Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Nr.1A - 21 - 383/2008 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.; 1.1.4.2.; 1.2.14.3. Pranešėjas V. Vitunskas

2008 m. sausio 8 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Gyčio Večersko, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Simonai Penkauskaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. – 30 parų arešto. Remiantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3 d. ir 65 str. 1 d. 1a p. prie šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2004 m. rugsėjo 28 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalies, bausmes iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 1 (vieneri) metai 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. spalio 12 d. apie 14 val. Alytaus mieste Pramonės g. 16, dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini), darbo metu pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą - UAB (duomenys neskelbtini), priklausančias penkias medžio drožlių plokštes : dvi 300 mm x 2000 mm dydžio po 41,58 Lt vertės, dvi 300 mm x 1540 mm dydžio po 54 Lt vertės, vieną 1630 mm x 2000 mm dydžio 146,70 Lt vertės, tuo pasikėsindamas padaryti bendrovei 242,24 Lt turtinę žalą. Tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes tuoj pat po turto pagrobimo buvo užkluptas bendrovės direktoriaus.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 23 d. nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Apeliantas skunde nurodo, jog jis nusikalstamais veiksmais neviršijo 3 MGL žalos dydžio, t.y. 390 lt. Be to, skunde nurodoma, jog teismas neatkreipė deramo dėmesio į tai, kad jis vienas augina mažametį sūnų, jo atžvilgiu nepritaikė LR BK 62 str. 2 d. 2, 4 p. p., bei 61 str. 1 d., t.y. dėl lengvinančių aplinkybių, nuostatų. Taipogi, jis skunde nurodo, jog teismas jo atžvilgiu buvo šališkas. Taip pat, teismas neatkreipė deramo dėmesio į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai A. G. pripažino kaltu, pasikėsinus padaryti baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 4 d. ir paskyrė jam teisingą bausmę, pagal Lietuvos Respublikos BK Specialiosios dalies straipsnių sankcijas, laikydamasis Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatų. Vėliau, šią paskirtą bausmę tinkamai 64 str. 3 d., 65 str. 1 d. 1 a. p. pagrindu, subendrino su 2004 m. rugsėjo 28 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta neatlikta bausmės dalimi, bausmes iš dalies sudedant, todėl subendrinta galutinė bausmė nėra aiškiai per griežta ar neteisinga. Bausmė A. G. yra paskirta teisingai.

LR BK 54 str., reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir šio straipsnio 2d. nurodo, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1)padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2)kaltės formą ir rūšį; 3)padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4)nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 str. 1d. numato, kad teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

BK 61 str. 2d. numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir(ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Iš nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į įstatymo nurodytas aplinkybes. Teismas nustatė tai, kad A. G. padarė baudžiamąjį nusižengimą (Lietuvos Respublikos BK 12 str.) (pasikėsinto pagrobti turto vertė buvo 242,24 lt. ir neviršijo 3 MGL, t.y. 390 lt.), kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje (Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d.), t.y. jis nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes tuoj pat buvo užkluptas ir neturėjo realios galimybės disponuoti pagrobtu turtu, jo valdyti, įtarus, kad gali būti padarytas grobimas, nuteistasis buvo pastebėtas prie įvykio vietos ir netoliese sustabdytas, į šią aplinkybę teismas atsižvelgė skirdamas nuteistajam bausmę. Be to, pirmos instancijos teismas teisingai lengvinančia atsakomybę aplinkybe pripažino tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs baudžiamąjį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, taipogi, teismas skirdamas bausmę atsižvelgė ir į tai, kad A. G. teisiamas penktą kartą, ankstesnės nusikalstamos veikos taip pat susijusios su svetimo turto grobimu, šią nusikalstamą veiką padarė neišnykusio teistumo metu, neilgai trukus po paleidimo iš įkalinimo vietos, lygtinio paleidimo laikotarpiu. Visa aukščiau išvardinta byloja apie nuteistojo polinkį nusikalsti, jis nėra linkusi taisytis asmenybė, yra linkęs daryti tyčines nusikalstamas veikas, iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė. Taipogi, jis niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Teismas, skirdamas bausmę, jos skyrimą motyvavo, nurodė kodėl būtent skiriama arešto bausmė, o ne alternatyvi bausmės rūšis, tokia kaip, viešieji darbai, bauda ar laisvės apribojimas, o būtent, teismo nuomone, Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta tik skiriant arešto bausmę, atsižvelgus į asmenybę, į ankstesnius teistumus, į jo nenorą taisytis (kaip minėta, teisiamas penktą kartą už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, šią nusikalstamą veiką padarė neišnykusio teistumo metu, neilgai trukus po paleidimo iš įkalinimo vietos, lygtinio paleidimo laikotarpiu, niekur nedirba, pastovių pajamų šaltinio neturi). Teismo nurodyti argumentai abejonių nekelia. Teismas įvertino bei atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias vertinti įstatymas teismą įpareigoja. Teismas skyrė bausmę, nepažeidęs BK 54 str., 49 str., 61 str. reglamentuojančių bausmių skyrimo pradmenis, reikalavimų. Taipogi, teismas paskyrė arešto bausmę, už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, kurios dydis yra šiek tiek didesnis arešto bausmės dydžiui už baudžiamąjį nusižengimą (Lietuvos Respublikos BK 49 str. 3 d.), tokiu būdu, paskirtoji bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, švelninti nuteistajam bausmę pagrindo nėra.

A. G. savo apeliaciniame skunde prašo taikyti jo atžvilgiu LR BK 62 str. 2 d. 2 p., 4 p., nurodydamas, kad jis vienas augina mažametį sūnų ir, kad jo veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Šis apeliacinio skundo motyvas yra nepagrįstas, o būtent:

Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d. nurodo, jog teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.

Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 2 p. nurodo, jog teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti.

Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 4 p. nurodo, jog teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai veika nutrūko pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką.

Apylinkės teismas A. G. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 2 p., 4 p. nuostatų netaikė. Nors nuteistasis nurodė, jog jis vienas augina mažametį sūnų, pateikė sūnaus gimimo liudijimą, tačiau dokumentų patvirtinančių faktą, jog būtent jis vienas augina sūnų bei kodėl jo mažamečio sūnaus neaugina genetinė motina, nepateikė. Be to, į tai, kad nuteistojo nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje buvo atsižvelgta skiriant arešto bausmę. Tokiu būdu, pirmos instancijos teismas padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, netaikydamas atžvilgiu LR BK 62 str. 2 d. 2 p., 4 p. nuostatų, todėl, kad teismui nebuvo pateikti dokumentai apie vaiko išlaikymą, kur yra vaiko motina, kodėl ji savo vaiko neaugina ir panašūs duomenys, patvirtinantys vaiko išlaikymo faktą, todėl spręsti klausimą, kad dėl A. G. skirtinos bausmės nebus kam išlaikyti vaiko, nėra pagrindo.

Teismas įvertino bei atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias vertinti įstatymas teismą įpareigoja. Teismas skyrė bausmę, nepažeidęs BK 54 str., reglamentuojančio bausmių skyrimo pradmenis, reikalavimų. Paskirtoji bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, todėl švelninti nuteistajam bausmę pagrindo nėra bei nėra įstatyminio pagrindo taikyti jo atžvilgiu LR BK 62 str. 2 d. 2 p., 4 p. Visi apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, todėl apeliacinis skundas yra atmestinas.

Visi apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.