- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-06
- Bylos Nr.
- 2VP-2915-586/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vandalinas Vainius
- Pareiškėjas
- „Nacionalinės skolininkų teisių apsaugos asociacijos“
- Suinteresuotas asmuo
- N. B.
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Vandalinas Vainius, rašytinio proceso tvarka sprendė pareiškėjo „Nacionalinės skolininkų teisių apsaugos asociacijos“, suinteresuotam asmeniui N. B. AB prašymą dėl J. D. turto arešto panaikinimo ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos rajono apylinkės teisme gautas pareiškėjo „Nacionalinės skolininkų teisių apsaugos asociacijos“, suinteresuotam asmeniui N. B. AB prašymą dėl J. D. turto arešto panaikinimo.
Prašymas nepriimtinas.
Nustatyta, kad prašymą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo (Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 8 p.)
Lietuvos Respublikos CPK 51 str. 1 d. įtvirtinta asmens teisė savo bylas teisme vesti patiems arba per atstovus. Lietuvos Respublikos CPK 56 str. 1 d. reglamentuoja asmenis, kurie gali būti fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme. Atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime (Lietuvos Respublikos CPK 57 str. 1 d.).
Šiuo atveju teismui prašymą pasirašė ir pateikė „Nacionalinės skolininkų teisių apsaugos asociacijos“ teisininkas.
Lietuvos Respublikos CPK 56 str. nustato baigtinį ratą asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Pagal šią proceso normą fiziniam asmeniui pagal pavedimą teisme gali atstovauti tik su juo susiję artima giminyste, bendra veikla, CPK 56 straipsnio 1 dalies 3–5 punktuose nurodyti asmenys. Pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus tik advokatas arba advokato padėjėjas, kaip su atstovaujamu asmeniu kitokiais – ne atstovavimo – teisiniais santykiais nesusiję asmenys, gali būti fizinio asmens atstovais teisme. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į įstatymo nustatytą asmenų ratą, negali atstovauti fiziniam asmeniui civiliniame procese pagal pavedimą. Griežtą atstovavimo pagal pavedimą reglamentavimą lemia tai, kad civiliniam procesui tinkamai vesti ir pasiekti vieną pagrindinių civiliniam procesui keliamų tikslų – teikti kvalifikuotą teisinę pagalbą – reikalingos aukšto lygio teisės žinios. Tokį atstovavimą gali užtikrinti advokatai ir jų padėjėjai, nes jų teisinė kvalifikacija nustatoma įstatymo nustatyta tvarka: advokatu, jo padėjėju gali tapti tik nustatytus reikalavimus atitinkantis ir egzaminą išlaikęs asmuo; savo veikloje jis privalo laikytis profesinės etikos normų; jis privalo drausti savo civilinę atsakomybę ir visiškai atsako už klientui savo kaltais veiksmais padarytą žalą (2015-07-17 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461-611/2015).
Pažymėtina, jog J. D. neužkertama galimybė ginti savo pažeistus interesus, nes ji gali vesti bylą pati arba per kitus atstovus
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsisakyti priimti pareiškėjo „Nacionalinės skolininkų teisių apsaugos asociacijos“, suinteresuotam asmeniui N. B. AB prašymą dėl J. D. turto arešto panaikinimo.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.