Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

nepilnamečių nukentėjusiųjų R. J. ir E. J. įstatyminiam atstovui Š. J., nukentėjusiųjų atstovei advokatei Jolantai Grigaliūnienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, turinti 4 klasių išsilavinimą, senatvės pensininkė, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. V. 2016 m. gruodžio mėn. pabaigoje, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą diržu smogė mažametei proanūkei E. J., gim. (duomenys neskelbtini), taip E. J. nugaros kairėje pusėje padarydama žaizdą ir tyčia vieną kartą diržu smogė mažamečiam proanūkiui R. J., gim. (duomenys neskelbtini), taip padarydama odos nubrozdinimą kairės šlaunies viršutinio trečdalio vidiniame paviršiuje, tokiu būdu mažamečiams nukentėjusiesiems E. J. ir R. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 70/2017(04) nurodyta, kad R. J. prieš 2-3 savaites iki apžiūros vieno trauminio poveikio pasekoje, tikėtina kietu buku daiktu ar paviršiumi paveikus kairę šlaunį, padarytas odos nubrozdinimas kairės šlaunies viršutinio trečdalio vidiniame paviršiuje, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas; sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginio trauminio poveikio pasekoje, tiek griuviminės traumos metu (1 t., b. l. 53).

Iš nepilnamečio nukentėjusiojo R. J. 2017-02-06 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolo matyti, jog nukentėjusysis paaiškino, kad jį mušė močiutė, gyvenanti (duomenys neskelbtini). Tai vyko prieš Naujus Metus, kai su sese E. buvo pas močiutę, lakstė namuose. Močiutė paėmė diržą ir jam sudavė per kojas, o E. per nugarą diržo metaline sagtimi. Po smūgio paliko mėlynės. Jam diržu sudavė per vidinę šlaunies pusę (1 t., b. l. 62-63).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 69/2017(04) nurodyta, kad E. J. 2-4 savaites iki apžiūros, vieno trauminio poveikio pasekoje, tikėtina kietu buku daiktu ar paviršiumi paveikus kairę nugaros pusę, padarytas odos randas kairėje nugaros pusėje, susidaręs sugijus žaizdai ar giliam nubrozdinimui, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas; sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginio trauminio poveikio pasekoje, tiek griuviminės traumos metu (1 t., b. l. 76).

Iš nepilnamečio nukentėjusiojo E. J. 2017-02-06 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolo matyti, jog nukentėjusioji E. J. paaiškino, kad močiutė, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), perbrėžė pažastį geležiuku, kuris yra dirže, dėl to, kad su broliuku R. bėgiojo. Trenkė močiutė daug kartų diržu į pažastį. Sudavė po Kalėdų Senelio atėjimo. Nežino, ar galėjo užsigauti nugarą ir pažastį pati. Su tėčiu buvo čiužinėti su rogutėmis. Čiuoždama su rogėmis nevirto ir neužsigavo (1 t., b. l. 85-86).

