- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-09
- Bylos Nr.
- 1A-1007-318-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Pociene (pirm.), Alvyra Ona Kvaraciejūtė, Stasys Punys
- Nuteistasis
- R. V.
- Civilinis ieškovas
- V. B., A. B., J. B.
- Civilinis atsakovas
- UAB „T“
- Advokatai
- Paulius Vaicekauskas, Andrius Kaluina
- Kategorijos
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
Pranešeja Regina Pociene Baudžiamoji byla Nr. 1A-1007/2008 m.
Teisejas Kestutis Lukošiunas Procesinio sprendimo kategorija:
2008 m. gruodžio 9 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Reginos Pocienes,
teismo posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla pagal civilinio atsakovo UAB „T“ (duomenys pakeisti) atstovo advokato Andriaus Kaluinos apeliacini skunda del Varenos rajono apylinkes teismo 2008 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. ir nuteistas laisves atemimu 3 metams 6 menesiams, bausme atliekant atviroje kolonijoje.
Iš UAB „T“ (duomenys pakeisti) priteista: V. B. ir A. B. po 100 000 Lt kiekvienam neturtines žalos atlyginimo; J. B. ir S. B. po 40 000 Lt kiekvienam neturtines žalos atlyginimo; L. V. 1500 Lt neturtines žalos atlyginimo; R. Š. 1500 Lt neturtines žalos atlyginimo; L. B. 1000 Lt neturtines žalos atlyginimo; Lu. B. 1000 Lt neturtines žalos atlyginimo.
Iš UABD kompanijos „PZU Lietuva“ priteista: žalos del maitintojo netekimo atlyginima A. B. po 1000 Lt negautu pajamu nuo 2007 m. rugsejo 1 d. iki jis mokysis aukštuju ir profesiniu mokyklu dieniniuose skyriuose ir bus ne vyresnis kaip 24 metai; R. Š. 288,13 Lt turtines žalos atlyginimo; L. B. 526,08 Lt turtines žalos atlyginimo.
Iš R. V. priteistos bylinejimosi išlaidos: R. Š. 200 Lt advokato pagalbai apmoketi ir V. B. 1000 Lt advokato atstovavimo išlaidu.
V. B. ieškinio dalis del laidotuviu ir kapavietes sutvarkymo išlaidu priteisimo atmesta, patenkinus ieškoves reikalavima iki nuosprendžio priemimo.
Aprašomoji dalis
nustate:
R. V. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugsejo 8 d. 18.15 val. kelio Vilnius–Varena–Gardinas 48-ajame kilometre, vairuodamas UAB „T“ (duomenys pakeisti) priklausanti keleivini autobusa ,,Temsa BG 824E”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas maršrutu Lazdijai–Vilnius Vilniaus miesto link, pažeide Keliu eismo saugumo taisykliu 53, 164, 171 ir 180.3 punktu reikalavimus, o butent: nesilaikydamas visu butinu atsargumo priemoniu nekelti pavojaus kitu eismo dalyviu, kitu asmenu ar ju turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, neisitikines, kad lenkti butina juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojancioms transporto priemonems, priešpriešinio prasilenkimo su R. B. vairuojamu automobiliu „VW Passat”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) metu nevažiavo kelio važiuojamosios dalies dešine puse kuo arciau kelio važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, tarp transporto priemoniu kairiuju šonu palikdamas intervala, butina saugiam prasilenkimui, o išvažiavo i priešpriešinio eismo juosta ir susidure su minetu automobiliu, taip sudarydamas kliuti tuo metu priešpriešiais savo eismo juosta važiavusiam R. Š. vairuojamam automobiliui „Audi 80”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir del to kilo eismo ivykis, kurio metu žuvo automobilio „VW Passat”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. B. ir keleive Ak. B., nesunkiai sutrikdyta automobilio „Audi 80”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo R. Š. ir keleives La. B. sveikata, nežymiai sutrikdyta to paties automobilio keleivio Lu. B. sveikata, taip pat nežymiai sutrikdyta autobuso keleives L. B. sveikata.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde civilinio atsakovo UAB „T“ (duomenys pakeisti) atstovas advokatas Andrius Kaluina prašo pakeisti Varenos rajono apylinkes teismo 2008 m. sausio 31 d. nuosprendi dalyje del neturtines žalos atlyginimo priteisimo civiliniams ieškovams V. B., A. B., J. B. ir S. B.: vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2 d., pripažinti civiliniams ieškovams teise i ieškinio patenkinima ir ieškini perduoti nagrineti civilinio proceso tvarka, arba jiems priteista neturtines žalos atlyginima sumažinti – V. B. iki 50 000 Lt, A. B. iki 50 000 Lt, S. B. iki 25 000 Lt, J. B. iki 25 000 Lt.
