- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-14
- Bylos Nr.
- eII-261-1217/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00127-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laura Kaupelė
- Pažeidėjas
- A. E.
- Kategorijos
- 16.9.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.1Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo teisinis reguliavimas (ANK 639 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos atstovui V. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo A. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2025 m. sausio 13 d. nutarimo Nr. 0239-ANR_N-8589-2025 (ROIK: 24260722707).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) 2025 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 0239-ANR_N-8589-2025 (toliau ir – nutarimas) A. E. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 431 straipsnio 2 dalyje, už tai jam paskirta 520 eurų dydžio bauda.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. sausio 29 d. gautas administracinėn atsakomybėn patraukto A. E. (toliau ir – pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma pakeisti nutarimą, skiriant nuobaudą pareiškėjui, kaip vairuotojui už KET pažeidimą, jeigu toks buvo. Teigia, kad įmonėje yra tik du darbuotojai. Visuomet bendradarbiauja su institucijomis ir atsako į gautus pranešimus bei informuoja, kas pažeidimo metu vairavo transporto priemonę. Įmonės direktoriaus, t. y. A. E., e. paštas yra (duomenys neskelbtini). Jeigu Institucijos siunčiami laiškai nepasiekia pareiškėjo, tai čia Institucijai reikėtų spręsti IT problemas. Pareiškėjo teigimu nei per vieną sistemą pranešimas dėl vairuotojo duomenų pateikimo, nebuvo gautas. Gal policijai reikėtų įvesti praktiką pvz. ir SMS žinutėmis informuoti asmenis apie KET pažeidimus. Pašto siunta buvo siųsta ne tuo adresu, kur yra įmonė, jiems korespondencija siunčiam per (duomenys neskelbtini) pašto skyrių ir neaišku, kas atsiėmė policijos siųstą siuntą, todėl pranešimų gauti negalėjo. Informavo, kad transporto priemonę pažeidimo metu vairavo pareiškėjas.
Atsiliepimas
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdyba pateikė atsiliepimą į Pareiškėjo skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad transporto priemonė, su kuria užfiksuotas administracinis nusižengimas, priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius yra A. E.. Institucija pranešimą dėl duomenų apie transporto priemonės valdytoją nusižengimo padarymo metu siuntė 2024 m. rugpjūčio 30 d. Juridinių asmenų registre nurodytu e. paštu (duomenys neskelbtini). Pakartotinai 2024 m. spalio 10 d. pranešimas siųstas e. paštu (duomenys neskelbtini), o 2024 m. lapkričio 9 d. pranešimas siųstas įmonės deklaruotu Juridinių asmenų registre nurodytu e. paštu (duomenys neskelbtini), įmonės vadovo asmeniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir įmonės interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) nurodytu e. paštu (duomenys neskelbtini) bei registruota paštu siunta adresu (duomenys neskelbtini). AB Lietuvos paštas duomenimis, registruota siunta įteikta 2024 m. lapkričio 12 d. Institucijos teigimu ji išnaudojo visas galimybes tinkamai informuoti pareiškėją apie prievolę pateikti reikalaujamus duomenis, tačiau duomenys pateikti nebuvo. Įmonė į siunčiamus pranešimus sureagavo tik tuomet, kai įmonės vadovui buvo įteiktas nutarimas administracinio nusižengimo byloje dėl padaryto pažeidimo ANK 431 straipsnio 2 dalyje. Tik po nutarimo priėmimo teikdamas skundą A. E. informavo, kad automobilį nusižengimo padarymo metu vairavo jis pats. Įstatyme nėra atskleista, kokiais būdais įmonės vadovas užtikrins LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatų laikymąsi, tačiau turi būti imamasi tokių priemonių, kokių atitinkamomis aplinkybėmis imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo, kad būtų laiku pateikti būtini duomenys administracinio nusižengimo protokolui surašyti dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo. Mano, kad