- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-04
- Bylos Nr.
- 2A-1144-567/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tatjana Žukauskienė, Algirdas Auruškevičius, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- F. A.
- Atsakovas
- E. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės F. A. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-97-424/2009 pagal ieškovės F. A. ieškinį atsakovei E. K. dėl servitutų nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė F. A. 2008-08-04 pateikė ieškinį, prašydama patvirtinti naudojimosi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakuose, tvarką tarp sklypo bendrasavininkų pagal pateiktą naudojimosi tvarkos nustatymo planą, paskiriant ieškovei asmeninės nuosavybės teise naudotis sklypo dalimi, plane pažymėta A, atsakovei paskiriant asmeninės nuosavybės teise naudotis sklypo dalimi, plane pažymėta B, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2009-02-18 ieškovė F. A. pateikė pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo, nurodydama, kad pagal LR CPK 42 str. 1 d., 141 str. 1 d. keičia ieškinio dalyką, prašydama pagal UAB „Kiprėgelis“ parengtą servituto nustatymo projektą atsakovei priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), turinčiame 58/100 dalis ploto, (duomenys neskelbtini), Trakuose, nustatyti kelio servitutą su teise naudotis pėsčiųjų taku S1 - 10 kv.m, plane pažymėtu skaičiais – 16-17-18 – 19-20-28-29-16, ir kelio servitutą su teise važiuoti transporto priemonėmis taku S2-18 kv.m, plane pažymėtu skaičiais – 7-8-22-23-24-7, bei siekiant įgyvendinti servitutų tikslus, leisti ieškovei savo lėšomis išgriauti 2,20 m sienos, esančios tarp šalių ūkinių pastatų, bei išgriauti užmūrytas duris į gyvenamojo namo rūsį.
2009-05-18 ieškovė F. A. pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko patikslinimo, prašydama pagal CPK 42 str. vietoj reikalavimo nustatyti kelio servitutą su teise važiuoti transporto priemonėmis taku S2-18 kv.m, plane pažymėtu skaičiais – 7-8-22-23-24-7, prašė nustatyti kelio servitutą su teise naudotis pėsčiųjų taku S2-18 kv.m, plane pažymėtu skaičiais – 7-8-22-23-24-7. Ieškovė nurodė, kad ji 1996-05-04 nuosavybės teise įsigijo 1/2 dalį gyvenamojo namo, ūkio pastatą ir 1/2 dalį kiemo įrenginių, esančių 350 kv.m. ploto minėtame žemės sklype. Bendras namų valdos žemės sklypo plotas yra 0,0791 ha. 1996 m. gruodžio mėnesį buvo sudarytas žemės sklypo dalių planas, pagal kurį ieškovei atiteko 42/100 dalys, o atsakovei - 58/100 žemės sklypo dalys. Naudojimasis namų valdos žemės sklypu nebuvo nustatytas. Atsakovei 2005 m. dovanojimo sutartimi buvo padovanota dalis gyvenamojo namo ir dalis žemės sklypo. Gavusi dovanotą turtą, atsakovė visiškai pradėjo ignoruoti ieškovę, kaip bendraturtę, pradėjo riboti naudojimąsi jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, dėl ko ieškovė negali atlikti savo ūkinio pastato stogo ir sienos remonto. Atsakovė savavališkai išmūrijo plytų sieną tarp ieškovei nuosavybės teise priklausančio ūkio pastato ir savo ūkio pastato. Kadangi žemės sklypo naudojimo riba remiasi į pusę ieškovei priklausančios gyvenamojo namo dalies sienos, ji neturi galimybės tinkamai prižiūrėti savo turto, nes tam trukdo atsakovė, kurios žemės riba eina iki pusės jos dalies namo sienos. Šioje namo dalyje yra durys į gyvenamojo namo rūsį, kurias atsakovė savavališkai užmūrijo, todėl ieškovė negali išvalyti kamino (LR CK 4.37 str., 4.93 str., 4.111 str., 4.112 str., 4.124 str. 1 d., 4.126 str.).
