Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-08-19 · Byla Nr. 1K-270-66-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-08-19
Bylos Nr.
1K-270-66-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Teresėlė Kazlauskienė
NUORAŠAS:Byla Nr. 1K-270-66/2010
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.16.1.2.2.; 2.12.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. rugpjūčio 19 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Teresėlė Kazlauskienė,sekretoriaujant Dariui Kamandieriui,dalyvaujant prokurorui Adui Laurikėnui,įtariamojo Remigijaus A. V. gynėjui adv. Romualdui Mikliušui,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo R. A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir jo gynėjo adv. R.Mikliušo skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 20 d. nutarties, kuria R. A. V. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2010 m. liepos 29 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. V. įtariamas tuo, kad jis, 2010 m. vasario 11 d. apie 15 val. kavinėje (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviams, liudytojams Nr. 10-2 ir Nr. 10-3, kuriems taikomas anonimiškumas, perdavė 0,259 gramų baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 0,01 gramo (0,2%) narkotinės medžiagos – amfetamino ir 0,07 gramo (26,9%) narkotinės medžiagos – metamfetamino.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. vasario 11 d. 18.10 val., automobilių stovėjimo aikštelėje šalia kavinės (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviams, liudytojams Nr. 10-2 ir Nr. 10-3, kuriems taikomas anonimiškumas, už 11 000 Lt pardavė 190,896 gramų pilkos spalvos sausų miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 26,939 gramų (14,1%) narkotinės medžiagos – heroino.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. balandžio 14 d. 15.15 val., degalinėje „1-2-3“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviams, liudytojams Nr. 10-2 ir 10-3, kuriems taikomas anonimiškumas, perdavė 1,15 gramų šviesių miltelių, kurių sudėtyje yra 0,516 gramų (44,9%) narkotinės medžiagos – heroino.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. balandžio 14 d. 17.35 val., automobilių stovėjimo aikštelėje šalia parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviams, liudytojams Nr. 10-2 ir Nr. 10-3, kuriems taikomas anonimiškumas, už 8 000 Lt pardavė 99,844 gramų šviesių miltelių, kurių sudėtyje yra 44,669 gramų (44,7%) narkotinės medžiagos – heroino.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. balandžio 29 d. 15.15 val., automobilių stovėjimo aikštelėje šalia parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviui, liudytojui Nr. 10-3, kuriam taikomas anonimiškumas, už 8 000 Lt pardavė apie 100 gramų šviesių miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino.

Šiais savo veiksmais R. A. V. yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d.

Įtariamasis R. A. V. Lietuvos Respublikos BPK 140 str. nustatyta tvarka buvo sulaikytas 2010 m. balandžio 29 d.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartimi R. A. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2010 m. balandžio 29 d.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 20 d. nutartimi įtariamajam R. A. V. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 2 mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2010 m. liepos 29 d.

Šalies argumentai

Įtariamasis R. A. V. skundu prašo pakeisti jo suėmimą į švelnesnius apribojimus, nesusijusius su laisvės atėmimu. Skunde nurodo, kad jis savo kaltę yra pripažinęs ir padėjęs organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4-osios valdybos tyrėjui atskleisti kitus asmenis, kurie dabar yra sulaikyti. Šiais savo geranoriškais veiksmais tyrėjo sprendimu, jam (suimtajam) ir jo gynėjui buvo pareikšta, kad atleidžia jį nuo tolesnio suėmimo pakeičiant kardomąją priemonę. Tačiau organizuoto nusikalstamumo departamento darbuotojai verčia jį su juo nesusijusioje byloje ir dėl jam nepažįstamų asmenų duoti melagingus parodymus, priešingu atveju jie gali daryti įtaką teisėjams ir prokurorams, sprendžiant klausimą dėl jam taikomos kardomosios priemonės. Jis nurodo, kad yra antros grupės invalidas, netekęs 70 procentų darbingumo ir šiuo metu gydosi kalėjimo ligoninėje, kuri pilnai negali atlikti jam reikalingo gydymo. Suimtojo teigimu, prokuroras neteisingai informavo teismą, kad jis (suimtasis) yra bedarbis. Jis iki netapo invalidu, visados dirbo, o šiuo metu gauna invalidumo pašalpą, turi namuose pirtį, kurią nuomoja ir taip išlaiko du mažamečius vaikus. Jo žmona negali šiuo metu dirbti, nes prižiūri mažamečius vaikus.

