Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patrauktos A. D. atstovo advokato Edmundo Rusino apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 13 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 13 d. nutarimu A. D. pagal Lietuvos Respublikos ANK 127 straipsnio 1 dalį, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, paskirtas įspėjimas už tai, kad būdama UAB „ (duomenys neskelbtini)“ direktorė ir, būdama atsakinga už keleivių vežimą įmonėje, bei veždama keleivius už atlygį lengvuoju automobiliu, neturėdama atitinkamo leidimo ir neužtikrindama keleivių kultūringo aptarnavimo, pažeidė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų „Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių“ 3 punkto ir Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 14 dalies reikalavimus, t. y. 2018 m. balandžio 28 d. UAB „ (duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), teikė keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas – UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausančiu M1 klasės lengvuoju automobiliu „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo vežami aštuoni keleiviai maršrutu (duomenys neskelbtini), teisės aktų nustatyta tvarka nepateikus deklaracijos apie ketinimą vykdyti veiklą savivaldybės institucijai pagal vežėjo įmonės buveinės registracijos vietą, t. y. neturint leidimo vykdyti šią veiklą.

2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktos A. D. atstovas advokatas E. Rusinas prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 13 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną A. D. nutraukti.

2.1. Skunde nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiamai A. D. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį, tačiau Lietuvos transporto saugos administracijos 2018 m. spalio 5 d. nutarimu, remiantis ANK 617 straipsnio 2 dalimi, bylos nagrinėjimas buvo perduotas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Šiame nutarime, be kita ko, buvo konstatuota, kad „<...> įvertinus tai, kad po UAB , (duomenys neskelbtini)“ informavimo apie kilusį konfliktą keleiviai buvo įspėti ir daugiau incidentų nekilo, konstatuotina, kad UAB , (duomenys neskelbtini)“ direktorė A. D. ėmėsi visų būtinų veiksmų, užtikrinti vežamų keleivių kultūringą aptarnavimą, todėl jos veikoje nėra šio administracinio nusižengimo požymių“. Nutarime taip pat buvo konstatuota, kad „<...> keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugos, neturint atitinkamo leidimo, negali užtraukti administracinės atsakomybės, numatytos ANK 150 str., nes ši veikla nesusijusi su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ keleivių vežimo už atlygi lengvaisiais automobiliais veiklą, neturint leidimo, vykdo aštuonis metus, konstatuotina, kad už šią veiką atsakomybė numatyta ANK 127 str. 1 d.“. Taigi, institucija nutarimu administracinio nusižengimo byloje konstatavo, kad dėl nekultūringo aptarnavimo administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, o pagal protokole nurodytą ANK 150 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė neatsiranda, tačiau nepagrįstai administracinio nusižengimo teisenos nenutraukė.

2.2. Skunde pažymima, kad bylos nagrinėjimo apylinkės metu buvo pateikti įrodymai bei atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai pagrindžiantys, jog jis vykdo užsakomuosius tarptautinio susisiekimo reisus, tačiau apylinkės teismas šios aplinkybės apskritai neanalizavo ir netyrė bei, nepateikdamas argumentų konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įmonė vykdė keleivių vežimo už atlygį lengvuoju automobiliu veiklą. Teismo posėdžio metu buvo pateikti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai, kad Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog keleiviai vežami reguliariais, specialiais bei užsakomaisiais reisais vietinio (miesto ir priemiestinio), tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais. 18 straipsnio 14 dalyje nurodyta dar viena keleivių vežimo forma – keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais, kuomet šias paslaugas gali teikti asmenys tik turėdami teisėtai valdomus lengvuosius automobilius, atitinkančius bendruosius motorinių transporto priemonių reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ir Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatyta tvarka pateikę deklaraciją apie ketinimą vykdyti veiklą savivaldybės institucijai pagal vežėjo įmonės buveinės registracijos vietą arba gyvenamąją vietą, jeigu vežėjas yra fizinis asmuo. Taigi, apylinkės teismas, analizuodamas keleivių vežimo formų konkurenciją, privalėjo įvertinti pateiktus įrodinėjimo duomenis, iš kurių matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įmonė vykdė tarptautinius užsakomuosius reisus, o ne keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais už atlygį veiklą.