Šiaulių apygardos teismo psichologės 2017-02-17 rašte Nr. 1280 „Dėl R. J. ir E. J. apklausų“ nurodyta, kad apklausos metu vaikai R. J. ir E. J. gebėjo atsakyti į pateiktus klausimus, adekvačiai suvokė jų prasmę. Matyti, kad abu vaikai sunkiau suvokia klausimus, susijusius su laiko, kiekio sąvokomis, todėl atsakymus į šiuos klausimus derėtų vertinti atidžiau. Tiek R. J., tiek E. J. išskyrė epizodą, kurio metu močiutė, norėdama sudrausminti dėl vaikų lakstymo, trenkė diržu. Kitų atvejų, kada prieš mažamečius būtų panaudotas smurtas, neužfiksuota (1 t., b. l. 90).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-72/2017 nurodyta, kad R. J. dėmesio koncentracija nepastovi, atminties procesai nesutrikę: pakankamai tiksliai atgamina esmines įvykių aplinkybes, ypatingai tas, kurios paliko stipresnį emocinį įspūdį, silpnesnį emocinį įspūdį palikusius įvykius atmintyje užkoduoja silpniau, neišskiriant konkrečių/specifinių aplinkybių; neatgamina aplinkybių, susijusių su kiekiu ir laiku (dar nėra įgudęs operuoti skaičiais ir laiko sąvokomis). Bendrieji intelektiniai R. J. gebėjimai atitinka statistinį jo amžiaus vidurkį; padidintas polinkis fantazuoti ar polinkis vaizduotės produkciją painioti su realiais įvykiais R. J. nenustatyti; R. J. gali suvokti konkrečias faktines bylai reikšmingas aplinkybes, jas atgaminti iš atminties ir duoti apie tai realybę atitinkančius parodymus. Ekspertizės metu R. J. pakartoja ankstesnius savo parodymus. Emocinis jo atsakas į klausimus, susijusius su byloje nagrinėjamais įvykiais, adekvatus situacijai – vaikas nenoriai pasakoja apie galimai patirtą smurtą (1 t., b. l. 103-107).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-71/2017 nurodyta, kad E. J. gali tikslingai išlaikyti dėmesį reikiamą laiką, jos atminties procesai nesutrikę: pakankamai tiksliai atgamina esmines įvykių aplinkybes, ypatingai tas, kurios paliko stipresnį emocinį įspūdį, silpnesnį emocinį įspūdį palikusius įvykius atmintyje užkoduoja silpnai, neišskiriant konkrečių/specifinių aplinkybių; neatgamina aplinkybių, susijusių su kiekiu ir laiku (neoperuoja skaičiais ir laiko sąvokomis). Pagal amžių ji yra įtaigesnė (lengviau pasiduoda poveikiui, užduodant jai menamus klausimus apie mažiau reikšmingas įvykių aplinkybes; nepasiduoda poveikiui, atgamindama esmines įvykių aplinkybes). Mąstymas konkretus, tolimųjų pasekmių nevertina. Bendrieji intelektiniai E. J. gebėjimai atitinka statistinį jos amžiaus vidurkį; padidintas polinkis fantazuoti ar polinkis vaizduotės produkciją painioti su realiais įvykiais E. J. nenustatyti; E. J. gali suvokti konkrečias faktines bylai reikšmingas aplinkybes, jas atgaminti iš atminties ir duoti apie tai realybę atitinkančius parodymus. Ekspertizės metu E. J. pakartoja ankstesnius savo parodymus. Emocinis jos atsakas į klausimus, susijusius su byloje nagrinėjamais įvykiais, adekvatus situacijai – klausiama apie bylos įvykius, nukentėjusioji nuliūsta (1 t., b. l. 117-120).

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjęs visus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kurių visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamoji J. V. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamoji J. V. neigia savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, teigdama, kad ji nukentėjusiųjų nemušė, o specialisto išvadose nurodytus sužalojimus vaikai galėjo pasidaryti patys, t. y. nukentėjusysis R. J. galėjo susižaloti, kai važinėdamas dviračiu, atsitrenkė į šulinį, o nukentėjusioji E. J. galėjo susižaloti nukrisdama nuo prie krosnies esančios sofos, atsitrenkdama į metalinę durelių rankenėlę. Tačiau tokių kaltinamosios J. V. parodymų, kurie laikytini jos pasirinkta gynybine pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Liudytoja L. M. bylos nagrinėjimo metu parodė iš esmės analogiškas nukentėjusiųjų susižalojimo aplinkybes, kaip ir kaltinamoji J. V., tačiau teismas šios liudytojos parodymus vertina kritiškai, nes L. M. pati nematė, kaip tariamai susižalojo nukentėjusieji, apie tariamą nukentėjusiosios E. J. susižalojimą jai papasakojo kaltinamoji, o apie nukentėjusiojo R. J. susižalojimą jai, neva, papasakojo pats nukentėjusysis, tačiau liudytoja mažamečio vaiko neapžiūrėjo, nematė jokių sužalojimų, be to, ši liudytoja yra kaltinamosios dukra ir turi suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl davė galimai kaltinamajai naudingus parodymus.

