Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl 2006 m. gruodžio 22 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. ir nubaustas laisvės apribojimu 9 mėnesiams, bausmės laikotarpiu uždraudžiant lankytis kavinėse, baruose, restoranuose; įpareigojant būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val.; mokytis; atlyginti 960 Lt nukentėjusiajai I. N..

Nuosprendžiu iš A. B. nukentėjusiajai I. N. priteista 960 Lt turtinei ir 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. B. nuteistas už tai, kad 2006 m. vasario 25 d. apie 24 val., viešoje vietoje – naktinio klubo (duomenys neskelbtini), esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), šokių aikštelėje, savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios I. N. sveikatą, o būtent: paėmęs rankomis nukentėjusiąją I. N. už kaklo ir ją smaugdamas, sukėlė jai fizinį skausmą; po to, maždaug po 10 minučių, toje pačioje vietoje, tęsdamas savo nusikalstamą veiką sudavė jai tris kartus alkūne į galvą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, sudavė dešinės rankos kumščiu į veidą, sumušdamas lūpas, sulaužydamas viršutinio kairio 2-jo kandžio vainiką bei išnarindamas jos 1-ąjį viršutinį kairįjį kandį ir įskeldamas jo emalį, nežymiai išnarindamas kairįjį 3-įjį dantį bei įskeldamas šio danties emalį.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti. Nukentėjusioji ir prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl BK 284 str. 1 d.

Pagal BK 284 str. 1 d. yra baudžiamas tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas yra viešoji tvarka. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, viešąja tvarka laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys įvairių socialinių normų įtakoje, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 2 K – 535 / 2005). Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį į papildomus objektus – žmogaus sveikatą ar turtą. Šio nusikaltimo sudėtis priskiriama prie materialiųjų sudėčių, t.y. būtina įrodyti, jog nepagarbos demonstravimas sukėlė įstatyme numatytas pasekmes – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis arba tvarka. Veikos motyvas yra esminis požymis atribojant šią nusikalstamą veiką nuo BK 140 str. numatytų nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai. Nusikalstama veika paprastai laikoma padaryta dėl chuliganiškų paskatų, jei ji padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be jokios dingsties, arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-06-18 senato nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 19 p.).

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, A. B. neneigia smogęs vieną kartą nukentėjusiajai į veidą ir padaręs jai teisės medicinos specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus, kurie bendrai imant yra įvertinti kaip nežymus jos sveikatos sutrikdymas. Apeliantas, kiek tai susieta su jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimu, nesutinka su teismo išvada dėl jo neteisėtų veiksmų prieš nukentėjusiąją apimties, t.y. jis neigia ją pirmojo konflikto metu smaugęs, o iš paskos sekusio konflikto metu sudavęs jai tris smūgius alkūne į galvą. Be to jis ginčija savo veiksmų motyvą – mano, jog nukentėjusiąją sužalojo ne dėl chuliganiškų, o dėl asmeninių paskatų. Tačiau, pirmiausiai, ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ištirti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad A. B. su nukentėjusiąja konfliktavo viešoje vietoje – naktinio klubo (duomenys neskelbtini) šokių aikštelėje, kurioje be jų dar buvo ir daugiau žmonių, kurie čia pat šoko. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad dėl jo elgesio prieš nukentėjusiąją nebuvo sutrikdyta viešoji tvarka, tačiau ir jis pats pripažino, ir nukentėjusioji bei visi byloje apklausti liudytojai patvirtino aplinkybę, jog į šokių aikštelę tiek dėl pirmojo jo ir nukentėjusiosios kivirčo, tiek ir dėl antrojo, pavojaus signalo pagalba buvo iškviesti klube viešąją tvarką palaikę policijos pareigūnai, kurie aiškinosi galimų neramumų aplinkybes. Šis faktas patvirtina, jog tvarka šokių aikštelėje buvo sutrikdyta, juo labiau po antrojo konflikto nuteistasis iš viso buvo išvežtas į policijos komisariatą. Taigi, nėra jokių abejonių, jog įvykio metu atsirado pasekmės, numatytos BK 284 str. 1 d., t.y. viešoje vietoje buvo pažeista nusistovėjusi tokiai vietai viešoji tvarka. Todėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, jog šių įstatyme numatytų pasekmių nebuvo, yra nepagrįstas.

