- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-05-02
- Bylos Nr.
- 1-424-900/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18975-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis profesinį išsilavinimą, pensininkas, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį 5 mėnesių viešųjų darbų bausme;
2) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį 5 mėnesių viešųjų darbų bausme;
3) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atliko,
yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. K. 2017 m. balandžio 20 d. apie 17⁰⁰ val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje tyčia abiem rankomis sugriebė už kaklo savo šeimos nariui – sutuoktinei Z. K., ją smaugė, padarydamas jai kraujosruvas kaklo kairiame šone, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamojo (įtariamojo) A. K. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokole (b. l. 65-66), kuriame nurodyta, kad Z. K. yra jo sutuoktinė. Santuokoje gyvena 30 m., veda bendrą ūkį, turi pilnametį sūnų. Gyvena (duomenys neskelbtini). Abu nevengia išgerti, išgėrę pykstasi. Dėl girtumo įvykio aplinkybių beveik neprisimena. Pamena, kad 2017 m. balandžio 20 d. miške pjovė malkas. Baigęs darbą su keliais pažįstamais gėrė alų. Apie 16⁰⁰ val. grįžo namo, nešinas 1 l talpos alaus. Namuose su sutuoktine dar gėrė alaus. Neprisimena, kiek išgėrė, tačiau jautėsi apsvaigęs ir užmigo. Nepamena, kas vyko po to. Tik pamena, kad atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Jeigu Z. K. teigia, kad jis ją smaugė, tikriausiai taip ir buvo. Išgėręs tampa agresyvus, nervingas. Mano, kad sutuoktinei smūgių į kaklą tikrai negalėjo suduoti. Nepamena, kad būtų grasinęs ir bandęs iš sutuoktinės atimti telefoną. Nusikaltimo padarymui įtakos turėjo girtumas.
Nukentėjusiosios Z. K. parodymais, užfiksuotais apklausos protokoluose (b. l. 31-32, 45), kuriuose teigiama, kad su sutuoktiniu A. K. gyvena (duomenys neskelbtini). Sutuoktinis daug geria, išgėręs tampa agresyvus. Ji alkoholį vartoja saikingai. Ankščiau A. K. ją ne kartą mušė, dėl to ji kviesdavo policiją. 2017 m. balandžio 20 d. apie 16⁰⁰ val. A. K. grįžo namo neblaivus ir parsinešė tris butelius alaus. Ji su juo išgėrė vieną butelį alaus. Jautėsi apsvaigusi. Sutuoktinis atsigulė ir užmigo. Kitus du butelius padėjo ant grindų prie spintelės. Apie 17⁰⁰ val. A. K. prabudo. Jam pasirodė, jog dingo jo alaus buteliai. Apkaltino ją, kad išgėrė alų, pasakė: „greičiau pats tave užmušiu, nei nuo vėžio numirsi“. Tokių grasinimų neišsigando, nes tai buvo spontaniški, neapgalvoti girto žmogaus žodžiai. Jis dažnai ją vadina „vėžininke“, kadangi ji serga gimdos kaklelio vėžiu. Sutuoktinis nebūtų su ja susidorojęs.
A. K. priėjo prie jos ir sugriebė abiem rankomis už kaklo, ėmė jį spausti. Smaugė kelias sekundes. Skaudėjo kaklą. Ištrūkusi nubėgo į kitą kambarį ir paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Sutuoktinis išgirdęs, kad ji su kažkuo kalba telefonu, bandė atimti telefoną, bet neatėmė. Įtikino jį, kad kalba su sūnumi. Atvykus policijos pareigūnams, buvo susijaudinusi ir davė netikslius parodymus. A. K. netrenkė kumščiu į kaklą, tik smaugė. Nuo smaugimo kairėje kaklo pusėje atsirado dvi kraujosruvos.
Asmens blaivumo testo (alkotesterio) rodmenimis (b. l. 49), iš kurių matyti, kad A. K. 2017 m. balandžio 20 d. 18¹⁶ val. užfiksuotas vidutinis - 1,72 promilių - girtumo laipsnis.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017 m. balandžio 21 d. specialisto išvada Nr. G 510/2017(04) (b. l. 41), kurioje nurodyta, kad Z. K. kaklo kairiame šone padaryta kraujosruva, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai atitinka nurodytą įvykio laiką. Sužalojimai nėra būdingi griuvimo ar kritimo traumai.
Taip pat įvykio vietos apžiūros protokolu su foolentelėmis (b. l. 10-13), Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados tyrėjos J. Kankalytės 2017 m. balandžio 20 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 14-15).
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes nėra duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. Kaltinamojo veiksmai, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu nėra pagrindo.
Už fizinio skausmo sukėlimą savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui gali būti baudžiama viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 m. (BK 140 str. 2 d.).
Prokurorė siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti kaltinamajam 45 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę 30 parų arešto bausmę.
Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 96).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine (neapibrėžta) tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra nukentėjusiosios sutuoktinis, vyresnio amžiaus (60 m.), nedirba, darbo biržoje neregistruotas (b. l. 72-75), nurodė esąs pensininkas. Nuo 2015 m. vieną kartą baustas administracine tvarka už smulkų viešosios tvarkos pažeidimą; vieną kartą už rimtą kelių eismo taisyklių pažeidimą surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu, kas baustumo neužtraukia (b. l. 77-78). Teistas tris kartus. Paskutinius du kartus už tai, kad būdamas neblaivus smurtavo prieš sutuoktinę (b. l. 79-91). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, ir būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9 ir 13 p.).
Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).
Anksčiau kaltinamajam skirtos švelnesnės viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmės buvo neefektyvios. Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos priežastis, eigą, trukmę, padarinius, teismas už pastarojo nusikaltimo prieš sutuoktinę padarymą skiria kaltinamajam prokurorės siūlomą griežtesnę sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą. Bausmės dydis (trukmė) parenkama šiek tiek mažesnis nei sankcijos vidurkis (BK 49 str. 3 d.). Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamasis (įtariamasis) buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka nuo 2017 m. balandžio 20 d. 17³⁰ val. iki 2017 m. balandžio 21 d. 14⁵⁰ val. (b. l. 53, 58). Remiantis BK 65-66 straipsniais, laikino sulaikymo laikas (viena para) santykiu 1:1 įskaičiuojamas į atliktos arešto bausmės laiką, jį prilyginant vienai arešto parai.
Kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – 8 mėnesių trukmės dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, siekiant ugdyti, skatinti, plėtoti tokias savybes kaip atjauta, tolerancija, pagarba ir siekiant ateityje užkirsti kelią fiziniam smurtui artimoje aplinkoje (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).
Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 69-70) – taikoma tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo paskirta bausmė (BPK 139 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 45 parų arešto bausmę.
Vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, A. K. skirtą 45 parų arešto bausmę sumažinti 1/3 iki 30 parų arešto bausmės trukmės.
Vadovaudamasis BK 65-66 straipsniais, į atliktos arešto bausmės laiką santykiu 1:1 įskaičiuoti laiką, kurį A. K. praleido būdamas laikinai sulaikytas (vieną parą), ją prilyginant vienai arešto parai.
Arešto bausmę skirti atlikti areštinėje.
Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. K. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą.
Skirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 8 (aštuonis) mėnesius skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
A. K. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo paskirta arešto bausmė.
Išaiškinti A. K., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir/ar jos dydžiu, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.