2.3. Apelianto tvirtinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta užsakomųjų reisų vykdymui. Pagal anksčiau galiojusį teisinį reglamentavimą, užsakomiesiems reisams buvo reikalinga užsakomųjų reisų licencija, ją įmonė turėjo, tačiau po 6 mėnesių, pasikeitus teisiniam reglamentavimui, šiai veiklai vykdyti licencija tapo nebereikalinga ir veikla tapo nebelicencijuojama. Tačiau keleivių vežimo užsakomaisiais reisais tarptautiniais maršrutais veikla Kelių transporto kodekse liko. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiek jos įsteigimo metu, tiek panaikinus licenciją, vykdė ir vykdo keleivių vežimo užsakomaisiais tarptautiniais reisais veiklą. 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Kelių transporto kodekso 18 straipsniui, buvo įvesta papildoma keleivių vežimo rūšis – keleivių vežimas lengvaisiais automobiliais už atlygį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo veiklos nekeitė ir toliau vykdė užsakomuosius tarptautinius reisus, pildydama tam reikalingus dokumentus – keleivių vežimo sutartis ir keleivių vežimo lapus, t. y. nuo 2017 metų užsakomųjų tarptautinių reisų veikla nebuvo eliminuota, o tik atsirado nauja veiklos rūšis. Tai matyti ir iš 2012 m. balandžio 3 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos rašto, jog „<...> nuo 2011-12-04 dienos licencija verstis keleivių vežimu reikalinga tik kai vežama autobusais. Verstis keleivių, vežimu lengvaisiais automobiliais licencija nereikalinga. <...> Keleivių vežimo užsakomaisiais reisais ir toliau reguliuoja Lietuvos Respublikos kelių transporto 18 straipsnis ir keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklės <...>“. Kitaip tariant, įgaliota institucija išaiškino, kad panaikinus užsakomųjų reisų licenciją, tolimesnė veikla gali būti vykdoma toliau pildant apskaitos dokumentus, t. y. kelionės lapus ir sutartis, o gaunamas pajamas apmokestinant. Teismui buvo pateikti įrodymai apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisėtai vykdomą veiklą bei mokamus mokesčius į valstybės biudžetą, iš jų matyti, kad visi mokesčiai buvo sumokėti, o veikla vykdyta teisėtai. Apeliantas pažymi, kad Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 14 dalyje nurodytos keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugos, kuriai reikalinga deklaracija, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įmonė nevykdo, kadangi tai tik savivaldybės teritorijoje vykdoma veikla, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo užsakomuosius reisus tarptautinio susisiekimo maršrutais. Net ir tuo atveju, jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų buvusi reikalinga deklaracija, esant konkrečioms faktinėms aplinkybėms, jos neturėjimas negalėtų suponuoti administracinės atsakomybės taikymo, kadangi teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vien tik tai, kad asmuo pradėjo vykdyti veiklą, tačiau apie tai nepranešė (negavo leidimo), nedaro šios veiklos, kaip tokios, neteisėta per se. Šios veiklos pajamos gali būti apmokestintos mokesčių įstatymų nustatyta tvarka. Reikalavimas informuoti apie veiklos vykdymo pradžią – tai dėl individualios veiklos vykdymo atsirandanti papildoma (šalutinė) mokesčių mokėtojo teisinė pareiga, susijusi su būtinybe užtikrinti efektyvų mokesčių administravimą. Tad atsakomybė pagal šį straipsnį už nepranešimą apie veiklos vykdymo pradžią atsirasti negali (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-62-3884/2009). UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo pat įsteigimo vykdė užsakomuosius reisus, deklaruodavo veiklos pajamas ir mokėdavo mokesčius, tačiau šių pateiktų įrodymų teismas nevertino ir netyrė.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos transporto saugos administracijos Teisės skyriaus vedėjas D. Lipsevičius prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 13 d. nutarimą palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos A. D. atstovo advokato E. Rusino apeliacinio skundo netenkinti.

