Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. Ž. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-78937468-16 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Ž. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-78937468-16 buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 124² straipsnio 1 dalį 150 (vieno šimto penkiasdešimties) eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 4 mėnesiams už tai, kad jis 2016 m. lapkričio 28 d., 21.30 val., Pamario g., Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę BMW 5er Reihe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pavojingai, t. y. prasukdamas ratus, tokiu būdu priversdamas transporto priemonę slysti šonu, tokiu vairavimu sukėlė realią grėsmę saugiam eismui, rodė nepagarbą kitiems eismo dalyviams, nesilaikė saugaus greičio važiuodamas aikštelės teritorijoje, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kitą važiavusią transporto priemonę. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Tokiu būdu E. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 4, 9, 23 ir 127 punktų reikalavimus. Ši jo veika atitinka ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 124² straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų požymius.

2016 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas E. Ž. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-78937468-16 panaikinimo. Skunde nurodoma, kad su priimtu nutarimu nesutinka, nes jame nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės. E. Ž. teigia, kad nutarime nurodytu laiku jokių KET pažeidimų nepadarė, nes pavojingai nevairavo ir nėra kaltas dėl autoįvykio, kurio metu buvo apgadinti du automobiliai. Nurodo, kad jis 2016 m. lapkričio 28 d., apie 21.00 val. M. K. priklausančiu automobiliu BWM 5er Reihe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į Pamario g. esančią aikštelę, kartu su juo važiavo J. V., kuris sėdėjo šalia keleivio vietoje, F. S. ir R. T., kurie sėdėjo ant galinės sėdynės. Aikštelėje buvo daug automobilių, jis neskubėdamas apvažiavo aikštelę ratu, sustojęs prie įvažiavimo į aikštelę ėmė dairytis, kur saugiau pastatyti automobilį, kai tuo metu J. V. ėmė šaukti, kad sukdamasis artinasi kitas automobilis BMW, kuris po kelių akimirkų trenkėsi į jo vairuojamo automobilio dešinį šoną ir apgadino galines dureles, sparną ir galinį bamperį. Ant galinės sėdynės dešinėje pusėje sėdėjęs R. T. labai išsigando, bet fiziškai nenukentėjo. Kito automobilio BMW vairuotojas su juo nekalbėjo, todėl jis paskambino M. K.. Kai atvyko M. K., kito automobilio BMW vairuotojas ėmė aiškinti, kad kalti visi, nes visi slidinėja. Tada M. K. iškvietė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai pareiškė, kad kaltė yra abipusė ir surašė protokolus abejiems vairuotojams. Jis surašė paaiškinimą, kaltės nepripažino, nes nepažeidė jokių KET reikalavimų, todėl nutarime nurodyta aplinkybė „kaltininkas nuoširdžiai gailisi“ prieštarauja bylos medžiagai. Jis apie tai nurodė policijos pareigūnams, tačiau jie šio įrašo nepašalino, liepė jam pasirašyti protokolą ir nutarimą, ką jis ir padarė. Prašo panaikinti nutarimą. (b. l. 3).

Liudytojas policijos pareigūnas M. J. teismo posėdžio metu parodė, kad gavo pranešimą apie eismo įvykį neįgaliųjų aikštelėje. Jiems atvažiavus, transporto priemonės jau buvo patrauktos iš įvykio vietos. Aikštelėje buvo daug automobilių. Buvo pašalę. Abi pusės aiškino, kad atsitrenkė į stovintį automobilį. Apžiūrint apgadinimus, aiškiai matėsi, kad abi transporto priemonės važiavo šonu. Kaip nurodė įvykio dalyviai - susidūrimas įvyko aikštelės viduryje. Liudytojai taip pat nurodė, kad abi transporto priemonės važiavo pavojingai. Paaiškino, kad jei viena transporto priemonė, stovėtų, tada smūgis nebūtų stiprus ir nebūtų tokio didelio apgadinimo, nes didelio greičio besisukant neišgausi. Nurodė, kad liudininkų buvo daug, tačiau susirinkusių, kurie norėtų daugiau duoti liudijimus, tai buvo už vieną vairuotoją daugiau norinčių duoti, už kitą vairuotoją mažiau. Tada jis tiesiog nufotografavo apgadintus automobilius. Nurodė, kad su sidabrinio BMW automobilio savininku bendravo jo kolega M. B..

