Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Šarkos, Astos Vailionės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Daugiabučio namo Gegužių g. 45 savininkų bendrijos skundą atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl dalies 2025 m. rugpjūčio 12 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skundas grindžiamas šiais argumentais.

Apibendrindama nurodo, kad ginčijamas sprendimas teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo, tad pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Dėl kilusio ginčo ir byloje nustatytų aplinkybių

Ginčas byloje kilo dėl to, ar Administracinių ginčų komisija 2025 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos 2025 m. rugpjūčio 7 d. skundą.

Byloje esantys įrodymai patvirtina šias bylai reikšmingas aplinkybes.

Susirašinėjimo duomenys tarp pareiškėjos ir atsakovės patvirtina šias ginčui reikšmingas aplinkybes: į 2024 m. spalio 1 d. pareiškėjos raštą atsakovei, atsakymą pastaroji pateikė 2024 m. spalio 29 d. raštu Nr. S-4039; į pareiškėjos 2024 m. lapkričio 18 d. paklausimą atsakovė pateikė atsakymą 2024 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. S-483; į 2024 m. gruodžio 21 d. pareiškėjos paklausimą, atsakovė pateikė atsakymą 2025 m. sausio 22 d. raštu Nr. S-351. Susirašinėjimas tarp pareiškėjos ir atsakovės vyko dėl optimalaus dydžio žemės sklypo suformavimo prie daugiabučio namo Gegužių g. 45 bei servituto, jo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovas Šiaulių ir Telšių apskrityje 2022 m. gruodžio 30 d. teikimu Nr. TR5-469 (5.5E) Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. T-754 ,,Dėl Šiaulių miesto tvarkos ir švaros taisyklių“ pakeitimo (toliau – Teikimas), Šiaulių miesto savivaldybės tarybai pasiūlė svarstyti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 26 d. sprendimo Nr.T-754 „Dėl Šiaulių miesto tvarkos ir švaros taisyklių“ (toliau – Taisyklės) pakeitimo klausimą. Atlikus Taisyklėse nustatyto teisinio reguliavimo analizę padaryta išvada, kad vietos savivaldos institucijos atsako už teritorijų prie daugiabučių namų (kurios nėra teisės aktų nustatyta tvarka suformuoti ir įregistruoti žemės sklypai ir namo bendrojo naudojimo objektas) priežiūrą ir tvarkymą, kol įstatymų nustatyta tvarka suformuos sklypus ir jie bus priskirti daugiabučiams namams, todėl šią funkciją savivaldybė privalo atlikti pagal Konstitucijos ir įstatymų jai suteiktą kompetenciją. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 4 dalimi, nustatančia, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Remiantis tuo spręsta, kad savivaldybės tarybai teisės aktai nesuteikia teisės spręsti, kaip savininkai turėtų atsiskaityti už tvarkymą ir priežiūrą teritorijos, kuri nėra teisės aktų nustatyta tvarka suformuotas ir įregistruotas žemės sklypas ir namo bendrojo naudojimo objektas.

Apibendrinant padaryta išvada, kad Taisyklių 5, 8 punktai, 10.2 papunktis ta apimtimi, kuria nustato, jog tvarkytojas teritoriją tvarko savo jėgomis arba sudaro sutartį su šiuos darbus atliekančia įmone, privalo užtikrinti švarą ir tvarką tvarkomose teritorijose jeigu teritorijų planavimo dokumentuose teritorija nėra apibrėžta (nurodyta), faktiškai naudojama teritorija laikoma teritorija iki gretimos, teisės aktų nustatyta tvarka priskirtos ar faktiškai naudojamos teritorijos, bet ne daugiau kaip 20 metrų nuo pastatų išorinių atitvarų, neatitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte įtvirtinto savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principo, CK 4.83 straipsnio 4 dalies, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 5 punkto, 14 straipsnio 6 dalies 9 punkto, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalies, Administravimo nuostatų 4.3 papunkčio, Pavyzdinės jungtinės veiklos sutarties 3.5, 7.2 papunkčių nuostatas.