Civilinio atsakovo atstovas tvirtina, jog teismas nepagristai konstatavo civilinius ieškovus A. B., S. B. ir J. B. patyrus depresija, kurios liekamieji reiškiniai tesiasi iki šiol, ir šia aplinkybe remesi nustatydamas pastaruju patirta neturtine žala bei priteistina žalos atlyginimo dydi. Teigia, jog byloje yra duomenu tik apie V. B. diagnozuota su depresija susijusi sveikatos sutrikima. Tuo tarpu pateiktose pažymose apie S. B. ir J. B. sveikatos bukle nurodomi kiti, daugiausiai letiniai ar iki 2006 m. rugsejo 8 d. ivykio gydyti sveikatos sutrikimai, ju ryšio su eismo ivykiu irodymu byloje nera. Apie A. B. sveikatos bukle ir jos pokycius po 2006 rugsejo 8 d. ivykio duomenu byloje iš viso nera.
Advokatas taip pat tvirtina, jog civiliniu ieškovu pateiktu irodymu – medicininiu dokumentu apie V. B., S. B. ir J. B. sveikatos bukle, V. B. charakteristikos iš darbovietes bei A. B. charakteristikos iš vidurines mokyklos, kurioje jis mokesi iki 2007 m. liepos 13 d. – nepakanka ivertinti, kokio sunkumo laipsnio sveikatos sutrikimas konstatuotas V. B., kiek laiko ir kokiu intensyvumu ji gydyta, kiek pasikeite A. B. emocine bukle ir bendravimo galimybes bei kiek laiko tai truko, kokie yra (jei yra) liekamieji reiškiniai. Civiliniams ieškovams neirodžius savo reikalavimu dydžio pagristumo, teismas, atstovo nuomone, turejo civilini ieškini atmesti, arba pagal Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2 d. nuostatas perduoti nagrineti civilinio proceso tvarka, nes išsamiam ir visapusiškam nurodytu aplinkybiu ištyrimui reikalinga išsireikalauti papildomus irodymus, skirti medicinine ekspertize žalos civiliniu ieškovu psichinei sveikatai dydžio ivertinimui, o tai užvilkintu šios bylos nagrinejima.
Civilinio atsakovo atstovas teigia, jog teismas, nustatydamas neturtines žalos dydi, pasisake tik del neturtines žalos pasekmiu itakos, taciau visiškai nevertino kitu CK 6.250 str. 2 d. nurodytu aplinkybiu – R. V. ir civilinio atsakovo turtines padeties, teismo nustatytos kaltinamojo kaltes formos (neatsargumo), padarytos turtines žalos dydžio, kitu byloje nagrinetu aplinkybiu – reikšmes, taip netinkamai pritaikydamas CK 6.250 str. 2 d. ir tuo paciu atimdamas iš apelianto galimybe vertinti ir, esant reikalui, argumentuotai gincyti teismo išvadas bei neturtines žalos dydžio nustatymo motyvus.
