- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-11
- Bylos Nr.
- 2S-200-640/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-10504-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Suinteresuotas asmuo
- S. L., R. L.
- Pareiškėjas
- A. K.
- Kategorijos
- 129.20.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų S. L. ir R. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl skolininko turto, esančio bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys – R. L., S. L., antstolis D. T..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti skolininko R. L. dalį bendrame turte ir nurodė, kad antstolis D. T. vykdo Vilniaus m. 23-ojo notarų biuro 2010-12-09 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 3021 dėl 21109,90 Lt skolos išieškojimo iš skolininko R. L. išieškotojo A. K. naudai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartimi (b.l. 26-27) pareiškėjo prašymą tenkino. Nurodė, kad bendras sutuoktinių turtas – S. L. gaunamos pajamos iš darbinės veiklos Europos socialinio fondo agentūroje – nėra padalintas, todėl, vadovaujantis CPK 667 str., yra pagrindas nustatyti skolininko dalį bendrame turte – darbo užmokestyje, kuris S. L. mokamas Europos socialinio fondo agentūroje, tam, kad būtų galima vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančios turto dalies. Nurodė, kad pagal CK 3.87 str. sutuoktinių įgytas santuokos metu yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 str. 1 d. 5 p. nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstamos pajamos, gautos vieno ar abiejų sutuoktinių po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Taip pat nurodė, kad nėra nustatyta, kad suinteresuoti asmenys būtų sudarę vedybų sutartį (vykd.b.l. 189), kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. CK 3.117 str. 1 d. įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Pažymėjo, kad byloje nenustatytos aplinkybės, kurios teismui leistų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Suinteresuoti asmenys S. L. ir R. L. atskiruoju skundu (b.l. 33-35) prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-17 nutartį. Nurodo, kad skolininko sutuoktinė S. L. iš Europos socialinio fondo gauna apie 2 000 Lt neatskaičius mokesčių. Sutuoktiniai R. L. ir S. L. yra paėmę paskolą iš Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus bei įsipareigoję mokėti kas mėnesį maždaug po 1300 Lt. Esant sunkiai finansinei situacijai, su banku yra sudarytas įmokų mokėjimų atidėjimas ir šiuo metu mokėti reikia po 700 Lt kas mėnesį. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog sutuoktiniai augina vieną nepilnametį vaiką. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad skolininkui priklauso ½ dalis jo sutuoktinės darbo užmokesčio, nenustatė, kokį turtą turi ir valdo skolininko sutuoktinė asmeninės nuosavybės teise bei koks turtas yra įgytas kaip sutuoktinių bendra jungtinė nuosavybė. Nurodo, kad teismas atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, privalėjo nustatyti skolininko dalį visoje bendroje jungtinėje nuosavybėje, nustatyti visą R. L. ir S. L. turimą ir valdomą turtą ir tik tada nustatyti skolininko dalį visoje bendroje jungtinėje nuosavybėje. Nurodo, kad CK 3.123 str. imperatyviai įpareigoja teismą atsižvelgti į jame nurodytas aplinkybes nepaisant to, ar yra šalies reikalavimas taikyti CK 3.123 str. Šiuo atveju būtina ir tikslinga nukrypti nuo sutuoktinių turto bendrų dalių principo, atsižvelgiant į skolininko ir jo sutuoktinės nepilnamečio vaiko interesus. Taip pat nurodo, kad nepilnamečio vaiko interesas šiuo atveju turi prioritetą prieš kreditorių interesą bei sudaro pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
Atsiliepimas
Antstolis D. T. ir pareiškėjas A. K. atsiliepimų į pareikštą atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Byloje nustatyta, kad antstolis D. T. vykdo Vilniaus m. 23-ojo notarų biuro 2010-12-09 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 3021 dėl 21109,90 Lt skolos išieškojimo iš skolininko R. L. išieškotojo A. K. naudai. Vykdymo metu antstolis nustatė, jog skolininko vardu registruotos penkios transporto priemonės, kurių buvimo vietą nustatyti nepavyko, taip pat nustatė, kad skolininkas yra UAB „Londex“ ir UAB „Edramus“ akcininkas bei minėtose įmonėse dirba, tačiau pajamų negauna, skolininko vardu atidarytose sąskaitose, esančios skirtinguose Lietuvos bankuose, lėšų nerasta, kito skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, taip pat nerasta. Kadangi R. L. turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą neturi, išieškotojas prašė nustatyti skolininko R. L. ir S. L. pajamų dalis iš sutuoktinės S. L. gaunamų darbinės veiklos pajamų, nustatant, kad skolininkui R. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis pajamų, gaunamų iš S. L. darbinės veiklos.