Pareiškėja 2025 m. rugpjūčio 7 d. skundu, kuris Administracinių ginčų komisijoje ir registruotas 2025 m. rugpjūčio 7 d. kreipėsi į Administracinių ginčų komisiją prašydama: 1) panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos – 2024 m. spalio 29 d. raštą Nr. S-4039, 2024 m. gruodžio 18 d. raštą Nr. S-483, 2025 m. sausio 22 d. raštą Nr. S-351, 2025 m. rugpjūčio 4 d. raštą Nr. S-3468; 2) įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės administraciją pašalinti padarytą pažeidimą: atsižvelgiant į Vyriausybės atstovo Kauno ir Marijampolės apskrityse, laikinai einančio Vyriausybės atstovo Šiaulių ir Telšių apskrityse pareigas 2022 m. gruodžio 30 d. teikimo Nr. TR5-46 nuostatas ištaisyti administracijos direktoriaus 2023 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. A-644 patvirtintu detaliuoju planu klaidingai suformuotus žemės sklypus prie namų Gegužių g. 45, 45A, 47, 49, 49A klaidas ir suformuoti daugiabučiui namui Gegužių g. 45 eksploatuoti optimalaus ploto valstybinės žemės sklypo, turinčio kadastro duomenis, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre bei nustatyti kiemo kelio servituto tik pravažiavimui į Gegužių g. 45A, 49, 49A namų kiemą.

2025 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. 21RE3-152 (AG3-139/27-2025) Administracinių ginčų komisija nusprendė: 1) atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjos skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos – 2024 m. spalio 29 d. raštą Nr. S-4039 „Dėl bendrijos naudojamo valstybinės žemės sklypo Gegužių g. 45 dydžio ir servitutų“, 2024 m. gruodžio 18 d. raštą Nr. S-4837„Dėl žemės sklypo Gegužių g. 45 formavimo“ ir 2025 m. sausio 22 d. raštą Nr. S-351 „Dėl valstybinės žemės sklypo Gegužių g. 45 bendrijai naudojimui formavimo“; 2) atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjos skundą dalyje dėl reikalavimo – atsižvelgiant į Vyriausybės atstovo Kauno ir Marijampolės apskrityse, laikinai einančio Vyriausybės atstovo Šiaulių ir Telšių apskrityse pareigas, 2022 m. gruodžio 30 d. teikimo Nr. TR5-46 nuostatas, ištaisyti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. A-644 patvirtintu detaliuoju planu klaidingai suformuotus žemės sklypus prie namų Gegužių g. 45, 45A, 47, 49, 49A klaidas ir suformuoti daugiabučiui namui Gegužių g. 45 eksploatuoti optimalaus ploto valstybinės žemės sklypo, turinčio kadastro duomenis, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre bei nustatyti kiemo kelio servituto tik pravažiavimui į Gegužių g.45A, 49, 49A namų kiemą; 3) priimti nagrinėti pareiškėjos skundo dalį dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2025 m. rugpjūčio 4 d. rašto Nr. S-3468 ,,Dėl valstybinės žemės sklypo Gegužių g. 45, Šiauliuose, naudojimo“ panaikinimo.

Nesutikdama su šiuo sprendimu, pareiškėja kreipėsi į teismą.

II. Dėl ginčijamo sprendimo (ne)teisėtumo

Kaip matyti iš aukščiau aptartų įrodymų, ginčas kilo dėl to, ar Administracinių ginčų komisija 2025 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu pagrįstai atsisakė priimti du pareiškėjos reikalavimus dėl to, kad praleistas terminas skundui paduoti bei dėl to, kad reikalavimas nepriskirtas administracinių ginčų komisijos kompetencijai.

Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai paduodamas per vieną mėnesį nuo individualaus administracinio akto paskelbimo arba įteikimo ar pranešimo apie viešojo administravimo subjekto veiksmus (atsisakymą atlikti veiksmus) suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu, be kita ko, praleistas skundo (prašymo) padavimo administracinių ginčų komisijai terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti arba prašymas atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminą atmetamas (Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas termino skundui dėl individualaus administracinio akto paduoti svarbą, yra pasisakęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia (liet. be kita ko), yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