Teismo posedyje civilinio atsakovo UAB „T“ (duomenys pakeisti) atstovas prašo apeliacini skunda tenkinti.
Nuteistasis R. V. ir jo gynejas prašo civilinio atsakovo atstovo apeliacini skunda tenkinti.
Nukentejusioji V. B. ir jos atstovas, nukentejusieji A. B. ir J. B. prašo civilinio atsakovo atstovo apeliacini skunda atmesti.
Prokurore prašo civilinio atsakovo atstovo apeliacini skunda atmesti.
Civilinio atsakovo UAB „T“ (duomenys pakeisti) atstovo advokato Andriaus Kaluinos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Civilinio atsakovo atstovas R. V. nusikalstamu veiksmu kvalifikavimo bei paskirtosios bausmes negincija, kolegijai šie klausimai abejoniu taip pat nekelia. Apylinkes teismas ištyre byloje esancius irodymus, nepažeisdamas BPK 20 str., 301 str. reikalavimu, teisingai juos ivertino ir pagristai nuteistojo R. V. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. bei paskyre teisinga bausme.
Žemesnės instancijos teismas
Civilinio atsakovo atstovas nesutinka su apylinkes teismo nuosprendžiu dalyje del neturtines žalos atlyginimo priteisimo nukentejusiesiems V. B., A. B., J. B. ir S. B.
Šioje baudžiamojoje byloje nukentejusieji V. B., A. B., J. B. ir S. B. pareiške civilini ieškini, kuriame nurode, jog del nusikalstamu R. V. veiksmu patyre neturtine žala, kuria V. B. ir A. B. ivertino po 500 000 Lt, J. B. ir S. B. – po 250 000 Lt, nes del dvieju šeimos nariu netekties patyre ir patiria ypatingai didele skriauda ir dvasines kancias, gilius dvasinius išgyvenimus, sukretima, gilia emocine depresija.
Apylinkes teismas nukentejusiuju civilini ieškini šioje dalyje tenkino iš dalies ir iš civilinio atsakovo UAB „T“ (duomenys pakeisti) priteise V. B. ir A. B. po 100 000 Lt kiekvienam, J. B. ir S. B. – po 40 000 Lt kiekvienam. Toki savo sprendima motyvavo tuo, kad del dvieju šeimos nariu netekties nukentejusieji patyre didelius dvasinius išgyvenimus, dvasini sukretima, depresija, depresijos liekamieji reiškiniai jiems tesiasi iki šiol.
Pagal baudžiamojo proceso istatyma kiekvienas asmuo, pripažintas nukentejusiuoju, turi teise reikalauti, kad butu nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstama veika padares asmuo, taip pat gauti del nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginima. Todel asmuo, del nusikalstamos veikos patyres turtines ar neturtines žalos, turi teise baudžiamajame procese pareikšti itariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilini ieškini (Lietuvos Respublikos BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, irodinejamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, taciau, kai nagrinejant civilini ieškini baudžiamojoje byloje kyla klausimu, kuriu sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Pagal civilini istatyma neturtine žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinta pinigais. Neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta del nusikaltimo, asmens sveikatai ar del asmens gyvybes atemimo bei kitais istatymu numatytais atvejais.
Lietuvos Aukšciausiasis Teismas yra ne karta akcentaves, kad neturtines žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali buti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtines žalos tiksliai ivertinti pinigais neimanoma. Istatymas numato pinigine satisfakcija, kuria turi buti siekiama kiek imanoma teisingiau kompensuoti nukentejusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004).