Tai, kad kaltinamoji J. V. 2016 m. gruodžio mėn. pabaigoje, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia diržu padarė nežymius sveikatos sutrikdymus mažamečiams proanūkiams E. J. ir R. J. patvirtina mažamečių nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, nukentėjusiųjų tėvo Š. J. teismui duoti parodymai, liudytojos R. J. parodymai, specialisto išvados, kuriose konstatuoti nukentėjusiesiems padaryti sužalojimai ir jų atsiradimo laikas (R. J. prieš 2-3 savaites iki apžiūros (2017-01-17), o E. J. prieš 2-4 savaites iki apžiūros). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktuose nurodyta, kad abiejų nukentėjusiųjų atminties procesai nėra sutrikę, jie pakankamai tiksliai atgamina esmines įvykių aplinkybes, išskyrus aplinkybes, susijusias su kiekiu ir laiku, ekspertizių metu nebuvo nustatyta, kad nukentėjusieji turėtų polinkį fantazuoti ar polinkį vaizduotę painioti su realiais įvykiais.

Nors tiesioginiai kaltinamosios J. V. kaltę patvirtinantys įrodymai yra mažamečių nukentėjusiųjų parodymai, tačiau teismas jais remiasi, nes, kaip patvirtinta ekspertizės aktuose, nukentėjusieji nėra linkę fantazuoti, jie gerai prisimena esmines įvykio aplinkybes ir apie jas teikia realybę atitinkančius parodymus. Be to, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais, kuriuos patvirtina ir papildo kiti byloje esantys įrodymai.

Atsižvelgiant į nukentėjusiųjų amžių, į tai, kad pas ikiteisminio tyrimo teisėją jie buvo apklausti praėjus maždaug 1,5 mėnesiui po jų atžvilgiu pavartoto fizinio smurto, į tai, kad ekspertizės aktuose yra konstatuota, jog nukentėjusieji neatgamina aplinkybių, susijusių su kiekiu ir laiku, nes dar nėra įgudę operuoti skaičiais ir laiko sąvokomis, teismas nukentėjusiųjų parodymuose esančius nesutapimus dėl nusikalstamos veikos padarymo laiko, smūgių skaičiaus, vertina kaip neesminius ir dėl šių priežasčių nukentėjusiųjų parodymai nevertintini, kaip nenuoseklūs ir prieštaringi.

Teismas, priimdamas nuosprendį, nesiremia liudytojų P. V., R. L. parodymais, nes P. V. yra kaltinamosios sutuoktinis, liudytoja R. L. yra kaltinamosios anūkė, todėl yra suinteresuoti bylos baigtimi ir teikia galimai kaltinamajai palankius parodymus. Liudytoja E. G. tik atvežė R. L. su vaikais į kaltinamosios namus, kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo sužaloti vaikai, nematė.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamoji J. V. 2016 m. gruodžio mėn. pabaigoje, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia smogdama diržu mažamečiams proanūkiams E. J. ir R. J., nukentėjusiesiems padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamosios J. V. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį: fizinio skausmo sukėlimas mažamečiam (BK 140 str. 3 d.) priskiriamas prie nesunkių tyčinių nusikaltimų. Teismas atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę – J. V. neteista (1 t., b. l. 161), nebausta administracine tvarka (1 t., b. l. 162), nedirba (1 t., b. l. 163), yra senatvės pensininkė. Parenkant bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji nedirba, jos gaunama senatvės pensiją yra apie 200 eurų, kaltinamoji yra garbaus amžiaus, todėl skirti BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą baudą ar areštą, teismo nuomone netikslinga. Kaltinamajai už nusikalstamos veikos padarymą skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Įvertinęs visas bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į kaltinamosios amžių, teismas turi pagrindą manyti, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, todėl tikslinga taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti 1 metams, nustatant įpareigojimus.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. V. paliktina paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 189).