Įtariamojo Remigijaus A. V. gynėjas adv. R.Mikliušas skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 20 d. nutartį pratęsti įtariamajam R.A. V. kardomąją priemonę – suėmimą 2 mėnesiams. Skunde nurodo, kad sprendžiant pagal LR BPK 122 str. 2 d. numatytas aplinkybes, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeimyninę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, teistumą, ryšius užsienyje ir kt. Įtariamasis R.A. V. yra susijęs su Lietuva tvirtais socialiniais ryšiais – jis turi šeimą, augina du mažamečius vaikus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, turi neįgalumo grupę, jam pačiam reikalinga nuolatinė medicininė pagalba ir priežiūra, t.y. jo socialiniai ryšiai yra gana tamprūs, todėl bėgimo (slėpimosi) galimybė ir tikimybė yra labai menka ir nereali. Jokių duomenų, kad įtariamasis gali slėptis nuo tyrimo, byloje nesurinkta. Teismas konstatavo aplinkybę, kad įtariamojo pasislėpimo nuo tyrimo galimybę sustiprina tai, jog jis anksčiau teistas. Tačiau įtariamasis buvo teistas prieš daugelį metų, jo teistumas yra išnykęs, todėl laikoma, jog jis yra neteistas, o teismas skundžiamoje nutartyje teigdamas apie įtariamojo teistumą, padarė grubią klaidą, todėl ši aplinkybė turėtų būti pašalinta iš skundžiamos nutarties.

Žemesnės instancijos teismas

Įtariamojo gynėjo skunde pažymėta, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad įtariamasis gali slapstytis ar bėgti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo, nes yra įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą. Įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs jam inkriminuojamą veiką, davė nuoširdžius parodymus, tuo pačiu padėjo tyrimui (nurodė bendrininkus, nusikaltimo padarymo aplinkybes ir pan.), todėl akivaizdu, kad įtariamasis neturi tikslo išvengti realios laisvės atėmimo bausmės. Vertinant įtariamojo galimybę vengti proceso, reiktų atsižvelgti į jo realias galimybes pasislėpti ar išvykti gyventi į užsienį. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad įtariamasis gali trukdyti procesui, paveikti kitus įtariamuosius, liudytojus, derinti parodymus, tačiau jokių faktinių duomenų apie tai teismas nenurodė. Šiuo metu visi tyrimo veiksmai, kuriems įtariamasis „tariamai“ gali daryti įtaką, jau atlikti, todėl nesuprantama, kodėl teismas konstatuoja, jog įtariamąjį būtina izoliuoti nuo kitų įtariamųjų. Visi asmenys, kurie galimai dalyvavo nusikalstamoje veikoje, yra žinomi, jie apklausti. Be to, kaip jau minėta, įtariamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą veiką, davė nuoširdžius parodymus apklausų ir akistatų metu. Todėl teismo konstatavimas, kad įtariamasis gali trukdyti procesui, yra nelogiškas, nes yra įtariamojo prisipažinimas ir duoti parodymai apie padarytą nusikaltimą.

Įtariamojo gynėjo skunde nurodyta, jog pas įtariamąjį gydymo Lukiškių kalėjimo ligoninėje metu lankėsi kriminalinės policijos pareigūnai, tame tarpe ir aukšti policijos departamento padalinių vadovai, kurie reikalavo, jog įtariamasis R.A. V. suteiktų juos dominančią informaciją apie Kauno nusikalstamas struktūras ir konkrečius asmenis, kuri nėra apskritai susijusi su tiriama baudžiamąja byla ir R.A. V. pateiktais kaltinimais. Šių susitikimų metu R.A. V. buvo pareikšta, kad jeigu jis nesuteiks tokios informacijos, kardomoji priemonė jam bus pratęsta. Įtariamasis atsisakė kalbėti su minėtais pareigūnais, nedalyvaujant gynėjui. Šių operatyvinių pareigūnų susitikimai su įtariamuoju nebuvo užfiksuoti jokiais ikiteisminio tyrimo dokumentais. Įvertinus šias aplinkybes, akivaizdu, kad suėmimą buvo prašoma pratęsti būtent dėl kriminalinės policijos pareigūnų keliamų reikalavimų, o ne dėl LR BPK numatytų kardomųjų priemonių skyrimo tikslų. Toks kriminalinės policijos pareigūnų ir prokuratūros elgesys bei pozicija šioje byloje yra neteisėti ir nesąžiningi. Analogiškose situacijose, įtariamajam nuoširdžiai prisipažinus, davus išsamius parodymus ir padėjus tyrimui, griežčiausia kardomoji priemonė netaikoma, ypač atsižvelgiant į R.A. V. sveikatos būklę.

