- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-07
- Bylos Nr.
- e2-13271-980/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10931-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktorija Čiapaitė
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
- Atsakovas
- N. R.
- Kategorijos
- 2.5.1.3.6Piniginės prievolės
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Čiapaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ieškinį atsakovui N. R. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovo 2303,79 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovas, būdamas įmonės vadovu, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negalėjo atsiskaityti su kreditoriais ir šie nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taip pat nurodė, kad atsakovas, buvęs BUAB „NVLAS“ direktoriumi, prieš įmonės bankroto bylos iškėlimą (2014-09) galiojant 2011-07-13 nutartimi taikytam draudimui perleisti įmonės turtą, išrašė veiklos nevykdančiai UAB „Free market“ 224 385,45 Lt sąskaitą už statybines medžiagas, o vėliau tapo šios įmonės vadovu ir vieninteliu akcininku, tačiau už gautas prekes neatsiskaitė, nors 2012-06-29 sudarė su UAB „NVLAS“ skolos apmokėjimo už parduotas prekes atidėjimo sutartį. Tuo tarpu, 2012-12-06 atsakovas pardavė UAB „Free market“ akcijas ir nutraukė direktoriaus įgaliojimus. Tokiais veiksmais atsakovas perleido įmonės turtą, žinodamas, kad tai daryti yra uždrausta ir įmonės veiklą organizavo taip, kad buvo suvaržytos kreditorių teisės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą. Dėl šių priežasčių kreditorė patyrė 2303,79 Eur žalą. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.
Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti asmeniškai (LR CPK 123 str.). Nustatytu terminu atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Kadangi atsakovas atsiliepimo į ieškinį, įrodymų nepateikė, yra pagrindas byloje priimti sprendimą už akių (LR CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartimi UAB „NVLAS“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Verslo administravimo kompanija“. 2012 m. kovo 2 d. Klaipėdos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-703-125/2012 buvo patvirtintas patikslintas VSDF Klaipėdos skyriaus finansinis reikalavimas dėl 2303,79 Eur (7954,52 Lt). Iki bankroto bylos iškėlimo dienos BUAB „NVLAS“ direktoriaus pareigas ėjo atsakovas N. R..
2014 m. balandžio 11 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-208-125/2014 BUAB „NVLAS“ bankrotas pripažintas tyčiniu. 2015 m. kovo 30 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-108-513/2015 pripažinta, kad BUAB „NVLAS“ veikla pasibaigė.
Esant nustatytoms aplinkybėms, Klaipėdos apygardos teismui konstatavus, jog bendrovės UAB „NVLAS“ bankrotas buvo tyčinis, darytina išvada, kad atsakovas, būdamas BUAB „NVLAS“ direktoriumi, įmonės atžvilgiu veikė nesąžiningai – galiojant 2011 m. liepos 13 d. nutartimi taikytam draudimui perleisti turtą, sudarė sandorį, iš kurio pinigai UAB „NVLAS“ nebuvo sumokėti. N. R. tokiais veiksmais ir pažeidė nustatytą draudimą, įtakojo įmonės bankrotą, suvaržė BUAB „NVLAS“ kreditorių galimybes patenkinti iš įmonės turto jų finansinių reikalavimų dalį.
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau Įmonių bankroto įstatymas) 20 straipsnio 7 dalies nuostatos numato, jog Likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui (kreditoriams) prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo (asmenys), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šio (šių) asmens (asmenų) veikimo ar neveikimo ir šis kreditorius (kreditoriai) Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo. Nagrinėjant ieškinį dėl žalos atlyginimo laikoma, kad bankroto metu dėl asmens tyčinės veikos susidarę kreditoriaus reikalavimai buvo tenkinami paskiausiai.
Įmonės vadovo civilinę atsakomybę lemia jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai), fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas, ir aplinkybė, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Jei bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus, tai jos vadovas privalo šiuo interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Teismų praktikoje vadovų atsakomybė įmonės kreditoriams pagrindžiama deliktinės civilinės atsakomybės pagrindu (CK 6.263 str.), t.y. įrodinėjant, kad vadovas pažeidė jam įstatymuose numatytas pareigas tinkamai organizuoti įmonės veiklą ir dėl tokio pažeidimo įmonės kreditoriui atsirado žala. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 str.), kurio esmė yra ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Žalos atsiradimo pagrindu asmeniui kyla civilinė atsakomybė. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 1 d., 4 d.).
Šiuo atveju civilinė atsakomybė kyla ne tik įmonei, bet ir jos vadovui. Tik tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (LR CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas.
Nagrinėjamu atveju atsakovas buvo pasyvus, būdamas tinkamai informuotas apie civilinės bylos iškėlimą, neteikė atsiliepimo į ieškinį, neteikė teismui įrodymų, kuriasi remiantis galima būtų paneigti jo kaltės buvimą.
Esant išdėstytų aplinkybių visumai, konstatuotina, jog atsakovas įmonei tapus nemokia, laiku neįvykdė savo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pažeidė įmonės kreditorių interesus, savo įstatymines prievoles laikytis protingos verslo rizikos ir gerų verslo standartų (Įmonių bankroto 8 straipsnio 1 dalis). Tarp atsakovo neveikimo ir kreditoriams atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl šiuo nagrinėjamu atveju yra visos būtinosios sąlygos atsakovo atžvilgiu civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti (LR CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 6.246 - 6.249 straipsniai). Esant išdėstytų aplinkybių visumai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 2303,79 Eur žalos atlyginimo (LR CK 6.245 str., 6.263 str.).
Ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei (LR CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovė įstatymo pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, ieškinį patenkinus visiškai, byloje mokėtinas žyminis mokestis – 52,00 Eur, priteistinas iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 285 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 286 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo N. R. 2303,79 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015 m. rugsėjo 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės VSDFV Klaipėdos skyrius įmonės kodas 193180814, naudai.
Priteisti iš atsakovo 52,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.