Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-03-15 · Administracinė byla Nr. I-1466-320/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-15
Bylos Nr.
I-1466-320/2019
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00365-2018-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
Pareiškėjas
A. Č.
Atsakovas
Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Advokatai
Eugenijus Karosas
Administracinė byla Nr. I-1466-320/2019Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00365-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 36.; 55.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 15 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalytės Zlatkuvienės,

sekretoriaujant Irenai Žemaitienei,dalyvaujant pareiškėjui A. Č., jo atstovui advokatui Eugenijui Karosui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. Č. teismui paduotu skundu (b. l. 2-5) prašė panaikinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Utenos AVPK, ir atsakovas) 2018 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. 18-IL-89-00418-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas skundžiamu Sprendimu panaikino pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, savo sprendimo nemotyvuodamas ir nepagrįsdamas faktinėmis aplinkybėmis. Sprendime nurodyta, kad atsirado Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau- ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas) 17 str.1 d.11 p. nurodytos sąlygos, nurodyta, kad 2018-09-06 Utenos AVPK Zarasų r. policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-43070-18 jo atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 140 straipsnį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas). Pareiškėjas pažymėjo, kad minėtas ikiteisminis tyrimas Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuroro nutarimu buvo nutrauktas, susitaikius su nukentėjusiuoju, prokuroro nutarimą patvirtino teismas. Utenos rajono apylinkės teismo 2018-09-28 nutartyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatytos aplinkybės bei duomenys pagrįstai leidžia manyti, kad ateityje įtariamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat nurodyta, kad pats baudžiamojo persekiojimo faktas turės pakankamos įtakos tolimesniam įtariamojo elgesiui, todėl baudžiamojo poveikio priemonė-dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose yra netikslinga. Pareiškėjas teigė, kad tiek prokuroras, tiek teismas atleisdami jį nuo baudžiamosios atsakomybės, įžvelgė jo nepriekaištingą elgesį gyvenime ir buityje bei šeimoje, todėl juo pasitikėjo. Atsakovo Sprendimu taikytas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas prieštarauja teismo bei prokuroro nuomonei bei priimtiems procesiniams dokumentams. Tvirtino, kad jis įstatymo prasme nėra teistas, jo atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis nebuvo priimtas, baudžiamoji byla buvo nutraukta. Jis augina penkis vaikus, dirba, yra medžiotojas, charakterizuojamas teigiamai.

Atsakovo Utenos AVPK atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, prašė bylą nagrinėti, atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko, atsiliepime (b. l. 20-22) nurodė, kad 2014-07-21 pareiškėjui išduotas leidimas laikyti ( nešiotis) ginklus Nr.0001614 (toliau- ir Leidimas), jo vardu registruoti du ginklai: graižtvinis šautuvas IZH 18 MH, kal. 308 Winchester, Nr.151845109 ir lygiavamzdis šautuvas IZH, 12 kalibro Nr.KK4157. 2018-09-06 Utenos AVPK A. Č. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.01-1-43070-18 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str.1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), kurio metu nustatyta, kad įtariamasis A. Č. 2018-06-18 apie 7 val.50 min. (duomenys neskelbtini) namo kieme, UAB „Vigotema“ teritorijoje, vieną kartą dešine ranka sudavė bendradarbiui R. L. į kairę veido pusę, pastarajam nugriuvus ant žemės, spyrė jam vieną kartą į šoną, taip nukentėjusiajam sukeldamas fizinį skausmą. Pareiškėjas visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, su nukentėjusiuoju susitaikė. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras 2018-09-28 priėmė nutarimą ikiteisminį tyrimą nutraukti, šis nutarimas patvirtintas Utenos rajono apylinkės teismo 2018-09-28 nutartimi. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas yra smurtinio pobūdžio nusikalstama veika, pareiškėjo kaltė, įvykdžius šią veiką, pilnai įrodyta. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei arba sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Atsiradus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytiems pagrindams bei vadovaujantis šio įstatymo 40 straipsnio 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, atsakovas pagrįstai priėmė Sprendimą, kuriuo panaikino Leidimą bei įpareigojo pareiškėją per 30 kalendorinių dienų realizuoti jam priklausančius ginklus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. Č. 2014 m. liepos 21 buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr.0001614 (toliau- ir Leidimas) (b.l.29). Utenos AVPK Zarasų rajono policijos komisariate 2018-09-05 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje. Šio ikiteisminio tyrimo metu A. Č. buvo įtariamas tuo, kad jis 2018-06-18 apie 7 val.50 min. (duomenys neskelbtini), UAB „Vigotema“ teritorijoje, vieną kartą dešine ranka sudavė bendradarbiui R. L. į kairę veido pusę, pastarajam nugriuvus ant žemės, spyrė jam vieną kartą į šoną, taip nukentėjusiajam R. L. sukeldamas fizinį skausmą, šiais savo veiksmais A.Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro 2018-09-28 nutarimu A. Č. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui su nukentėjusiuoju susitaikius ir ikiteisminis tyrimas A. Č. atžvilgiu buvo nutrauktas, konstatavus, jog A. Č. savo kaltę pripažino pilnai, nukentėjusiojo atsiprašė, su juo susitaikė, nukentėjusiajam žala nebuvo padaryta (b.l.13). Utenos apylinkės teismo 2018-09-28 nutartimi buvo patvirtintas Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro 2018-09-28 nutarimas, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas A. Č. atžvilgiu buvo nutrauktas ir A. Č. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui su nukentėjusiuoju susitaikius, atmestas prokuroro prašymas dėl baudžiamojo poveikio priemonės-dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose skyrimo (b.l.12).

