyje yra nustatyta, kad „Lietuvos Respublikos gyventojas vienu metu deklaruoja (tik vieną gyvenamąją vietą, net jei gyventų keliose vietose‘‘. Šiame įstatyme nėra nustatyta, kiek laiko asmuo turėtų praleisti deklaruojamoje gyvenamojoje vietoje. LR įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties taip pat nėra nustatyta, kokį mažiausią laiką asmuo turi praleisti deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tam, kad būtų pripažinta, jog pareiškėjai gyvena deklaruotoje gyvenamoje vietoje. Pažymėtina, kad Migracijos valdybos pareigūno apsilankymas ir pareiškėjų neradimas jų deklaruotoje gyvenamojoje vietoje nereiškia, kad pareiškėjai nebūna, negyvena ir neturi jokio ryšio su deklaruota gyvenamąja vieta. Be to, su pareiškėjais galima susisiekti jų deklaruotu adresu - pastarieji šiuo adresu gauna korespondenciją, todėl manome, kad pareiškėjai yra išlaikę tokį ryšį su deklaruota gyvenamąja vieta, kokio yra siekiama Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme įtvirtintu reguliavimu. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) taikydamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - EŽTK) protokolo Nr. 4, 4 str., yra nurodęs, kad kolektyvinis užsieniečių išsiuntimas yra pripažįstamas šiais atvejais: „Teismas remdamasis suformuota teismo praktika, nustatė, kad kolektyvinis išsiuntimas, pagal Protokolo Nr. 4, 4 str. pasireiškia tais atvejais, kai imamasi priemonių priverčiančių užsieniečius išvykti iš šalies, išskyrus tuos atvejus, kai kiekvieno užsieniečio atžvilgiu yra atliekamas objektyvus ir teisingas patikrinima‘‘. EŽTT spręsdamas dėl užsieniečių kolektyvo (grupės) nevertina nei grupės dydžio, nei jos narių tarpusavio ryšių. EŽTT 1999 m. vasario 23 sprendime byloje A. prieš Švediją, konstatavo, kad „Ta aplinkybė, kad kelių užsieniečių atžvilgiu yra priimamas sprendimas dėl išsiuntimo, nereiškia, kad užsieniečiai buvo išsiųsti kolektyviai, tais atvejais, kai kiekvienas iš šių asmenų turėjo galimybę pateikti argumentus prieštaraujančius jo išsiuntimui kompetentingai institucijai. Taigi užsieniečių išsiuntimas iš šalies neprieštarautų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 4, 4 str. tik tuo atveju, kai yra tenkinamos šios dvi sąlygos: (I) išsiunčiamų asmenų atžvilgiu yra atliekamas objektyvus tyrimas ir (II) šie asmenys turi galimybę pateikti prieštaravimus dėl jų išsiuntimo kompetentingai institucijai. EŽTK protokolo Nr, 7, 1 str. yra nustatyta, „7. Užsienietis, teisėtai gyvenantis valstybės teritorijoje, gali būti išsiųstas tik vykdant pagal įstatymą priimtą sprendimą; jam leidžiama: a) pateikti argumentus, prieštaraujančius jo išsiuntimui; b) reikalauti, kad jo byla būtų peržiūrėta; ir c) dėl to reikalauti, kad būtų pristatytas kompetentingai institucijai arba tokios institucijos specialiai paskirtiems vienam ar keliems asmenims. 2. Užsienietis gali būti išsiųstas iš šalies neįvykdžius šio straipsnio I dalies a), b) ir c) punktuose numatytų nuostatų tada, kai šis išsiuntimas yra būtinas viešai tvarkai palaikyti ar valstybės saugumo sumetimais‘‘, EŽTK protokolo Nr. 7 aiškinamajame rašto 10 paragrafe yra nurodyta, kad sąvoka „išsiuntimas‘‘ yra aiškintina savarankiškai, neatsižvelgiant į nacionalinės teisės apibrėžimą, ir reiškia bet kokią priemonę, kuri lemia užsieniečio išvykimą, išskyrus ekstradicija. Vadovaujantis šio konvencijos straipsnio b punktu, Pareiškėjai Migracijos departamentui 2011-07-28 pateikė prašymą peržiūrėti sprendimus, tačiau jokio atsakymo nebuvo sulaukta. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas EŽTK nuostatas, EŽTT praktiką ir VAĮ 20 str., užsieniečių išsiuntimui yra keliami ypatingi procedūriniai reikalavimai, užtikrinantys užsieniečių dalyvavimą sprendimo dėl išsiuntimo priėmimo procese. Sprendimuose yra nurodoma, kad Migracijos valdyba pareiškėjams jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu 2010-05-05 išsiuntė kvietimą atvykti į Migracijos valdybą ir pateikti paaiškinimus, tačiau šių kvietimų pareiškėjai negavo: nebuvo gautas nei pranešimas dėl laiško atsiėmimo iš pašto skyriaus, nei kaimynai informavo, pašto dėžutė taip pat buvo tuščia. Dėl šios priežasties, atliekant tyrimą, pareiškėjai negalėjo pasinaudoti VAĮ 20 str. 1 dalyje ir EŽTK įtvirtintomis teisėmis, nes apie jų atžvilgiu vykdomą tyrimą nieko nežinojo ir negalėjo pateikti sprendimams priimti esminės reikšmės turinčių duomenų.Sprendimuose yra nurodoma, kad į Migracijos valdybą buvo kviečiamas dabartinis UAB „SKV3‘‘ direktorius V. K., tačiau pareiškėjai nėra suteikę šiam asmeniui jokių įgaliojimų atstovauti savo interesus Migracijos valdyboje, todėl šio asmens galimas bendradarbiavimas, neturėjo reikšmės užtikrinant pareiškėjų procedūrines teises, priimant sprendimus dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Mano, kad Migracijos valdyba neišnaudojo visų galimybių susisiekti su pareiškėjais: atsakovui buvo žinoma, kad migracijos reikalus pareiškėjai tvarkė per įgaliotą asmenį, nes šie įgaliojimai atsakovui buvo pateikti. Sprendimuose taip pat nurodoma, kad Migracijos valdybos pareigūnas buvo nuvykęs pareiškėjų deklaruotu adresu, tačiau ten pareiškėjų nerado. Ši sprendimuose nurodyta aplinkybė vertintina kritiškai, nes Sprendimuose taip pat yra pažymėta, kad „ <... > nepavyko nieko rasti ir šalia esančiuose butuose‘‘, taigi Migracijos valdybos darbuotoja galimai atvyko darbo metu ir yra įprasta, kad ne tik pareiškėjai, bet ir kiti gyventojai tokiu metu būna darbe. Todėl ta aplinkybė, kad Migracijos valdybos darbuotoja lankėsi pareiškėjų deklaruotoje gyvenamojoje vietoje nereiškia, kad šiuo adresu Pareiškėjai negyvena ir ten nebūna, jiems buvo tinkamai pranešta apie vykdomą patikrinimą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, pareiškėjams nebuvo tinkamai pranešta apie jų atžvilgiu vykdomą tyrimą, todėl nepagrįstai apribotos jų procesinės teisės. Mano, kad dėl šių priežasčių tyrimas buvo atliktas neišsamiai, nustatytos aplinkybės įvertintos neadekvačiai esamai situacijai. Dėl šių priežasčių sprendimai buvo priimti pažeidžiant LR VAĮ 3 str. 1 ir 2 dalyse įtvirtintus įstatymo viršenybės ir objektyvumo principus, neužtikrinant 20 str, 1 dalyje įtvirtintų Pareiškėjų teisių, nesilaikant EŽTK protokolo Nr. 4, 4 str. ir protokolo Nr. 7, 1 str. nuostatų, todėl yra neteisėti ir naikintini.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir pareiškėjų atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad departamentas priėmė sprendimą neišduoti leidimo, negavo duomenų apie įmonės veiklą, finansinę atskaitomybę. Įmonės registracijos adresas nesutampa su veiklos vykdymo vieta, įstatymas to nedraudžia.