Institucija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu ir teisine sąmone įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą, kurios naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas V. G. nurodė, jog pareiškėjas klaidina teismą, teigdamas, jog yra paklusnus įstatymui ir bendradarbiauja su institucijomis, nes prieš šio nagrinėjamo pažeidimo padarymą, asmuo jau buvo nubaustas už tai, kad neinformavo institucijos, kas vairavo transporto priemonę. Bylos tyrimą tuomet atliko ne policija, o Vilniaus miesto savivaldybė. Taigi šis atvejis ne pirmas, o antras per metus, už ką asmuo nubaustas. Administracinis nusižengimas fiksuotas 2024 m. rugpjūčio 21 d. Institucija 2024 m. rugpjūčio 30 d. e. paštu (duomenys neskelbtini) išsiuntė pranešimą įmonei, kad būtų pateikti duomenys, kas vairavo transporto priemonę administracinio nusižengimo padarymo metu. Šis elektroninis paštas sugalvotas ne šiaip sau, o paimtas iš oficialaus registro – Juridinių asmenų registro, kuris nurodytas kaip įmonės, kuriais priklauso transporto priemonė, kontaktinis e. paštas. Į pirmąjį pranešimą negavus atsakymo, 2024 m. spalio 10 d. tuo pačiu e. paštu buvo išsiųstas pakartotinis pranešimas. Į šį paklausimą negavus atsakymo, 2024 m. lapkričio 9 d. be jau turimo e. pašto adreso (duomenys neskelbtini), pranešimas dėl duomenų pateikimo buvo išsiųstas įmonės vadovo e. paštu (duomenys neskelbtini) ir įmonės interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) nurodytu kontaktiniu e. paštu (duomenys neskelbtini) bei įmonės registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini). Iš turimų duomenų matyti, kad popierinė siunta įteikta 2024 m. lapkričio 12 d. Kas konkrečiai paėmė siuntą, nežinoma, bet darytina išvada, kad tai buvo su įmone susijęs asmuo. Vėl tyla iš įmonės. Tuomet 2025 m. sausio 13 d. buvo priimtas nutarimas, kuris buvo išsiųstas e. paštu (duomenys neskelbtini). Ir tik tada prasidėjo judėjimas, paklausimai ir kiti dalykai. Nurodė, jog Institucija ėmėsi visų priemonių, kokių tik galėjo, kad asmuo būti tinkamai informuotas ir įgautų pareigą informuoti, kas vairavo transporto priemonę. Tačiau nei į vieną paklausimą atsakyta nebuvo. Įstatymų leidėjas yra numatęs, kad dokumentų siuntimas elektroninėmis priemonėmis, yra tinkamas įteikimas. Iš esmės pakaktų vieno karto išsiųsti, kas būtų galima laikyti, kad įvykdyti įstatymo reikalavimai. Institucija išnaudojo visas galimybes tinkamai įteikti reikalavimą pateikti informaciją, negavo atsakymo, asmuo neįvykdė savo pareigos ir patrauktas administracinėn atsakomybėn pagrįstai. Kadangi pažeidimas padarytas antrą kartą per metus, tai vienas iš kvalifikuojančių požymių. Laikosi pozicijos, kad Institucija bylą išnagrinėjo objektyviai, nuobauda individualizuota, todėl prašo nenaikinti nutarimo.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. E. nurodė, jog transporto priemonė, kuri buvo užfiksuota nusižengimo padarymo metu, priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir yra nuomojama UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjo teigimu, institucijos, siųsdamos pranešimus e. paštu, turi įsitikinti, kad asmuo gavo tokį pranešimą. Čia net nereikia ypatingų pastangų, tiesiog IT sistemos tokią galimybę suteikia. Institucijos atstovo nurodomas ankstesnis pažeidimas yra išsiaiškintas su savivaldybe. Visuomet gaudami užklausimus, į juos atsako ir išsprendžia kilusius klausimus. Įmonės adresas yra (duomenys neskelbtini). Nesupranta, kodėl siunta buvo siųsta (duomenys neskelbtini), jeigu įmonė ten 10 metų nevykdo veiklos ir ten yra bažnyčia. Įmonėje yra du darbuotojai ir nei vienas iš jų negavo pranešimo, todėl neaišku, kam jis buvo įteiktas. Rekvizitai.lt įmonės adresas yra nurodytas geras. Nurodė, jog jis yra (duomenys neskelbtini) ir dažnai jungiasi prie e-policijos sistemos, tačiau ten jokių duomenų apie reikalavimą pateikti duomenis, nebuvo. Kodėl policija siuntinėja skirtingais adresais, jeigu galėtų siųsti per e-policija.lt sistemą. Be to, nuobaudos paskyrimas ateina per VMI, taip pat informacijos