Aukščiau aptartieji įrodymai patvirtina, kad pareiškėja skundą Administracinių ginčų komisijai pateikė 2025 m. rugpjūčio 7 d. dėl 2024 m. spalio 29 d. rašto Nr. S-4039 „Dėl bendrijos naudojamo valstybinės žemės sklypo duomenys neskelbtini dydžio ir servitutų“, 2024 m. gruodžio 18 d. rašto Nr. S-4837„Dėl žemės sklypo duomenys neskelbtini formavimo“ ir 2025 m. sausio 22 d. rašto Nr. S-351 „Dėl valstybinės žemės sklypo duomenys neskelbtini bendrijai naudojimui formavimo“. Atsižvelgęs į tai, teismas sutinka su ginčijamame sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjos skundas dėl minimų raštų paduotas praleidus Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą, terminas praleistas žymiai, priklausomai nuo rašto, svyruoja nuo daugiau nei pusės metų (2025 m. sausio 22 d. raštas) iki laiko, viršijančio vienerius metus (2024 m. spalio 29 d. ir 2024 m. gruodžio 18 d. raštai). Pareiškėja praleisto termino atnaujinti neprašė, nenurodė jokių šio termino praleidimą sąlygojusių priežasčių, tad Administracinių ginčų komisija ginčijamu sprendimu pagrįstai skundą atsisakė priimti Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Teismas kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjos argumentus, susijusius su tuo, kad vien aplinkybė, kad yra priimta nagrinėti pareiškėjos skundo dalis dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2025 m. rugpjūčio 4 d. rašto Nr. S-3468 ,,Dėl valstybinės žemės sklypo duomenys neskelbtini, Šiauliuose, naudojimo“ panaikinimo, kuriame yra pasiremta 2024 m. spalio 29 d., 2024 m. gruodžio 18 d. ir 2025 m. sausio 22 d. raštais, sudaro pagrindą pastarųjų raštų atžvilgiu netaikyti Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyto vieno mėnesio termino. Teismas pažymi, kad Įstatyme tokia išimtis dėl Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo nenumatyta. Sutiktina su atsakove, kad 2025 m. rugpjūčio 4 d. rašto Nr. S-3468 teisėtumo patikra savaime nereiškia, kad bus sprendžiama ir dėl 2024 m. spalio 29 d., 2024 m. gruodžio 18 d. ir 2025 m. sausio 22 d. raštų teisėtumo.

Dėl aptarto teismas sprendžia, kad pareiškėjos skundo dalis dėl 2024 m. spalio 29 d., 2024 m. gruodžio 18 d. ir 2025 m. sausio 22 d. raštų nuginčijimo pagrįstai atsisakyta priimti Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

2. Dėl reikalavimo (ne)priskirtinumo administracinių ginčų komisijos kompetencijai

Kaip minėta, pareiškėja nesutinka su ginčijamu sprendimu ir dėl to, kad juo atsisakyta priimti vieną iš pareiškėjos reikštų reikalavimų kaip nepriskirtą administracinių ginčų komisijos kompetencijai. Minimu reikalavimu pareiškėja prašė: atsižvelgiant į Vyriausybės atstovo Kauno ir Marijampolės apskrityse, laikinai einančio Vyriausybės atstovo Šiaulių ir Telšių apskrityse pareigas, 2022 m. gruodžio 30 d. teikimo Nr. TR5-46 nuostatas, ištaisyti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. A-644 patvirtintu detaliuoju planu klaidingai suformuotus žemės sklypus prie namų Gegužių g. 45, 45A, 47, 49, 49A klaidas ir suformuoti daugiabučiui namui Gegužių g. 45 eksploatuoti optimalaus ploto valstybinės žemės sklypo, turinčio kadastro duomenis, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre bei nustatyti kiemo kelio servituto tik pravažiavimui į Gegužių g.45A, 49, 49A namų kiemą.

Šį reikalavimą Administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti remdamasi Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar pirmininko komisijos (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu, be kita ko, skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai (Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kaip matyti iš suformuluoto reikalavimo, pareiškėja siekia, kad Administracinių ginčų komisija įpareigotų atsakovę atlikti konkrečius veiksmus suformuojant žemės sklypą, jį įregistruojant Nekilnojamojo turto registre ir nustatant tam tikrus parametrus atitinkančius servitutus.

Pirmiausiai teismas pažymi, kad administracinių ginčų komisijos priimami sprendimai nurodyti Įstatymo 20 straipsnyje. Pagal jį, administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi skundą (prašymą), priima vieną iš šių sprendimų: 1) atmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą; 2) panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą ar jo dalį; 3) panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą ar jo dalį ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą per administracinių ginčų komisijos nustatytą laiką priimti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą; 4) įpareigoti viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitą administracinių ginčų komisijos nurodymą (Įstatymo 20 straipsnio 1 dalis).

