- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-21
- Bylos Nr.
- e2-1082-842/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Stukaitė
- Ieškovas
- I. C.
- Atsakovas
- T. Š.
- Advokatai
- Lina Andriuškevičienė, Maris Čepulis, Urtė Žemaitytė
dalyvaujant ieškovei I. C., jos atstovams advokatui Mariui Čepuliui bei advokato padėjėjai Urtei Žemaitytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės I. C. ieškinį atsakovei T. Š. dėl garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė I. C. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, jog atsakovė T. Š., 2023 m. gegužės 19 d. per „Tamo“ elektroninę sistemą išsiųsdama laišką „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos mokytojams ir administracijai, kuriame rašė: „Rašau prašydama pagalbos, kad U. mama nusiramintų ir neprašytų savo dukros reikalauti A. telefono dėl įsitikinimo, kad ten nieko nėra, jokio klipo, nuotraukų ar dar kažko. Tai yra asmeninis daiktas. Ir kad nereikalautų įrašinėti balsą mano dukros į U. telefoną, vėl kad mano dukra balsu žadėtų, įtikinėtų kad kažką darė ar ne. Prašau administracijos pagalbos, nes jau čia tikras psichologinis spaudimas prieš mano dukrą, mūsų šeimą. U. mama tegu pateikia įrodymų, kad mano A. negražiai elgėsi prieš U.... Jau tai per toli nuėjo“ paskleidė apie Ieškovę I. C. neatitinkančią informaciją ir tokiu būdu pažeidė Ieškovės I. C. garbę bei orumą; įpareigoti atsakovę T. Š. nedelsiant, bet ne vėliau kaip per vieną dieną, nuo priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, paneigti Ieškovės garbę ir orumą žeminančią paskleistą informaciją tokiu pačiu sklaidos kanalu, kokiu ji buvo paskleista, t. y. parašyti laišką per elektroninę „Tamo“ sistemą Ugdymo įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ mokytojoms ir administracijai, nurodant tokį tekstą, be jokių papildymų ar komentarų: „Aš, T. Š., viešai pranešu, kad 2023 m. gegužės 19 d. per „Tamo“ elektroninę sistemą mokytojoms ir administracijai skirtame laiške mano išsakyta ir paskleista informacija apie mano dukros A. Š. klasiokės U. G. mamą I. C.: „Rašau prašydama pagalbos, kad U. mama nusiramintų ir neprašytų savo dukros reikalauti A. telefono dėl įsitikinimo, kad ten nieko nėra, jokio klipo, nuotraukų ar dar kažko. Tai yra asmeninis daiktas. Ir kad nereikalautų įrašinėti balsą mano dukros į U. telefoną, vėl kad mano dukra balsu žadėtų, įtikinėtų kad kažką darė ar ne. Prašau administracijos pagalbos, nes jau čia tikras psichologinis spaudimas prieš mano dukrą, mūsų šeimą. U. mama tegu pateikia įrodymų, kad mano A. negražiai elgėsi prieš U....Jau tai per toli nuėjo“, yra tikrovės neatitinkanti ir dėl jos paskleidimo, aš, T. Š., nuoširdžiai atsiprašau I. C..“; ieškovės I. C. naudai iš atsakovės T. Š. priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; ieškovės I. C. naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės dukra U. G. su atsakovės dukra A. Š. mokosi toje pačioje ugdymo įstaigoje „(duomenys neskelbtini)“. Ugdymo įstaigoje muzikos pamokoje buvo paskirta užduotis atlikti projektą, nufilmuojant vaizdo įrašą, kuriame matytųsi moksleivių veido atvaizdai. Ieškovės ir atsakovės dukros projektą atliko kartu, vaizdo įrašą filmavo ir montavo atsakovės dukra, todėl įrašą turėjo tik ji. Kadangi ieškovės dukra vaizdo įrašo, filmuoto Ugdymo įstaigoje paskirtai užduočiai atlikti, neturėjo, o vaizdo įraše pagrinde buvo tik ieškovės dukros atvaizdas, ieškovės dukra paprašė atsakovės dukros atsiųsti jai mergaičių kartu nufilmuotą vaizdo įrašą, tačiau atsakovės dukra atsisakė tai padaryti. Atsakovės