atsiuntimas SMS žinute užtikrintų asmeniui pranešimo tinkamą įteikimą. Teigia, kad nusižengimo jis nepadarė, nes negavo informacijos apie jam pateiktą užklausą. Jo naudojamas e. paštas yra (duomenys neskelbtini) ir juo gauna visus siunčiamu pranešimus. Gal šiuo atveju laiškas įkrito į šiukšlių dėžės aplanką, todėl nebuvo pamatytas. Nurodo, jog informavo policiją apie tai, kas vairavo įmonės automobilį nusižengimo padarymo metu iš karto, kai tik gavo informaciją apie paskirtą baudą. Nurodė, jog nėra piktybinis mokesčių vengėjas, neturi pagrindo vengti atsakomybės už padarytą nusižengimą, kuris yra padarytas ir pripažintas iš karto. Juridinių asmenų registre įmonės buveinės adresas nepakeistas, kadangi tam nebuvo poreikio, visi klientai žino, su veikla susiję duomenys juos pasiekia, kitose sistemose adresas pakeistas. Tuo adresu (duomenys neskelbtini), yra registruota daug įmonių. E. pašto dėžutės adresas (duomenys neskelbtini) yra virtualus ir ten gaunami laiškai peradresuojami į pagrindinę jo naudojamą pašto dėžutę (duomenys neskelbtini). Į tą e. pašto dėžutę beveik kokių laiškų negauna. Ar buvo peradresuotas laiškas ir ar veikia peradresavimas, nurodyti negalėjo. Įmonės veikla yra siaura, bendrauja gal su 10 klientų ir visi juos randa. Įmonės internetinė svetainė (duomenys neskelbtini) yra veikianti. Nežino, ar veikia svetainė šiandien, bet, jo manymu, turėtų veikti. Šiaip joje informacija nėra savalaikiai atnaujinama, nes tam nėra poreikio. Įmonės e. paštas galėtų būti pvz. (duomenys neskelbtini). Ir e. paštas (duomenys neskelbtini) kažkada buvo. Nurodė, jog pranešimai, siųsti e. pašto adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) galimai pareiškėjo nepasiekė. Jis su savo domeną administruojančia kompanija susisiekė ir laukia atsakymo, ar buvo tvarkingai peradresuojami laiškai iš kitų pašto dėžučių į pašto dėžutę (duomenys neskelbtini). Dėl Vilniaus miesto savivaldybės skirtos baudos už ANK 431 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo padarymą nurodė, jog galimai susimokėjo paskirtą baudą 2024 m. gegužės mėn. Matė, kad gavo baudą ir sumokėjo ją, manė, kad sumokėjo baudą už greičio viršijimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Skundžiamu Institucijos 2025 m. sausio 13 d. nutarimu A. E. nubaustas pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį už tai, kad būdamas juridinio asmens vadovu, kuri pažeidimo padarymo dieną, t. y. 2024 m. rugpjūčio 21 d., buvo automobilio Audi A6 Allroad Quattro, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė (valdytoja), nevykdė reikalavimo, nustatyto Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnyje, t. y. teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, policijos pareigūno reikalavimu nepateikė duomenų apie asmenį, kuris 2024 m. rugpjūčio 21 d., 16.22 val., vairavo minėtą automobilį bei pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – KET). Šį administracinį nusižengimą jis padarė pakartotinai.
ANK 431 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. To pačio straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už administracinio nusižengimo padarymą pakartotinai. Ši teisės norma blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. spalio 12 d. įstatymu Nr. VIII-2043 patvirtintos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatos, kurių reikalavimų nevykdymu kaltinamas pareiškėjas.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 20 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.
Nagrinėjamai situacijai aktualios ir ANK 611 straipsnio nuostatos, kur įtvirtinta, jog kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą (tame tarpe ir numatytą ANK 431 straipsnyje) pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone.
Minėtos įstatymų nuostatos vienareikšmiškai ir aiškiai įpareigoja juridinio asmens vadovą duomenis pateikti, dėl ko būtent jam ir kyla pareiga imtis tokių priemonių ir būdų, kad pareigūnams pareikalavus jis turėtų įstatymo nurodytus duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone.