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo yra išaiškinta, kad teismas nagrinėja ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, tačiau nagrinėdami šiuos ginčus neatlieka viešojo administravimo funkcijų, o tik vertina viešojo administravimo subjektų veiksmų ar sprendimų teisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-101/2013). Teismas turi pareigą ex officio (pagal pareigas) vertinti tai, ar administracinis sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus (Įstatymo 5 straipsnio 1–2 dalys). Atsižvelgus į Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtį, ši Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika taikytina ir ginčams, nagrinėjamiems administracinių ginčų komisijoje.

Aptarto teisinio reguliavimo ir teisminės praktikos kontekste teismas pažymi, kad pareiškėjos reikalavimas dėl žemės sklypo suformavimo, įregistravimo ir servitutų nustatymo viršija administracinių ginčų komisijai Įstatymo nustatytas kompetencijos ribas spręsti tik dėl individualaus administracinio akto (ne)teisėtumo.

Akcentuotina ir tai, kad teismas (o ir administracinių ginčų komisija) negali konkrečiai apibrėžti ir nurodyti, kokius konkrečiai veiksmus turi atlikti savivaldybė ar kitos viešojo administravimo institucijos dėl Konstitucijos 5 straipsnyje įtvirtinto valdžių padalijimo principo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 5 straipsnyje (taip pat kituose Konstitucijos straipsniuose, nustatančiuose valstybės valdžią vykdančių valstybės institucijų įgaliojimus) įtvirtintas valdžių padalijimo principas reiškia, jog įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios yra atskirtos, pakankamai savarankiškos; tarp jų turi būti pusiausvyra; kiekviena valdžios institucija turi jos paskirtį atitinkančią kompetenciją, kurios konkretus turinys priklauso nuo to, kokiai valstybės valdžiai ši institucija priklauso, nuo jos vietos tarp kitų valstybės valdžios institucijų bei įgaliojimų santykio su kitų valstybės valdžios institucijų įgaliojimais; Konstitucijoje tiesiogiai nustačius tam tikros valstybės valdžios institucijos įgaliojimus, viena valstybės valdžios institucija negali iš kitos perimti tokių įgaliojimų, jų perduoti kitai valstybės valdžios institucijai ar atsisakyti; tokie įgaliojimai negali būti pakeisti ar apriboti įstatymu (Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d., 2002 m. kovo 5 d., 2002 m. balandžio 23 d., 2002 m. liepos 11 d., 2002 m. gruodžio 24 d., 2004 m. gegužės 13 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. birželio 6 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai).

Aptartame kontekste pareiškėjos reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti atlikti konkrečius veiksmus, konkrečius sprendimus dėl kurių gali priimti tik tam tikros viešojo administravimo institucijos pagal jiems suteiktas kompetencijos ribas, negali būti nagrinėjamas administracinių ginčų komisijoje.

Dėl aptarto teismas sprendžia, kad ginčijamu sprendimu Administracinių ginčų komisija pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos reikalavimą – atsižvelgiant į Vyriausybės atstovo Kauno ir Marijampolės apskrityse, laikinai einančio Vyriausybės atstovo Šiaulių ir Telšių apskrityse pareigas, 2022 m. gruodžio 30 d. teikimo Nr. TR5-46 nuostatas, ištaisyti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. A-644 patvirtintu detaliuoju planu klaidingai suformuotus žemės sklypus prie namų Gegužių g. 45, 45A, 47, 49, 49A klaidas ir suformuoti daugiabučiui namui Gegužių g. 45 eksploatuoti optimalaus ploto valstybinės žemės sklypo, turinčio kadastro duomenis, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre bei nustatyti kiemo kelio servituto tik pravažiavimui į Gegužių g.45A, 49, 49A namų kiemą.

Pareiškėja nurodo, kad ginčijamame sprendime nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika neaktuali nagrinėjamu atveju, tačiau teismas tokiai išvadai nepritaria. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1234-520/2015 (sprendimo IV skyriaus 14 pastraipa) pasiremta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, kad teismas nagrinėja ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, tačiau nagrinėdami šiuos ginčus neatlieka viešojo administravimo funkcijų, o tik vertina viešojo administravimo subjektų veiksmų ar sprendimų teisėtumą. 2015 m. kovo 2 d. nutartyje Nr. A-294-552/2015 akcentuota teismo pareiga vertinti, ar administracinis sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus (minimos nutarties IV skyriaus 16–17 pastraipos).