Liudytojas M. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad viskas įvykio neįgaliųjų aikštelėje. E. Ž. važiavo slysdamas, E. Ž. užnešė. Jis važiavo jūros link, E. Ž. važiavo nuo jūros. Susidūrimas įvyko aikštelės viduryje. Jo automobilio apgadintas galas, E. Ž. automobilio apgadintos galinės durelės. Paaiškino, kad buvo slidu. Jo draugė spėjo atsitraukti nuo durelių ir pasakyti „žiūrėk, parčiuožia“, tada jis stabdė ir jo automobilis pasisuko šonu, nes jo automobilį užmetė, kitas automobilis į jį atvažiavo šonu, jo automobilis trenkėsi galo kampu į kito automobilio šoną. Po įvykio iš kito automobilio vyrukai išlipo ir nustūmė automobilį. Tada ir jis savo automobilį nustūmė. Vėliau suprato, kad patraukė automobilį iš įvykio vietos. Nurodė, kad vairuotojo pažymėjimą turi apie 7 metus. Nurodė, kad draudimas jo automobilį nurašė, nes kliuvo į jo automobilio patį kampą ir nulinko kita pusė. Paaiškino, kad jei kažkuris automobilis stovėtų, nebūtų buvę tokie dideli apgadinimai, nes greitis buvo nedidelis apie 30 km/h. Kai atvažiavo policija, jis paaiškino, kad abu automobiliai sukosi. Jis nematė, ką veikė policijos pareigūnai atvykę, nes jį pasodino į tarnybinį automobilį ir jis laukė. Savo kaltę pripažino.

Liudytojas M. A. teismo posėdžio metu parodė, kad yra E. Ž. draugas, klasiokas, kartu mokosi 4 metus, bendrauja artimai. Matė patį įvykį. Buvo vakaras apie 21.00 val., šalta, kelias slidus. Jis buvo netoli įvažiavimo į aikštelę, dešinėje pusėje, stovėjo su kitais draugais, rūkė. Nurodė, kad į aikštelę dažnai atvažiuoja pabendrauti. Matė, kaip įvažiavo E. Ž., apvažiavo aikštelę, tada E. Ž. norėjo pasistatyti automobilį ir tuo metu į jo automobilio dureles galu įvažiavo kitas automobilis, kuris prieš tai sukinėjosi po aikštelę. Kito automobilio vairuotojas nuvažiavo apie 20 metrų ir E. Ž. nuvažiavo jam iš paskos ir pastatė savo automobilį šalia. Tada jis priėjo prie E. Ž.. Kito automobilio, kuris buvo juodos spalvos, vairuotojas nenorėjo tartis, todėl buvo iškviestas E. Ž. vairuoto automobilio savininkas ir policija. Iš to kito automobilio išlipo vyras, su juo buvo moteris. Jis tikėjosi, kad jam reikės paliudyti vietoje, tačiau policijos pareigūnai nieko neapklausė. Nematė, ar policijos pareigūnai fotografavo. Patikslino, kad jis E. Ž. matė atstumu apie 50-100 metrų. Jis žinojo, kad automobilis nepriklauso E. Ž., tačiau E. Ž. važinėja tuo automobiliu. Parodė, kad aikštelė yra apšviečiama tik automobilių šviesomis.

Liudytojas J. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad viskas įvyko aikštelėje, jie neskubėdami apvažiavo aikštelę, išvažiuodami sustojo prie išvažiavimo, norėjo pastatyti automobilį. Tada jis pažiūrėjo į dešinę ir pamatė atvažiuojantį kitą juodos spalvos automobilį, kuris sukosi. Jis spėjo sušukti „atsargiai“ ir tas automobilis atsitrenkė į dureles galu. Tada E. Ž. įjungė avarinį signalą ir pamatė, kaip kitas automobilis staigiai nuvažiavo, tada E. Ž. nuvažiavo iš paskos, pastatė automobilį, išlipo ir iškvietė policiją. Tuo metu jie visi buvo automobilyje. Aikštelė apšviečiama automobilių šviesomis. Automobilis priklauso E. Ž. mamos draugui. E. Ž. automobilio buvo apgadintos durelės, buvo gana stipriai įlenktos, stiklas sutrupėjęs, visas šonas nubrauktas, stiprus smūgis buvo. Kito automobilio buvo apgadintas visas šonas, bagažinė sudaužta, net neužsidarė bagažinė. Parodė, kad policijos pareigūnai jų neapklausė, nors jie stovėjo ir laukė. Prisiminė, kad buvo priėjęs M. A., klausė, ar viskas gerai, ar nesusižeidė.