Civilinis istatymas nenustato atlygintinos neturtines žalos minimumo ar maksimumo – ja kiekvienoje byloje, del kiekvieno nukentejusiojo turi ivertinti teismas. Ivertindamas neturtine žala pinigais, nustatydamas jos dydi, teismas privalo atsižvelgti i jos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1 d., 2 d.). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sažiningumo kriterijai yra bendrieji teises principai, konkrecioje situacijoje užtikrinantys priešingu interesu pusiausvyra, atsižvelgiant i situacijos ypatumus. Todel teismai, priteisdami asmeniui kitu asmenu nusikalstama veika padaryta neturtine žala, atsižvelgia ne tik i nukentejusiojo, bet ir i pagristus kaltininko interesus, t.y. i kaltininko turtine padeti, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentejusiojo ir kaltininko skirtingu interesu pusiausvyros (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2006 m. gruodžio 12 d. nutartis, bylos Nr. 2K-669/2006).
Kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla, daro išvada, jog apylinkes teismas, priteisdamas nukentejusiesiems V. B. ir A. B. po 100 000 Lt neturtines žalos atlyginimo, o J. B. ir S. B. po 40 000 Lt nepakankamai ivertino visus neturtines žalos dydžio ivertinimui reikšmingus kriterijus.
Kaip matyti iš faktiniu bylos duomenu, R. V. nusikalstamais veiksmais buvo sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmes – eismo ivykio metu žuvo du nukentejusiuju B. šeimos nariai. Akivaizdu, jog ši netiketa netektis visiems nukentejusiesiems sukele skaudžius dvasinius išgyvenimus, emocinius sukretimus, neigiamai paveike ju gyvenima.
Bylos duomenimis, V. B. ir R. B. šeima buvo darni ir draugiška, tevus su vaikais siejo itin glaudus tarpusavio dvasiniai, emociniai ryšiai. Nukentejusioji V. B. vienu metu neteko ir mažametes dukters, ir sutuoktinio, žlugo bendri šeimos ateities planai, po ivykio jai vienai teko rupintis abiturientu sunumi, taip pat sunkiai išgyvenanciu nelaime. Byloje esantys medicininiai dokumentai rodo, jog V. B. patirti dvasiniai išgyvenimai del šios netekties buvo itin stiprus, veliau perauge i emocine depresija – 2006 m. spalio menesi V. B. buvo diagnozuotas mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas, del šio sveikatos sutrikimo nukentejusioji gydoma iki šiol, darbe teko pakeisti pareigas.
Civilinio atsakovo atstovas teisingai pažymejo, jog byloje nera irodymu, patvirtinanciu, kad nukentejusieji A. B., S. B. ir J. B. patyre emocine depresija, kaip sveikatos sutrikima. Depresijos išsivystymas V. B. rodo jos dvasiniu išgyvenimu didžiausia stiprumo laipsni. Todel tai sudaro pagrinda jai priteisti didžiausia neturtines žalos atlyginima. Taciau tai nepaneigia visu nukentejusiuju patirtu dideliu dvasiniu išgyvenimu, kuriuos patvirtina byloje surinkti faktiniai duomenys.
Nukentejusysis A. B., budamas 17 metu, t.y. brendimo laikotarpiu, kuomet formavosi jo pasauležiura ir reikejo pasirinkti gyvenimo kelia, neteko mylimo tevo, su kuriuo siejo ir savo ateities planus, nes tikejosi sekti jo pedomis, kartu dirbti. Tuo pat metu jis neteko ir sesers, su kuria taip pat buvo labai artimas, ja labai mylejo ir visuomet, kaip vyresnysis brolis, rupindavosi. A. B. išgyvenimus be jo paties parodymu patvirtina byloje pateikta pastarojo charakteristika, iš kurios matyti, jog iki ivykio buves mandagus, aktyvus, linksmas vaikinas del netekties salygotu dvasiniu išgyvenimu tapo irzlus, impulsyvus, uždaras, suprastejo mokymosi rezultatai. Apeliacines instancijos teismo posedyje apklausta V. B. teismui paaiškino, jog sunus labai sunkiai išgyveno tevo ir sesers netekti, tapo irzlus, agresyvus, suprastejo mokymosi rezultatai vidurineje mokykloje, ja pabaiges del nestabilios dvasines busenos nesugebejo nei studijuoti universitete, nei dirbti. Šiuo metu sunaus elgesys mažai pasikeites, taciau jis jau bando mokytis.