Pareiškėja skunde akcentuoja, kad ji nesiekia, kad būtų koreguojamas patvirtintas detalusis planas, jos tikslas, – kad atsižvelgus į Teikimo nuostatas būtų suformuotas naujas daugiabučiui namui Gegužių g. 45 eksploatuoti optimalaus ploto valstybinės žemės sklypas, turintis kadastro duomenis, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre bei nustatyti kiemo kelio servituto tik pravažiavimui į Gegužių g. 45A, 49, 49A namų kiemą. Tai, pareiškėjos tvirtinimu reiškia, kad ji neprašo, kad Administracinių ginčų komisija už Administraciją atliktų viešojo administravimo funkcijas, perimtų jos funkcijas teritorijų planavimo srityje priimant sprendimus, susijusius su patvirtintų teritorijos detaliųjų planų koregavimu ar pakeitimu ir suformuotų minėtą daugiabučiui namui Gegužių g. 45 eksploatuoti optimalaus ploto valstybinės žemės sklypą. Toks reikalavimas, pasak jos, reiškia reikalavimą priimti vieną iš Įstatymo 20 straipsnyje nurodytų sprendimų. Teismas su tokiu vertinimu nesutinka.

Pirmiausiai pažymėtina, kad Teikime pasisakyta tik dėl to, kad negalimas toks teisinis reguliavimas, kuriuo subjektui būtų nustatyta pareiga tvarkyti teritoriją, kurios jis jokiu teisiniu pagrindu nevaldo. Taigi pareiškėjos reikalavimas suformuoti žemės sklypą, atitinkantį Teikimo nuostatas, apskritai yra ydingas, nes jame jokios nuostatos dėl reikalavimų formuojamam žemės sklypui nenurodytos.

Sutiktina, kad pagal Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punktą administracinių ginčų komisija gali priimti sprendimą įpareigoti pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitą komisijos nurodymą, tačiau tai reiškia abstraktų įpareigojimą (pvz., iš naujo išnagrinėti prašymą, tęsti tam tikras procedūras ar pan.), tačiau tai nereiškia, kad sprendimu viešojo administravimo subjektui gali būti nustatomi konkretūs pavedimai atlikti konkrečius veiksmus dėl formuojamo žemės sklypo dydžio, servitutų turinio ir apimties bei žemės sklypo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

Pareiškėja akcentuoja, kad ginčijamame sprendime nors ir nurodyta, kad atsisakoma priimti skundo dalį remdamasi Įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi, tačiau konkrečiai kokiu punktu remiamasi, nenurodyta. Teismas pažymi, kad atsisakant priimti pareiškėjos reikalavimą ginčijamame sprendime aiškiai nurodytas atsisakymo pagrindas – Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punktas, t. y. kad skundo nagrinėjimas nepriskirtas administracinių ginčų komisijos kompetencijai, ir toks nurodymas pakankamas priimtam sprendimui pagrįsti.

III. Dėl procesinės bylos baigties

Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis). Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais (ABTĮ 91 straipsnio 2 dalis).

Aptartame teisinio reguliavimo ir nurodytų argumentų kontekste teismas sprendžia, kad Administracinių ginčų komisijos 2025 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo Nr. 21RE3-152 dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Administracijos 2024 m. spalio 29 d. raštą Nr. S-4039, 2024 m. gruodžio 18 d. raštą Nr. S-4837 ir 2025 m. sausio 22 d. raštą Nr. S-351, taip pat dėl reikalavimo suformuoti daugiabučiui namui Gegužių g. 45 eksploatuoti optimalaus ploto valstybinės žemės sklypo, turinčio kadastro duomenis, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre bei nustatyti kiemo kelio servitutą, yra teisėta ir pagrįsta, atitinkanti Įstatyme įtvirtintą Administracinių ginčų komisijos kompetenciją, jį naikinti ABTĮ 91 straipsnyje nurodytais pagrindais nėra teisinio pagrindo.

Atmetus kaip nepagrįstą pareiškėjos reikalavimą panaikinti ginčijamo sprendimo dalį, atmestinas ir jos reikalavimas įpareigoti Administracinių ginčų komisiją priimti nagrinėti visus pareiškėjos 2025 m. rugpjūčio 7 d. skundo reikalavimus.

Atsižvelgus į tai, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos Daugiabučio namo Gegužių g. 45 savininkų bendrijos skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.