Įtariamojo gynėjo skunde pažymėta, kad be visų aukščiau nurodytų aplinkybių, labai svarbus motyvas dėl kardomosios priemonės – suėmimo netaikymo R.A. V., yra jo sveikatos būklė. Jau ikiteisminio tyrimo pradžioje prokurorui kartu su gynėjo prašymu buvo pateikta visa eilė dokumentų, patvirtinančių blogą R.A. V. sveikatos būklę. Ikiteisminį tyrimą prižiūrintis prokuroras buvo pažadėjęs atsižvelgti į minėtus dokumentus, sprendžiant kardomosios priemonės pakeitimo klausimą, tačiau to nepadarė. Įtariamasis R.A. V. serga keliomis sunkiomis ligomis, jam yra nustatytas invalidumas ir reikalinga pastovi medicininė priežiūra. Tai, kad jam reikalinga nuolatinė medikų pagalba, patvirtina ir tas faktas, kad praktiškai visą suėmimo taikymo laiką R.A. V. praleido Lukiškių kalėjimo ligoninėje, kur yra laikomas nuo 2010 m. gegužės 25 d. iki 2010 m. liepos 1 d. ir nuo 2010 m. liepos 15 d. iki šiol. Esant tokioms aplinkybėms, turėtų būti sprendžiamas klausimas, ar R.A. V. dėl savo sveikatos būklės gali būti laikomas suėmimo sąlygomis. Dėl nurodytų priežasčių, R.A. V. gali būti taikoma švelnesnė kardomoji priemonė, o ne suėmimas, kuris akivaizdžiai yra nereikalingas, o taikomas visai kitais tikslais, nenumatytais LR BPK.

Teismo posėdžio metu įtariamojo Remigijaus A. V. gynėjas adv. Romualdas Mikliušas prašė skundus tenkinti, prokuroras prašė skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo ir jo gynėjo skundai tenkintini.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 119 str., kardomosios priemonės gali būti skiriamos, siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Taigi suėmimas, kaip ir visos kitos kardomosios priemonės, gali būti skiriamas tik siekiant Lietuvos Respublikos BPK 119 str. nurodytų tikslų. Tačiau sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo pratęsimo klausimą, kiekvieną kartą turi būti svarstoma švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimo galimybė.

2004 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ nurodyta, kad teismai privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatas, nurodančias, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, ir atsižvelgti į BPK 122 str. 7 d. nustatančią, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.

Pirmosios instancijos teismas įtariamajam R.A. V. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą esant dviems pagrindams, t.y. esant pagrindui manyti, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, nes yra įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, be to, jis anksčiau teistas, nedirba; bei esant pagrindui manyti, kad trukdys procesui, nes jis, siekdamas išvengti bausmės, tiek betarpiškai, tiek pasinaudodamas ryšio priemonėmis gali susisiekti ir bandyti paveikti kitus galimus įtariamuosius ar liudytojus, derinti parodymus tarpusavyje, sunaikinti ir paslėpti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės šioms nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti teisme.

Teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga bei įtariamojo bei jo gynėjo skunde išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įtariamajam R.A. V. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą vadovaudamasis vien formaliais motyvais, nesant jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, jog yra suėmimo pagrindai bei suėmimo sąlygos. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 119 str. kardomosios priemonės gali būti skiriamos, siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Kaip matyti iš bylos medžiagos bei įtariamojo ir jo gynėjo skunde išdėstytų aplinkybių, įtariamasis R.A. V. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, davė nuoširdžius parodymus, tuo pačiu padėjo tyrimui (nurodė bendrininkus, nusikaltimo padarymo aplinkybes ir pan.), todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, gali bandyti paveikti kitus įtariamuosius, liudytojus, tuo labiau bandyti sunaikinti ar paslėpti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės šioms nusikalstamoms veikoms tirti, kadangi daiktiniai įrodymai (narkotinės medžiagos) įtariamųjų sulaikymo metu yra paimtos ir saugiai laikomos. Taigi, teismas neturi pagrindo manyti, kad įtariamasis R.A. V. turėtų tikslą, prieš tai pilnai pripažinęs savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo ir padėjęs atskleisti nusikalstamos veikos aplinkybes, bandyti daryti poveikį kitiems įtariamiesiems, liudytojams, slėpti reikšmingus bylai daiktus ar dokumentus.

Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, jog įtariamasis, nepaisant to, kad yra įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, bandys bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir skunduose nurodytų aplinkybių, įtariamasis R.A. V. yra vedęs, augina du mažamečius vaikus, yra antros grupės invalidas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Jo teistumas išnykęs, todėl nelaikytina, kad jis yra teistas. Be to, kaip matyti iš prie skundų pateiktų medicininių dokumentų, įtariamojo R.A. V. sveikatos būklė net ir šiuo metu yra labai prasta, jis suėmimo didesnę dalį praleidžia Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo ligoninėje, o būtent: nuo 2010 m. gegužės 25 d. iki 2010 m. liepos 1 d. ir nuo 2010 m. liepos 15 d. iki šiol. Taigi, teismo nuomone, nors įtariamasis ir yra įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, jis pats prisipažįsta jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymu, įtariamojo tiek šeimyninė padėtis, tiek jo asmenybė, tiek sveikatos būklė nesudaro pagrindo manyti, kad jis turėtų galimybes ir tikslą, vengdamas jam gresiančios griežtos bausmės, bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, tuo trukdydamas nustatyti byloje tiesą.

Be to, teismas laiko pagrįstais įtariamojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog jis nedirbantis, anksčiau teistas, todėl tai sustiprina bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Kaip jau minėta, įtariamojo teistumas jau išnykęs, o turint antros grupės invalidumą yra pakankamai sudėtinga žmogui susirasti darbą, atitinkantį jo išgales ir sveikatos būklę. Taipogi nepaneigti įtariamojo R.A. V. skundo argumentai, kad jis iki jo invalidumo dirbo, šiuo metu nuomoja jo namuose esančią pirtį, taip gauna lėšų šeimos ir jo mažamečių vaikų išlaikymui, be to, gauna invalidumo pašalpą, tokiu būdu nėra jokio pagrindo manyti, kad jis neturi pragyvenimo šaltinio, nuolatinės gyvenamosios vietos, dėl ko gali bėgti (slėptis). Beje, įtariamojo sveikatos būklė yra pakankamai prasta, todėl tai tik dar labiau sumažina jo bėgimo (slėpimosi) tikimybę ir galimybes.

Į kitus įtariamojo bei jo gynėjo skunde išdėstytus argumentus bei nurodytas aplinkybes dėl įtariamajam R.A. V. daromo organizuoto nusikalstamumo departamento darbuotojų poveikio, sprendžiant įtariamajam kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrįstumo klausimą, teismas neatsako ir šiuo klausimu nepasisako, kadangi dėl policijos pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų ir daromo spaudimo įtariamasis ar jo gynėjas gali kreiptis į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal skunde nurodytus faktus.

Nurodytų aplinkybių kontekste teismas daro išvadą, kad skiriant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, būtina svarstyti ir švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybę. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nenurodė, kodėl negalėtų būti įtariamajam R.A. V. skiriama viena ar kelios švelnesnės kardomosios priemonės.

Teismas sprendžia, kad šiuo metu byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog įtariamąjį R.A. V. būtina laikyti suimtą. Teismo manymu, Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatyti tikslai šioje baudžiamosios bylos tyrimo stadijoje gali būti pasiekti paskyrus įtariamajam R.A. V. vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones su tam tikrais apribojimais.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. liepos 20 d. nutartimi įtariamajam R.A. V. nepagrįstai, t.y. nesant suėmimo pagrindų ir sąlygų, buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas dviems mėnesiams, todėl įtariamojo R.A. V. bei jo gynėjo skundai tenkintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 119-122 str., 130 str.,

nutarė:

tenkinti įtariamojo R. A. V. ir jo gynėjo adv. Romualdo Mikliušo skundus.

Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 20 d. nutartį, kuria R. A. V. buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas dviems mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2010 m. liepos 29 d., ir jį iš suėmimo paleisti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja (parašas) Teresėlė KazlauskienėNuorašas tikras:Teisėja Teresėlė Kazlauskienė