Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės L. E. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020 m. liepos 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) išteisintas, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

P. M. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. A. buvo kaltinamas tuo, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2015-03-11, apie 17 val., adresu (duomenys neskelbtini), pasirašė transporto priemonės, automobilio „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį, iš anksto žinodamas, kad sutarties įsipareigojimų nevykdys, t. y. nemokės pinigų už automobilį, kurioje nurodė, kad P. M. parduoda, o jis (A. A.) perka, automobilį ,,Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1550 eurų, kurios pagrindu jis (A. A.) įsipareigojo paskolos sutarties Nr. 20150311/1520 sąlygomis, šio automobilio neperleisti tretiesiems asmenims iki kol P. M. nebus pilnai sumokėta 1550 eurų paskolos suma, šios sutarties nevykdė, šį automobilį 2015-03-26, 12.30 val., Nemenčinėje pardavė, pasirašydamas transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodė, kad jis (A. A.) pardavė, o A. Š., kuris nežinojo apie daromą nusikaltimą, pirko šį automobilį už 100 eurų, tuo savo naudai įgijo svetimą, P. M. priklausantį turtą, 1550 eurų vertės automobilį ,,Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

5. A. A. veika atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, nes paskolos sutarties sudarymas rodo, kad nukentėjusysis P. M. pasitikėjo pirkėju A. A., perdavė jam priklausantį turtą - automobilį pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Pardavėjo (P. M.), veikusio kaip civilinių teisinių santykių dalyvio, elgesys atitiko apdairaus, atidaus ir rūpestingo pardavėjo elgesio kriterijus, nes abu sandoriai buvo įforminti raštu ir viename iš jų įrašyta išlyga dėl prekės perleidimo draudimo, kol nebus įvykdytas jos pilnas išsimokėjimas. Tuo tarpu pirkėjas, po sutarčių sudarymo, ne tik reikalavo papildomų pinigų automobilio remontui (pinigai buvo pervesti į pardavėjo motinos sąskaitą), bet ir žinodamas, kad šio automobilio negali perleisti be pardavėjo sutikimo, jį perleido (iškeitė su priemoka), o gautos priemokos (grynųjų pinigų) nesiekė pervesti P. M., nors žinojo, kad jam yra skolingas, gautus pinigus panaudojo savo reikmėms. Toks piktnaudžiavimas ir savanaudiškumas rodo tikruosius A. A. tikslus - siekį apgauti pardavėją ir neketinimą kada nors su juo atsiskaityti. Būtent pirkėjo panaudota apgaulė, sudarant patikimo pirkėjo įspūdį, buvo esminė ir turėjo lemiamą įtaką P. M. apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus.

6. Kaip matyti iš nukentėjusiojo P. M. parodymų, išteisintasis automobilio perleidimo metu nenurodė turintis finansinių problemų, skolų, kreditų ir pan., praėjus kelioms dienoms po sandorio sudarymo iš nukentėjusiojo prašė pinigų, argumentuodamas automobilio gedimu bei būtinybe vykti į darbą. Nors pagal SODROS duomenų bazės duomenis, A. A. 2015 metais dirbo tik laikotarpiu nuo 2015-06-01 iki 2015-06-08, be to neturėjo galiojančio vairuotojo pažymėjimo, kadangi ši specialioji teisė 12 mėnesių laikotarpiui išteisintajam buvo atimta dar 2014-09-17. Atkreipia dėmesį, jog maždaug po pusantro mėnesio po šios nusikalstamos veikos padarymo, t. y. 2015-04-27, analogišku apgaulės būdu, pagal pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartį A. A. įgijo automobilį iš kito nukentėjusiojo, kurį 2015-05-08 pardavė bei dėl ko Utenos rajono apylinkės teismo 2015-12-21 baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Be to, jau nuo 2015-01-01 buvo užvestos 4 vykdomosios bylos dėl A. A. turimų įsiskolinimų, kurių suma 3913,03 Eur, nuo 2012-03-01 jis turi 358,20 Eur įsiskolinimą UAB „Omnitel“, kas, prokurorės vertinimu, įrodo, jog būtent A. A. nusikalstamo elgesio modelio naudojimą, siekiant įgyti piniginių lėšų patenkinti priklausomybei nuo azartinių lošimų kazino.