dukrai atsisakius nusiųsti vaizdo įrašą ieškovė pati kreipėsi į atsakovę, kad atsakovė pasidalintu abiejų dukrų nufilmuotu vaizdo įrašu, tačiau iš atsakovės vaizdo įrašo gauti taip pat nepavyko dėl, neva, kilusių techninių kliūčių, todėl ieškovė vaizdo įrašą gavo iš mokytojų. Praėjus keletui dienų po to, kai ieškovė prašė atsiųsti vaizdo įrašą, atsakovės dukra internetinėje erdvėje „Snapchat“ programėlėje paviešino asmeninį abiejų mergaičių susirašinėjimą iš „Viber“ programėlės su įžeidžiančiu prierašu. Apie šias žinutes sužinojo ir klasiokai, dėl ko prieš ieškovės dukrą prasidėjo patyčios. Ieškovė ne kartą prašė atsakovės, kad atsakovės dukra ištrintų visas ieškovės dukros nuotraukas ir vaizdo įrašus iš savo mobiliojo telefono, siūlė susitikti pasikalbėti ir išspręsti kilusias problemas tarp dukrų, tačiau atsakovė nesutiko, pradėjo ieškovei skambinėti, rašyti žinutes, siųsti įžeidžiančias balso įrašo žinutes. Nepaisant to, kad ieškovė, norėdama apsaugoti savo dukrą nuo patyčių mokykloje, geranoriškai kreipėsi į atsakovę, kad atsakovė padėtų išspręsti dėl atsakovės dukros elgesio kilusias problemas, atsakovė savo dukros pasakojimus interpretavo savaip ir viešai, 2023 m. gegužės 19 d. išsiųsdama elektroninį laišką per Ugdymo įstaigos „Tamo“ elektroninę sistemą mokyklos mokytojams ir administracijai, paskleidė ieškovės asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją, kuri neatitinka tikrovės. Po šio elektroninio laiško išsiuntimo, kurio ieškovė dar buvo nemačiusi, tą pačią dieną atsakovė skambino ieškovei ir atsiprašė, pripažino, kad savo dukros pasakojimus interpretavo neteisingai. Ieškovė, tos pačios dienos vakarą perskaičiusi atsakovės elektroninį laišką, jai parašė atsakymą, kuriame prašė parašyti viešą atsiprašymą dėl apie ieškovę paskleistos asmens garbę ir orumą žeminančios informacijos, kuri neatitinka tikrovės. 2023 m. gegužės 22 d. įvykusio ieškovės su atsakove susitikimo metu atsakovė nesitvardė, ant ieškovės šaukė bei atsisakė parašyti viešą atsiprašymą dėl paskleistos apie ieškovę asmens garbę ir orumą žeminančios informacijos, kuri neatitinka tikrovės. Ieškovė dirba ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ir kartu bendradarbiauja su ugdymo įstaiga, kurią lanko šalių dukros. Atsakovei paskleidus apie ieškovę garbę ir orumą žeminančią informaciją, kuri neatitinka tikrovės, nukentėjo ieškovės reputacija ugdymo įstaigoje, ieškovės dukra patyrė ir iki šiol patiria patyčias mokykloje, dėl kurių kurį laiką net negalėjo vykti į ugdymo įstaigą, atsirado nesaugumo jausmas, ji tapo labiau užsisklendusi, nedrąsi. dėl šių priežasčių ieškovė patyrė itin stiprius neigiamus vidinius išgyvenimus bei nerimą dėl savo nepilnametės dukters psichologinės būsenos, pažeminimą prieš visą ugdymo įstaigos administraciją, mokytojus bei mokinių tėvus. Tai vertintina kaip ieškovės ir jos dukros dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patirta neturtine žala. Atsakovė ir toliau skleidžia melagingą informaciją apie ieškovę ir jos dukrą, į visą šią situaciją įtraukė ir kitus klasiokus bei jų tėvus, ką įrodo ir mergaičių auklėtojos šalims atsiųstas elektroninis laiškas. Atsakovė kursto ir perka šalių dukrų klasiokams dovanas, kad nuteiktų klasiokus prieš ieškovės dukrą bei pačią ieškovę. Ieškovė dėl atsakovės veiksmų patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 1 000 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu atsakovė T. Š. ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą, iš ieškovės priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, kad pati ieškovė aktyviai dalyvavo šalių dukrų kūrybinio darbo atlikimo procese. Klipe filmavosi abi mergaitės, t.y. šalių dukros. Ieškovė informaciją pateikė taip, tarsi galimai tikslingai, siekiant sudaryti iliuziją, kad ieškovė, neva, turėjo pagrįstą pagrindą baimintis, jog vaizdo įrašas, kuriame, neva, yra tik ieškovės dukros atvaizdas, bus neteisėtai paviešintas ir kas, neva, lėmė primygtinį ieškovės norą gauti vaizdo klipo kopiją, o vėliau reikalavimą jį ištrinti ir niekur neviešinti. Klipą buvo bandoma siųsti ieškovei ir jos dukrai, tačiau, nepavykus to padaryti, ieškovei klipą nusiuntė muzikos mokytoja. Atsakovė net negalėjo numanyti, kad ieškovė dar turi kažkokių pretenzijų atsakovės atžvilgiu, tačiau po kelių dienų atsakovė vėlai vakare per Messenger pokalbių programą gavo eilę trumpųjų pranešimų ir balso žinučių iš ieškovės su reikalavimu pašalinti iš dukros telefono visas ieškovės dukros nuotraukas, vaizdo medžiagą ir bet kokią kitą informaciją, teigdama, kad atsakovės dukra, neva, paviešino kažkokį asmeninį susirašinėjimą, Atsakovei paprašius ieškovės pateikti įrodymus apie asmeninio mergaičių susirašinėjimo paviešinimą, pastaroji jokių įrodymų pateikti nesugebėjo. Nepaisant to, kad ieškovė akivaizdžiai pažeidė normalaus ir pagarbaus elgesio bendravimo ribas (siųstose balso žinutėse žemino tiek atsakovę, tiek jos dukrą, kaltino nemokėjimu bendrauti, tuo, kad atsakovės dukros netinkamas elgesys nulemtas jos šeimos ir pan.), atsakovė parašė ieškovei, kad jokių ieškovės dukros nuotraukų, vaizdo įrašų neturi ir neketina jų viešinti, paprašė palikti jų šeimą ramybėje. Atsakovė ir toliau reikalavo (per programėlę rašė balso žinutes, trumpąsias žinutes) įrodymų (telefono ekranų nuotraukų). Atsakovė vertinimu, toks ieškovės reikalavimas neteisėtas, nes reikštų asmeninės atsakovos dukros informacijos atskleidimą. Ieškovės reikalavimus buvo atsisakyta vykdyti. Po kelių dienų T. Š. paskambino mokyklos pavaduotoja ir pranešė, kad į ją kreipėsi ieškovė su reikalavimu įpareigoti atsakovę parašyti viešą pasižadėjimą apie tai, kad vaizdo klipas nebus niekur niekada viešinamas. Atsakovė, nenorėdama tęsti kilusio konflikto, geranoriškai sutiko su mokyklos pavaduotojos prašymu įvykdyti ieškovės reikalavimą, todėl 2023 m. gegužės 17 d. per elektroninį dienyną TAMO parašė mokyklos administracijai, klasės auklėtojoms ir ieškovei elektroninį laišką, kuriuo pažadėjo, kad vaizdo klipas nebus viešinamas, pažymėdama, kad net tokių ketinimų niekuomet nebuvo. Nepaisant pasižadėjimo, po kelių dienų atsakovės dukra pasiskundė, kad ieškovės dukra reikalauja iš jos įrodymų, jog A. telefone nėra jokių U. nuotraukų, vaizdo medžiagos, kurioje būtų užfiksuota U. ir pan. Po to, kai pati atsakovė buvo sulaukusi tokių reikalavimų, nekyla abejonių, kad atsakovei atsisakius vykdyti tokius akivaizdžiai neteisėtus ieškovės reikalavimus, ieškovė galėjo nurodyti savo dukrai pareikalauti to paties iš atsakovės dukjros. Dėl tokio elgesio, atitinkančio psichologinio smurto požymius, atsakovė kreipėsi į klasės auklėtojas ir mokyklos administraciją su pagalbos prašymu padėti išspręsti kilusį ginčą ir apginti jos nepilnametę dukrą, parašė ginčo laišką, kuriame išdėstė savo pagrįstas baimes dėl pažeidžiamų dukros teisių ir interesų. Buvo organizuotas šalių ir mokyklos atsakingų asmenų susitikimas, kurio metu atsakovė dar kartą patvirtino, kad A. telefone nėra vaizdo įrašo bei jokių kitų U. atvaizdų ar pan., o ieškovė buvo įpareigota daugiau neberašyti atsakovei ir nereikalauti jokių įrodymų. Atsakovė vaikų nepapirkinėjo, nekurstė, neįtraukinėjo klasiokų