- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-04-10
- Bylos Nr.
- I-2410-473/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Pareiškėjas
- R. P.
- Trečiasis asmuo
- Z. K.
- Kategorijos
- 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei Marijai Gražytei, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovei Dovilei Veličkaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Z. K., dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 1 145 515 Lt padarytai turtinei žalai kompensuoti ir 200 000 Lt padarytai neturtinei žalai kompensuoti.
Skunde (b. l. 3-6) bei patikslintame skunde (b. l. 56-66) nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė paaiškino, kad 2002-07-25 pirkimo pardavimo sutartimi įgijo nuosavybės teises į dalį žemės sklypo, esančio Vilniaus m. sav. Dobrovolės k. 2004-01-09 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu patvirtinti detalųjį planą minėtam žemės sklypui ir pateikti reikiamą infrastruktūros sutarties projektą. Savivaldybei pateikus infrastruktūros plėtojimo susitarimą, nesutiko su jame iškeltomis sąlygomis, todėl jį pasirašyti atsisakė. Nesant pasirašytos infrastruktūros plėtojimo sutarties, Vilniaus miesto savivaldybė netvirtino parengto detaliojo plano. Nesutikdamas su jo manymu savivaldybės nepagrįstai keliamais reikalavimais nurodytais infrastruktūros sutartyje, jis 2004-02-24 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004-10-22 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-823-04 dalinai tenkino jo apeliacinį skundą ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybę per Teritorijų planavimo įstatyme numatytus terminus, skaičiuojant juos nuo minėto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, spręsti ginčo Žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo klausimą. Nurodo, kad atsakovas, nepaisydamas minėto sprendimo ir įstatymo nuostatų, 2006-06-28 sprendimu atsisakė patvirtinti Žemės sklypo detalųjį planą. Dėl šio atsakovo sprendimo jis dar kartą pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui, kuris 2006-12-22 sprendimu reikalavimus iš dalies patenkino ir pripažino 2006-06-28 atsakovo sprendimą neteisėtu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-09-14 nutartimi administracinėje byloje Nr. A10-753/2007 atsakovo apeliacinio skundo nepatenkino. Mano, kad atsakovo neteisėti veiksmai konstatuoti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis, todėl atsakovo kaltė ne tik preziumuojama (Civilinio kodekso 6.248 straipsnis), bet iš esmės nustatyta. Paaiškino, kad tretysis suinteresuotas asmuo Z. K., iš kurios jis nuosavybės teise įsigijo dalį detaliuoju planu suplanuoto žemės sklypo, kreipėsi dėl detaliojo plano patvirtinimo į atsakovą dar 2002-10-01, o jis pats šiuo procesu pradėjo aktyviai domėtis dar 2003 m. gegužės mėnesį, kai dar nebuvo pasibaigęs planavimo sąlygų galiojimo terminas. Mano, kad atsakovui laiku buvo pateikti reikalingi dokumentai ir tai, kad jų galiojimas yra pasibaigęs, įvyko dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Teigia, kad jam turėjo būti pranešta apie bet kokias kliūtis dėl detaliojo plano patvirtinimo dar iki 2002 m. lapkričio mėnesio. Dėl minėtų atsakovo veiksmų jis nuo 2004 patiria nuostolius. Paaiškina, kad žemės sklypo detalusis planas buvo rengiamas tikslu pakeisti tikslinę žemės paskirtį ir numatyti sklype galimybę statyti degalinę. Nurodo, kad panašios degalinės, kurių valdomų bendrovių visos arba dalis akcijų priklauso jam arba jo giminaičiams ir kurios pastatytos panašaus intensyvumo kelio ruožuose Vilniuje ar Vilniaus rajone laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2007 m. rugsėjo mėn., atnešė apie 1 145 515 Lt dydžio grynųjų pajamų. Mano, kad jeigu nebūtų buvę atsakovo neteisėtų veiksmų, jis būtų įrengęs degalinę ir joje pradėjęs prekiauti automobiliniu kuru ir kitomis prekėmis ir taip būtų gavęs apie 1 145 515 Lt pajamų. Šią sumą vertina