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Lietuvos transporto saugos administracijos 2018 m. spalio 5 d. nutarime konstatuota, jog pagal administracinio nusižengimo protokole nurodytą ANK 150 straipsnio 1 dalį A. D. administracinė atsakomybė neatsiranda, tačiau nepagrįstai administracinio nusižengimo teisena nenutraukta, o remiantis ANK 617 straipsnio 2 dalimi, pakeitus nuorodą į ANK 127 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimas buvo perduotas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

6.1. Pažymėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nutartimi, konstatavus, jog Lietuvos transporto saugos administracija turėjo administracinę teiseną pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį apeliantei nutraukti ir surašyti naują administracinio nusižengimo protokolą, A. D. administracinio nusižengimo byla buvo grąžinta Lietuvos transporto saugos administracijai tyrimui atlikti. Tačiau Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos A. D. atstovo advokato E. Rusino atskirąjį skundą, 2019 m. sausio 9 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nutartį ir perdavė A. D. administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams, konstatuodamas, kad apylinkės teismas, susiaurindamas turimos kompetencijos ribas, nepagrįstai įžvelgė esant esminių administracinio nusižengimo protokolo trūkumų, kurių neva negalima nustatyti teisme, t. y. Lietuvos transporto saugos administracijos 2018 m. spalio 5 d. nutarime pastebėti prieštaravimai ir pakeista nuoroda į ANK 127 straipsnio 1 dalį, objektyviai esant pakankamai faktinių duomenų juridiniam įvertinimui atlikti, neapsunkina teismui spręsti klausimo dėl A. D. kaltės ir atitinkamo sprendimo priėmimo.

7. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia arba dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Kaltinant asmenį padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytą pažeidimą, būtina ne tik nurodyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visuma (ATPK 10, 11 straipsniai). Būtinumą atskleisti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-29-746/2015). Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 14 dalyje nurodytos keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugos, kuriai reikalinga deklaracija, administracinėn atsakomybėn traukiamos A. D. įmonė nevykdo, kadangi tai tik savivaldybės teritorijoje vykdoma veikla, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo užsakomuosius reisus tarptautinio susisiekimo maršrutais. 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Kelių transporto kodekso 18 straipsniui, buvo įvesta papildoma keleivių vežimo rūšis – keleivių vežimas lengvaisiais automobiliais už atlygį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo veiklos nekeitė ir toliau vykdė užsakomuosius tarptautinius reisus, pildydama tam reikalingus dokumentus – keleivių vežimo sutartis ir keleivių vežimo lapus, t. y. nuo 2017 metų užsakomųjų tarptautinių reisų veikla nebuvo eliminuota, o tik atsirado nauja veiklos rūšis.

8.1. Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad keleiviai vežami reguliariais, specialiais bei užsakomaisiais reisais vietinio (miesto ir priemiestinio), tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais. Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad užsakomieji reisai – reisai, kai pagal išankstinį užsakymą vežamos iš anksto sudarytos, bendrą kelionės tikslą (vykstant turizmo, verslo reikalais, į parodas, simpoziumus, konferencijas, seminarus, pasitarimus, koncertus, spektaklius, vestuves ir panašiais atvejais) turinčios keleivių grupės. Vien tik vykimas į tą patį paskirties punktą nelaikomas bendru kelionės tikslu. Iš anksto sudarytos keleivių grupės vežamos turint keleivių vežimo sutartis ir keleivių vežimo lapus. Keleivių vežimo lapai nebūtini, jeigu keleivių grupės vežamos į tame pačiame mieste vykstančius renginius. Keleivių vežimo lapų formą, jų apskaitos, užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo tvarką nustato Susisiekimo ministerija. Draudžiama rinkti ir vežti užsakomaisiais reisais ne iš anksto sudarytas ir neturinčias bendro kelionės tikslo keleivių grupes, taip pat rinkti ir vežti šiais reisais keleivius iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis. Šių gatvių ir aikštelių teritorijų ribas nustato savivaldybių institucijos.