tėvų į konfliktą, tokie ieškovės teiginiai deklaratyvūs, jais siekiama menkinti atsakovės reputaciją, sudaryti jos neigiamą įvaizdį. Ieškovė bando sudaryti iliuziją, jog atsakovė turėjo ketinimų tęsti konfliktą, tačiau būtent ieškovė per visas įmanomas institucijas skundė atsakovę ir jos dukrą, konkrečiai ieškovė net kreipėsi į Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą su melagingu pranešimu apie atsakovės dukros vykdomas patyčias ieškovės dukros atžvilgiu. Taigi, ieškovė vykdo neteisėtą atsakovės šeimos persekiojimą. Nei viename iš atsakovės surašytame ginčo elektroniniame laiške pateiktų pasisakymų atsakovė ieškovės nepažemino, neįžeidė, nesumenkino, nevartojo neetiškų ar užgaulių žodžių ar jų junginių. Atsakovė kreipėsi ne į pašalinius asmenius, o tuos pačius, kurie pačios ieškovės buvo įtraukti į tarp šalių kilusį konfliktą. Atsakovė jokiam pašaliniam trečiajam asmeniui šios informacijos neatskleidė. Atsakovės teigimu, ieškovės teiginiai dėl neturtinės žalos yra visiškai deklaratyvūs teiginiai, kurių nei vienas nėra pagrįstas absoliučiai jokiais įrodymais. Nėra suprantama ir aišku apie kokį dviejų ugdymo įstaigų bendradarbiavimą kalbama ieškinyje, koks ieškovės vaidmuo, t.y. kuo pasireiškia jos funkcijos užtikrinant menamą dviejų ugdymo įstaigų bendradarbiavimą. Ieškovės ir atsakovės konfliktas vyko kaip dviejų mokinių mamų santykių aiškinimasis. Kreipimosi tekstas buvo išdėstytas etiškai, nenaudojant jokių ieškovę įžeidžiančių žodžių.
3. Dubliku ieškovė I. C. ieškinį prašo tenkinti. Pažymi, kad iš šalių susirašinėjimo aiškiai matyti, kad atsakovė apie mergaičių susipykimą neabejotinai žinojo jau prieš ieškovės reikalavimus pašalinti visą informaciją, susijusią su dukra, iš atsakovės dukros mobiliojo telefono. Ieškovės balso įrašo žinutėse nėra jokių įžeidinėjimų ar nepagarbaus elgesio. Ieškovė tik gynė savo dukros interesus ir norėjo užkirsti kelią tolesniam tyčiojimuisi iš jos mokykloje, kuris kilo dėl atsakovės dukros veiksmų. Atsakovė neturi ir į šią bylą nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės ieškinyje kaip, neva, faktinę tikrovę cituojamus savo dukters pasakojimus apie tai, kad ieškovės dukra, neva, reikalavo atsakovės dukros mobiliojo telefono jį peržiūrėti. Atsakovė savo išvadomis, padarytomis nepagrįstų spėjimų ir nuogirdų (dukters pasakojimų) pagrindu, paskleidė duomenis, žeminančius ieškovės garbę ir orumą, kurie akivaizdžiai neatitinka tikrovės. Ieškovė pažymi, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį pati tiesiogiai pripažino, kad vienas iš viešai paskleistų faktų, kuris pažemino ieškovės asmens garbę ir orumą, neatitinka tikrovės. Tai reiškia, kad atsakovė pripažino ir vieną iš ieškinio reikalavimų. Pati apie ieškovę paskleista informacija per se yra klaidinga informacija, kuri apibūdina ieškovę kaip netinkamai besielgiančią viešajame gyvenime su nepilnamečiais vaikais, rodančią blogą pavyzdį savo dukrai bei pažeidžiančią teisės ir moralės normas. Mandagus ar taktiškas tikrovės neatitinkančių faktų paskleidimas skleidžiamų faktų nepadaro teisingais ir vis dar yra laikytinas tikrovės neatitinkančių faktų paskleidimu. Tiek mokytojai, tiek vietiniu lygmeniu sudaryta ugdymo įstaigos administracija nėra valstybės tarnautojas (pareigūnas) ir / ar tokios profesijos atstovai, kurie yra įgalioti valstybės vykdyti tam tikrą profesinę veiklą. Taigi, atsakovės atstovės panaudota teismo praktika neturi nieko bendro su atsakovės elektroniniu laišku per TAMO dienyną paskleistais tikrovės neatitinkančiais ir Ieškovės garbę ir orumą žeminančiais teiginiais.