kaip patirtą turtinę žalą ir prašo ją priteisti. Nurodo, kad būdamas degalinių tinklo vienas iš savininkų, jis negali pradėti savo verslo žemės sklype dėl nepagrįsto bei ilgai trunkančio neteisėto atsakovo neveikimo. Šios aplinkybės kenkia jo kaip verslininko reputacijai, sukelia papildomų nepatogumų ir rūpesčių, o tai lemia dvasinius ir emocinius išgyvenimus. Todėl prašo iš atsakovo priteisti 200 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 33-39) nurodo bei teismo posėdžio metu atsakovės atstovė paaiškino, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjo minimuose sprendimuose nekonstatavo, jog Vilniaus miesto savivaldybė vilkino atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus. 2004-10-22 teismo sprendimu buvo pripažintas neteisėtu prašymas pasirašyti infrastruktūros sutartį, o 2007-09-14 sprendimu - panaikintas nepakankamai motyvuotas Vilniaus miesto savivaldybės atsakymas dėl detaliojo plano nepatvirtinimo. Šių aktų pripažinimas neteisėtais negali būti pakankamas pagrindas konstatuoti, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra kalta dėl to, jog pareiškėjas nuo 2004 m. negalėjo įrengti degalinės žemės sklype. Pareiškėjas į Vilniaus miesto savivaldybę dėl detaliojo plano Dobrovolės kaime patvirtinimo kreipėsi tik 2004-01-09. Teigia, kad R. P. 2004-01-09 kreipiantis į Vilniaus miesto savivaldybę dėl detaliojo plano patvirtinimo jau nebebuvo vienos iš būtinų sąlygų detaliajam planui tvirtinti - galiojančio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju planavimo organizatorius yra Z. K., o ne Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius. Teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba negali tvirtinti detaliojo plano, kurio patikrinimo aktas yra negaliojantis. Paaiškina, kad detaliojo plano rengimo terminas neturi viršyti trejų metų. Viršijus trejų metų terminą, peržiūrimi ir esant reikalui tikslinami arba atnaujinami savivaldos ir kitų institucijų išduoti detalųjį planavimą sąlygojantys dokumentai. Jei planavimo organizatorius nesikreipė dėl planavimą sąlygojančių dokumentų peržiūrėjimo, planavimo procesas laikomas nutrauktu. Šiuo atveju planavimo sąlygos buvo išduotos 2002 m. kovo 6 d. ir jų galiojimas pasibaigė 2005 m. kovo 6 d. Nei pareiškėjas, nei planavimo organizatorius nesikreipė į Vilniaus miesto savivaldybę dėl planavimo sąlygų atnaujinimo siekiant jas pratęsti. Nesutinka su pareiškėjo paskaičiuotais turtinės ir neturtinės žalos dydžiais. Mano, kad nustatant žalos dydį turėtų būti įvertinamas ne tik laikotarpis, per kurį nebuvo išduotas detalusis planas, bet ir degalinės projekto parengimo ir jos statybos laikas. Pareiškėjas nepateikia jokių motyvuotų argumentų ir įrodymų, kaip pasireiškia dvasiniai ir emociniai išgyvenimai, kaip tai kenkia paties pareiškėjo geram vardui ir pasitikėjimui. Nesant jokių įrodymų, apskritai negalima spręsti apie pareiškėjo tariamai patirtos neturtinės žalos pobūdį ir dydį.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjui R. P. ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Z. K. nedalyvaujant. Apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai.
Bylos faktinės aplinkybės.
Trakų rajono savivaldybė planavimo organizatorei Z. K. 2000-03-07 išdavė sąlygas detaliojo planavimo dokumentams rengti. Planavimo tikslas - žemės sklypo dalies pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties keitimas, degalinės statyba Dobrovolės kaime, Trakų rajone (Priedas Nr. 1).
2002-02-19 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Miesto plėtros komiteto posėdyje buvo nuspręsta pritarti leidimui rengti nedidelių veiklos mastų detalųjį planą sklypui Dobrovolės kaime su sąlyga, kad bus sudarytas susitarimas dėl infrastruktūros plėtros.
2002-03-06 Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė planavimo sąlygas žemės sklypo, kad. nr. 0101/0164:35 Dobrovolės kaime detaliajam planui rengti (Priedas Nr. 1).