Nukentėjusiųjų atstovas pagal įstatymą Š. J. bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškė civilinį ieškinį (2 t., b. l. 29-36), kuriuo prašo iš kaltinamosios J. V. nukentėjusiųjų E. J. ir R. J. naudai priteisti po 2500,00 Eur kiekvienam neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų nukentėjusiesiems buvo sutrikdyta sveikata, nukentėjusieji patyrė didelį fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir visi šie veiksniai bus jaučiami dar ilgą laiką.

Neturinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis apibūdina kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitas aplinkybes, teismo įvertintas pinigais. CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis, jį nustato teismas. Teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 str.) nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).

Nustatant atlygintinos žalos dydį, asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Kaip matyti iš byloje esančių specialisto išvadų, nukentėjusiajam R. J. buvo padarytas odos nubrozdinimas kairės šlaunies viršutinio trečdalio vidiniame paviršiuje, o nukentėjusiajai E. J. buvo padarytas odos randas kairėje nugaros pusėje, susidaręs sugijus žaizdai ar giliam nubrozdinimui. Šie sužalojimai mažamečiams nukentėjusiesiems sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktų, nukentėjusiųjų atstovo pagal įstatymą Š. J. parodymų matyti, kad tiek R. J., tiek E. J. po įvykio patyrė fizinį skausmą, verkė, abu nukentėjusieji bijo kaltinamosios, gyvendami pas tėvą, vaikai kurį laiką naktimis šaukdavo, blogai miegojo. Dėl visų šių aplinkybių nukentėjusieji R. J. ir E. J. neabejotinai patyrė neturtinę žalą. Tačiau prašoma priteisti neturtinė žala teismo nuomone yra per didelė. Nukentėjusiųjų atstovas nurodė, kad reikšdamas ieškinį vertino ir tai, jog E. J. ateityje gali būti reikalinga plastinė operacija, o R. J. padarytas sužalojimas gali turėti įtakos vaiko tolimesnei sveikatai, tačiau tai patvirtinančių duomenų teismui nėra pateikta. Teismas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais (CK 6.250 str. 1 d., 2 d.), kartu atsižvelgdamas į susiformavusią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose mano, jog Š. J. prašymas priteisti kiekvienam iš nukentėjusiųjų po 2500,00 Eur neturtinės žalos yra nepagrįstas, todėl mažintinas R. J. ir E. J. priteisiant po 500 Eur kiekvienam. Šiuo konkrečiu atveju piniginė kompensacija atitinka padarytos veikos sukeltas pasekmes, kaltinamosios turtinę padėtį, jos kaltės laipsnį, nukentėjusiųjų patirtą skausmą, dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus.

Nukentėjusiųjų įstatyminis atstovas Š. J. taip pat prašo iš kaltinamosios priteisti patirtas procesines išlaidas, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 90-93). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš pateikto pinigų priėmimo kvito matyti, jog Š. J. advokatei J. Grigaliūnienei už susipažinimą su bylos medžiaga, teisines konsultacijas, dokumentų rinkimą, civilinio ieškinio parengimą bei atstovavimą pirmosios instancijos teisme sumokėjo 1210,00 Eur (1 t., b. l. 93). Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusiųjų R. J. ir E. J. atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika, todėl nukentėjusiųjų atstovas pagal įstatymą Š. J. turėjo teisę, tinkamai atstovaudamas savo nepilnamečių vaikų interesus, turėti kvalifikuotą atstovą ir Š. J. patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgiant į baudžiamosios bylos nagrinėjimo trukmę, posėdžių skaičių, advokatės ruoštus dokumentus, priteistinos iš J. V.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su nepilnamečių apklausa, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir nubausti ją laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant kaltinamajai įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kaltinamajai palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinio ieškovo Š. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir iš J. V. nukentėjusiesiems R. J. ir E. J. priteisti po 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Iš J. V. civilinio ieškovo Š. J. naudai priteisti 1210,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų 00 ct) proceso išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su nepilnamečių apklausa, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.