Skundžiamu teismo nuosprendžiu A. B. nuteistas už tęstinę nusikalstamą veiką. Jo neteisėti veiksmai pasireiškė: 1) nukentėjusiosios paėmimu už kaklo ir jos smaugimu, sukeliant jai fizinį skausmą; ir 2) po kurio laiko sekusiais trimis smūgiais alkūne nukentėjusiajai į galvą, taip sukeliant jai fizinį skausmą bei smūgiu kumščiu jai į veidą, sumušant lūpas ir padarant kitus nuosprendyje nurodytus jos dantų sužalojimus. Apeliantas neigia smaugęs I. N. pirmojo jų konflikto metu, ranka laikydamas jos kaklą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Tačiau, šie neteisėti nuteistojo veiksmai yra įrodyti ne tik nuosekliais nuo pat ikiteisminio tyrimo metu duotais pačios nukentėjusiosios parodymais, tačiau ir juos mačiusios liudytojos D. I. parodymais, kad A. B., ranka laikydamas nukentėjusiąją už kaklo, ją pastūmė. Liudytoja J. M. taip pat matė, kaip I. N. susistumdžius su šokių salėje šokusiomis G. V. ir K. J., priėjęs A. B. suėmė nukentėjusiąją už kaklo ir ją pastūmė. Šie faktiniai duomenys iš esmės sutampa, nukentėjusiosios bei minėtų liudytojų parodymai patvirtinti atlikus akistatas su nuteistuoju, todėl teismas pagrįstai ir teisingai inkriminavo apeliantui šiuos veiksmus. Tai, kad dėl šių apelianto veiksmų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą, kolegijai abejonių nekelia, nes toks veikimas, kuomet delnu spaudžiamas kaklas ir dar tokiu būdu asmuo yra stumiamas, yra skausmingas. Objektyviais duomenimis, tokiais kaip teisės medicinos specialisto išvada, kaip tai nurodoma apeliaciniame skunde, patvirtinti nukentėjusiajam sukeltą fizinį skausmą realiai neįmanoma, nes kaip taisyklė tokiais atvejais ant žmogaus kūno nelieka jokių požymių. Nėra jokio pagrindo netikėti ir taip pat visiškai nuosekliais ir liudytojos J. M. patvirtintais nukentėjusiosios I. N. parodymais apie tai, jog pasibaigus pirmajam konfliktui po kiek laiko nuteistasis alkūne smogė jai į galvą, taip iš esmės išprovokuodamas konflikto su nukentėjusiąja tęsinį, ko pabaigoje nukentėjusioji ir buvo nežymiai sužalota. Liudytoja D. I. to nematė, nes kaip ji nurodė, buvo išėjusi į kiemą. O liudytojos K. J. ir G. V. nors ir tvirtino to nemačiusios, tačiau jos teigė nemačiusios ir nuteistojo smūgio nukentėjusiajai į veidą, ką pripažino pats A. B.. Todėl šių apelianto pažįstamų liudytojų parodymus apylinkės teismas pagrįstai įvertino kaip siekimą padėti jam. Apeliantas skunde tvirtina, jog J. M. ir D. I. parodymai apie prieš nukentėjusiąją vartotą smurtą yra prieštaringi, todėl jais nebuvo galima tikėti. Tačiau, taip nėra – minėtos liudytojos matė ne viską, tačiau apie jų matytas aplinkybes jų parodymai yra logiški, atitinka kitus byloje esančius įrodymus. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, pagaliau ir apeliaciniame skunde nebuvo ir nėra nurodyti jokie įtikinami motyvai, dėl kurių šių liudytojų parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai ir jais netikėti. Jokių įrodymų apeliacinio skundo teiginiui, kad būtent nukentėjusioji išprovokavo konfliktą su nuteistuoju perdrėksdama jam kaklą, pagrįsti byloje nėra – nors liudytojai J. J. ir A. B. parodė, jog pirmą kartą iškviesti jie matė įdrėkstą A. B. kaklą, tačiau nei pats nuteistasis, nei kiti apklausti asmenys negalėjo nurodyti, kas tai padarė. Iš byloje esančių įrodymų galima daryti išvadą, kad tai padarė ne nukentėjusioji, o kitas asmuo.

