- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2012-05-09
- Bylos Nr.
- 2S-1172-657/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-00324-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- D. S., R. S.
- Atsakovas
- D. S.
- Advokatai
- Darius Jurgutis
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-821-540/2012 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei D. S. dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R. S. kreipėsi į teismą prašydamas padalinti tarp šalių santuokos metu įgyta bendrąja jungtine nuosavybe turtą, priteisiant ieškovui ir atsakovei po ½ jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 1-2).
Ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti perleisti nuosavybės teises į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,4045 ha, gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 101,59 kv. m., pastatą - tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 61 kv. m., pastatą - kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 21 kv. m., kitus statinius (inžineriniai) – kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė, šulinys, laiko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), registruotus atsakovės D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu ieškovas nurodo aplinkybę, kad tarp šalių nėra geranoriško susitarimo pasidalinti santuokos metu įgytą bendrąją jungtinę nuosavybę.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 14 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino (b.l. 5). Teismas nurodė, kad pareikštas ieškinys dėl turto padalinimo yra turtinio pobūdžio, todėl ieškovas turi pagrindo prašyti areštuoti atsakovės turtą, kadangi nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių, atsakovė turimą turtą gali perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.)
Šalies argumentai
Atsakovė D. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012-03-14 nutartį (b.l. 7-8). Nurodo, kad ginčijamas nekilnojamas turtas yra atsakovės gyvenamoji vieta, kurioje ji gyvena su savo mažamečiu sūnumi ir tai yra vienintelis atsakovės nekilnojamasis turtas, todėl nėra pagrindo manyti, kad atsakovė perleistų šį turtą tretiesiems asmenims.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovo R. S. advokatas Darius Jurgutis prašo palikti nepakeistą Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartį (b.l. 14-16). Nurodo, kad skundžiamos nutarties nėra pagrindo naikinti, nes teismas taikė įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, o ne turto areštą. Ginčo turtas taip pat yra vienintelis ieškovui priklausantis nekilnojamasis turtas Lietuvoje, todėl ieškovui grįžus į Lietuvą kartu su nepilnamečiu sūnumi D. S., tai būtų vienintelė tiek jo, tiek nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta. Ieškovei perleidus ginčo turtą tretiesiems asmenims pasunkėtų ar net pasidarytų neįmanomas palankaus ieškovui teismo sprendimo vykdymas, šalys būtų įtrauktos į kitus teisminius procesus. Įrašas viešėjame registre nepažeidžia atsakovės interesų. Be to, atsiliepime pažymima, kad atsakovė ginčija teismo nutartimi netaikytą laikinėją apsaugos priemonę – turto areštą, o ne įrašą viešėjame registre.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Apylinkės teismas pagrįstai patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Tuo atveju, kai imtis laikinųjų apsaugos priemonių prašo ieškovas, jų taikymas grindžiamas dvejopo pobūdžio prielaidomis: pirma, ieškinį teismas patenkins ir, antra, nesiėmus šių priemonių, gali iškilti grėsmė ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nagrinėdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas ieškinio pagrįstumo klausimo nesprendžia, tačiau turi įsitikinti, ar egzistuoja pagrįstos prielaidos, suponuojančios grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tik tokios, kurios yra būtinos ir pakankamos joms įstatymu numatytam tikslui pasiekti (CPK 145 str. 2 d.).
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neabejotinai varžo asmens, kurio atžvilgiu jos nukreiptos, teises. Šiuo atveju asmens teisių varžymo laipsnis iš esmės priklauso nuo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdžio ir masto, taip pat nuo su konkrečiu asmeniu susijusių aplinkybių. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimui įvykdyti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, tai yra laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti (CPK 17 str., 146 str.).
Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nutartį motyvavo tuo, kad atsakovei perleidus ginčo turtą tretiesiems asmenims atsiranda grėsmė, jog būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomu. Apeliacinės instancijos teismo teismas neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.
Tarp šalių kilo ginčas dėl santuokoje įgyto turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė perleidimo. Ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo atveju, o apeliantei perleidus santuokoje įgytą turtą tretiesiems asmenims, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar net taptų neįmanomu. Tuo atveju, jeigu ginčo turtas sąžiningiems tretiesiems asmenims bus perleistas iki tokio teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo, restitucijos taikymas natūra būtų nebeįmanomas (CK 1.80 str. 4 d.).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė pagrįstai preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Civilinio proceso 145 str. 2 d. įtvirtintas ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka galimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas įvertinęs reikalavimo pobūdį tinkamai taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,4045 ha, gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 101,59 kv. m., pastatą - tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 61 kv. m., pastatą - kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 21 kv. m., kitus statinius (inžineriniai) – kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė, šulinys, laiko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), registruotus atsakovės D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu perleidimo draudimo, o ne turto areštą. Tuo tarpu atsakovei neįrodžius, kuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų neproporcingos (CPK 145 str. 2 d.) ar apribotų atsakovės galimybes ginti jos galimai pažeidžiamas teises (CPK 5 str.) apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su ieškinio dalyku, jos nepažeidžia ekonomiškumo principo ir šalių interesų pusiausvyros, o jas panaikinus galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas.
Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.