8.2. Pažymėtina, kad Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalyje aiškiai nurodyta, kad užsakomieji reisai – reisai, kai pagal išankstinį užsakymą vežamos iš anksto sudarytos, bendrą kelionės tikslą (vykstant turizmo, verslo reikalais, į parodas, simpoziumus, konferencijas, seminarus, pasitarimus, koncertus, spektaklius, vestuves ir panašiais atvejais) turinčios keleivių grupės, o vien tik vykimas į tą patį paskirties punktą nelaikomas bendru kelionės tikslu.

8.3. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog 2018 m. balandžio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė būtent užsakomąjį tarptautinį reisą. Priešingai, iš G. J. skundo turinio aiškiai matyti, kad ji pasinaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugomis tiesiog tam, kad iš (duomenys neskelbtini) nuvyktų į (duomenys neskelbtini). Kartu su ja mikroautobusiuku vyko jai nepažįstami neblaivūs asmenys (b. l. 17), t. y. akivaizdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu lengvuoju automobiliu už atlygį buvo vežami į (duomenys neskelbtini) pavieniai keleiviai, o ne keleivių grupė, turėjusi bendrą kelionės tikslą, kaip numatyta Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalyje. Šią aplinkybę patvirtina ir pinigų priėmimo kvitas, iš kurio aiškiai nustatyta, kad G. J. sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 130 Eur už jos nuvežimą iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) (b. l. 18).

9. Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių, patvirtintų 2012 m. sausio 27 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-80 „Dėl Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 3-460(1.5 E) redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 3 d.) 27 punkte nurodyta, kad vežėjai teikti keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais paslaugas gali, jeigu atitinka Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 14 dalies nuostatas; 28 punkte nurodyta, kad vežėjas, ketinantis vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvuoju automobiliu veiklą, privalo savivaldybės institucijai pagal vežėjo įmonės buveinės registracijos vietą arba gyvenamąją vietą, jeigu vežėjas yra fizinis asmuo, pateikti Taisyklių 2 priede nustatytos pavyzdinės formos deklaracijų apie ketinimo vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą; 29 punkte nurodyta, kad vežėjui leidimas teikti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas laikomas išduotu kitų dienų nuo deklaracijos pateikimo savivaldybės institucijai dienos arba nuo deklaracijoje nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu deklaracijos pateikimo savivaldybės institucijai diena. Paaiškėjus, kad pateiktoje deklaracijoje pateikta netiksli, neišsami (ne visa) informacija, klaidingi duomenys, bet šie trūkumai nėra tokie, dėl kurių būtų pripažinta, kad vežėjas neatitinka Kodekso 18 straipsnio 14 dalies nuostatų, savivaldybės institucija per 5 darbo dienas informuoja vežėjų apie nustatytus trūkumus ir nustato protingų terminų šiems trūkumams pašalinti. Nustatant šį terminų, turi būti atsižvelgiama į trūkumų pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, ir šitas terminas turi būti toks, kad vežėjas turėtų realių galimybę nustatytus trūkumus pašalinti per šį terminų. Vežėjas, pašalinęs trūkumus, turi informuoti savivaldybės instituciją nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitų dienų po savivaldybės institucijos nustatyto termino trūkumams ištaisyti.

10. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 14 dalyje aiškiai reglamentuota, kad vežėjai keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas gali teikti tik turėdami teisėtai valdomus lengvuosius automobilius, atitinkančius bendruosius motorinių transporto priemonių reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ir Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatyta tvarka pateikę deklaraciją apie ketinimą vykdyti veiklą savivaldybės institucijai pagal vežėjo įmonės buveinės registracijos vietą arba gyvenamąją vietą, jeigu vežėjas yra fizinis asmuo. Vežėjui leidimas teikti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas laikomas išduotu kitą dieną nuo deklaracijos apie ketinimą vykdyti šią veiklą pateikimo savivaldybės institucijai arba nuo deklaracijoje apie ketinimą vykdyti veiklą nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu deklaracijos apie ketinimą vykdyti veiklą pateikimo savivaldybės institucijai diena. Vežėjas turi teisę pavesti keleivių vežimo organizatoriui pateikti deklaraciją savivaldybės institucijai vežėjo vardu. Leidimo teikti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas galiojimas sustabdomas, kai vežėjas pažeidžia Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių reikalavimus, lengvasis automobilis, kuris įrašytas šiame leidime, neatitinka nustatytų reikalavimų ir vežėjui nustatomas ne trumpesnis kaip 30 darbo dienų terminas trūkumams pašalinti. Leidimo galiojimas panaikinamas, kai vežėjas pats atsisako naudotis leidimu, perleidžia kitam asmeniui lengvąjį automobilį, kuris įrašytas leidime, paaiškėja, kad leidimui gauti buvo pateikti klaidingi duomenys, per nustatytą terminą nepanaikinamos priežastys, dėl kurių buvo sustabdytas šio leidimo galiojimas. Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas teikiantys vežėjai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka ir mokesčių įstatymuose nustatytais terminais privalo teikti informaciją apie iš keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklos gaunamas pajamas arba pavesti šią informaciją Valstybinei mokesčių inspekcijai vežėjo vardu teikti keleivių vežimo organizatoriui, su kuriuo vežėjas yra sudaręs sutartį.

11. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju iš aptartų duomenų neabejotinai nustatyta, kad 2018 m. balandžio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė būtent keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu M1 klasės lengvuoju automobiliu „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vežė keleivius maršrutu (duomenys neskelbtini), todėl teikdama tokią paslaugą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo laikytis ne anksčiau galiojusių atitinkamų teisės aktų reikalavimų, bet būtent vežimo metu galiojusių Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 14 dalyje nurodytų reikalavimų, kur aiškiai reglamentuota, kad vežėjai keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas gali teikti, be kita ko, Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatyta tvarka pateikę deklaraciją apie ketinimą vykdyti veiklą savivaldybės institucijai pagal vežėjo įmonės buveinės registracijos vietą. Skundžiamame nutarime apylinkės teismas pagrįstai akcentavo, kad visi vežėjai – tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, siekiantys teikti vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas, savivaldybės institucijai privalo pateikti deklaraciją. Juridiniai asmenys deklaracijas teikia pagal vežėjo įmonės buveinės vietą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas nepateikusi deklaracijos apie ketinimą vykdyti veiklą savivaldybės institucijai pagal vežėjo įmonės buveinės registracijos vietą, t. y. neturėdama leidimo vykdyti šią veiklą. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė A. D., būdama atsakinga už keleivių vežimą įmonėje, skundžiamu nutarimu nubausta pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį pagrįstai ir teisėtai.

12. Kartu akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju į aplinkybę, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaruodavo veiklos pajamas ir mokėdavo mokesčius, apylinkės teismas atsižvelgė skirdamas A. D. nuobaudą, t. y., taikydamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį jai paskyrė tik įspėjimą bei netaikė ANK 127 straipsnio 4 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – iš veiklos gautų pajamų ir įrankio – transporto priemonės – konfiskavimo.

13. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 13 d. nutarimas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 13 d. nutarimą palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos A. D. atstovo advokato Edmundo Rusino apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.