Liudytojas M. K. teismo posėdžio metu parodė, kad apie 21.00 val. jam paskambino E. Ž. ir pasakė, kad į juos įpuolė, bet jis yra nekaltas, paaiškino, kad jie stovėjo vietoje, bet kaltininkas kaltės nepripažįsta ir nuvažiavo į šoną. Tada jis pasakė E., kad tuoj atvažiuos. Atvažiavęs pamatė, kad automobiliai stovi šone. Kaltininkas į kalbas nesileido, pasakė, kad yra abipusė kaltė. Iš automobilio apgadinimų matėsi, kad įvažiuota į stovintį automobilį, nes sulankstytos tik durelės ir galinis sparnas. Pažymėjo, kad jei abu automobiliai būtų sukęsi, būtų visi šonai apgadinti, o ne viena ar dvi detalės. Parodė, kad policijos pareigūnai apžiūrėjo automobilius, nufotografavo, susisodino vairuotojus į tarnybinį automobilį. Tada jis paklausė jų, kas nuspręsta. Jam pasakė, kad abipusė kaltė. Nurodė, kad jo automobiliui apgadintos, sulankstytos galinės durelės, galinė arka įstumta, slenkstis, galinio buferio kampas. Kito automobilio sugadinta visa bagažinė, ji pakelta į viršų.

Liudytojas F. S. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu jis sėdėjo ant galinės sėdynės už vairuotojo. Matė, kad į juos įvažiavo automobilis, pajuto smūgį. Tuo momentu jų automobilis stovėjo, nes E. norėjo pasistatyti automobilį, nematė, kurioje vietoje stovėjo, nes buvo tamsu. Jų automobilis stovėjo tiesiai. Smūgis buvo ne į tą šoną, prie kurio jis sėdėjo. Po smūgio jis neišlipo iš automobilio, išlipo E. Ž.. Automobilis, kuris atsitrenkė, ėmė važiuoti, jie pamanė, kad tas automobilis sprunka, todėl važiavo paskui. Automobilis, kuris atsitrenkė, buvo juodas. Parodė, kad M. A. buvo priėjęs prie jų, paklausė, ar jiems viskas gerai. Atvykę policijos pareigūnai aiškinosi su E. Ž., su kito automobilio vairuotoju, bet jų – buvusių automobilyje, nieko neklausė.

