Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. A. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutarimo R. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pakruojo rajono policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2008 m. balandžio 1 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. A. dėl to, kad jis ta pačią dieną, 17 val. 20 min., Parko gatvėje, Pakruojo mieste, būdamas neblaivus (nustatytas 1,21 promilių girtumas) vairavo R. A. priklausantį automobilį Mercedes Benz, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 68 punkto reikalavimus. Jo padaryta veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 126 straipsnio 1 dalis numato, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Skundžiamu nutarimu R. A. buvo paskirta administracinė nuobauda (vieno tūkstančio litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams) už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per griežta. Apeliantas mano, kad šiuo atveju buvo pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį, šioje byloje nenustatyta.

Pirma, teisėjų kolegija pabrėžia, kad transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį pažeidimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams

Antra, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr., pvz.: administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis (žr., pvz.: administracinio teisės pažeidimo byla Nr. N1–1378/2007). Todėl apelianto nurodyta aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga dėl darbo pobūdžio, nesudaro pagrindo skirti mažesnę nei įstatymo nustatytą nuobaudą.

Trečia, R. A. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų transporto eismo ir jo dalyvių saugumui. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad pažeidėjas išklausė paskaitų kursą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai, nėra priklausomas nuo narkotikų ir psichotropinių medžiagų, nėra baustas už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, išlaiko du nepilnamečius vaikus, yra neteistas, nėra išskirtinės, ypatingai apelianto atsakomybę švelninančios. Todėl vien tik simbolinės, R. A. pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Ketvirta, apeliantas nurodo, kad sumokėjo paskirtą baudą, tačiau tai nėra atsakomybę švelninanti aplinkybė. Sumokėti paskirtą baudą yra pažeidėjo pareiga, kurios nevykdymas asmenims užtraukia papildomų neigiamų pasekmių.

Penkta, tai, kad apeliantas nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo yra laikoma jo atsakomybę švelninančia aplinkybe pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Tačiau ši aplinkybė jau buvo įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.

Šešta, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 straipsnio 5 punktas nustato, kad atsakomybę už administracinio teisės pažeidimą sunkinančia aplinkybe laikomas pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. R. A. 2007 m. kovo 26 d. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 1 dalies 1 punkte, padarymą (b. l. 5). ATPK 36 straipsnis nustato, kad jei asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Kadangi nagrinėjamas administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas praėjus daugiau nei metams, tai yra 2008 m. balandžio 1 d., teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šią aplinkybę pripažino R. A. atsakomybę sunkinančia. Tačiau atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas taip pat nėra pagrindas skirti švelnesnę nei įstatymo numatytą nuobaudą. Į šią aplinkybę gali būti atsižvelgiama skiriant nuobaudą sankcijos, nustatytos už padarytą pažeidimą, ribose.

Tad, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

R. A. apeliacinį skundą atmesti.

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.