Nukentejusieji J. B. ir S. B. del šio eismo ivykio neteko sunaus ir anukes. Nors iki eismo ivykio ju sunus su šeima gyveno atskirai, taciau, kaip matyti iš nukentejusiuju paaiškinimu, juos siejo itin glaudus dvasiniai ir emociniai ryšiai, sunus su žmona ir abiem vaikais tevus labai dažnai lankydavo, padedavo nudirbti ukio darbus, po to visi kartu vakarodavo, nuoširdžiai bendraudavo ir vieni kitais džiaugdavosi. Anuke Ak. B. užaugo ju akyse, leisdavo kaime atostogas. Apeliacines instancijos teismo posedyje nukentejusiosios V. B. ir J. B. paaiškino, jog tiek pastaroji, tiek jos vyras iki šiol sunkiai išgyvena sunaus netekti, nes jis jiems buvo didžiule atrama, turint omenyje ne tik pagalba ukyje, bet ir tai, kad nuolat buvo šalia ir jais rupinosi, teike ne tik fizine, bet ir dvasine parama. Su anuke Ak. B. juos siejo abipuse meile, šilti ir nuoširdus santykiai. Aptartos aplinkybes patvirtina, jog ne tik sunaus, bet ir anukes netektis sutrikde šiu pagyvenusiu žmoniu dvasine pusiausvyra, sukele jiems skaudžius dvasinius išgyvenimus, del to paaštrejo turimi fizines sveikatos sutrikimai.
Kita vertus R. V. žala padare veikdamas neatsargiai, t.y. samoningai nesieke sukelti nukentejusiesiems dvasiniu ir moraliniu išgyvenimu, nusikaltimo padarymo metu buvo blaivus.
Nors civiliniu atsakovu šioje baudžiamojoje byloje patrauktas juridinis asmuo – UAB „T“ (duomenys pakeisti) –, vykdantis ukine veikla ir turintis pakankamai finansiniu ištekliu (t. 2, b.l. 237-239), turi buti atsižvelgta ir i R. V. turtine padeti, nes nukentejusiesiems žala atlygines civilinis atsakovas UAB „T“ (duomenys pakeisti) igis regreso teise išmoketas sumas išieškoti iš nuteistojo. Tuo tarpu bylos duomenimis R. V. turtine padetis nera gera. Jis turi šeima, kurioje auga du mažameciai vaikai, rupinasi serganciais tevais bei invaliduma turincia žmonos motina. Nuosavybes teise iregistruotu nekilnojamuju daiktu, esanciu Lietuvos Respublikoje, nuteistasis neturi. Todel šiuo konkreciu atveju žala padariusio asmens neatsargi kaltes forma ir jo turtine padetis yra tos aplinkybes, del kuriu neturtines žalos dydis mažintinas visiems nukentejusiesiems.
Esant šioms aplinkybems, apylinkes teismo nuosprendis dalyje del neturtines žalos priteisimo keistinas, neturtines žalos dydis nukentejusiajai V. B. mažintinas iki 80 000 Lt, A. B. iki 70 000 Lt, J. B. ir S. B. iki 35 000 Lt kiekvienam.
Rezoliucinė dalis
nutare:
Civilinio atsakovo UAB „T“ (duomenys pakeisti) atstovo advokato Andriaus Kaluinos apeliacini skunda tenkinti iš dalies.
Pakeisti Varenos rajono apylinkes teismo 2008 m. sausio 31 d. nuosprendi:
Iš UAB „T“ (duomenys pakeisti) priteista neturtines žalos atlyginima sumažinti: V. B. iki 80 000 Lt, A. B. iki 70 000 Lt, J. B. iki 35 000 Lt, S. B. iki 35 000 Lt.
Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.