Liudytojas R. T. teismo posėdžio metu parodė, kad E. važiavo aplink salelę, sustojo prie išvažiavimo, norėjo prisiparkuoti, kai tuo metu J. V. ėmė šaukti „atsargiai“. E. nespėjo sureaguoti, pajuto smūgį. Jis pats sėdėjo gale, prie durelių, į kurias buvo smūgis. Pamatė prie pat lango BMW automobilio galą. Smūgis nebuvo stiprus, jis nepajuto stipraus smūgio. Po smūgio iš automobilio išlipo tik E. Ž., nes norėjo prieiti prie kito BMW automobilio, bet kitas BMW automobilis nuvažiavo. Tada E. Ž. nuvažiavo iš paskos. Iš pradžių manė, kad kitas BMW automobilis nori pabėgti, bet kitas BMW automobilis nuvažiavo netoli, apie 15-20 metrų ir sustojo. Paaiškino, kad labai išsigando, supanikavo, todėl nuvažiavo iš įvykio vietos, nors žinojo, kad įvykus eismo įvykiui iš vietos negalima patraukti automobilio ir apie tai neįspėjo E. Ž., nes buvo išsigandęs. Nurodė, kad aikštelė apšviečiama tik automobilių šviesomis. Privažiavę prie kito automobilio, jie išlipo, priėjo M. A., paklausė, ar viskas gerai, o E. Ž. nuėjo aiškintis su kito automobilio vairuotoju. Kitas vairuotojas nekalbėjo, todėl buvo iškviesta policija. Policijos pareigūnai nufotografavo automobilius, apklausė vairuotojus. Visi kiti stovėjo, kažką kalbėjo, bet policijos pareigūnai nieko neapklausė iš liudytojų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pažymėtina, kad E. Ž. nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 124² straipsnio 1 dalį, kuris nuo 2017 m. sausio 1 d. neteko galios. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK), patvirtintas 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1869. ATPK 124² straipsnio 1 dalyje nurodytas administracinis teisės pažeidimas, aytitinka požymius administracinio nusižengimo numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, o ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nrodytas pažeidimas – ANK 417 straipsnio 8 dalyje. Kadangi ANK 420 straipsnio 1 dalis numato griežtesnę nuobaudą, nei ATPK 124² straipsnio 1 dalis, todėl pagal ANK neperkvalifikuojamas, nes įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (ANK 3 straipsnio 3 d.). Kadangi ANK 417 straipsnio 8 dalis – numato švelnesnę nuobaudą, nei ATPK 127 straipsnio 2 dalis, todėl perkvalifikuojama, nes įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią (ANK 3 straipsnio 2 d., BK 3 straipsnio 2 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, E. Ž. veiksmai, už kuriuos jis buvo nusbaustas skundžiamu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimu, atitinka požymius pažeidimų, numatytų ATPK 124² straipsnio 1 dalyje ir ANK 417 straipsnio 8 dalyje.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ATPK 124² straipsnio 1 dalyje atsakomybė numatyta už transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, galiojusioje iki 2017 m. sausio 1 d., buvo numatyta atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Naujai įsigaliojusiame ANK nėra numatyta tokios pažeidimo sudėties, todėl tokie veiksmai, kuriais buvo padarytas KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), kvalifikuotini pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį – KET pažeidimai, išskyrus ANK numatytus pažeidimus.

KET 4 punktas numato, kad Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 23 punktas numato, kad vairuotojams draudžiama vairuoti transporto priemones neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse. KET 127 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį E. Ž. buvo pradėta, nes jis 2016 m. lapkričio 28 d., 21.30 val., Pamario g., Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę BMW 5er Reihe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pavojingai, t. y. prasukdamas ratus, tokiu būdu priversdamas transporto priemonę slysti šonu, tokiu vairavimu sukėlė realią grėsmę saugiam eismui, rodė nepagarbą kitiems eismo dalyviams, nesilaikė saugaus greičio važiuodamas aikštelės teritorijoje, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kitą važiavusią transporto priemonę, šio eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. 2016 m. lapkričio 28 d. buvo priimtas nutarimas, kuriuo E. Ž. už pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 124² straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda. E. Ž., nesutikdamas su šiuo nutarimu ir jam paskirta nuobauda, kreipėsi į teismą su skundu, teigdamas, kad jis jokių pažeidimų nepadarė, nes kitas automobilis atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį, kuris tuo metu stovėjo. Taip pat E. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad po eismo įvykio jis pasitraukė iš eismo įvykio vietos, nes kito automobilio vairuotojas savo transporto priemonę patraukė iš įvykio vietos, todėl jis pamanė, kad tas vairuotojas bando pasišalinti, todėl jis priėmė sprendimą važiuoti paskui tą vairuotoją.

Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Būtina įrodyti nusižengimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Nors vieno iš minėtų administracinio nusižengimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės taikymo instituto taikymą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda

2016 m. lapkričio 28 d. nutarime nurodyta, kad E. Ž. 2016 m. lapkričio 28 d., 21.30 val., Pamario g., Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę BMW 5er Reihe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pavojingai, t. y. prasukdamas ratus, tokiu būdu priversdamas transporto priemonę slysti šonu, tokiu vairavimu sukėlė realią grėsmę saugiam eismui, rodė nepagarbą kitiems eismo dalyviams, nesilaikė saugaus greičio važiuodamas aikštelės teritorijoje, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kitą važiavusią transporto priemonę. E. Ž. dėl įvykio nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius. (b.l. 4). Teismo posėdžio metu E. Ž. nurodė, kad savo kaltės nuo pat pradžių nepripažino, tai pažymėjo ir savo paaiškinime (b. l. 13-14) ir žodžiu nurodė policijos pareigūnams, jis net nenorėjo pasirašyti protokolo, tačiau policijos pareigūnai liepė jam pasirašyti. Tai, kad E. Ž. nesutiko su įvykio aplinkybėmis, nurodytomis nutarime, patvirtina ir teismui pateiktas jo skundas. Be to, teismo posėdžio metu policijos pareigūnas M. J. pats nurodė, kad neišsamiai ištyrė įvykį, todėl kad abu automobiliai jau buvo patraukti iš įvykio vietos, be to, jis nurodė, kad toje aikštelėje visi automobilių vairuotojai vairuoja chuliganiškai, nes tuo tikslu ten ir renkasi, todėl iš karto nustatė, kad kaltė yra abipusė ir neapklausė įvykio liudytojų ar per įvykį automobiliuose sėdėjusių keleivių, kurie yra taip pat eismo įvykio dalyviai. Be to, teismo posėdžio metu policijos pareigūnas M. J. negalėjo paaiškinti, kodėl nutarime nurodė aplinkybę, kad E. Ž. nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius, nors E. Ž. su šia aplinkybe nesutiko iš pat pradžių. Šis faktas taip pat leidžia spręsti, kad administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta paviršutiniškai, nesiaiškinant visų įvykio aplinkybių ir tikrųjų kaltininkų. Policijos pareigūnų fotonuotraukose užfiksuoti automobilių apgadinimai, iš kurių matyti, kad ant juodo BMW automobilio yra slydimo žymės, tai patvirtina, kad juodas BMW automobilis slydo, o ant sidabrinio BMW automobilio jokių slydimo žymių nematyti, o matyti tik konkretus įlinkimas dešiniame šone per visą automobilio aukštį. Iš to galima daryti išvadą, kad sidabrinis BMW automobilis įvykio metu iš tikrųjų stovėjo, todėl jo vairuotojo kaltė dėl įvykio negali būti konstatuojama. Be to, E. Ž. parodymus, kad jo automobilis įvykio metu stovėjo, patvirtino liudytojai J. V., F. S., R. T., kurie tuo metu buvo E. Ž. automobilyje, ir liudytojas M. A., kuris matė visą įvykį. Nors liudytojai J. V., F. S., R. T., M. A. yra E. Ž. draugai, tačiau jie teismo posėdžio metu buvo apklausti tą pačią dieną ir visos jų nurodytos aplinkybės sutapo, jų parodymai buvo nuoseklūs, neprieštaravo vieni kitiems, todėl teismas linkęs tikėti jų parodymais. Be to, E. Ž. parodė, kad juodo BMW automobilio vairuotojas nenorėjo pripažinti kaltės, net nesutiko iš karto užpildyti eismo įvykio deklaraciją, o iš karto tvirtino, kad kaltė yra abipusė, todėl E. Ž. iškvietė sidabrinio BMW automobilio savininką M. K., kuriam taip pat nepavyko gražiuoju susitarti su juodo BMW automobilio vairuotoju, todėl buvo iškviesta policija. Visas šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu liudytojas M. K. ir liudytojai J. V., F. S., R. T., M. A.. Juodo BMW automobilio vairuotojas – M. J. teismo posėdžio metu parodė, kad abu automobiliai susidūrė slysdami šonais, jis savo kaltę pripažino, nors 2016 m. lapkričio 28 d. paaiškinime M. J. kaltu dėl įvykio nurodė E. Ž. (b. l. 11-12). Kadangi M. J. parodymai skiriasi, jis yra suinteresuotas bylos baigtimi, jo parodymai vertintini kritiškai.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Atsižvelgdamas į paminėtas normas, teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nesutinka su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato išvada, kad E. Ž. padarė ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pripažįstama, kad skundžiamu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimu E. Ž. buvo nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 124² straipsnio 1 dalyje, paskirta 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams nepagrįstai, nes neįrodyta, kad E. Ž. padarė administracinius teisės pažeidimus, todėl E. Ž. skundas tenkintinas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-78937468-16 panaikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jo atžvilgiu nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas, ).

Daiktinis įrodymas – CD laikmena su fotonuotraukomis, nutarčiai įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 2 dalimi, 5 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. Ž. skundą patenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-78937468-16, kuriuo E. Ž. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 124² straipsnio 1 dalyje, paskirta 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Daiktinį įrodymą – CD laikmeną su fotonuotraukomis, nutarčiai įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.