Atsakovas – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b.l.101-106) atsakovas paaiškino, kad Rusijos Federacijos pilietė E. K., gim. (duomenys neskelbtini), su sūnumi – Rusijos Federacijos piliečiu A. K., gim. (duomenys neskelbtini), - Lietuvos Respublikoje gyvena nuo 2008 m., turėdama leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotus tuo pagrindu, kad yra „Solmita‘‘ bendraturtė, kuriai priklauso 10 procentų įmonės akcijų ir kurios buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas siekiant įmonės tikslų bei vykdant veiklą. 2010 m. balandžio 27 d. Rusijos Federacijos pilietė E. K., ketindama dirbti UAB „SKV3‘‘ (įstatinis kapitalas - 110 000 Lt) kartu su sutuoktiniu D. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir būdama šios įmonės viena iš bendraturčių, kurios turimo bendrovės įstatinio kapitalo vertės nominalioji vertė sudaro 50 tūkstančių litų, Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybai pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi bei dokumentus, patvirtinančius teisę gauti šį kumentą. E. K. kartu pateikė prašymą pakeisti nepilnamečiam sūnui A. K. leidimą laikinai gyventi bei prie jo pridedamus dokumentus. 2010 m. birželio 2 d. Migracijos departamento prie LR VRM Imigracijos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties‘‘ 40 straipsnio 1 dalies 5 ir 3 punktais bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 43 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė sprendimus pakeisti E. K. ir A. K. leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Minėtų sprendimų pagrindu užsieniečiams buvo išduoti leidimai laikinai gyventi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), galiojantys iki 2011-07-26. 2011 m. balandžio 21 d. Rusijos Federacijos pilietė E. K., ketindama dirbti UAB „SKV3‘‘ (įstatinis kapitalas - 110 000 Lt) ir būdama šios įmonės viena iš bendraturčių, kurios turimo bendrovės įstatinio kapitalo dalies nominalioji vertė sudaro 50 tūkstančių litų, Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybai pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi bei dokumentus, patvirtinančius teisę gauti šį dokumentą. E. K. kartu pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi nepilnamečiam sūnui A. K.. 2011 m. gegužės 31 d. Migracijos departamento prie LR VRM Imigracijos reikalų skyrius priėmė sprendimus pakeisti E. K. ir A. K. leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. D. K. Lietuvos Respublikoje gyvena nuo 2008 m., turėdamas leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotus tuo pagrindu, kad yra UAB „Solmita‘‘ bendraturtis, kuriam priklauso 10 procentų įmonės akcijų ir kurio buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas siekiant tikslų bei vykdant veiklą. 2010 m. balandžio 22 d. D. K., ketindamas dirbti UAB „SKV3‘‘ (įstatinis kapitalas 110 000 Lt) kartu su sutuoktine E. K. ir būdamas šios įmonės vienas išbendraturčių, kurio turimo bendrovės įstatinio kapitalo dalies nominalioji vertė sudaro 50 tūkstančių Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybai pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi dokumentus, patvirtinančius teisę gauti šį dokumentą. 2010 m. birželio 2 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu bei 45 straipsnio 1 dalies 1 priėmė sprendimą pakeisti D. K. leidimą laikinai gyventi. Minėto sprendimo pagrindu užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2011-07-26. 2011m. balandžio 21 d. D. K., ketindamas ir toliau dirbti UAB „SKV3‘‘ įstatinis kapitalas - 110 000 Lt) ir būdamas šios įmonės vienas iš bendraturčių, kurio turimos bendrovės įstatinio kapitalo dalies nominalioji vertė sudaro 50 tūkstančių litų, Vilniaus apskrities Migracijos valdybai pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi bei dokumentus, patvirtinančius teisę gauti šį dokumentą. 2011 m. gegužės 31 d. Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius priėmė sprendimą pakeisti D. K. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. 2011 m. birželio 3 d. Migracijos departamentas gavo Vilniaus apskrities prie VPK Migracijos valdybos (toliau - Migracijos valdyba) tarnybinį pranešimą, kad buvo atliktas patikrinimas dėl Rusijos Federacijos piliečių E. K. ir jos sutuoktinio D. K. veiklos „SKV3‘‘. Tuo tikslu 2011-05-04 Migracijos valdybos darbuotojos kartu su Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus inspektoriumi nuvyko į minėtos įmonės buveinę, registruotą Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu namuose buvo šio buto savininkė J. F., gim. (duomenys neskelbtini). Ji paaiškino, kad butą nurodytu adresu įsigijo 2002-2003 metais, nežinodama, jog šiuo adresu registruota įmonė, ir leidimo registruoti įmonę bute niekam nesuteikė. Siekiant nustatyti, ar „SKV3‘‘ vykdo veiklą, kokiu adresu, taip pat, ar E. K. ir D. K. buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas įmonės veiklos vykdymui, 2011 m. gegužės 5 d. jiems buvo siųstas kvietimas atvykti į Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyrių. Šis kvietimas buvo siųstas pareiškėjų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pareiškėjai į Migracijos valdybą neatvyko. Taigi pareiškėjams buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus bei įmonės veiklą ir savo buvimo Lietuvos Respublikoje, vykdant įmonės veiklą, būtinumą patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjai šia galimybe nepasinaudojo. Pažymėtina, kad pareiškėjų teiginiai, kad minėto kvietimo jie negavo, yra nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl skundo argumentai, kad pareiškėjams nebuvo suteikta galimybė pateikti savo paaiškinimus, vertintini kritiškai. Atsižvelgdami į tai, kad nei E. K., nei D. K. į Migracijos valdybą neatvyko, 2011-05-12 Migracijos valdybos darbuotojos išsiuntė UAB „SKV3‘‘ direktoriui V. K. kvietimą atvykti į Migracijos valdybą, taip pat telefonu skambino ir prašė atvykus į Migracijos valdybą pateikti UAB „SKV3‘‘ 2010 metų finansinės veiklos balansą su aiškinamuoju raštu ir D. K. bei E. K. pareigybių aprašymus. 2011-05-23 V. K. atvyko į Migracijos valdybą, bet nepateikė nė vieno dokumento, tik paaiškino, kad D. K. ir E. K. atstovauja bendrovei užsienyje, todėl Lietuvoje būna retai. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad patikrinus duomenis Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM duomenų bazėje, buvo nustatyta, kad pareiškėjai būna Lietuvoje tik po keletą dienų per mėnesį. Šio fakto neneigia ir patys pareiškėjai, kurie skunde nurodo, jog jie daug keliauja po Europos Sąjungos šalis, ieškodami verslo partnerių. Ši aplinkybė patvirtina, kad D. K. ir E. K. nuolatinis buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas įmonės veiklai. Be to, ji parodo, kad pareiškėjų pagrindinė veikla vykdoma užsienio valstybėse. Visa tai leidžia daryti prielaidą, jog leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjams yra reikalingas ne atitinkamos veiklos Lietuvos Respublikoje vykdymui, o tam, kad būtų galima vykti į Europos Sąjungos valstybes nares be vizos. Pažymėtina, kad dėl įmonės veiklos V. K. nieko nepaaiškino, patikino, kad pateiks reikalaujamus dokumentais vėliau, nes dar neparengtas balansas. Dokumentai abipusiu susitarimu turėjo būti pateikti 2011-05-30. V. K. iki nurodytos datos neatvyko į Migracijos valdybą, į darbuotojų telefono skambučius neatsakė. Pabrėžtina, kad pareiškėjų argumentai, kad UAB „SKV3‘‘ direktorius V. K. neturėjo įgaliojimų atstovauti E. K. ir D. K. interesams Migracijos valdyboje, todėl neva pareiškėjų procedūrinės teisės nebuvo užtikrintos, atmestini, nes V. K. atvyko į Migracijos valdybą ne kaip pareiškėjų atstovas, o kaip UAB „SKV3‘‘, kurioje dirba pareiškėjai, direktorius, kuris pateikė paaiškinimus, susijusius su UAB „SKV3‘‘ veikla ir pareiškėjų darbu joje. Įtarimus, kad UAB „SKV3‘‘ nevykdo veiklos sustiprino ir tai, kad Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinių prievolių departamento Vilniaus įmonių skyrius atsakyme į Migracijos valdybos paklausimą informavo, kad UAB „SKV3‘‘ nepateikė 2008 ir 2009 metų pelno mokesčio deklaracijų. m. birželio 10 d. Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius, siekdamas išsiaiškinti, ar įtarimai dėl įmonės veiklos pagrįsti, paprašė Migracijos valdybos pagal galimybes raštu apklausti J. F., kuri gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini), dėl UAB „SKV3‘‘ Vilniuje, (duomenys neskelbtini), taip pat nuvykti į D. K. ir E. K. gyvenamąją vietą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), išsiaiškinti dėl jų gyvenimo Lietuvoje nurodytu adresu, apie patikrinimo rezultatus informuoti Migracijos departamento Imigracijos 2011 m. liepos 7 d. Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius gavo Migracijos valdybos tarnybinį pranešimą apie atliktą papildomą patikrinimą dėl D. K. ir E. K. veiklos Lietuvos Respublikoje. Tarnybiniame pranešime buvo pažymėta, kad 2011 -06-10 valdybos darbuotojos nuvyko į D. K., E. K. ir jų sūnaus A. K. deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Durų niekas neatidarė, nepavyko nieko rasti ir šalia esančiuose butuose. Butas Vilniuje, (duomenys neskelbtini) priklauso Lietuvos piliečiui E. G.. E. G., atvykęs į Migracijos valdybą, raštu paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklauso šis butas, ir pažymėjo, kad jis dirba advokatų kontoroje, kurių klientai yra D. K., E. K., todėl davė sutikimą šiems užsieniečiams deklaruoti gyvenamąją vietą. Jis pareiškė, kad D. K. ir E. K. asmeniškai niekada nematė. Užsieniečiai, atvykę į Lietuvą gyvena viešbutyje, o ne deklaruotoje gyvenamoje vietoje, tačiau yra susitarimas, kad prireikus šis gyvenamasis plotas jiems bus suteiktas. J. F. raštu paaiškino, kad 2002 metais suteikė pažįstamiems S. ir K. B. leidimą užregistruoti UAB „SKV3‘‘ jai nuosavybės teise priklausančiame bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini). 2005-05-23 J. F. informavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus m. skyrių ir VĮ Registrų centrą, kad UAB „SKV3‘‘ veiklos nevykdo, taip pat pažymėjo, kad nuo 2002 metų pabaigos nė vieno šios įmonės akcininkų nematė. Dėl pareiškėjų argumentų, kad teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vykdyti įmonės veiklą jos registracijos adresu ar gyventi deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, pasakytina ir tai, kad pagal įstatymą viena iš būtinų leidimo gyventi išdavimo ir keitimo sąlygų - užsienietis Lietuvos Respublikoje turi gyvenamąją patalpą nuosavybės teise ar naudojasi gyvenamąja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam gyvenamąją patalpą leidimo gyventi galiojimo laikotarpiu. Tuo tarpu tais atvejais, kaip kad ir nagrinėjamu atveju, kai užsieniečiai pateikia tikrovės titinkančius duomenis yra nežinoma, kur iš tikrųjų gyvena minėti užsieniečiai, kur jų įmonių tikrosios buveinės, o duomenys apie šių užsieniečių gyvenamąją vietą bei apie jų įmonių buveinės registruose yra neteisingi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuojamos asmens teisės ir pareigos administracinės procedūros metu. Pagal šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalį administracinė procedūra - pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Nagrinėjamu atveju tyrimas dėl pareiškėjų veiklos buvo vykdomas ne gavus asmens skundą ar pranešimą, o vykdant tiesiogines funkcijas, siekiant nustatyti, ar yra pagrindas pakeisti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Taigi Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriaus bei Migracijos valdybos nėra ir negali būti laikomi administracine procedūra vertinant per Lietuvos jo administravimo įstatymo III skirsnio prizmę.