2002-06-18 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo skyriaus pareigūnas surašė detaliojo plano patikrinimo aktą Nr. 259. Šiame dokumente nurodoma, kad patikrinimo aktas su išvada galioja vienerius metus nuo jo tvirtinimo datos (Priedas Nr. 1).
Pareiškėjas 2002-07-25 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 4-4537 įgijo nuosavybės teises į dalį žemės sklypo, esančio Vilniaus m. sav. Dobrovolės k. ir tapo žemės sklypo dalies savininku (b. l. 22-24) .
2003-09-17 raštu Nr. 203-34-982 planavimo organizatorei Z. K. buvo pateiktas infrastruktūros sutarties projektas su siūlymu jį pasirašyti.
2004-01-09 pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą su prašymu patvirtinti parengtą detalųjį planą minėtam žemės sklypui.
2004-03-17 pareiškėjas gavo Vilniaus miesto savivaldybės siūlymą sudaryti infrastruktūros sutarties projektą, su kuriuo nesutiko ir pasirašyti atsisakė.
2004-02-24 pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas pripažinti neteisėtu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vilkinimą atlikti viešojo administravimo veiksmus ir patvirtinti detalųjį planą žemės sklypui, esančiam Dobrovolės kaime, Vilniaus savivaldybėje, bei sudaryti infrastruktūros plėtojimo sutartį.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004-10-22 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-823-04 tenkino pareiškėjo skundą iš dalies, pripažino reikalavimą sudaryti infrastruktūros sutartį neteisėtu ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybę per Teritorijų planavimo įstatyme numatytus terminus, skaičiuojant juos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, spręsti ginčo žemės sklypo, esančio Dobrovolės kaime, Vilniaus miesto savivaldybėje, detaliojo plano patvirtinimo klausimą (b. l. 10-16).
2004-11-09 posėdyje, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-10-22 nutartį, atsakovė sprendė ginčo sklypo detaliojo plano tvirtinimo klausimą ir nepritarė detaliojo plano tvirtinimui bei nurodė trūkumus, kuriuos turėtų pašalinti pareiškėjas.
2004-11-29 raštu Nr. 51-15980-(10.8) atsakovė informavo pareiškėjo atstovą apie tai, kad jog sprendimas dėl detaliojo planavimo yra rengiamas tvirtinti. 2005-04-20 pareiškėjo architektas paėmė detalųjį planą taisyti.
2005-08-31 posėdyje atsakovė pakartotinai svarstė žemės naudojimo paskirties keitimo Dobrovolės kaime, Vilniuje, detaliojo plano tvirtinimo klausimą ir 2005-09-30 raštu Nr. A60-4164-(10791) informavo pareiškėją, kad detaliojo plano rengimo terminas yra pasibaigęs ir kad norint jį atnaujinti (pratęsti) šis turėtų pateikti prašymą, pridėjus patikslintus nekilnojamojo žemės sklypo nuosavybę patvirtinančius dokumentus (b. l. 176).
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti 2006-06-28 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nuspręsta atmesti sprendimo projektą „Dėl žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo Dobrovolės kaime, Vilniuje, detaliojo plano tvirtinimo“ ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę per Teritorijų planavimo įstatyme nustatytą terminą išspręsti minėto žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo klausimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-09-14 nutartimi administracinėje byloje Nr. A10-753/2007 konstatavo, kad skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, yra nemotyvuotas ir pažymėjo, kad tik priėmus sprendimą, atitinkantį teisės normų reikalavimus, bus galima tinkamai įvertinti jo teisėtumą ir pagrįstumą (b. l. 17-21).
2007-09-17 raštu pareiškėjas vėl kreipėsi į atsakovę prašydamas išspręsti žemės sklypo, esančio Dobrovolės kaime, Vilniaus m. savivaldybėje detalaus plano patvirtinimo klausimą per Teritorijų planavimo įstatymo nustatytus terminus ir tokiu būdu įvykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-10-22 ir 2007-09-14 nutartis (b. l. 135-136).