Atsiliepimas
Atsakovė E. K. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė yra įgijusi tik ½ dalį gyvenamojo namo, visą ūkinį pastatą bei ½ kiemo įrenginių, esančių 350 kv.m ploto žemės sklype. Žemės sklypas nebuvo dalinamas, kadangi jis randasi Trakų nacionaliniame parke. 1996 m. buvo atlikti geodeziniai matavimai, parengtas ir patvirtintas naudojimosi sklypu tvarkos planas. Tačiau paskutiniu metu ieškovė nepaiso nustatytų žemės sklypo ribų. Ieškovės prašomas nustatyti servitutas, įvardijimas kaip S1 – 10 kv.m, negali būti nustatytas, kadangi iš esmės ieškovė prašo nustatyti servitutą naudotis laiptais, kurie veda į atsakovės rūsio patalpą, tačiau nenurodo, kokiu tikslu ji siekia jais naudotis. Ieškovė taip pat nepaaiškino, kokiu tikslu reikia nustatyti servitutą tarp taškų 16-29-28 – 20-16, o tik siekia naudotis atsakovės žemės dalimi be jokio pagrindo. Ieškovės teiginys, kad atsakovė savavališkai išmūrijo plytų sieną tarp ūkinių pastatų, neatitinka tikrovės. 1982-07-08 Trakų rajono LDT Vykdomajame komitete patvirtintame ūkinių pastatų projekte aiškiai matyti, kad tarp ūkinių pastatų yra siena. Siena matyti ir visuose planuose (tiek žemės, tiek statinių). Be to, yra ne tik siena, bet ir betoninė perdanga, po kuria yra atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis rūsys. Ieškovė realiai siekia nugriauti dalį atsakovės pastato. Ieškovė, prašydama nustatyti kelio servitutą, siekia važinėti atsakovės sklypo dalimi, o savąjį naudoti asmeniniams poreikiams. Ieškovė neteikė jokių pasiūlymų atsakovei dėl servituto atsiradusių nuostolių atlyginimo (CK 4.45 str. 1 d., 4.96 str. 2 d., 4.129 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2009-06-05 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei iš ieškovės 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų, bei iš ieškovės priteisė 19,95 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad šalys yra 0,0791 ha ploto žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Trakuose, bendrasavininkės. Ieškovei priklauso 42/100 dalys žemės sklypo ir ½ dalis statinių, atsakovei priklauso 58/100 dalys žemės sklypo ir ½ dalis statinių. Teismas nustatė, jog naudojimosi žemės sklypu ir jame esančiais statiniais tvarka nustatyta dar 1988 m. tarp buvusių gyvenamojo namo savininkų D. V. ir V. B.. Ta pati naudojimosi tvarka užfiksuota ir žemės sklypo privatizavimo procese, pagal ją išpirktos žemės sklypo dalys.
Teismas padarė išvadą, kad bendrosios nuosavybės specifika neleidžia taikyti servituto vieno bendraturčio naudojamai sklypo daliai nustatyti kitam bendraturčiui teisę naudotis kito bendrasavininkio dalimi. Teismas pažymėjo, jog kiti ieškinio reikalavimai dėl sienos išgriovimo ir durų į rūsį angos atstatymo reiškiami ne kaip savarankiški reikalavimai, ginant ieškovės teises, bet siejami su servitutų įgyvendinimu, todėl atmetami kaip išvestiniai iš pastarųjų. Teismas, vertindamas šiuos išvestinius reikalavimus, nustatė, kad siena tarp šalių ūkinių pastatų pastatyta ne savavališkai 1983 metais D. V. pagal 1982 m. parengtą planą ir 1982-07-13 leidimą statybai Nr. 148. Teismas, apžiūrėjęs vietą, nustatė, kad užmūrytos durys į rūsį, kurias išgriauti siekia ieškovė, veda į atsakovei priklausančias rūsio patalpas, plane pažymėtas indeksu R-5. Pro šias duris negalima patekti į jokias ieškovei priklausančias rūsio patalpas, todėl šių durų angos atstatymas niekaip neįtakotų ieškovės teisių. Šių aplinkybių negalėjo nežinoti ieškovė, reikšdama ieškinį, todėl minėtus reikalavimus teismas vertino, kaip pareikštus nesąžiningai, ir atmetė juos ir kitu pagrindu, kaip aiškiai nepagrįstus. Teismas išaiškino ieškovei, kad už aiškiai nepagrįstą ieškinį ar kitokį piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovei gali būti skiriama iki 20000 Lt bauda (CK 4.72 str. 1 d., 4.111 str., CPK 92 str., 93 str., 95 str.).
