Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atstovui A. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A.(toliau – ir pareiškėjas) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos( toliau - ir atsakovo atstovas), dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Byloje sprendžiamas ginčas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš valstybės įstaigos pareigūnų neteisėtos veiklos, atlyginimo.

Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. taikymo teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pareiškėjas skundu pareiškęs reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, jam padarytą neturtinę žalą iš esmės sieja su konvojavimo transporto tinkamumu konvojavimui ir konvojavimo taisyklių pažeidimu.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad 2015-01-23 pareiškėjas buvo konvojuojamas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Kauno tardymo izoliatorių tokia eiga: iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus konvojus išvyko 13.05 val. Į Panevėžio apskrities vyriausiają policijos komisariatą konvojus atvyko 14.20 val. ir išvyko 14.45 val. Į Panevėžio pataisos namus konvojus atvyko 14.50 val. ir išvyko 15.05 val. Į Kauno tardymo izoliatorių konvojus atvyko 16.40 val.(33, 97 b.l.). 2015-01-28 pareiškėjas buvo konvojuojamas iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Šiaulių tardymo izoliatorių tokia eiga: iš Kauno tardymo izoliatoriaus konvojus išvyko 10.40 val.; į Panevėžio pataisos namus konvojus atvyko 12.20 val., o į Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą konvojus atvyko 12.30 val. ir išvyko 12.45 val. Į Radviliškio rajono policijos komisariatą konvojus atvyko 13.40 val. ir išvyko 13.50 val. Į Šiaulių tardymo izoliatorių konvojus atvyko 14.10val. (29,99b.l.).

Konvojuojamųjų suimtųjų(nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr.1R-240/IV-246 patvirtintos Konvojavimo taisyklės (toliau - Konvojavimo taisyklės). Pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktą konvojavimui naudojamos specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusiis vagonas, kuriuose konvojuojamiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalvimus yra techniškai įrengtos kameros. Konvojavimo taisyklių 146 punkte nustatyti specialiajai transporto priemonei keliami reikalavimai. Šių taisyklių 145 punkte nustatyta konvojuotojų pareiga, prieš pradedant vykdyti konvojavimą patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių būklę; 147 punkte nustatyta, kad yra draudžiama lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų. Konvojavimo taisyklių 109 punktas nustato atsakovo atstovui pareigą užtikrinti, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skačius - tiek bendras, tiek ir pagal atskiras kameras. Konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų ir gulimų vietų. Konvojavimo taisyklės nereglamentuoja konvojuojamų asmenų bagažo pervežimo.

