- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-23
- Bylos Nr.
- e2VP-1424-1137/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00193-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kalnius
- Pareiškėjas
- UAB „Pakruojo šiluma“
- Skolininkas
- E. B.
- Suinteresuotas asmuo
- E. B., A. B.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Pakruojo šiluma“, prašymą dėl turto dalies esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, pareikšto skolininkei E. B., suinteresuoti asmenys E. B., A. B.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja UAB „Pakruojo šiluma“ pateikė patikslintą prašymą nustatyti, kad skolininkei E. B. priklauso 1/2 dalis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktiniu A. B. valdomo nekilnojamojo turto: (duomenys neskelbtini) ir gyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškime nurodo, kad antstolės R. A. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0037/24/01856 dėl 2749,29 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės E. B. pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teismo įsakymą Nr. eL2-9328-1136/2024 išieškotojos UAB „Pakruojo šiluma“ naudai. Antstolė informavo pareiškėją, kad skolininkei E. B. ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas: žemės sklypas ir gyvenamoji patalpa kuriuos antstolė areštavo, todėl pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, dalies nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
3. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolės R. A. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0037/24/01856, pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. rugpjūčio 5 d. išduotą teismo vykdomąjį raštą vykdomojoje byloje Nr. eL2-9328-1136/2024, dėl skolos išieškojimo iš skolininkės E. B., išieškotojos UAB „Pakruojo šiluma“ naudai. Vykdant priverstinį skolos išieškojimą buvo nustatyta, kad skolininkė reg. turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą neturi, pajamų negauna, arba pajamų neužtenka skolai padengti. Skolininkė nedirba. Antstolė R. A. 2024 m. gruodžio 2 d. patvarkymu Nr. S-24-37-75853 pasiūlė skolininkei, jos sutuoktiniui bei išieškotojui pateikti antstolei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Antstolė R. A. 2025 m. sausio 9 d. patvarkymu Nr. S-25-37-2371 pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, nustatymo. Vykdomosios bylos duomenimis nekilnojamojo turto skolininkė neturi, VSDFV duomenimis – nedirba.
4. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.
5. Pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinų įgytas santuokos metu yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Byloje nėra nustatyta, kad šie asmenys būtų sudarę vedybų sutartį, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Skolininkės E. B. ir sutuoktinio A. B. įgytas nekilnojamasis turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, priklausanti abiem sutuoktiniams lygiomis dalimis (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
6. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK 3.123 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, aiškinant nurodytą teisės normą, pažymėta, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalį, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių yra galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, tačiau reikia nustatyti, jog toks nukrypimas yra būtinas (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pabrėžtina, kad pareiga įrodyti aplinkybes, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, tenka asmeniui, kuris nori paneigti sutuoktinių lygių dalių prezumpciją. Šiuo atveju teismas nenustatė jokių aplinkybių, sudarančių prielaidas nukrypti nuo lygių dalių principo.
7. CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui minėto sutikimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Vykdomosios bylos Nr. 0037/24/01856 duomenimis, 2024 m. gruodžio 2 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-24-37-75853 siūlydama nustatyti turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
8. Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad skolininkės E. B. civilinė atsakomybė yra asmeninė, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, CK 3.112 straipsniu yra pagrindas nustatyti skolininkės dalį bendrame turte tam, kad būtų galima vykdyti išieškojimą iš sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės. Byloje nėra duomenų, kad vykdomieji dokumentai, kurių pagrindu vykdomas išieškojimas, būtų nuginčyti ar ginčijami, jie yra galiojantys, todėl privalo būti vykdomi (CPK 586 straipsnis, 587 straipsnio 8 punktas). Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos prašymas pagrįstas ir tenkintinas.
9. Pažymėtina, kad nors pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininkei E. B. priklauso viena antroji dalis jos sutuoktinio A. B. turto, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą, vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 667 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad skolininkei E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso 1/2 (viena antroji) dalis jos ir sutuoktinio A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) santuokoje įgyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – (duomenys neskelbtini) ir gyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui skundą pateikiant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.