7. Nors A. A. apie savo asmens tapatybę jokių klaidinančių duomenų nepateikė, tačiau nukentėjusiajam P. M. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015-07-27 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-651-242/2015 iš A. A. priteista 2846,23 Eur suma nėra išieškota iki šiol, kadangi išteisintojo nemokumo skolos išieškojimo nebuvo ir nėra į ką nukreipti, taigi ir nukentėjusysis negalėjo ir negali civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės.

8. Mano, jog įvertinus A. A. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, A. A. charakterizuojančių aplinkybių visumą (veikos padarymo metu buvo neteistas, iki veikos padarymo ir po jos daug kartų baustas administracine tvarka - per paskutinius penkis metus baustas trisdešimt aštuonis kartus, dvidešimt penkis kartus iš jų už smulkų sukčiavimą; charakterizuojamas teigiamai; nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių), jam už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina arešto bausmė.

10. Teismo posėdžio metu nuteistasis bei jo gynėja prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusysis bei prokuroras – tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės L. E. apeliacinis skundas tenkintinas.

11. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. A. išteisino pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, šiam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl skundžiamas nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

12. Visų pirma pažymėtina, jog ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių, A. A. atliktų veiksmų, sudarant 2015-03-11 pirkimo – pardavimo ir paskolos (pirkimo–pardavimo išsimokėtinai) sutartis su nukentėjusiuoju, 2015-03-26 perleidžiant automobilį trečiajam asmeniui, taip pat nevykdant prisiimtų įsipareigojimų nukentėjusiajam P. M., byloje nėra, A. A. visiškai pripažįsta minėtus veiksmus atlikęs, taip pat juos patvirtina ir byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų - 2015-03-11 P. M. ir A. A. sudaryta automobilio „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis bei tos pačios dienos paskolos sutartis (1 t. 18-21 b.l.); VĮ „Regitra“ Prašymas dėl transporto priemonės registracijos (1 t., 53 b.l.); 2015-03-26 A. A. ir A. Š. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis ir A. Š. 2015-03-27 VĮ „Regitra“ pateiktas Prašymas dėl transporto priemonės registracijos (1 t., 55-56 b.l.) – visuma. Ginčas yra kilęs dėl veikos teisinio vertinimo. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, sprendė, jog P. M. ir A. A. sieja civiliniai teisiniai santykiai, susiję su A. A. sutartine civiline atsakomybe, atsiradusia dėl sutarties neįvykdymo ir nėra pagrindo šiuos civilinius teisinius santykius kriminalizuoti.

13. Teisėjų kolegijos nuomone, šios, pirmiau paminėtos, pirmosios instancijos teismo išvados, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms bei byloje esančių, teisiamajame posėdyje ištirtų, įrodymų visetui. Apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai pernelyg svarbią reikšmę suteikė A. A. parodymams, iš esmės jų nevertindamas visų kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, bei dėl šios priežasties padarė įrodymų visuma nepagrįstą išvadą apie apgaulės elementų A. A. veiksmuose nebuvimą.

14. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šios nuostatos esmė yra ta, kad įrodymai vertinami ne juos imant skyrium, nemotyvuotai ir be pagrindo suteikiant vienam ar kitam įrodymui arba įrodymų grupei pirmenybę prieš kitus įrodymus – jie turi būti vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, visetą. Tik taip vertinant bylos įrodymus galima teisingai kvalifikuoti kaltininko nusikalstamą veiką, nustatyti jo kaltę bei išspręsti kitus kiekvienai bylai reikšmingus klausimus. Neabejotina ir tai, kad įrodymais yra tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai – svarbu, jog jie būtų gauti įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais būdais, ir kad juos galima būtų patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalys).

15. Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtos turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu – viena apgaulės formų – teismų praktikoje ir teorijoje aiškinamas kaip savotiškas būdas išvengti prievolės, tačiau tai yra tik metodas įtraukti nukentėjusįjį į niekinius sutartinius santykius, nes išankstinės tyčios nevykdyti savo prievolės buvimas (nesumokėti, negrąžinti turto, neatlikti darbo ir kt.) sutartinius santykius padaro neteisėtus. Kvalifikuojant veiką pagal BK 182 straipsnį taikomas naudotos apgaulės esmingumo reikalavimas: jei svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama arba kaltininko turtinė prievolė panaikinama nors ir neteisėtai, tačiau apgaulė nepadaro esminės įtakos nukentėjusiajam ar kitam asmeniui apsispręsti dėl šių veiksmų atlikimo, tokiu atveju apgaulė nedaro veikos sukčiavimu. Be to, sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčia, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs nukentėjusįjį ar kitą asmenį, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje sukčiavimo ir turto pasisavinimo bylose, sprendžiant baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo klausimą, kai nevykdomos turtinės prievolės, taikomas kreditoriaus (turto savininko) padėties pasunkinimo kriterijus. Baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrįstumą tokiais atvejais rodo tai, jog kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, pvz.: be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-7-198/2008, 2K-7-388/2007 ir kt.).

