Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ (toliau – pareiškėjas, LRT) skundu (b. l. 3 – 7) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir atsakovas, apeliantas) 2008 m. kovo 6 d. nutarimą Nr. 12-7A.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas, skirdamas baudą už trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Švyturys – Utenos alus“ (toliau – trečiasis suinteresuotas asmuo, UAB „Švyturys – Utenos alus“) prekės ženklo ant Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio klubo žaidėjų marškinėlių ir sporto salės, kurioje vyko rungtynės, konstrukcinių elementų transliaciją Lietuvos televizijos pirmuoju kanalu 2008 m. sausio 19 d. nuo 6 iki 23 val., vadovavosi tik dviem dokumentais: Alkoholio kontrolės įstatymu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/1999, neįsigilindamas į kitus, reklamos skelbimą Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų programose reglamentuojančius teisės aktus. Nurodė, kad reklamos skelbimą transliuotojų programose reglamentuoja ir Visuomenės informavimo įstatymas, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2007 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu Nr. 90 patvirtinta Reikalavimų reklamos transliavimui ir programų (laidų) rėmimui įgyvendinimo tvarka (toliau – Tvarka). Tai yra vieninteliai nacionaliniai, Europos Sąjungos reikalavimus atitinkantys teisės aktai, nustatantys išsamias reklamos skelbimo visuomenės informavimo priemonėse taisykles. Tuo tarpu Alkoholio kontrolės įstatymo tikslai yra kiti, iš esmės susiję su alkoholio kontrole, jo vartojimo, prieinamumo sumažinimu ir pan. Pareiškėjas rėmėsi Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 46 dalimi, Tvarka, 1989 m. spalio 3 d. Tarybos direktyva Nr. 89/522/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo (toliau – 1989 m. spalio 3 d. Tarybos direktyva Nr. 89/522/EEB) (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1997 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 97/36/EB), 2000 m. sausio 13 d. ratifikuota 1989 m. gegužės 5 d. Europos konvencija dėl televizijos be sienų, 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2007/65/EB, iš dalies keičiančia Direktyvą Nr. 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo (toliau – 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2007/65/EB). Nurodė, kad vadovaujantis šiais teisės aktais prekių rodymas leidžiamas kinematografijos kūriniuose, audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms sukurtuose filmuose ir serialuose, sporto programose ir lengvo turinio pramoginėse programose. Remiantis minėtais teisės aktais, reklama laikoma bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis užsakovo interesais už užmokestį ar kitokį atlygį skleidžiama informacija apie asmens ūkinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis. Pažymėjo, jog transliuotų rungtynių metu prekės ženklas nebuvo rodomas LRT užsakymu, be to, LRT negavo už tai jokio atlygio. UAB „Švyturys – Utenos alus“ prekės ženklas buvo skelbiamas vien dėl to, kad jis buvo ant šių rungtynių dalyvių marškinėlių ir sporto salės konstrukcinių elementų. Transliuotojas negali nurodinėti, kaip turi atrodyti rungtynių dalyviai ir patalpa, kurioje vyksta rungtynės. Pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 4 punktą, masiniuose renginiuose (išskyrus vaikams ir paaugliams iki 18 metų skirtus renginius) gali būti pateikiamas renginį remiančios ir alkoholinius gėrimus, kuriais leidžiama prekiauti masiniuose renginiuose, gaminančios arba jais prekiaujančios įmonės pavadinimas ir (ar) prekės ženklas, pagal turinį ir formą neprieštaraujantys teisės aktų reikalavimams. UAB „Švyturys – Utenos alus“ prekės ženklas neprieštarauja teisės aktų reikalavimams ir yra įregistruotas Valstybiniame patentų biure. Pareiškėjas pabrėžė, kad nesutinka, jog prekės ženklas ant žaidėjų marškinėlių ir sporto salės konstrukcinių elementų turi reklamos požymį. Nurodė, kad paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nustatyta, jog pagal Pasaulinės intelektualinės nuosavybės apsaugos organizacijos tyrimus pripažįstama, kad prekių ženklai turi 4 pagrindines funkcijas: skiriamąją (diferencinę), kilmės (šaltinio), kokybės ir reklaminę, t. y. prekės ženklas ne visada turi reklaminę funkciją. UAB „Švyturys – Utenos alus“ gamina bei prekiauja ir nealkoholiniu alumi. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad šiuo konkrečiu atveju prekės ženklas taip pat buvo ir alkoholio reklama. Savo poziciją LRT grindė ir Europos Teisingumo Teismo 2004 m. liepos 13 d. sprendimu Bacardi France byloje Nr. C-429/02, kuriame teismas konstatavo, kad sporto renginių transliacijos metu atsitiktinai ir nenuspėjamai matomos reklaminės lentos su alkoholinių gėrimų reklama nėra atskira prekes ir paslaugas reklamuoti skirto skelbimo transliacija 1989 m. spalio 3 d. Tarybos direktyvos Nr. 89/522/EEB prasme ir ši direktyva nenustato reikalavimų drausti tokią netiesioginę reklamą. Pareiškėjas nurodė, kad Alkoholio kontrolės įstatymas yra suderintas su šia direktyva, todėl atsitiktinai ir nenuspėjamai matomas UAB „Švyturys – Utenos alus“ prekės ženklas transliacijos metu taip pat negali būti laikomas reklama šio įstatymo prasme. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-625/2005 patvirtina, kad prekės ženklas ne visais atvejais gali būti laikomas reklama. Šioje nutartyje teismas konstatavo, kad kiekvienu konkrečiu prekės ženklo panaudojimo atveju turi būti sprendžiama individualiai, vertinant visumą aplinkybių. Pareiškėjas teigė, jog skundžiamas nutarimas naikintinas ir kaip pažeidžiantis Konstitucijos 25 straipsnį bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje garantuojamą teisę nekliudomai gauti ir skleisti informaciją. Prekės ženklo transliaciją visais atvejais laikant reklama, didelė dalis visuomenės narių netektų teisės gauti tiesiogiai informaciją apie įvykius, kurie Europos konvencijos dėl televizijos be sienų 9 straipsnio prasme galėtų būti pripažinti ypač svarbiais, didelį visuomenės susidomėjimą turinčiais įvykiais. Transliuotojų naujienų tarnybų darbas būtų nepagrįstai suvaržomas.

Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 67 – 71) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pagal naują Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punkto redakciją, alkoholio reklama nedraudžiama, jei ji atitinka šias sąlygas: 1) meno, kultūros ar sporto renginys turi būti tarptautinis; 2) minėtas renginys turi būti transliuojamas ar retransliuojamas ištisai; 3) minėtas renginys turi būti transliuojamas ar retransliuojamas tiesiogiai. Nors krepšinio rungtynės buvo tarptautinis sporto renginys, pareiškėjo rodytas tiesiogiai, bet transliacija nebuvo ištisinė, nes rungtynės buvo pertraukiamos pareiškėjo transliuotais reklaminiais intarpais. Tokia alkoholio reklama draudžiama tiek pagal naują, tiek pagal seną nurodytos teisės normos redakciją. Teismas nepasisakė, kokiais kriterijais remdamasis nustatė, kad rungtynės priskirtinos tarptautiniam sporto renginiui, taip pat nevertino, ar šių sporto varžybų transliacija buvo ištisa ir nepertraukiama. Teismas netinkamai aiškino pakeisto Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas, todėl nepagrįstai taikė ATPK 8 straipsnio 2 dalį.

2. Pagal naujos redakcijos Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 6 dalį, nedraudžiama rodyti prekių ženklų tik tuomet, kai šie prekių ženklai rodomi 1) netikėtai, 2) nereguliariai ir 3) kaip šalutiniai, palyginus su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais. Nors rungtynių transliacijos metu ant sporto salės konstrukcinių elementų, grindų ir krepšininkų marškinėlių matomi prekių ženklai ,,Švyturys“ buvo šalutiniai, lyginant su pagrindiniu transliuojamu vaizdu, tačiau jie buvo matomi ir reguliariai, ir tikėtai. Toks prekių ženklo rodymas draudžiamas net ir pagal pakeistą Alkoholio kontrolės įstatymo redakciją. Teismas nemotyvavo, kas yra reguliarumas, tikėtinumas ir pan. Teismas netinkamai aiškino pakeisto Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas, todėl nepagrįstai taikė ATPK 8 straipsnio 2 dalį. Švelnindamas atsakomybę, teismas panaikino visą nutarimą.

3. Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato bendrą draudimą sportininkams dalyvauti alkoholio reklamoje. Toks draudimas taikytinas tiek visuomenės informavimo priemonėmis, tiek bet kokiomis kitomis priemonėmis, formomis bei būdais skleidžiamoje reklamoje. Pareiškėjo transliuotų krepšinio rungtynių metu sportininkai dėvėjo marškinėlius su prekių ženklu ,,Švyturys“, todėl dalyvavo alkoholio reklamoje. Teismas šio klausimo neanalizavo. Teismas neteisingai išaiškino šioje teisės normoje įtvirtintą draudimą, kuris nėra papildytas ar pakeistas priimant Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas.