Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės H. A. ieškinį atsakovui A. J. (A. J.) dėl nekilnojamųjų daiktų pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

3. Ieškovė po sutuoktinio mirties kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo. Notarė paaiškino, kad Butas ir 1/8 dalys ūkinių pastatų Nekilnojamojo turto registre įregistruoti A. J. vardu, tačiau įgyti būnant santuokoje su L. J., todėl nėra aišku, kokia nekilnojamojo turto dalis priklauso mirusiajam.

5. Atsakovas A. J. atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė. 2024 m. rugsėjo 26 d. vykusiame teismo posėdyje atsakovas su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad jo tėvai L. J. ir A. J. santuokos metu (maždaug 1996 –1997 metais) įgijo butą, adresu (duomenys neskelbtini). Šiame bute gyveno atsakovas bei jo brolis. Vėliau, tėvai turėjo problemų dėl alkoholio, taip pat finansinių sunkumų, atsirado skolų, todėl butą pardavė, sumokėjo skolas ir įsigijo ginčo Butą su ūkiniais pastatais (jų dalimis). Atsakovas pažymėjo, kad pats tėvams surado ginčo Butą, bendravo su pardavėju, perdavė jam už įsigyjamą turtą sutartą pinigų sumą. Atsakovo nuomone, ginčo nekilnojamasis turtas įsigytas už abiejų tėvų pinigines lėšas, gautas pardavus anksčiau turėtą turtą, todėl jo tėvams priklauso lygiomis dalimis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

7. Byloje nustatyta, kad A. J. ir L. J. (pavardė iki santuokos B.) susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimė du vaikai: A. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir M. J. (gim. (duomenys neskelbtini)). M. J. (duomenys neskelbtini) mirė.

8. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis A. J. vardu buvo įregistruotas nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Buto įgijimo pagrindas 1993 m. kovo 30 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), išregistravimo pagrindas 1997 m. lapkričio 24 d. pirkimo – pradavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). 1997 m. lapkričio 24 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu Nekilnojamojo turto registre A. J. vardu įregistruotas ginčo Butas ir jam priklausančios 1/8 dalys ūkinių pastatų.

9. Šalčininkų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1266-419/2010 L. J. pripažinta nežinia kur esančia. Sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini).

10. Šalčininkų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu A. J. ir L. J. santuoka nutraukta, šiuo sprendimu santuokoje įgyto turto padalinimo klausimas nebuvo spręstas. Minėto sprendimo pagrindu (duomenys neskelbtini) išduotas ištuokos liudijimas (duomenys neskelbtini).

11. Ieškovė H. A. ir A. J. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. A. J. (duomenys neskelbtini) mirė. Palikimą, atsiradusį po A. J. mirties, priėmė sutuoktinė (ieškovė) H. A..

Dėl ginčo esmės ir ieškinio reikalavimo (ne)pagrįstumo

12. Byloje kilo ginčas dėl A. J. vardu įregistruoto nekilnojamojo turto pripažinimo mirusiojo asmenine nuosavybe. Ieškinys iš esmės grindžiamas tuo, kad buvusi mirusiojo A. J. sutuoktinė L. J., (duomenys neskelbtini) sprendimu pripažinta nežinia kur esančia, neprisidėjo prie ginčo nekilnojamojo turto, t. y. Buto ir jam priklausančių 1/8 dalių ūkinių pastatų įsigijimo, šis turtas įgytas iš asmenių A. J. lėšų, registruotas jo vardu, todėl yra asmeninė A. J. nuosavybė. Atsakovas su ieškinio reikalavimais nesutinka, laikosi pozicijos, kad ginčo nekilnojamasis turtas yra jo tėvų L. J. ir A. J. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

13. Nagrinėjamu atveju ginčo santykius dėl santuokos metu įgyto turto reglamentavo tuo metu galiojęs Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį CK normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki CK įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir SŠK (21 straipsnio 1, 3 dalyse). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis Nr. 3K-3-343/2006; 2006 m. spalio 6 d. nutartis Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis Nr. 3K-3-490/2007). Taigi, įrodinėjimo našta dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe tenka sutuoktiniui, siekiančiam nuginčyti pirmiau nurodytose normose įtvirtintą turto bendrumo prezumpciją.

14. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnį palyginus su šiuo metu taikomu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas ir turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutartis Nr. 3K-3-280/2008).

15. Taigi, sprendžiant dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė) pirmiausiai būtina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras), jei už vieno sutuoktinio lėšas – kokia buvo jo valia įsigyjant turtą (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

16. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ginčo Butą su priklausiniais (1/8 dalis ūkinių pastatų) A. J. įgijo 1997 m. lapkričio 24 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, t. y. santuokos su L. J. metu. Šioje sutartyje nurodyta, kad perkamo nekilnojamojo turto kaina 16 400 Lt, kaina sumokėta iki sutarties sudarymo. Pirkimo pardavimo sutarties šalis (pirkėjas) yra A. J., turtas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas A. J. vardu.

17. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad ginčo nekilnojamąjį turtą jo tėvai įsigijo pardavę kitą santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą, t. y. butą, adresu (duomenys neskelbtini), todėl ginčo turtas įgytas už abiejų sutuoktinių (jo tėvų) lėšas. Šiai aplinkybei paaiškėjus teismas išreikalavo iš Nekilnojamojo turto registro duomenis, susijusius minėto buto įsigijimo aplinkybėmis.