16. A. A. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino bei aiškino ketinęs mokėti į įmokas pagal šalių sudarytas sutartis už iš nukentėjusiojo įsigytą automobilį, tai yra per šešis mėnesius sumokėti 1550 Eur. Kaip aiškino, tuo metu nelegaliai dirbo miške, turėjo pastovių pajamų. Žaidė azartinius lošimus, todėl tikėjosi su pardavėju atsiskaitinėti ir išloštais pinigais, bet prasilošė ir pinigų pritrūko. Tuomet rado skelbimą internete, pagal kurį galima buvo automobilį mainyti į kitą automobilį „Audi A4“ ir dar gauti 100 Eur priemoką, taigi iš P. M. įsigytą automobilį „Peugeot 406“ iškeitė į automobilį „Audi A 4“ ir dar gavo 100 Eur priemoką. Pinigus vėl pralošė, todėl įmokų P. M. nemokėjo. Tapačios pozicijos jis laikėsi ir ikiteisminio tyrimo metu. Kaip A. A. paaiškino apeliacinės instancijos teismo posėdyje, pakeitęs automobilį ir gavęs 100 Eur priemoką, pinigų automobilio pardavėjui nepervedė, nes norėjo važiuoti į azartinių žaidimų saloną. Tą kitą automobilį mėnesio bėgyje pardavė už 200 eurų, ir tada 300 Eur pralošė (2 t., 197 b.l.).

17. Nukentėjusysis P. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2015 m. kovo mėnesį interneto svetainėje patalpino skelbimą apie parduodamą automobilį „Peugeot 406“, nurodydamas rinkos kainą – 1300 Eur. Paskambino kaltinamasis ir pareiškė norįs pirkti automobilį, bet išsimokėtinai ir todėl siūlo didesnę kainą – 1550 Eur. Už didesnę kainą sutiko automobilį parduoti išsimokėtinai. Pirkėjas paprašė automobilį atvaryti į Ignaliną, pervedė į banko sąskaitą 50 Eur kurui. A. A. jau nuo sekančio mėnesio žadėjo pradėti mokėti. Sakė, kad kažkokių problemų su finansais neturi, skolų, kreditų neturi. Po kelių dienų A. A. parašė, kad automobilis sugedo, būtinai reikia pinigų, nes negalės nuvažiuoti į darbą, o jei negalės nuvažiuoti į darbą, bus atleistas, susidurs su finansiniais sunkumais, dėl ko negalės vykdyti sutarties. Dėl šios priežasties paskolino jam 50 eurų, bet tik vėliau paaiškėjo, kad jis tuos 50 eurų pralošė. A. A. ne kartą žadėjo mokėti pinigus tai dalimis, tai po 50 eurų kas mėnesį, bet jau praėjo keli metai, o nė vienos įmokos nėra padaręs (2 t., 163 b.l.).