Skundas atmestinas.

Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011-07-19 sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini)) panaikino Rusijos Federacijos piliečiams E. K., A. K. bei D. K. išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojančius vienerius metus, t.y. iki 2011-07-26, padarius išvadą, kad E. K. ir D. K., norėdami gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis - UAB „SKV3‘‘ nurodytu adresu buveinės neturi, užsieniečiai negyvena deklaruotu adresu Lietuvoje ir jos buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas siekiant šios bendrovės tikslų .( b.l. 9-14)

Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti 2011 m. liepos 19 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos reikalų skyriaus sprendimą dėl Migracijos departamento prie LR VRM Imigracijos reikalų skyriaus sprendimo pakeisti Rusijos Federacijos piliečiams E. K. ir A. K. leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir 2011 m. liepos 19 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos reikalų skyriaus sprendimą dėl Migracijos departamento prie LR VRM Imigracijos reikalų skyriaus sprendimo pakeisti Rusijos Federacijos piliečiui D. K. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo Nr. (duomenys neskelbtini)

Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl leidimų pareiškėjams laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010 m. balandžio 27 d. Rusijos Federacijos piliečiai E. K., ketindama dirbti UAB „SKV3‘‘ (įstatinis kapitalas - 110 000 Lt) kartu su sutuoktiniu D. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybai pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi bei dokumentus, patvirtinančius teisę gauti šį dokumentą bei prašymą pakeisti nepilnamečiam sūnui A. K. leidimą laikinai gyventi bei prie jo pridedamus dokumentus ( b.l.108-122 ). 2010 m. birželio 2 d. Migracijos departamento prie LR VRM Imigracijos skyrius, priėmė sprendimus pakeisti E. K. ir A. K. leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, šių sprendimų pagrindu užsieniečiams buvo išduoti leidimai laikinai gyventi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), galiojantys iki 2011-07-26. ( b.l. ) 2011 m. balandžio 21 d. E. K., ketindama dirbti UAB „SKV3‘‘ir būdama šios įmonės viena iš bendraturčių, Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybai pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi bei dokumentus, patvirtinančius teisę gauti šį dokumentą, t.y. leidimo gyventi kopiją ( b.l. 113), UAB ,, SKV3‘‘ tarpininkavimo raštą, kuriame nurodoma, kad E. K. dirba bendrovėje konsultante pagal darbo sutartį ir jai priklauso 500 bendrovės akcijų, kas sudaro 45 procentus bendrovės įstatinio kapitalo(bendrovės įstatinis kapitalas yra -110000Lt) ( b.l. 114), UAB ,, SKV3‘‘ 2011-04-19 pažymą apie E. K. gautą darbo užmokestį už 2010 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius bei 2011 m. sausio, vasario, kovo mėnesius, kuris kas mėnesį sudaro 1064 Lt ( b.l.108-109, 115, 117), 2011-04-12 E. G. pareiškimą, kuriuo jis sutinka, kad E. K. deklaruotų savo laikinąją gyvenamąją vietą ir laikinai apsigyventų jam nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje ( b.l. 118) bei kartu pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi nepilnamečiam sūnui A. K.. 2011 m. gegužės 31 d. Migracijos departamento prie LR VRM Imigracijos reikalų skyrius priėmė sprendimus pakeisti E. K. ir A. K. leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ( b.l. 194). 2010 m. balandžio 22 d. D. K., ketindamas dirbti UAB „SKV3‘‘kartu su E. K. ir būdamas šios įmonės vienas iš bendraturčių, Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybai pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad užsiima teisėta veikla, kuriai nereikia leidimo dirbti (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1d.5p.;45 str.1d.3p.) bei dokumentus, patvirtinančius teisę gauti šį dokumentą, t.y. leidimą gyventi ( b.l. 153), UAB ,, SKV3‘‘ 2011-04-19 pažymą apie D. K. gautą darbo užmokestį už 2010 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius bei 2011 m. sausio, vasario, kovo mėnesius, kuris sudaro 608 Lt ( b.l.155 ) 2011-04-12 E. G. pareiškimą, kuriuo jis sutinka, kad D. K. deklaruotų savo laikinąją gyvenamąją vietą ir laikinai apsigyventų jam nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje ( b.l. 156). UAB ,, SKV3‘‘ tarpininkavimo raštą, kuriame nurodoma, kad D. K. dirba bendrovėje konsultantu pagal darbo sutartį ir jam priklauso 500 bendrovės akcijų, kas sudaro 45 procentus bendrovės įstatinio kapitalo (bendrovės įstatinis kapitalas yra -110000Lt) ( b.l. 157-158, 163-164), 2010 m. birželio 2 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu bei 45 straipsnio 1 dalies 1 priėmė sprendimą pakeisti D. K. leidimą laikinai gyventi. Minėto sprendimo pagrindu užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2011-07-26. 2011m. balandžio 21 d. D. K., ketindamas ir toliau dirbti UAB „SKV3‘‘ įstatinis kapitalas - 110 000 Lt) ir būdamas šios įmonės vienas iš bendraturčių, kurio turimos bendrovės įstatinio kapitalo dalies nominalioji vertė sudaro 50 tūkstančių litų, Vilniaus apskrities Migracijos valdybai pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi bei dokumentus, patvirtinančius teisę gauti šį dokumentą. 2011 m. gegužės 31 d. Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius priėmė sprendimą pakeisti D. K. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ( b.l. 194)

Nagrinėjamu atveju panaikintas Migracijos departamento 2011-05-31 sprendimas pakeisti Rusijos Federacijos piliečiams E. K. ir A. K. leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis – UAB „SKV3“ nurodytu adresu buveinės neturi, užsienietė negyvena deklaruotu adresu Lietuvoje ir jos buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas siekiant šios bendrovės tikslų bei vykdant veiklą; panaikintas Migracijos departamento 2011-05-31 sprendimas pakeisti Rusijos Federacijos piliečiui D. K. leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis – UAB „SKV3“ nurodytu adresu buveinės neturi, užsienietė negyvena deklaruotu adresu Lietuvoje ir jos buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas siekiant šios bendrovės tikslų bei vykdant veiklą.

Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką nustatančio bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1d.5 p. nuostatas leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Šio straipsnio nuostatos detalizuojamos Įstatymo 45 straipsnyje, nustatančiame, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis įregistruoja įmonę, įstaigą ar organizaciją Lietuvos Respublikoje kaip savininkas arba bendraturtis, kurio turimo įmonės įstatinio kapitalo dalies nominalioji vertė turi sudaryti ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų, ir jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas siekiant įmonės, įstaigos, organizacijos tikslų ir vykdant veiklą; yra įmonės, įstaigos ar organizacijos, įregistruotos Lietuvos Respublikoje, vadovas ar įgaliotas atstovas, jeigu pagrindinis jo atvykimo tikslas yra darbas įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje; Lietuvos Respublikoje ketina užsiimti teisėta veikla, kuriai nereikia gauti leidimo dirbti ar leidimo vykdyti tam tikrą veiklą. Įstatymo 45 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsienietis, nutraukęs teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos. Tvarką, reglamentuojančią dokumentų leidimui laikinai gyventi gauti pateikimą ir leidimų laikinai gyventi užsieniečiams išdavimą, keitimą, panaikinimą, nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su užsienio reikalų ministru. Minėta tvarka nustatyta Dokumentų leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti pateikimo ir leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka arba registruotos partnerystės sutartis buvo sudaryta arba vaikas buvo įvaikintas, kad užsienietis gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tvarkos aprašu, patvirtintu LR vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329, kurio atskiri skyriai nustato prašymo išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikimą (II. skyrius), priėmimą (III. skyrius), nagrinėjimą (IV skyrius), sprendimo išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priėmimą bei šio leidimo panaikinimą (VI. skyrius) ir t. t. Šio aprašo 17 punktas, įtvirtinantis LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytus leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus patvirtinančius dokumentus, numato, kad LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 45 straipsnio 1 dalies nurodytą pagrindą patvirtina : kai užsienietis įregistruoja įmonę, įstaigą ar organizaciją Lietuvos Respublikoje kaip savininkas ir yra šios įmonės, įstaigos ar organizacijos, įregistruotos Lietuvos Respublikoje, vadovas – Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės, įstaigos ar organizacijos registracijos pažymėjimas, įstatai ar nuostatai ir dokumentai, patvirtinantys, kad užsienietis yra tokios įmonės, įstaigos ar organizacijos savininkas ir vadovas; kai užsienietis yra įmonės, įregistruotos Lietuvos Respublikoje, kurios įstatinis kapitalas sudaro ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų, savininkas ir jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas siekiant šios įmonės, įstaigos, organizacijos tikslų ir vykdant veiklą – Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės registracijos pažymėjimas, įstatai, dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis yra tokios įmonės savininkas, ir dokumentas, patvirtinantis, kad šio užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas siekiant įmonės tikslų ir vykdant veiklą (dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis yra įmonės, įregistruotos Lietuvos Respublikoje, kurios įstatinis kapitalas sudaro ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų, vadovas arba darbo sutartis); kai užsienietis yra įmonės, įregistruotos Lietuvos Respublikoje, bendraturtis, kurio turimo įmonės įstatinio kapitalo dalies nominalioji vertė sudaro ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų, ir jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas siekiant įmonės, įstaigos, organizacijos tikslų ir vykdant veiklą – Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės registracijos pažymėjimas, įstatai ir šios įmonės tarpininkavimo raštas, dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis yra šios įmonės bendraturtis, kurio turimo įmonės įstatinio kapitalo dalies nominalioji vertė sudaro ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų, ir dokumentas, patvirtinantis, kad šio užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas siekiant įmonės tikslų bei vykdant veiklą (darbo sutartis);. kai užsienietis yra įmonės, įregistruotos Lietuvos Respublikoje, kurios įstatinis kapitalas sudaro ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų, vadovas – Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės, kurios įstatinis kapitalas sudaro ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų, registracijos pažymėjimas, įstatai ir šios įmonės tarpininkavimo raštas, dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis yra tokios įmonės vadovas (Tvarkos 17.17.1.-17.17.4 p.).

Pagal LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas leidimas laikinai gyventi panaikinimas, jei nustatoma, kad įmonė, įstaiga ar organizacija, kurios savininkas ar bendraturtis yra užsienietis, nevykdo deklaruotos veiklos ir (ar) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas siekiant įmonės, įstaigos, organizacijos tikslų bei vykdant veiklą. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas leidimas panaikinamas paaiškėjus, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p. numato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas.