Skunde pareiškėjas A. E. teigia, kad policijos siunčiami laiškai nepasiekia įmonės, jis negavo jokios informacijos apie galimą nusižengimą, pranešimų gauti negalėjo. Su šiais pareiškėjo teiginiais negalima sutikti. Iš byloje esančio Institucijos duomenų valdymo sistemos išrašo (e. b. l. 37) matyti, jog Pranešimas transporto priemonės savininkui ar valdytojui buvo išsiųstas 2024 m. rugpjūčio 30 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Pakartotinai Pranešimas pareiškėjui buvo išsiųstas tuo pačiu e. paštu 2024 m. spalio 2 d. (e. b. l. 29). Pareiškėjui nesureagavus į siųstus pranešimus, Institucija 2024 m. lapkričio 9 d. Pranešimą išsiuntė e. paštu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei registruota pašto siunta adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 29, 22-23). Pareiškėjui nepateikus duomenų apie asmenį, galimo pažeidimo padarymo metu vairavusį transporto priemonę, Institucija pagrįstai 2024 m. lapkričio 29 d. surašė Administracinio nusižengimo protokolą (e. b. l. 9-11). Protokolas pareiškėjui buvo išsiųstas 2024 m. lapkričio 29 d. asmeniniu pareiškėjo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 51). Neįvykdžius administracinio nurodymo 2025 m. sausio 13 d. buvo priimtas nutarimas, kuriuo pareiškėjas nubaustas už ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą (e. b. l. 12-14). Nutarimas pareiškėjui buvo išsiųstas asmeniniu jo e. pašto adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 51). Gavęs nutarimą, pareiškėjas pateikė Institucijai duomenis apie nusižengimo padarymo metu automobilį vairavusį asmenį, tačiau tai nepaneigia ANK 431 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo fakto. Teismo posėdžio metu pareiškėjas teismo posėdžio metu pripažino, kad Institucijai duomenis apie transporto priemonę vairavusį asmenį pateikė tik gavęs skundžiamą nutarimą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.62 straipsnio 2 dalį bei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo 1 straipsnio 1 dalį Juridinių asmenų registras yra pagrindinis valstybės registras. Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad įmonė viešame registre yra išviešinusi šį buveinės adresą – (duomenys neskelbtini) ir elektroninio pašto adresą – (duomenys neskelbtini), o įmonės vadovu įvardintas A. E. (e. b. l. 52-59). Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, kad transporto priemonė Audi A6 Allroad Quattro, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi A. E. neabejotinai kilo minėtose teisės normose numatyta pareiga institucijai pateikti duomenis apie asmenį, kuris 2024 m. rugpjūčio 21 d. naudojosi įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdoma transporto priemone. Atsakomybė už minėtų duomenų nepateikimą kyla juridinio asmens, kuris yra transporto priemonės savininkas (valdytojas / naudotojas), vadovui.
Pareiškėjo teiginiai, kad įmonės „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) nesinaudoja, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog pagrindiniame valstybės registre nurodytas įmonės elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) būtų netinkamas, klaidingas ir (ar) neveikiantis. Juo labiau, pats pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog į tą pašto dėžutę gauna ne daug laiškų, be to, į tą pašto dėžutę gaunami laiškai yra peradresuojami į jo asmeninio e. pašto adresą (duomenys neskelbtini). Ar veikia peradresavimo paslauga, pareiškėjas negalėjo patvirtinti, nes nežino, niekada nebandė patikrinti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontaktinio elektroninio pašto adresas yra išlikęs toks pat nuo įmonės įregistravimo dienos.
Patikrinus viešai prieinamą informaciją, nustatyta, kad įmonės interneto svetainė (duomenys neskelbtini) yra veikianti ir ten nurodomas kontaktinis e. pašto adresas yra (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo siųstas pranešimas su reikalavimu nurodyti, kas vairavo transporto priemonę galimo nusižengimo padarymo metu. Kas tikrina šiuo pašto dėžutės adresu siunčiamus laiškus, pareiškėjas nenurodė, tik paaiškino, jog ir į šią dėžutę siunčiami laiškai turėtų būti peradresuojami į jo asmeninio e. pašto dėžutę (duomenys neskelbtini). Taigi nepaneigė galimybės, jog laiškas šiuo e. paštu buvo gautas ir asmuo su Institucijos siųstu pranešimu susipažino.