Šalies argumentai
Ieškovė F. A. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2009-06-05 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o nenustačius absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, Trakų rajono apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamo proceso. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, dėl ko teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliacinio skundo argumentai:
1) Teismas pažeidė CPK 329 str. 2 d. 4 p., 7 p., nes teismo sprendimas yra be motyvų ir teismas neišnagrinėjo ieškovės reikalavimų. Tai yra absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai.
2) Teismo sprendime nurodytas teiginys, jog bendrosios nuosavybės specifika neleidžia taikyti servituto vieno bendraturčio naudojamai sklypo daliai nustatant kitam bendraturčiui teisę naudotis kito bendrasavininkio dalimi, nepagrįstas jokia materialinės teisės norma ir nenurodyta, kaip šį ginčą išspręsti. Pradiniame ieškinyje buvo reikalavimas nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Teismas nurodė apie būtinumą keisti ieškinio dalyką, kadangi, teismo nuomone, naudojimosi tvarka žemės sklypu jau nustatyta. Pareiškime dėl ieškinio dalyko patikslinimo ieškovė pakeitė ieškinio dalyką, prašydama nustatyti servitutą, tačiau teismas ieškinį atmetė. Teismas šiuo atveju galėjo pritaikyti įstatymo analogiją pagal CK 1.8 str., CPK 3 str. 6 d.
3) Servituto nustatymas įstatymo siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, o su sąlyga, kad, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, svarstyti ir konstatuoti, ar, nenustačius servituto, įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį. CK nustatyti servitutų nustatymo pagrindai taikomi ir žemės servitutams. Žemės servituto nustatymas gali būti grindžiamas būtinumu užtikrinti asmenų skirtingas teises ir skirtingus teisėtus interesus.
4) Teismo vietos apžiūros protokolas surašytas nesąžiningai. Teismas neįrašė net pagrindinio apžiūros tikslo – vietoj išsiaiškinti servituto galimybę. Vietos apžiūros protokole nebuvo įrašytas faktas, kad atsakovės žemės sklypo ribos ribojasi su ieškovei priklausančia gyvenamojo namo siena su langu bei ūkinio pastato siena, ir, kad nėra kitokio priėjimo prie gyvenamojo namo ir ūkinio pastato mūro sienų, kaip tik eiti per atsakovei priklausančią žemės sklypo dalį.
5) Teismo priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti ieškovei, kaip pensininkei, yra ženkliai didelės.
Atsiliepimas
Atsakovė E. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti. Ieškinys pareikštas akivaizdžiai piktnaudžiaujant teise. Ieškovei niekas nedraudė atlikti remonto darbų. Ieškovė pati patvirtino, kad malkas ji atsiveža ir netrukdoma susikrauna. Privažiuoti prie savo namo dalies iki pat langelio, per kurį kraunamos malkos, ieškovė gali savo sklypo dalimi, tačiau teisme nurodė, jog ten auga jos gėlės ir ten niekuomet nevažinės.