18. Taip pat nustatyta, jog A. A. 2015 metais dirbo tik laikotarpiu nuo 2015-06-01 iki 2015-06-08 (2 t., 102-104 b.l.), VĮ ,,Registrų centro“ duomenimis A. A. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (2 t., 105 b.l.). Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015-07-27 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-651-242/2015 buvo patenkintas P. M. pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo ir iš A. A. priteista 50 Eur skola, 2267,50 Eur bauda, 372,73 Eur palūkanos, 156 Eur bylinėjimosi išlaidos, iš viso 2846,23 Eur, ir 10 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 2317,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-07-27 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo (1 t., 6 b.l.). Kaip matyti iš VĮ Registrų centras Turto arešto aktų registro išrašo, dar 2014-02-27 A. A. turtui buvo registruotas areštas 3075 Lt (890 Eur) sumai (2 t., 106 b.l.), o iš 2020-04-15 antstolės N. V. rašto Nr. 0073/15/01626 matyti, kad pas antstolius yra 49 vykdomosios bylos dėl skolininko A. A., taip pat vykdomojoje byloje Nr. 0073/15/01626, pradėtoje pagal Ignalinos rajono apylinkės teismo įsakymą Nr. eL2-651-242/2015, skola nėra išieškota (1 t., 98-99 b.l.). Kaip nustatyta iš A. A. parodymų bei baudžiamosios bylos duomenų nuo 2015-01-01 buvo užvestos 4 vykdomosios bylos dėl A. A. turimų įsiskolinimų, kurių bendra suma 3913,03 Eur (2 t., 21; 162-163 b.l.). Iš Administracinių nusižengimų registro bei duomenų bazės „asmens duomenys“ išrašai matyti, kad A. A. automobilio „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo metu 2015-03-11 neturėjo vairuotojo pažymėjimo, kadangi 2014-09-17 nutarimu jis buvo nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, už automobilio vairavimą esant neblaiviam (lengvas girtumas), paskirta bauda bei specialios teisės atėmimas vairuoti transporto priemones 12 mėnesių (2 t., 6-7, 95 b.l.). Iš nukentėjusiojo P. M. pateikto susirašinėjimo su A. A. išrašo matyti, kad 2018-08-15 A. A. per „Messenger“ programėlę klausia P. M. ar jis neparduoda kokio automobilio, P. M. atsako, kad pirma atiduotų pinigus už „Peugeot“, į ką A. A. atsako, kad ne, atsako, kad „jo, atsėdėsiu, ir dar eurus grąžinti turėsiu, niekada“ (1 t., 95 b.l.).

19. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. A. apgaule, žinodamas, kad neatsiskaitys už įgytą daiktą, savo naudai įgijo svetimą, P. M. priklausantį, turtą – 1550 Eur vertės automobilį „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju A. A. pažeidė civilinės sutarties sąlygas, ką konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, tačiau byloje esančių įrodymų visetas kartu leidžia konstatuoti, jog A. A. sukūrė tokią situaciją, kuomet nukentėjusiajam jo pažeistų teisių atkūrimas civilinėmis priemonėmis pasidarė iš esmės nebeįmanomas dėl A. A. nemokumo bei didelių skolinių įsipareigojimų, kas pastarajam buvo žinoma jau sutarčių su nukentėjusiuoju sudarymo metu. Taip pat akcentuotina ir tai, jog, kaip nustatyta iš pirmiau aptartų įrodymų, A. A. už nukentėjusiojo parduodamą automobilį pasiūlė didesnę kainą, kas iš esmės nulėmė nukentėjusiojo apsisprendimą parduoti išsimokėtinai, taip pat nukentėjusiajam atlygino pastarojo išlaidas kurui atvykstant į susitikimo vietą, nurodė neturintis jokių skolinių įsipareigojimų bei kad automobilis reikalingas vykstant į darbą, taigi iš esmės tokiais veiksmais sukūrė patikimo ir mokaus pirkėjo įspūdį, kas leidžia konstatuoti pastarąjį veikus esant tiesioginei tyčia, tai yra kad A. A. suvokė, jog apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, neteisėtai ir neatlygintinai savo naudai įgis svetimą turtą, numatė, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą ir to siekė, žinodamas, kad galimybių išsimokėti už perkamą daiktą neturi, taip pat kad nukentėjusysis savo pažeistų teisių negalės atkurti ir civilinėmis priemonėmis. Tuo tarpu teiginiai apie ketinimą mokėti įmokas, A. A. oficialiai nedirbant, taigi neturint ir pajamų bei jokio turto, jo atžvilgiu esant užvestai ne vienai vykdomajai bylai dėl įvairaus pobūdžio skolinių įsipareigojimų išieškojimo, taip pat turint priklausomybę azartiniams lošimams, kuri neabejotinai skatino A. A. rasti įvairių būdų piniginėms lėšoms gauti, ką parodo ir jo tolimesni veiksmai tiek praėjus vos dviem savaitėms po įsigijimo perleidžiant P. M. priklausiusį automobilį trečiajam asmeniui, tiek ir vėliau įvykdant analogišką nusikalstamą veiką, vertintini kaip pasirinkta gynybinė taktika, niekaip nepagrindžianti išvados apie A. A. tyčios galimą nebuvimą.