Atsakovas teismui pateikė automobilių, kuriais buvo vykdomas konvojus 2015-01-22-23 dienomis ir 2015-01-28 dieną registracijos liudijimų ir techninės apžiūros rezultatų korteles, jų kėbulų kamerų, skirtų konvojuojamiems asmenims pervežti schemas, šių transporto priemonių ventiliacijos efektyvumo bei dirbtinės apšvietos matavimų, kuriuos atliko Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimų skyrius, rezultatus (11-13,16,19,22, 85-94, 98,100b.l.). Paminėti įrodymai patvirtino, kad pareiškėjo konvojavimui buvo naudotos specialiosios transporto priemonės, kurioms buvo atlikta techninė ir higienos reikalavimų patikra. Į patikros turinį įeina visi reikalavimai, kurie teisės aktais yra nustatyti motorinėms transporto priemonėms, tarp jų ir specialiosioms. Patikros išvados byloje nėra paneigtos. Be kita ko, pateikti įrodymai patvirtino ir to neneigė pareiškėjas, kad kievienas iš konvojuojamųjų turėjo atskirą sėdimą vietą. Taip pat nustatyta, kad transporto priemonėse buvo įrengti bagažo skyriai, todėl konvojuojamų asmenų bagažas neužėmė konvojuojamam asmeniui skirtos erdvės. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktą automobiliai, kuriais pareiškėjas buvo konvojuojamas 2015-01-23 ir 2015-01-28, buvo tinkami konvojavimui ir konvojavimas standartiniu konvojavimo atveju negalėjo sukelti pareiškėjui neigiamų pasekmių. Pareiškėjas teigė, kad pareigūnai jo neišvedė pasinaudoti tualetu, todėl pareiškėjas turėjo kentėti ir galėjo būti pakenkta jo sveikatai. Konvojavimo taisyklių 134 punktas nustato, kad konvojuojamieji į tualetą vedami pasikeitimo punktuose patiems prašant ir apie tai daromas įrašas konvojaus kelionės žiniaraštyje. Atsakovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad apie kiekvieną sustojimą pasikeitimo punkte konvojuojamiems pranešama iš anksto, o pareiškėjas turėjo pats prašytis dėl nuvedimo į tualetą. Iš atsakovo atstovo paaiškinimų ir konvojaus kelionių žiniaraščių įrašų nustatyta, kad abiejų konvojų metu konvojuojamieji buvo vedami į tualetą Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate, todėl pareiškėjas turėjo galimybę pasinaudoti tualetu (97, 99 b.l.). Teismas neturi pagrindo netikėti atstovo paaiškinimais, kurie yra pagrįsti oficialių dokumentų įrašais. Pareiškėjas konvojaus metu turėjo teisę konvojaus viršininkui ar pareigūnams žodžiu ir raštu teikti prašymus ir skundus, jeigu manė, kad yra pažeidžiamos jo teisės ar konvojaus metu yra daromas neigiamas poveikis pareiškėjo fizinei bei psichinei sveikatai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje(Konvojavimo taisyklių 137 punktas). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas teikė tokius skundus( 97,99 b.l.). Pareiškėjas taip pat neįrodė, kad jo teisė teikti tokius skundus buvo ribojama. Todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad konvojus nereagavo į pareiškėjo prašymus, nėra pakankamos, konstatuoti, jog pareiškėjo teisės buvo ribojamos. Byloje esančios pareiškėjo sveikatos istorijos įrašai nepatvirtina pareiškėjo skundo teiginių apie jo sveikatos problemas (ligotas kojas ir kt.), į kurias turėjo būti atsižvelgiama konvojų metu. Pareiškėjo sveikatos istorijoje padaryti įrašai liudija, kad pareiškėjo sveikata leidžia jį konvojuoti be jokių apribojimų ar papildomų įrašų dėl sveikatos problemų(49-63 b.l.).Todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovo atstovo pareigūnai nevykdė savo pareigų, pažeidė jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, atliko neteisėtus veiksmus pareiškėją konvojuojant 2015-01-23 ir 2015-01-28.

Be to, pareiškėjas skunde teigė, kad 2015-01-28 vykdamas iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Šiaulių tardymo izoliatorių , jis negalėjo suvartoti Kauno tardymo izoliatoriaus jam įdėto sauso maisto davinio, nes neturėjo su kuo atsidaryti konservų dėžutę. Pagal Konvojavimo taisyklių 98.5 punktą, asmenys konvojuoti nepriimamai, jeigu jie neaprūpinti maisto daviniu, kai konvojuojamojo lydėjimas iki paskirties punkto truks ilgiau, negu 6 val. Konvojavimo taisyklių 89 punkte nustatyta, kad konvojuojamiems draudžiama turėti peilius ir kitus aštriabriaunius bei smailius daiktus. Konvojavimo taisyklės nereglamentuoja įdėto maisto vartojimo konvojavimo metu ir nenustato konvojaus pareigūnams pareigų, susijusių su konvojuojamų asmenų maitinimu, aprūpinimu maistu. Todėl atsakovo atstovas nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Teismas pareiškėjui išaiškino, kad dėl šio atvejo pareiškėjas turi teisę kreiptis su skundu atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus(36b.l.).

Kaip minėta, vienas iš neturtinės žalos atlyginimo sudėties elementų, sudarančių pagrindą, atlyginti žalą yra administravimo subjekto neteisėti veiksmai. Teismas nustatė, kad 2015-01-23 ir 2015-01-28 konvojuojant pareiškėją atsakovo atstovo pareigūnai laikėsi teisės aktuose nustatytų konvojavimo reikalavimų, nustatytos konvojavimo tvarkos, todėl pareiškėjas, neįgijo teisės į neturtinės žalos atlyginimą ir jo skundas atmetamas kaip nepagrįstas

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 127 str., teismas

nusprendžia

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.