Įstatymas nustato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). CPK 667 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
Apeliantai, vadovaudamiesi CK 3.118 str. 1 d., nurodo, kad norint padalinti sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, teismas privalo nustatyti bendrą sutuoktinių turtą ir vieno bei kito asmeninį turtą. Tik tada galima nustatyti vieno sutuoktinio dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje. Tačiau šie apelianto argumentai atmestini, kadangi nagrinėjamu atveju yra nustatoma skolininko turto dalis, esanti bendroje sutuoktinių nuosavybėje, išieškojimo procese, o ne dalinamas sutuoktinių bendrai įgytas visas turtas, todėl minėta CK norma nėra taikytina. Civilinio proceso kodekso 667 straipsnyje reglamentuota tvarka, pagal kurią vykdymo procese nustatoma skolininkui priklausanti dalis turte, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė. Šio straipsnio tikslas – teisiškai individualizuoti skolininkui priklausančią turto dalį taip, kad iš jos galėtų būti vykdomas išieškojimas. Šiame straipsnyje nenumatyta skolininko viso turto, priklausančio su kitais asmenimis, bei asmeninės nuosavybės į turtą nustatymo. Todėl nėra pagrindo teigti, kad teismui kyla pareiga nustatyti visą bendrą sutuoktinių turtą ir tik tada nustatyti skolininko dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje.
Nagrinėjamu atveju buvo prašoma nukreipti išieškojimą į skolininko sutuoktinės gaunamas pajamas – pinigus, todėl teismui nebuvo pagrindo išeiti už pareiškimo dalyko ribų ir nustatinėti, ar skolininkas turi kito bendro turto su sutuoktine. Pažymėtina, kad nagrinėjama byla negali būti pripažintina susijusia su šeimos teisiniais santykiais, ir teismas šiuo atveju neturėjo pareigos būti aktyvus bei rinkti įrodymus savo iniciatyva.
Atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jų elgesys buvo pasyvus ir jie nesinaudojo Civilinio proceso kodekso suteiktomis teisėmis bei jokių prieštaravimų, įrodymų į bylą neteikė.
Apeliantai taip pat nurodo, kad turi būti nukrypstama nuo sutuoktinių turto bendrų dalių principo, atsižvelgiant į skolininko ir sutuoktinės nepilnamečio vaiko interesus. CK 3.123 str. 1 d. ir nurodo, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Pažymėtina, kad apeliantai atsiliepimų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepateikė ir jokių duomenų teismui apie turimą nepilnametį vaiką nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas neturėdamas jokių duomenų pagrįstai ir teisingai nurodė, kad byloje nenustatytos aplinkybės, kurios leistų nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo. Skolininkas duomenis apie tai, jog turi nepilnametį vaiką pateikė tik su atskiruoju skundu (b.l. 38). Kaip jau minėta byloje nagrinėjamas skolininko turto dalies nustatytas išieškojimo procese, siekiant užtikrinti tinkamą vykdymą bei kreditoriaus teises, o ne dalinamas visas skolininko ir jo sutuoktinės bendras turtas. Apeliantai nurodo, kad teismas turėjo nukrypti nuo lygių dalių principo, nes augina nepilnametį vaiką, o tai įpareigoja teismą užtikrinti, kad nepilnamečio vaiko interesai nebūtų pažeisti. CK 3.156 str. nustato tėvų lygias teises išlaikyti vaiką. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog skolininko sutuoktinė turėtų skirti nepilnamečiui vaikui didesnę dalį vaikui išlaikyti iš savo gaunamų darbinių pajamų nei skolininkas. Pažymėtina, kad apeliantai į bylą nepateikė visų duomenų apie savo turtinę padėtį, turimas pajamas, turtą bei turtines teises. Be to, skolininko pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką negali eliminuoti kreditoriaus teisės patenkinti savo turtinius reikalavimus išieškojimo procese.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymą, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.