Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Indrės Pukanasytės-Biekšės ir Gedimino Užubalio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. R. patikslintą skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus pataisos namai, Panevėžio pataisos namai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2022 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. 1S-2107 teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisija 2022 m. gegužės 31 d. priėmė siūlymą dėl nuteistojo G. R. neperkėlimo į pusiaukelės namus Nr. LV-2790, kuriuo siūlė Kalėjimų departamento direktoriui Vilniaus pataisos namų 2022 m. gegužės 16 d. teikimo Nr. 9-3084 netenkinti ir neperkelti nuteistojo G. R. iš Vilniaus pataisos namų į Panevėžio pataisos namų pusiaukelės namus.

Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2022 m. birželio 2 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. 1S-2107, kuriuo nutarė Vilniaus pataisos namų 2022 m. gegužės 16 d. teikimo dėl nuteistojo G. R. perkėlimo iš Vilniaus pataisos namų į Panevėžio pataisos namų pusiaukelės namus – netenkinti. Sprendime nurodė, kad 2022 m. gegužės 31 d. Komisija pateikė siūlymą Nr. LV-2790 neperkelti pareiškėjo į pusiaukelės namus, kuriam pritariama.

Dėl Sprendimo (ne)buvimo individualiu administraciniu aktu

VPN savo atsiliepime nurodė, kad Departamento Sprendimas yra informacinio pobūdžio, jame yra išaiškinamos teisės aktų, reglamentuojančių nuteistųjų perkėlimą į Pusiaukelės namus nuostatos, tačiau jokių patvarkymų arba įpareigojimų, skirtų pareiškėjui nėra, jokių teisinių pasekmių pareiškėjui raštas savaime nesukelia.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį administracinis sprendimas – tai teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. Administracinis sprendimas yra įstatymo normų ar kitų hierarchiškai aukštesnės pakopos norminių teisės aktų normų taikymo priemonė tuo atžvilgiu, kad šis aktas turi būti pagrįstas inter alia (be kita ko) teisės aktų normomis (žr., pvz., LVAT 2016 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-539-552/2016; 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-298-789/2021; 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-715-629/2022).

Atsižvelgiant į skundžiamo Sprendimo turinį, kuriame nurodyta Departamento valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta pareiškėjui, tiesiogiai paveikianti pareiškėjo teises ir pareigas (pareiškėjas neperkeliamas į pusiaukelės namus), todėl teismas daro išvadą, kad Departamento sprendimas yra individualus administracinis aktas ir gali būti administracinės bylos dalyku.

Atsižvelgiant į tai, VPN argumentai, kad skundžiamas Sprendimas nėra individualus administracinis aktas atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl Aprašo nuostatų nesilaikymo

Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo laikomasi Apraše nustatytų reikalavimų, Sprendime nėra nurodyti motyvai ir argumentai nustatyti Aprašo 8.1, 8.5, 8.7, 8.10 punktuose; nėra nurodyta ar pareiškėjas daro pažangą; Komisija nevertino, jog iš pareiškėjo pajamų, kurias jis gauna dirbdamas pataisos įstaigoje, antstolis kas mėnesį yra išskaičiuoja pinigines lėšas; pareiškėjas stengiasi mažinti nusikalstamo elgesio riziką bei vykdo visas individualaus socialinio reabilitacijos plano numatytas priemones kurios priklauso nuo jo valios, tačiau Komisija tų aplinkybių nevertino.

Vertindama byloje nustatytas aplinkybes ir pareiškėjo argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad Pagal Kodekso 69 straipsnio 3 dalį (ginčui aktuali įstatymo redakcija 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. birželio 30 d.), laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis atliekantys ir šio straipsnio 2 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytas sąlygas atitinkantys nuteistieji, kuriems negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, atlikę tris ketvirtadalius laisvės atėmimo bausmės ir likus ne daugiau kaip vieneriems metams iki bausmės pabaigos, perkeliami į atvirą koloniją, o kai jiems būtinas intensyvus rengimas prieš paleidžiant iš pataisos įstaigos, – į pusiaukelės namus.

1) yra atlikę ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį bausmės, o nuteistieji, kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat kuriems lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo nukreipti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, – yra atlikę ne mažiau kaip šešis mėnesius laisvės atėmimo bausmės nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo ir nukreipimo į pataisos įstaigą vykdymo pradžios;

2) iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo jam liko ne daugiau kaip vieneri metai;

3) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones;

4) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta;

5) neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus;

6) laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo perkelti iš atviros kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl teisės aktų pažeidimų.

Pagal Kodekso 69 straipsnio 6 dalį, teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, kad vadovaudamasis Kodekso 69 straipsnio 6 dalimi ir siekdamas užtikrinti tinkamą nuteistųjų perkėlimą į pusiaukelės namus ir grąžinimą iš jų, Departamento direktorius 2021 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-210 1 punktu patvirtino Aprašą, kuris nustato nuteistųjų, atliekančių terminuotą laisvės atėmimo bausmę, perkėlimo į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus specialų padalinį – pusiaukelės namus bei grąžinimo iš jų tvarką ir pusiaukelės namų darbo organizavimo tvarką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. AS-135-575/2022).

Aprašo 8 punkte nustatyta, kad Komisija priimdama sprendimą, įvertina: 8.1. likusį laiką iki galimo lygtinio paleidimo arba bausmės pabaigos; 8.2. nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu; 8.3. nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatus; 8.4. individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių vykdymo rezultatus; 8.5. nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius; 8.6. nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis laisvėje; 8.7. nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį; 8.8. ar nuteistasis nėra įtrauktas į linkusiųjų pabėgti ar užpulti įskaitą; 8.9. intensyvaus rengimo nuteistajam būtinumą prieš paleidžiant jį iš pataisos įstaigos; 8.10. kitas aplinkybes, kurios, Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimo dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus priėmimui.

Nagrinėjamu atveju Komisija savo išvadoje nurodė, kad pareiškėjas nuo 2018 m. birželio 4 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka nebaustas, skatintas 6 kartus, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, prevenciniuose užsiėmimuose, kelis kartus kreipėsi dėl psichologinių paslaugų suteikimo, bausmės atlikimo metu dirba, įgijo kelias specialybes, šiuo metu mokosi santechniko profesijos, paleidimo atveju planuoja dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, turimus įsiskolinimus dengia iš gaunamo darbo užmokesčio, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais.

Komisijos siūlyme neperkelti pareiškėjo į pusiaukelės namus be kita ko nurodyta, kad individualus socialinės reabilitacijos planas nėra vykdomas visa apimtimi, kriminogeniniai veiksniai, susiję su mąstymo ir elgesio, nuostatų, emocinės gerovės, lėšų tvarkymo ir pajamų sritimis, išlieka šiuo metu aktualūs bei reikalaujantys nuteistojo tikslinių veiksmų, stebima tik formali motyvacija įsitraukti į socialinės reabilitacijos procesą, kaltę savo asmuo neigia iki šiol, linkęs minimizuoti savo vaidmenį dabartinėje situacijoje, savyje trūkumų ar koreguotinų savybių negeba identifikuoti, 2020 m. kovo 23 d. atlikus seksualinės prievartos rizikos vertinimą, taikant SVR-20 metodiką, nustatyta vidutinė seksualinės prievartos rizika, taip pat Komisija pažymėjo, kad vertinant asmens socialinius įgūdžius nėra stebima intensyvaus rengimo prieš paleidžiant iš pataisos įstaigos būtinybė.

Iš 2022 m. gegužės 26 d. Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisijos posėdžio protokolo matyti, kad Komisija įvertino likusį pareiškėjo laiką iki bausmės pabaigos; nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius; nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį; kitas aplinkybes, kurios, Komisijos narių nuomone, turėjo įtakos sprendimo dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus priėmimui.

Pažymėtina ir tai, kad iš byloje esančios 2022 m. vasario 21 d. pareiškėjo rizikos vertinimo (OASys) išvados, taip pat ir iš 2022 m. vasario 21 d. Socialinio tyrimo išvados matyti, kad pareiškėjui buvo nustatyta žema pakartotinio nuteisimo rizika, tačiau nurodyta, kad nuteistasis pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų neteisėtumo, pavojingumo, tuo pačiu negeba suprasti jais padarytos žalos mažametei nukentėjusiajai; atsižvelgiant į tai, kad jis linkęs pateisinti seksualinius veiksmus, jei jie yra atliekami abipusiu sutarimu, nepaisant santykiaujančių asmenų amžiaus bei brandos, galima manyti, kad jis yra linkęs pateisinti ir savo įvykdytą nusikaltimą. Išvadoje nurodyta, kad tokia savo gynybine pozicija nuteistas stengiasi racionalizuoti savo veiksmus, minimizuoti savo vaidmenį juose, perkeliant atsakomybę nukentėjusiajai.

Komisijos posėdžio protokole nurodytos ir pareiškėją teigiamai charakterizuojančios aplinkybės.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Komisija priimdama skundžiamą Sprendimą laikėsi Apraše nustatytų reikalavimų, be kita ko, atsižvelgė į pareiškėjo elgesį tiek teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojančius veiksnius, ir vertino jų visumą, todėl pareiškėjo argumentai, kad priimant Sprendimą nebuvo laikomasi Apraše nustatytų reikalavimų, ar kad nebuvo vertintą jų visuma, atmetami kaip nepagrįsti.

Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su Komisijos išvada, savaime nereiškia šios išvados ydingumo.

Dėl Sprendimo motyvuotumo

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kvestionuoja Sprendimo teisinį ir faktinį pagrindimą.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos (šiuo metu galiojantis 10 straipsnis) reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas vadovavosi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad: atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina ir viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2019 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2565-968/2019). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013).

Nagrinėjamu atveju Sprendimas buvo priimtas gavus Komisijos siūlymą, jame pateikiama Komisijos nustatyta informacija ir jos vertinimas, taip pat buvo nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindai, kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, todėl pareiškėjo argumentai dėl Sprendimo motyvacijos nebuvimo atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad iš Komisijos protokolo išrašo turinio yra matyti, kad Komisija vadovavosi pareiškėjo rizikos vertinimo (OASys) išvada ir socialinio tyrimo išvada, nes citavo jose užfiksuotas išvadas.

Atsižvelgdama į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Departamento Sprendimas, kurio pagrindu buvo Komisijos siūlymas, kuris buvo priimtas atsižvelgiant į pareiškėjo tyrimų išvadas, yra motyvuotas ir pagrįstas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, todėl jo naikinti pareiškėjo nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą, todėl skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo G. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.