Apeliacinis skundas atmestinas. Įstatymų leidėjas nustatė, kad viešpataujančiojo ar tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti servitutą, jeigu savininkai tarpusavyje nesusitaria. Servituto nustatymas nėra siejamas su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, o su sąlyga, kad nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis naudoti daikto pagal paskirtį.
Įstatymų leidėjas numatė galimybę teismui bylos aplinkybėms ištirti, atlikti vietos apžiūrą, nenustatydamas prievolės teismui atlikti visų žemės sklype esančių pastatų detalią apžiūrą, kai ieškinį pareiškęs asmuo siekia teismine tvarka nustatyti kelio servitutus žemės sklype.
Tai, kad pirmosios instancijos teismas buvo išvykęs į vietą apžiūrėti žemės sklypo, priklausančio tiek ieškovei, tiek atsakovei, ir vizualiai apžiūrėjo vietas, kuriose prašoma nustatyti kelio servitutus, nenurodydamas visų žemės sklype esančių pastatų ir statinių padėties, nesudaro teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes įstatymų leidėjas draudžia formaliais pagrindais panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad teismo vietos apžiūros protokolas surašytas nesąžiningai, nes nėra pateikti nesąžiningumą patvirtinantys įrodymai. Įstatymų leidėjas nenustatė teismui pareigos, atliekant vietos apžiūrą, nurodyti, kokiu tikslu ji atliekama, nes bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio pagrindas ir dalykas (CPK 210 str., 265 str. 2 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad, atliekant vietos apžiūrą, yra konstatuojami faktinės vietos apžiūros rezultatai, bet nėra daromos išvados dėl ieškinio ir jo reikalavimų pagrįstumo.
Teisėjų kolegija kritiškai vertina ieškovės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 329 str. 2 d. 4 p., 7 p. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir procesinių pažeidimų, sudarančių pagrindą pakeisti ar panaikinti apeliantės skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos išaiškintos ir pritaikytos iš esmės tinkamai. Tai, kad apeliantei nepatinka sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra be motyvų. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės atitinka CPK 270 str. nustatytus reikalavimus sprendimo turiniui ir yra pakankamai motyvuotas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo byloje pareikštus reikalavimus, nes ieškovė, pareiškusi ieškinio reikalavimus patvirtinti naudojimosi žemės sklypo tvarką, pirmosios instancijos teisme pasinaudojo procesine galimybe pagal LR CPK 42 str. 1 d., 141 str. 1 d. pakeisti ieškinio dalyką ir jį patikslinti, prašydama nustatyti kelio servitutus su teise naudotis pėsčiųjų taku: S1 - 10 kv.m, plane pažymėtu skaičiais – 16-17-18 – 19-20-28-29-16, ir S2 - 18 kv.m, plane pažymėtu skaičiais – 7-8-22-23-24-7, bei leisti ieškovei savo lėšomis išgriauti 2,20 m sienos, esančios tarp šalių ūkinių pastatų, bei išgriauti užmūrytas duris į gyvenamojo namo rūsį. Tai, kad pradiniame ieškinyje buvo reikalavimas nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, nereiškia, kad ieškovei pakeitus ieškinio dalyką ir jį patikslinus, teismas turėjo nagrinėti pradinį reikalavimą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Ieškovė, naudodamasi advokato teisine pagalba nuo 2008-12-02 pirmosios instancijos teisme (b.l. 56) ir pakeitusi ieškinio dalyką ir jį patikslinusi, sukūrė teisines pasekmes ir nustatė bylos nagrinėjimo ribas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai išnagrinėjo bylą pagal 2009-02-18 ieškovės pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo, kuriuo buvo pakeistas ieškinio dalykas, ir pagal 2009-05-18 ieškovės pareiškimą dėl ieškinio dalyko patikslinimo. Teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliantės argumentą, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju galėjo pritaikyti įstatymo analogiją pagal CK 1.8 str., CPK 3 str. 6 