Šalies argumentai
2007-10-24 pareiškėjas su nagrinėjamu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės turtinę ir neturtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčo metu galiojusio LR Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 8 dalis numatė, kad detalieji planai netvirtinami, jeigu jie prieštarauja bendrajam planui arba yra pažeista nustatyta derinimo, viešo svarstymo, priežiūros procedūra, detaliojo plano sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo ar statybos normų.
LR Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-15 įsakymo Nr. 159 „Dėl detaliųjų planų taisyklių patvirtinimo" 46 punkte numatyta, kad tvirtinimui teikiami tik suderinti, viešai apsvarstyti ir patikrinti teritorijų planavimo priežiūros institucijos detalieji planai.
Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymas, priimtas 2004-09-28, numatė, kad iki 2004 m. gegužės 1 d. pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai (išskyrus bendruosius planus), kuriems išduotos planavimo sąlygos, sudarytos planavimo darbų sutartys ir pradėtos viešo svarstymo su visuomene procedūros, baigiami rengti pagal iki 2004 m. gegužės 1 d. galiojusį Teritorijų planavimo įstatymą ir kitus teritorijų planavimą reglamentavusius teisės aktus. Pagal tuo metu galiojusių Detaliųjų planų taisyklių 30 punktą išvada dėl planavimo proceso ir procedūros galioja trejus metus nuo planavimo sąlygų išdavimo. Taisyklių 36 punktas reglamentuoja, kad detaliojo plano rengimo terminas neturi viršyti trejų metų. Viršijus trejų metų terminą, peržiūrimi ir esant reikalui tikslinami arba atnaujinami savivaldos ir kitų institucijų išduoti detalųjį planavimą sąlygojantys dokumentai. Jei planavimo organizatorius nesikreipė dėl planavimą sąlygojančių dokumentų peržiūrėjimo, planavimo procesas laikomas nutrauktu.
Ginčijamu atveju planavimo sąlygos buvo išduotos 2002 m. kovo 6 d., ir jų galiojimas pasibaigė po trejų metų. Atsakovė nurodo, kad detaliojo plano negali tvirtinti dėl to, kad yra pasibaigęs minėtas trejų metų planavimo sąlygų galiojimo terminas. Pareiškėjas sutinka, kad terminai dėl ginčo žemės sklypo detalaus plano patvirtinimo yra praleisti, tačiau mano, kad tai atsitiko dėl Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų.
Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso 6. 249 str. 1 d.). Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, būtinos keturios tarp savęs susijusios sąlygos. Šios sąlygos yra: 1) neteisėti veiksmai (CK 6. 246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6. 249 str.). Taigi pareiškėjas kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo, turi nurodyti kokiais neteisėtais veiksmais ar neteisėtu neveikimu arba neatidžiai ir nerūpestingai elgiantis viešojo administravimo srityje jam buvo padaryta turtinė ar neturtinė žala.
Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Pareiškėjas teigia, atsakovo kaltė dėl neteisėtų veiksmų, susijusių su detaliojo plano netvirtinimu ir iš to jam atsiradusiomis pasekmėmis (turtine ir neturtines žala) yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis. Tačiau, kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 22 d. ir 2007 m. rugsėjo 14 d. nutarčių, jomis Vilniaus miesto savivaldybės neteisėti veiksmai buvo konstatuoti atliekant kitus, tarpinius veiksmus detaliojo planavimo procese, bet ne tvirtinant detalųjį planą.
2004-10-22 nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-823-04 nagrinėjo ar teisėtas Vilniaus miesto savivaldybės reikalavimas pasirašyti infrastruktūros sutartį. Teismas nurodė, kad savivaldybės reikalavimas pasirašyti infrastruktūros sutartį, tvirtinant detalųjį planą neteisėtas. 2007-09-14 nutartyje administracinėje byloje Nr. A10-753/2007 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad nagrinėjamo skundo dalykas yra Vilniaus miesto savivaldybės 2006-06-28 sprendimas. Teismas konstatavo, kad skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, yra nemotyvuotas ir pažymėjo, kad tik priėmus sprendimą, atitinkantį teisės normų reikalavimus, bus galima tinkamai įvertinti jo teisėtumą ir pagrįstumą (b. l. 17-21). Taigi, darytina išvada, kad minėtose bylose buvo ginčijami ne teisei priešingi savivaldybės veiksmai, galėję sukelti pasekmes pareiškėjui, bet konkretūs aktai – infrastruktūros sutartis ir nemotyvuotas bei Viešojo administravimo įstatymo nuostatų neatitinkantis Vilniaus miesto savivaldybės 2006-06-28 sprendimas. Abiem atvejais teismas nurodė, kad pašalinus šias priežastis, bus sprendžiamas detalaus plano patvirtinimo klausimas Teritorijų planavimo įstatymo nustatytais terminais ir sąlygomis. Duomenų, kad planas tinkamai paruoštas ir atitinka teritorijų planavimo įstatymo nuostatų reikalavimus nėra.