Nuteistojo, nukentėjusiosios bei liudytojų J. M., D. I., K. J. ir G. V. parodymais nustatyta ir kita šiuo atveju reikšminga aplinkybė, kuri padeda spręsti apie galimą nusikalstamos veikos motyvą – nukentėjusioji I. N. ir liudytojos J. M. bei D. I. iš vienos pusės, ir nuteistasis A. B. bei liudytojos K. J. ir G. V. iš kitos pusės, nebuvo artimiau pažįstami ir iki įvykio artimiau nebendravo. Ši faktinė aplinkybė nurodo į tai, kad konflikto tarp šių dviejų grupių šokių salėje šokusių jaunuolių kilimo priežastis nebuvo asmeninio pobūdžio. Iš minėtų asmenų parodymų matyti, jog iki konflikto su nuteistuoju A. B., I. N. pirmiausiai susistumdė su merginomis, šokusiomis su juo. Būtent tai ir buvo dingstis įsiplieksti tolesniems įvykiams, kuomet nukentėjusioji buvo sužalota. Kita vertus, nuteistasis yra aukštas, jaunas vaikinas, ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio sumušė merginą, kuri savo fizine jėga negali jam prilygti. Susidariusioje situacijoje jis elgėsi neadekvačiai, konfliktiškai, įžūliai, naudojo smurtą nesant tam jokio rimto pagrindo, matant kitiems asmenims. Šios aplinkybės, kolegijos nuomone, įrodo, kad jis tokiu būdu pademonstravo aiškų žmogaus negerbimą, nepaisė elementarių moralės bei elgesio normų, siekė save priešpastatyti aplinkiniams, todėl jis neabejotinai elgėsi chuliganiškai.

Todėl, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje teisingai nustatė ir įvertino faktines aplinkybes ir A. B. veiką tinkamai kvalifikavo pagal BK 284 str. 1 d.

Dėl neturtinės žalos

Šioje byloje apylinkės teismas nukentėjusiosios I. N. pareikštą 10000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti patenkino iš dalies ir priteisė jai 3000 Lt. Apeliantas nesutinka tik su priteista suma ir prašo ją mažinti iki iš jo priteistos turtinės žalos dydžio.

Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Apylinkės teismas, nustatydamas 3000 Lt neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad A. B. padarė nesunkų, tyčinį nusikaltimą, kurio metu nežymiai sutrikdė I. N. sveikatą, t.y. jai įvykio metu buvo sumuštos lūpos, 3 priekiniai dantys, kurių gydymas yra ne tik skausmingas, bet ir reikalauja nemažų piniginių lėšų. Teismas įvertino iš nuteistojo priteistos turtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad jis yra jaunas, šiuo metu mokosi ir dirba, bet gauna nedidelį darbo užmokestį. Tokiu būdu teismas iš esmės atsižvelgė į visus įstatyme numatytus neturtinės žalos dydžiui nustatyti paminėtus kriterijus, iš jo priteista 3000 Lt suma nukentėjusiajai neturtinei žalai atlyginti yra teisinga, sąžininga ir protinga, todėl ją mažinti iki apelianto prašomo dydžio, kolegijos nuomone, nereikia.

Priteistos iš kaltininko turtinės žalos dydis yra vienas iš kriterijų, į kuriuos teismas turi atsižvelgti nustatydamas neturtinę žalą. Ir tai nereiškia, kad šios sumos turi būti tapatinamos. Teismų praktikoje yra daugybė atvejų, kuomet neturtinė žala kelis, keliolika ar net keliasdešimt kartų viršija turtinės žalos atlyginimo dydį. Kitų aplinkybių ar motyvų, į kuriuos pirmos instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį nebūtų atsižvelgęs šioje baudžiamojoje byloje apeliantas skunde taip pat nenurodė.

Tokiu būdu skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p. teismas

NUTARĖ:

Nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.