Nagrinėjamu atveju panaikintas Migracijos departamento 2011-05-31 sprendimas pakeisti Rusijos Federacijos piliečiams E. K. ir A. K. leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis – UAB „SKV3“ nurodytu adresu buveinės neturi, užsienietė negyvena deklaruotu adresu Lietuvoje ir jos buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas siekiant šios bendrovės tikslų bei vykdant veiklą; panaikintas Migracijos departamento 2011-05-31 sprendimas pakeisti Rusijos Federacijos piliečiui D. K. leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis – UAB „SKV3“ nurodytu adresu buveinės neturi, užsienietis negyvena deklaruotu adresu Lietuvoje ir jo buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas siekiant šios bendrovės tikslų bei vykdant veiklą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tyrimas dėl pareiškėjų veiklos buvo vykdomas Vilniaus apskrities prie VPK Migracijos valdybai pateikus 2011 m. birželio 3 d. tarnybinį pranešimą, kad buvo atliktas patikrinimas dėl Rusijos Federacijos piliečių E. K. ir jos sutuoktinio D. K. veiklos „SKV3‘‘(b.l.184). Nustatyta, kad 2011-05-04 Migracijos valdybos darbuotojos kartu su Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus inspektoriumi nuvyko į UAB „SKV3“ buveinę, registruotą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir šio buto savininkė J. F. paaiškino, kad butą nurodytu adresu įsigijo 2002-2003 metais, nežinodama, jog šiuo adresu registruota UAB „ SKV3‘‘, nuo 2002 metų šios įmonės akcininkų nematė (b.l.186,189,190). Migracijos valdybos darbuotojai, patikrinę duomenis Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM duomenų bazėje, nustatė, kad Rusijos Federacijos piliečiai E. K. ir D. K. būna Lietuvoje tik po keletą dienų per mėnesį (b.l.169-173). Liudytojas V. K. teismo posėdžio metu taip pat parodė, kad pareiškėjai į Lietuvą atvyksta 2-3 kartus per mėnesį, pareiškėja atvyksta rečiau. Nustatyta, kad 2011 m. birželio 10 d. Migracijos departamento prie LR VRM Imigracijos skyrius pavedė Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybai nuvykti į D. K. ir E. K. deklaruotą gyvenamąją vietą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), išsiaiškinti dėl jų gyvenimo Lietuvoje nurodytu adresu. Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdyba 2011 m. liepos 7 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad butas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kuriame deklaruota D. K., E. K. ir jų sūnaus A. K. gyvenamoji vieta, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikos piliečiui E. G., kuris atvykęs į Migracijos valdybą raštu paaiškino, kad jis dirba advokatų kontoroje, kurių klientai yra D. K., E. K., todėl davė sutikimą šiems asmenims deklaruoti gyvenamąją vietą, taip pat nurodė, kad D. K. ir E. K. atvykę į Lietuvą gyvena viešbutyje, o ne deklaruotoje gyvenamoje vietoje, tačiau yra susitarimas, kad prireikus šis gyvenamasis plotas jiems bus suteiktas (b.l. 139,149). Nors pareiškėjai su skundu pateikė UAB „SKV3“ finansinės atskaitomybės dokumentus (b.l.29-80), tačiau Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis UAB „SKV3“ nebuvo pateikusi 2008 ir 2009 metų pelno mokesčių deklaracijų (b.l.133,134). Pažymėtina, kad metinių pelno mokesčių deklaracijų už laikotarpį 2007-01-01 iki 2007-12-31;2008-01-01 iki 2008-12-31; 2009-01-01 iki 2009-12-31 pildymo data 2011-07-27, t.y. po ginčijamų sprendimų priėmimo (b.l.70-80). Šie nagrinėjamos bylos nustatyti duomenys patvirtina, kad pagrįstos atsakovo išvados, jog pareiškėjai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis bei jų buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas siekiant šios bendrovės tikslų ir vykdant veiklą.

Pažymėtina, kad pareiškėjai pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, kuris numato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis įregistruoja įmonę, įstaigą ar organizaciją Lietuvos Respublikoje kaip savininkas arba bendraturtis, kurio turimo įmonės įstatinio kapitalo dalies nominalioji vertė turi sudaryti ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų, ir jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas siekiant įmonės, įstaigos, organizacijos tikslų ir vykdant veiklą. Nagrinėjamu atveju nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjų buvimas yra būtinas siekiant įmonės tikslų bei vykdant jos veiklą.

Pareiškėjai nurodo, kad nėra nustatyta, kiek laiko asmuo turėtų praleisti deklaruojamoje gyvenamojoje vietoje, kad būtų pripažinta, jog pareiškėjai gyvena deklaruotoje gyvenamoje vietoje. Vertinant šiuos pareiškėjų argumentus, pažymėtina, kad atsakovas priimdamas sprendimus rėmėsi visuma surinktų duomenų, kurie sudarė pagrindo išvadai dėl Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p. numatytų pagrindų konstatuoti.

Pareiškėjai taip pat nurodo, kad patikrinimo metu nebuvo sudarytos sąlygos pareiškėjams teikti paaiškinimus dėl tyrimo metu nustatinėjamų aplinkybių.

Bylos duomenys patvirtina, kad 2011 m. gegužės 5 d. pareiškėjams buvo siųstas kvietimas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini), Vilniuje) atvykti į Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyrių (b.l.141). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai nepagrįstai nurodo, kad neturėjo galimybės teikti paaiškinimų. Be to, pareiškėjai teikti savo paaiškinimus galėjo nagrinėjant bylą teisme, ir jie šia savo teise naudojosi. Todėl pripažintina, kad pareiškėjams buvo sudarytos visos galimybės būti išklausytiems bei teikti įrodymus, ir jų teisės šiuo apsektu nebuvo pažeistos.

Išdėstytų motyvų pagrindu pripažintina, kad 2011 m. liepos 19 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos reikalų skyriaus sprendimas dėl Migracijos departamento prie LR VRM Imigracijos reikalų skyriaus sprendimo pakeisti Rusijos Federacijos piliečiams E. K. ir A. K. leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) bei 2011 m. liepos 19 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos reikalų skyriaus sprendimas dėl Migracijos departamento prie LR VRM Imigracijos reikalų skyriaus sprendimo pakeisti Rusijos Federacijos piliečiui D. K. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų D. K. (D. K.) E. K. skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ė:

Pareiškėjų D. K. (D. K.) ir E. K. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.