Kaip minėta, Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre nurodytas įmonės buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu įmonei buvo siunčiamas pranešimas dėl informacijos pateikimo ir registruotąja pašto siunta, kuri buvo įteikta 2024 m. lapkričio 12 d. Nors pareiškėjas nurodė, jog tuo adresu įmonė veiklos nevykdo jau daugiau nei 10 metų, tačiau pakeisti buveinės adreso Juridinių asmenų registre įmonei nėra poreikio, kadangi klientai žino jų kontaktinius duomenis ir visa informacija juos pasiekia. Sutiktina su pareiškėjo argumentais, kad Juridinių asmenų registre nurodyta įmonės buveinė neįpareigoja įmonės administracijos vykdyti veiklą būtent tuo adresu, tačiau konstatuotina, jog juridinis asmuo privalo įsipareigoti priimti jam skirtą korespondenciją siunčiamu adresu ir užtikrinti, kad ji jį pasiektų ir informacijos negavimo neigiamas pasekmes turi prisiimti pats juridinis asmuo.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, jog jo asmeninė pašto dėžutė yra (duomenys neskelbtini) ir ja jis naudojasi, gauna šiuo adresu siunčiamu laiškus ir kitą informaciją. Apie tinkamą šiuo e. pašto adresu siunčiamų laiškų pristatymą rodo ir pareiškėjo susirašinėjimas su Institucija gavus skundžiamą nutarimą. Pareiškėjas nenurodė, kaip galėjo Institucijos siųstas šiuo e. pašto adresu laiškas jo nepasiekti, tačiau neatmetė galimybės, kad laiškas pateko į šiukšlių dėžę ir tai neleido jam susipažinti su laiško turiniu ir sužinoti apie jam pateiktą reikalavimą pateikti informaciją. Konstatuotina, jog pareiškėjo teiginiai, kad laiškas galimai nuėjo į šiukšlių dėžę, nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, todėl laikytini neįrodytais ir nepagrįstais.
Apibendrinant galima daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog įmonė elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) nesinaudoja, jis negavo e. pašto adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei įmonės buveinės adresu (duomenys neskelbtini), siunčiamų pranešimų, laikytini pareiškėjo gynybine pozicija. Juo labiau, kad pareiškėjas gavo skundžiamą nutarimą, kuris taip pat buvo siunčiamas jo asmeninio e. pašto adresu (duomenys neskelbtini), be to, pareiškėjas jau yra baustas už analogiško pažeidimo padarymą (e. b. l. 15-21) ir administracinį nurodymą įvykdė. Įvertinus išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pranešimas nurodyti asmenį, galimo pažeidimo padarymo metu vairavusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį, išsiųsti nepažeidžiant ANK 573 straipsnyje nustatytos procesinių dokumentų siuntimo tvarkos. Iš byloje esančių duomenų bei Institucijos atstovo paaiškinimų nustatyta, kad šiuo atveju Institucija įdėjo maksimalias pastangas tinkamai informuoti asmenį apie reikalavimą pateikti informaciją ir pareiškėjo nurodomi argumentai, kad institucija, išsiuntusi asmeniui pranešimą e. paštu, turėtų įsitikinti, kad asmuo tikrai gavo siųstą informaciją, nepagrįstai perkeltų juridinio asmens vadovo atsakomybę už viešuose registruose deklaruojamos informaciją teisingumą ir aktualumą bei savalaikį jos atnaujinimą Institucijai, nagrinėjančiai administracinio nusižengimo bylą. Konstatuotina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. E. turėjo pareigą per 5 darbo dienas nuo 2024 m. lapkričio 9 d. Pranešimo gavimo informuoti policijos pareigūnus apie asmenį, kuris pažeidimo padarymo metu (2024 m. rugpjūčio 21 d.) galimai valdė transporto priemonę Audi A6 Allroad Quattro, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjui per nurodytą laikotarpį nepateikus reikalaujamų duomenų, pagrįstai buvo konstatuota, kad pažeidimas padarytas.
Ginčo byloje, kad 2024 m. rugpjūčio 21 d. transporto priemonė Audi A6 Allroad Quattro, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra. Ginčo, kad pareiškėjas reikalaujamų duomenų policijos įstaigai nepateikė, nėra. Šį faktą teismo posėdžio metu patvirtino pats pareiškėjas, pripažindamas, kad duomenis apie nusižengimo padarymo metu transporto priemonę vairavusį asmenį pateikė tik gavęs 2025 m. sausio 13 d. nutarimą.