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl sprendimo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus teisėtumo.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (1 str. 1 d.). Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui; šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnyje nustatyti atvejai, kada leidimai nešiotis ir leidimai laikyti ginklus, šaudmenis panaikinami, tarp jų- 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui; tokiu atveju policija nurodo leidimo panaikinimo motyvus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių bylų praktiką panašiose bylose, yra ne kartą pažymėjęs, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-525/2016; 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1362-502/2017, 2019 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-2662-662/2018).

Bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, ir tai patvirtina Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro 2018-09-28 nutarimas, Utenos apylinkės teismo 2018-09-28 nutartis, kad pareiškėjas A. Č. 2018-06-18 įvykdė smurtinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Šios aplinkybės neginčija ir pats pareiškėjas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti pareiškėjo veiksmai patvirtina išvadą, kad tokio pobūdžio situacijos kelia pavojų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, pažeidžia Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui, o pats paminėtas faktas charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte išvardytiems teisiniams gėriams. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialios teisės turėjimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2833/2012). Tačiau pareiškėjo skunde teismui išdėstytos aplinkybės ir pateiktos pažymos bei charakteristikos (b. l. 9, 11) šiuo konkrečiu atveju priešingos išvados prieš tai nustatytų aplinkybių kontekste) nesuponuoja.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. sausio 25 d. nutarime konstatavo, jog ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką; įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų; įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Teisėjų kolegijos nuomone, smurtavimas prieš kitą asmenį charakterizuoja pareiškėją kaip keliantį grėsmę savo ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei ir tai atitinka Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytus duomenis, su kuriais yra siejamas leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimas. Pareiškėjo teisė užsiimti mėgstama veikla - medžiokle, kuriai reikalingi ribotos civilinės apyvartos daiktai (šaunamieji ginklai), negali būti iškelta aukščiau visuomenės saugumo tikslo, todėl leidimo nešiotis ir leidimo laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinimas asmeniui, kuris kelia grėsmę Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtintoms visuotinėms vertybėms, yra proporcinga poveikio priemonė.

Pabrėžtina, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta imperatyvi norma ir ji nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui, kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kokį nors kitą elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimą, jei yra nustatomas kuris nors iš 40 straipsnio 1 dalyje išvardytų atvejų. Nustatęs, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (40 straipsnio 1 dalies 10 punktas), atsakovas turėjo įstatymo nustatytą pareigą panaikinti išduotą Leidimą.

Pažymėtina ir tai, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte yra nustatytas savarankiškas Leidimo panaikinimo pagrindas- kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl pareiškėjo atstovo teikti argumentai, susiję su pareiškėjo nepriekaištinga reputacija ar teistumo buvimu (nebuvimu) ginčo atveju nėra teisiškai reikšmingi.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 3 dalis nustato, kad tinkami saugiai naudoti ginklai <…> asmens prašymu realizuojami per Ginklų fondą arba subjektus, turinčius teisę prekiauti ginklais. Jeigu asmuo, kuriam policijos įstaiga panaikino leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, per 30 kalendorinių dienų nesikreipia į policijos įstaigą su prašymu realizuoti ginklą, ginklas perduodamas realizuoti Ginklų fondui.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Utenos AVPK priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjo A. Č. skundą atsakovui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėjos Nijolė ČekanauskienėIrena VaržinskienėDalytė Zlatkuvienė