Pareiškėjas teigia, kad atsakovė po teismo sprendimų nesprendė detalaus plano patvirtinimo klausimo, neinformavo jo apie besibaigiančius terminus dėl ginčo žemės sklypo detalaus plano patvirtinimo. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas į Vilniaus miesto savivaldybę dėl detaliojo plano Dobrovolės kaime patvirtinimo kreipėsi 2004-01-09. 2004-11-09 posėdyje, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-10-22 nutartį, atsakovė sprendė ginčo sklypo detaliojo plano tvirtinimo klausimą ir nepritarė detaliojo plano tvirtinimui bei nurodė trūkumus, kuriuos turėtų pašalinti pareiškėjas. 2004-11-29 raštu Nr. 51-15980-(10.8) atsakovė informavo pareiškėjo atstovą apie tai, kad jog sprendimas dėl detaliojo planavimo yra rengiamas tvirtinti. Per minėtą laikotarpį pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, kurie pašalintų detaliojo plano Dobrovolės kaime trūkumus. Pareiškėjas taip pat nesikreipė į teismą su skundu dėl tokio pobūdžio atsakovės veiksmų teisėtumo ar vilkinimo. Kaip matyti iš pareiškėjo architekto parašo ant detaliojo plano, 2005-04-20 planas buvo paimtas taisyti. Taigi, darytina išvada, kad per šį laiką Vilniaus miesto savivaldybė nepatvirtino detaliojo plano, kadangi jis nebuvo tinkamai parengtas ir buvo taisomas. Atsakovė 2005-08-31 posėdyje pakartotinai apsvarsčiusi žemės naudojimo paskirties keitimo Dobrovolės kaime, Vilniuje, detaliojo plano tvirtinimo klausimą 2005-09-30 raštu Nr. A60-4164-(10791) informavo pareiškėją, kad detaliojo plano rengimo terminas yra pasibaigęs ir kad norint jį atnaujinti (pratęsti) šis turėtų pateikti prašymą, pridėjus patikslintus nekilnojamojo žemės sklypo nuosavybę patvirtinančius dokumentus (b. l. 176). Pareiškėjui taip pat buvo pridėtas planavimo sąlygų prašymo blankas. Tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų ėmęsis veiksmų, kad minėti trūkumai būtų pašalinti. Nepašalinus trūkumų, atsakovė nepritarė detaliajam planui Dobrovolės kaime 2006-06-28 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje ir apie tai pareiškėjas buvo informuotas 2006-07-10 raštu Nr. A51-11222-(10.9-MPD-0).
Aukščiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad Vilniaus miesto savivaldybė neatliko jos kompetencijai priskirtų veiksmų. Savivaldybės reikalavimai šalinti trūkumus ir pateikti prašymą dėl praleisto plano rengimo termino atnaujinimo nebuvo skundžiami, šių reikalavimų teisėtumo klausimas nebuvo išspręstas teismine tvarka. Minėtų trūkumų, susijusiu su tinkamu detaliojo plano parengimu, neištaisė ir pats pareiškėjas, nepateikė atsakovės prašomų dokumentų, prašymo atnaujinti praleistą terminą plano rengimui ar paties parengto detaliojo plano dokumentų paketo. Nenustačius šioje byloje atsakovo veiksmų (neveikimo) neteisėtumo, nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat atmestinas, nenustatinėjant kitų civilinės atsakomybės sąlygų (LR CK 6.271 str., LR ABTĮ 57 str., 88 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais,
nusprendė:
pareiškėjo R. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.