20. Vien aplinkybė, jog nukentėjusysis dėl A. A. prievolių pagal pirmiau minėtą sutartį vykdymo kreipėsi į teismą, kuris 2015-07-27 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-651-242/2015 patenkino P. M. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir iš A. A. priteisė 50 Eur skolą, 2267,50 Eur baudą, 372,73 Eur palūkanas, 156 Eur bylinėjimosi išlaidos, iš viso 2846,23 Eur, ir 10 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 2317,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-07-27 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo (1 t., 6 b.l.), pirmiau minėtų išvadų dėl A. A. veiksmų vertinimo baudžiamosios teisės kontekste nepaneigia. Tuo labiau, kad, kaip ir minėta, ir šiuo metu iš A. A. skola nukentėjusiojo naudai nėra išieškota ir tam iš esmės nėra jokių objektyvių galimybių dėl pastarojo turimų skolinių įsipareigojimų, taip pat egzistavusių jau 2015 metais.

21. Taigi, įvertinus visa, kas buvo aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog A. A., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2015-03-11 apie 17 val., adresu (duomenys neskelbtini), pasirašė transporto priemonės, automobilio „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį, iš anksto žinodamas, kad sutarties įsipareigojimų nevykdys, t. y. nemokės pinigų už automobilį, kurioje nurodė, kad P. M. parduoda, o jis (A. A.) perka, automobilį ,,Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1550 eurų, kurios pagrindu jis (A. A.) įsipareigojo paskolos sutarties Nr. 20150311/1520 sąlygomis, šio automobilio neperleisti tretiesiems asmenims iki kol P. M. nebus pilnai sumokėta 1550 eurų paskolos suma, šios sutarties nevykdė, šį automobilį 2015-03-26 12.30 val. Nemenčinėje pardavė, pasirašydamas transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodė, kad jis (A. A.) pardavė, o A. Š., kuris nežinojo apie daromą nusikaltimą, pirko šį automobilį už 100 eurų, tuo savo naudai įgijo svetimą, P. M. priklausantį turtą – 1550 eurų vertės automobilį „Peugeot 406“, valst, Nr. (duomenys neskelbtini)

22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo A. A. išteisintas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, šiam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis – A. A. pripažįstamas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (BPK 329 straipsnio 2 punktas) bei sprendžiamas klausimas dėl jam skirtinos bausmės.

23. A. A. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių kategorijai, veikos padarymo metu jis buvo neteistas, baustas administracine tvarka (2 t., 63-101 b.l.), Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos administracijos charakterizuojamas teigiamai (2 t., 114 b.l.), VšĮ Ignalinos rajono poliklinikos priklausomybės ligų ir psichiatrinio kabineto įskaitoje neįrašytas (2 t., 109 b.l.), jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi, įvertinusi padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, jog bausmės tikslus nuteistajam galima pasiekti paskiriant arešto bausmę bei jos dydį nustatant mažesnį nei galimas šios bausmės vidurkis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsniu, paskirta bausmė subendrintina su Utenos apylinkės teismo 2019-01-29 nuosprendžiu paskirta bausme, šias bausmes visiškai sudedant, o į paskirtos galutinės bausmės laiką įskaitytina nuteistojo A. A. pagal Utenos apylinkės teismo 2019-01-29 nuosprendį atlikta bausmė.

24. Byloje nukentėjusysis P. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atlyginimo (1 t., 88-89 b.l.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nukentėjusiojo P. M. civilinio ieškinio argumentus, tai, kad žala nukentėjusiajam padaryta kaltais A. A. veiksmais bei šis privalo šią žalą atlyginti, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus neturtinės žalos atlyginimo bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus sprendžia, kad nukentėjusiojo P. M. patirtai neturtinei žalai atlyginti iš A. A. priteistina 1000 Eur suma. Pažymėtina, jog civilinio ieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo iš esmės nevertinamas, kadangi ir skundų dėl jų priteisimo nėra gauta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės L. E. apeliacinį skundą tenkinti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020 m. liepos 15 d. nuosprendį, kuriuo A. A. išteisintas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

A. A. pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį bei paskirti jam 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 bei 9 dalimis, 65 straipsniu, paskirtą bausmę subendrinti su Utenos apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 1 mėnesio 10 dienų laisvės atėmimo bausme, jas visiškai sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams 2 mėnesiams ir 10 dienų.

Į A. A. skiriamos bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Utenos apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. nuosprendį.

Nukentėjusiojo P. M. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. A. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam P. M..