18. Pagal Nekilnojamojo turto registro pateiktus duomenis nustatyta, kad iš tiesų A. J., būdamas santuokoje su L. J., 1993 m. kovo 30 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu įgijo butą, adresu (duomenys neskelbtini). Šis butas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas A. J. vardu. A. J. minėtą butą pardavė 1997 m. lapkričio 24 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu Nr. (duomenys neskelbtini), už 32 000 Lt. Pirkimo pardavimo sutartis patvirtinta notarine tvarka ir jos 1 punkte nurodyta, kad parduodamas butas asmeninės nuosavybės teise priklauso pardavėjui (A. J.) pagal Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo 1997 m. lapkričio 20 d. išduotą pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal (duomenys neskelbtini) notarinės kontoros 1993 m. kovo 30 d. patvirtintą pirkimo – pradavimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini).

19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 197 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnį pripažįstama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad notaro patvirtinta sutartis yra joje užfiksuotų faktų prima facie (didesnė įrodomoji galia) įrodymas. Tai reiškia, kad sutartyje nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-378/2019, 25 punktas). Taigi, notarine tvarka patvirtintoje 1997 m. lapkričio 24 d. pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) esant nustatytam faktui, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), priklausė A. J. asmeninės nuosavybės teise, teismas neturi pagrindo šių aplinkybių vertinti kitaip.

20. Minėta, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), parduotas 1997 m. lapkričio 24 d. už 32 000 Lt kainą. Ginčo turto pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta tą pačią dieną, (1997 m. lapkričio 24 d.), Butas su priklausiniais įsigytas už mažesnę (16 400 Lt) kainą. Šios aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad gautų pinigų, pardavus A. J. asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, adresu (duomenys neskelbtini), visiškai pakako ginčo nekilnojamojo turto kainai sumokėti. Tai, kad A. J. pirkimo –pradavimo sutartis sudarė tuo pačiu metu, patvirtina sutarčių sudarymo datos ir jų notariniai numeriai. Byloje nėra duomenų, kad prie ginčo turto kainos sumokėjimo L. J. būtų prisidėjusi iš asmeninių lėšų ir (ar) turtui įsigyti būtų panaudotos bendros sutuoktinių lėšos (CPK 12, 178 straipsniai). Tai, kad ginčo nekilnojamasis turtas įgytas panaudojant lėšas, gautas pardavus butą (duomenys neskelbtini), patvirtinta ir atsakovo paaiškinimai. Teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad ginčo nekilnojamasis turtas (Butas ir jam priklausančios ūkinių pastatytų dalys) įsigytas iš asmeninių A. J. lėšų.

21. Nors ginčo nekilnojamojo turto 1997 m. pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nuostatų apie tai, kad turtą A. J. perka asmeninės nuosavybės teise, tačiau pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą nebuvo nustatytas privalomas reikalavimas nurodyti, jog turtas įgyjamas asmeninės nuosavybės teise. Nagrinėjamu atveju teismas reikšminga aplinkybe, vertinant A. J. valią dėl ginčo įgijimo nuosavybės formos, laiko tai, kad (duomenys neskelbtini) kreipdamasis į teismą dėl santuokos su L. J. nutraukimo, A. J. nurodė, jog sutuoktiniai, gyvendami santuokoje, jokio bendro dalintino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo ir teismas šią aplinkybę pripažino įrodyta (DOK-54753). Taigi, teismas, nutraukdamas A. J. ir L. J. santuoką, (duomenys neskelbtini) sprendime civilinėje byloje Nr. 2-282-604/2011, konstatavo, kad sutuoktiniai neturi dalintino turto. Netrukus po ginčo nekilnojamojo turto įsigijimo (1998 – 1999 metais) L. J. dingo, ji Šalčininkų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1266-419/2010 pripažinta nežinia kur esančia. Dėl to natūralu, kad ginčo nekilnojamojo turto išlaikymas ir priežiūra teko A. J.. Duomenų apie tai, kad ginčo nekilnojamasis turtas būtų iš esmės pagerintas L. J. lėšomis, nėra.

22. Teismas, įvertinęs ir ištyręs byloje surinktų įrodymų bei nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, yra sąlygos ginčo turtą pripažinti asmenine A. J. nuosavybe, todėl ieškinį tenkina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

24. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. gegužės 27 d. sprendimu teikiama antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba, t. y. ieškovė 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktus duomenis teikiant ieškovei teisinę pagalbą patirta 497,92 Eur atstovavimo išlaidų. Byloje taip pat patirta 32,12 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

25. Teismas, įvertinęs tai, kad ginčas kilo ne dėl atsakovo kaltės, nes byloje buvo sprendžiama dėl atsakovo tėvų santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto nuosavybės formos, t. y. įstatymo prezumpcijos, kad turtas priklauso sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybės teise, paneigimo, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo nepriteisia (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad patalpą – butą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 46,14 kv. m, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį ūkinio pastato (priklausančio butui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/8 dalį ūkinio pastato (priklausančio butui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), A. J. (A. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), įgijo asmenine nuosavybės teise.

Sprendimui įsiteisėjus jo kopiją išsiųsti valstybės įmonei Registrų centrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.