Aplinkybės, kad, pareiškėjo teigimu, jis dėl kažkokių aplinkybių negavo jam siųstų Institucijos laiškų su reikalavimu pateikti duomenis apie asmenį, galimai įvykdyto administracinio nusižengimo metu vairavusį transporto priemonę, priklausančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, savaime nešalina pareiškėjo atsakomybės pagal ANK 431 straipsnį. Bendrovės vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais. Įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą. Jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vienas iš esminių Juridinių asmenų registro duomenų yra duomuo apie juridinio asmens e. pašto adresą. Juridinių asmenų registre esantys duomenys, įskaitant ir duomenį apie juridinio asmens el. pristatymo dėžutės adresą, telefono numerį ar e. pašto dėžutės adresą, laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčyti ir turi prima facie galią. A. E., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, galėjo ir turėjo užtikrinti, kad jam būtų žinomi įmonės e. pašto adresu, nurodytu viešajame registre, gaunami pranešimai, o pasikeitus ar tapus nenaudojamam šiam elektroninio pašto adresui, apie tai informuoti Juridinių asmenų registrą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas to nepadarė, todėl už šių veiksmų neatlikimą negali būti atsakinga institucija, siuntusi pranešimus ne tik Juridinių asmenų registre nurodytu įmonės e. pašto adresu, kuris galioja nuo įmonės įregistravimo dienos, bet ir išnaudojusi visas kitas įmanomas priemones tinkamai informuoti pareiškėją apie reikalavimą pateikti duomenis apie transporto priemonę vairavusį asmenį, net ir siųsdama pranešimą įmonės vadovo asmeniniu paštu. Duomenų, kad elektroninis laiškas su institucijos reikalavimu pateikti duomenis apie asmenį, vairavusį transporto priemonę, priklausančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, nebuvo pristatytas e. pašto adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), byloje nėra. Pareiškėjo teiginiai, kad nežino, ar veikia e. pašto dėžučių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gaunamų laiškų peradresavimo paslauga, nešalina pareiškėjo atsakomybės, kadangi jam tenka pareiga užtikrinti, kad jam būtų žinomi gaunami pranešimai, iki kol šie e. pašto adresai yra pašalinami iš Juridinių asmenų registro ar įmonės interneto svetainės, arba pakeičiami kitais. A. E., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, galėjo ir turėjo užtikrinti, kad jam būtų žinomi įmonės e. pašto adresu, nurodytu viešajame registre, ar įmonės interneto svetainėje nurodytu adresu gaunami pranešimai, o pasikeitus ar tapus nenaudojamiems šiems e. pašto adresams, apie tai informuoti Juridinių asmenų registrą ar pašalinti nenaudojamą e. pašto adresą iš internetinės svetainės. Juridinio asmens vadovui kylančios pareigos institucijai pranešti aptariamus duomenis nevykdymas negali būti pateisinamas bendrovės vadovo netinkamu jam tenkančios pareigos juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti teisingus duomenis apie bendrovę vykdymu.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 611 straipsnio 2 dalyje yra įsakmiai nurodyta, kad juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. To nepadaręs atsakingas asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, o jei tai padaryta pakartotinai ANK 40 straipsnio prasme kaip šiuo konkrečiu atveju – pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjas neginčijo, kad pažeidimas padarytas pakartotinai, tačiau nurodė sumokėjęs už ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirtą baudą, nesigilindamas už ką ji paskirta
Remiantis pateiktų įrodymų visuma, darytina išvada, jog A. E. kaltė įrodyta, nutarimas jo atžvilgiu priimtas pagrįstai. Skundžiamą nutarimą priėmė Institucija, turinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą nusižengimą. Institucijos pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, priimant skundžiamą nutarimą, nebuvo nustatyta skundą padavusio asmens atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Už analogiško pažeidimo padarymą A. E. baustas 2024 m. kovo 8 d. (Protokolas su administraciniu nurodymu, administracinio nusižengimo numeris ROIK: 24233793629). Dėl to už pakartotinai padarytą pažeidimą A. E. pagrįstai nubaustas pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį paskiriant jam nežymiai didesnę nei straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkis atitinkančią administracinę nuobaudą piniginę baudą.
Įvertinus visas reikšmingas aplinkybes teismas konstatuoja, kad Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2025 m. sausio 13 d. nutarimas Nr. 0239-ANR_N-8589-2025 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis nutarimas paliktinas nepakeistu, o A. E. skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutarė:
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2025 m. sausio 13 d. nutarimą Nr. 0239-ANR_N-8589-2025 palikti nepakeistą ir A. E. skundo netenkinti.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.