Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2016-10-06 · Civilinė byla Nr. 2VP-2915-586/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-06
Bylos Nr.
2VP-2915-586/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vandalinas Vainius
Pareiškėjas
„Nacionalinės skolininkų teisių apsaugos asociacijos“
Suinteresuotas asmuo
N. B.
Civilinė byla Nr. 2VP-2915–586/2016Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02008-2010-4Procesinio sprendimo kategorija (S) 3.1.4.4; 3.1.14.8.8.
KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. spalio 6 d.Gargždai

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Vandalinas Vainius, rašytinio proceso tvarka sprendė pareiškėjo „Nacionalinės skolininkų teisių apsaugos asociacijos“, suinteresuotam asmeniui N. B. AB prašymą dėl J. D. turto arešto panaikinimo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos rajono apylinkės teisme gautas pareiškėjo „Nacionalinės skolininkų teisių apsaugos asociacijos“, suinteresuotam asmeniui N. B. AB prašymą dėl J. D. turto arešto panaikinimo.

Prašymas nepriimtinas.

Nustatyta, kad prašymą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo (Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 8 p.)

Lietuvos Respublikos CPK 51 str. 1 d. įtvirtinta asmens teisė savo bylas teisme vesti patiems arba per atstovus. Lietuvos Respublikos CPK 56 str. 1 d. reglamentuoja asmenis, kurie gali būti fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme. Atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime (Lietuvos Respublikos CPK 57 str. 1 d.).

Šiuo atveju teismui prašymą pasirašė ir pateikė „Nacionalinės skolininkų teisių apsaugos asociacijos“ teisininkas.

Lietuvos Respublikos CPK 56 str. nustato baigtinį ratą asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Pagal šią proceso normą fiziniam asmeniui pagal pavedimą teisme gali atstovauti tik su juo susiję artima giminyste, bendra veikla, CPK 56 straipsnio 1 dalies 3–5 punktuose nurodyti asmenys. Pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus tik advokatas arba advokato padėjėjas, kaip su atstovaujamu asmeniu kitokiais – ne atstovavimo – teisiniais santykiais nesusiję asmenys, gali būti fizinio asmens atstovais teisme. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į įstatymo nustatytą asmenų ratą, negali atstovauti fiziniam asmeniui civiliniame procese pagal pavedimą. Griežtą atstovavimo pagal pavedimą reglamentavimą lemia tai, kad civiliniam procesui tinkamai vesti ir pasiekti vieną pagrindinių civiliniam procesui keliamų tikslų – teikti kvalifikuotą teisinę pagalbą – reikalingos aukšto lygio teisės žinios. Tokį atstovavimą gali užtikrinti advokatai ir jų padėjėjai, nes jų teisinė kvalifikacija nustatoma įstatymo nustatyta tvarka: advokatu, jo padėjėju gali tapti tik nustatytus reikalavimus atitinkantis ir egzaminą išlaikęs asmuo; savo veikloje jis privalo laikytis profesinės etikos normų; jis privalo drausti savo civilinę atsakomybę ir visiškai atsako už klientui savo kaltais veiksmais padarytą žalą (2015-07-17 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461-611/2015).

Pažymėtina, jog J. D. neužkertama galimybė ginti savo pažeistus interesus, nes ji gali vesti bylą pati arba per kitus atstovus

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 3 d., 290 str., teismas,

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjo „Nacionalinės skolininkų teisių apsaugos asociacijos“, suinteresuotam asmeniui N. B. AB prašymą dėl J. D. turto arešto panaikinimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vandalinas Vainius