d., nes apeliantė neįvardino kokio įstatymo nuostatos pagal analogiją taikytinos nagrinėjamoje byloje. Tai, kad pareiškime dėl ieškinio dalyko patikslinimo, ieškovė pakeitė ieškinio dalyką, prašydama nustatyti servitutą, ir teismas ieškinį atmetė, savaime nesudaro teisinio pagrindo taikyti įstatymo analogiją pagal CK 1.8 str., CPK 3 str. 6 d., nes ieškovė neįrodė, kad jos teisės buvo pažeistos ir be ieškovės prašomų servitutų nustatymo ieškovė, kaip savininkė, negali normaliomis sąnaudomis naudoti daikto pagal paskirtį. Ieškinyje nurodytos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinį ir nustatyti ieškovės prašomus servitutus, nes negalima nepagrįstai riboti atsakovės nuosavybės teisių vien tuo pagrindu, kad taip būtų patogiau pačiai ieškovei. Šiuo atveju ieškovės prašomi nustatyti servitutai ir leidimas ieškovei savo lėšomis išgriauti 2,20 m sienos, esančios tarp šalių ūkinių pastatų, bei išgriauti užmūrytas duris į gyvenamojo namo rūsį neatitinka šalių interesų pusiausvyros principo ir prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Teisėjų kolegija daro išvadą, nes ieškovė neįrodė, kad neturi jokių galimybių be servitutų nustatymo pagal ieškovės užsakymu parengtą servitutų nustatymo projektą (b.l. 72) naudoti jai tenkančios žemės sklypo dalies pagal jo paskirtį. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės užsakymu parengtas servitutų nustatymo projektas (b.l. 72) neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, nes pažeidžia šalių interesų pusiausvyros principą. Ieškovės siekis nustatyti kelio servitutus, leidžiant ieškovei savo lėšomis išgriauti 2,20 m sienos, esančios tarp šalių ūkinių pastatų, bei išgriauti užmūrytas duris į gyvenamojo namo rūsį, dėl jos patogumo sunešti malkas trumpesniu atstumu, nepatvirtina būtinumo nustatyti ieškovės prašomus servitutus. Tai, kad ieškovė, būdama garbingo amžiaus (gim. 1949 m.), nenori, kad per jai tenkančią žemės sklypo dalį būtų nešamos ar/arba vežamos malkos, ir nori transportuoti malkas, nustatydama kelio servitutus, leidžiant ieškovei savo lėšomis išgriauti 2,20 m sienos, esančios tarp šalių ūkinių pastatų, bei išgriauti užmūrytas duris į gyvenamojo namo rūsį, neatitinka kelio servitutų nustatymo sąlygų, nes ieškovė neįrodė, kad normaliomis sąnaudomis negali naudoti daikto pagal paskirtį. Byloje nėra duomenų, kad ieškovei yra trukdoma prieiti prie jai priklausančios dalių gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, kad dėl atsakovės trukdymų ieškovė negali išvalyti kamino. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šios kategorijos bylose.
Už atstovavimą pirmosios instancijos teisme ir atsiliepimo į ieškinį surašymą atsakovė sumokėjo 2000 Lt (b.l. 52) advokatei už teisines paslaugas. Tai, kad ieškovė yra pensininkė, savaime nesudaro teisinio pagrindo mažinti šias išlaidas, kurios neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (LR CPK 93 str., 98 str.).
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 1.5 str., 4.111 str., 4.112 str., 4.126 str., CPK 2 str., 7 str., 8 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 210 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas nėra tenkinamas, apeliantė neturi teisės gauti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Byloje nėra pateikti įrodymai, kad atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, todėl iš ieškovės nėra priteisiamos bylinėjimosi išlaidos atsakovės naudai (LR CPK 79 str., 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).
Atmetus apeliacinį skundą, ieškovė įgijo pareigą atlyginti 5,60 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (b.l. 136) apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai (CPK 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 5 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės F. A. 5,60 Lt (penkis litus 60 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.