4. Tripliku atsakovė T. Š. ieškinį prašo atmesti. Atsakovė pažymi, kad, jeigu U. G. ir sulaukė kokių nors klasiokų komentarų dėl visos susiklosčiusios situacijos, tai tik tame kontekste, kad siekė melagingai apkaltinti A. Š.. Kita vertus, paauglių konfliktas įvyko jau besibaigiantis mokslo metams (gegužės mėnesio pabaigoje), tad teiginiai apie tai, kad U. G. dėl patyčių ilgą laiką negalėjo vykti į mokyklą yra mažiausiai nelogiški. Mokyklos veiklą reglamentuojantys teisės aktai ir vidiniai progimnazijos teisės aktai akivaizdžiai pagrindžia, kad atsakovė, kreipdamasi į klasės auklėtojas ir mokyklos administraciją su prašymu apginti jos nepilnametę dukrą, elgėsi teisėtai ir sąžiningai. Buvo kreiptasi būtent į tuos asmenis, kurie pagal savo profesiją, pareiginius nuostatus bei jiems įstatymo pavestas funkcijas yra įgalioti padėti mokiniui, jį apsaugoti ir užtikrinti jo saugią aplinką jam būnant mokykloje. Atitinkamai toks pagalbos kreipimasis į atsakingus profesijos atstovus negali būti pripažintas viešinimu CK 2.24 straipsnio prasme. Vien iš elektroninio laiško formuluotės matyti, kad atsakovė siekė tik apsaugoti savo dukrą nuo neteisėtų ieškovės ir jos dukros reikalavimų ir daromo poveikio. Mokyklos atsakingi darbuotojai vertino ir aiškinosi šalių ginčo aplinkybes, sprendė pagal kompetenciją susiklosčiusią situaciją, kas įrodo, kad buvo kreiptasi į įgaliotus mokyklos atstovus, kurie yra atsakingi už mokinių saugumą mokykloje. Dar daugiau, klasės auklėtoja įpareigota pakalbėti su abiem mergaitėm apie jų tolimesnį tarpusavio bendravimą. Atsakovė kreipėsi ne į pašalinius asmenis, o tuos pačius asmenis, kurie pačios ieškovės buvo įtraukti į kilusį konfliktą. Atkreiptinas dėmesys į ieškovės taikomus dvigubus standartus: ieškovė mano turėjusi teisę ir pagrindą kaltinti atsakovę ir jos dukrą galimo vaizdo klipo paviešinimu ir tuo pagrindu reikalauti atsakovės rašyti viešus pasižadėjimus, o atsakovės kreipimasis į tuos pačius asmenis tikslu apsaugoti jos dukrą nuo patiriamo neteisėto poveikio ir reikalavimų patikrinti telefone esančią informaciją – yra už įstatymo ribų. Ieškovė pati ne vieną kartą reikalavo pateikti atsakovės dukros telefono ekrano nuotraukų kopijas ar kitus įrodymus, jog pastarosios telefone nėra jokios informacijos, susijusios su ieškovės dukra, todėl atsakovė neturėjo pagrindo abejoti dukros nurodytų faktinių aplinkybių tikrumu.
5. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė I. C. ieškinį prašė tenkinti. Paaiškino, kad šalių dukros gavo atlikti bendrą užduotį muzikos pamokai. Atsakovės dukra filmavo, tvarkė įrašą, todėl ieškovė vakare atsakovės paprašė, kad mergaičių įrašą persiųstų ir jai. Salė, kad viskas gerai, 2-3 valandų bėgyje viskas pasikeitė, pasakė, kad nieko nebesiųs. Seniau buvo incidentas, kai atsakovės dukra tyčiojosi, atsakovė žadėjo pasikalbėti su dukra, vėliau sake, kad jos dukra taip nesielgusi. Mergaičių nufilmuotą įrašą atsiuntė klasės auklėtoja, ieškovė jį gavo 2023 m. gegužės 17 d. Ieškovė atsakovės prašė, kad pastaroji, kaip mama, užtikrintų, kad jos vaiko telefone neliktų ieškovės vaiko foto. Atsakovė liepė atstoti. Iš ieškovės vaiko prasidėjo patyčios mokykloje. Vėliau buvo ilgas šalių pokalbis telefonu, atrodė, kad viską išsiaiškino ir po to ieškovė pamatė atsakovės laišką Tamo dienyne. Ieškovė prašė klasės auklėtojos pagalbos, buvo susitikę su pavaduotoja. Atsakovės dukros telefono neprašinėjo, nereikalavo įrašinėti balso, nemalonu, kad iš ieškovės padarė persekiotoją, kuri puldinėja šeimą. Mokyklos mokytojams pristatyta, kaip blogai auklėjanti savo dukrą. Atsakovės pranešimą Tamo vertina kaip žinią, susimaišiusią su nuomone, žinią galima ir asmeniškai perduoti. Ieškovė patyrė žalą. Tapo sudėtingiau su įstaigos vadove bendrauti, buvo pastovus stresas, įtampa, vaiko stresą reikėjo valdyti. Skaudžiausia buvo dėl reputacijos mokykloje, ieškovė tą pačią mokyklą yra baigusi, vyresnė dukra. Tapo sudėtinga dalyvauti klasės gyvenime, kai apkalbinėja, suprastėjo su kitų vaikų klasės tėvais buvę geri santykiai. Šalių pasirašytu protokolu buvo išspręsta dėl video, mašinos, tačiau tai nesusiję su garbės ir orumo gynimu. Atsakovė pripažino, kad dėl ieškovės reikalavimo įrašinėti balsą klydo, ne taip suprato savo dukrą, atsiprašė, tačiau ieškovė nesupranta, kodėl negalėjo atsiprašyti, paneigti taip pat laišku.
6. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovės atstovai advokatas Marius Čepulis ir advokato padėjėja Urtė Žemaitytė ieškinį prašė tenkinti.
7. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė T. Š. ieškinį prašė atmesti. Paaaiškino, kad kad jos dukra neviešino jokių asmeninių žinučių. Ieškovei žadėjo išsiaiškinti. Išsiaiškino, kad buvo savigyna, kai ieškovės dukra sakiusi, kad, atsakovės dukra, neva, per vėlai atsiuntusi istorijos testo atsakymus. Tada ir pasakė, kad jos dukra nieko neviešinusi. Neatsisakė siųsti muzikos įrašo, nepavyko, sakė mokytojos prašyti. Laišką rašė kreipdamasi į asmenis, kurie, jos manymu, galėjo padėti išspręsti situaciją. Ieškovės dukra atsakovės dukrą vedėsi į rūsį (ten vaikų spintelės) tikrinti telefono, dukra girdėjo, kaip ieškovė skambino savo dukrai ir reikalavo patikrinti telefoną. Prieš tai to iš atsakovės reikalavo ieškovė, todėl patikėjo dukra. Po to atsakovė lyg vyrui skambino, šis sakė kreiptis į policiją, nes mokykla to nesutvarkys. Tada Tamo parašė ginčo laišką. Po to ieškovės atsiprašė, pasakė, kokį laišką parašė, dėl teiginio apie balso įrašinėjimą atsiprašė. Paaiškėjo, kad pačios atsakovės dukra norėjo įrašyti, kaip ieškovė prašo įrodymų, kad panaikintas įrašas. Atsakovė taip pat turėjo rašyti pasižadėjimą, kad neviešins įrašo. Auka yra ne ieškovės dukra, o atsakovės, su jos dukra nustojo kelios mergaitės bendrauti. Rašydama Tamo atsakovė gynė savo dukrą, bet kuri mama taip darytų. Norėjo sustabdyti persekiojimus, kad ieškovė nieko nebereikalautų. Pranešimas buvo adresuotas R. Š., J. Z., prikabinta ir ieškovė.
8. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovės atstovė advokatė Lina Andriuškevičienė ieškinį prašė atmesti.
9. Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoja apklausta R. Š. parodė, kad yra matematikos mokytoja ir pavaduotoja ugdymui (duomenys neskelbtini), 5-6 klasėje buvo šalių dukrų pirmoji auklėtoja, dabar yra antroji auklėtoja. Prisimena, kad praėjusių metų gegužę šalių dukros muzikos pamokoje gavo užduotis nufilmuoti klipą. Montavusi mergaitė negalėjo persiųsti filmuko. Ieškovė kreipėsi į liudytoją. Pirmoji auklėtoja gavo filmuką ir liudytoja juo pasidalino su ieškove. Vėliau liudytoja sulaukė įvairaus turinio skambučio, kad situacija sukėlė neigiamus jausmus, susipyko. Liudytoja išvyko atostogauti, o išsiaiškinti situaciją paprašė kitos pavaduotojos. Vėliau vėl buvo skambučiai, liudytoja mamų klausė, ar galima kreiptis į tarpžinybinę instituciją. Atsakovės laiško Tamo nepamena. Liudytoja, patikrinusi Tamo, nurodo, kad 2023 m. gegužės 19 d. T. Š. laiško neranda. Parodžius laišką, kuris yra ginčo dalykas, liudytoja parodo, kad jį gavusi būtų susisiekusi su mamomis ir klaustų, kodėl toks prašymas. Laišką supranta kaip kreipimąsi pagalbos, prašymą išsiaiškinti situaciją.
10. Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoja apklausta V. A. parodė, kad yra lietuvių kalbos mokytoja, 5-6 klasėje buvo šalių dukrų antroji auklėtoja, dabar yra pirmoji auklėtoja. Žino, kad situacija prasidėjo nuo muzikinio klipo, kad nepavyko jo persiųsti ieškovei. Muzikos mokytojos pagalba klipas buvo persiųstas ieškovei. Buvo mamų skambučiai, ir apie tai, kad viena mama nežino, kad jos vaiką vežė. Liudytoja prašė, kad situaciją padėtų išspręsti administracija, nes matė, kad konfliktas ne tarp vaikų, o tarp mamų. Prie kai kurių laišk, įsitraukus mokyklos administracijai, kaip gavėja ir liudytoja buvo įtraukta. Pranešimo, dėl kurio yra ginčas byloje, nėra gavusi. Gavusi tokį pranešimą suprastų, kad tai prašymas padėti išspręsti situaciją.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas atmestinas
11. Byloje nustatyta, kad atsakovė T. Š. 2023 m. gegužės 19 d. per „Tamo“ elektroninę sistemą (duomenys neskelbtini) mokyklos vadovybės atstovėms R. Š. bei J. Z., taip pat ieškovei išsiuntė laišką, kuriame rašė „Rašau prašydama pagalbos, kad U. mama nusiramintų ir neprašytų savo dukros reikalauti A. telefono dėl įsitikinimo, kad ten nieko nėra, jokio klipo, nuotraukų ar dar kažko. Tai yra asmeninis daiktas. Ir kad nereikalautų įrašinėti balsą mano dukros į U. telefoną, vėl kad mano dukra balsu žadėtų, įtikinėtų kad kažką darė ar ne. Prašau administracijos pagalbos, nes jau čia tikras psichologinis spaudimas prieš mano dukrą, mūsų šeimą. U. mama tegu pateikia įrodymų, kad mano A. negražiai elgėsi prieš U....Jau tai per toli nuėjo“
12. Pagal teismų formuojamą praktiką sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas.Nustačius, kad asmuo, siekdamas apginti savo teises ar teisėtus interesus, turėjo pagrindą kreiptis į kompetentingą valstybės instituciją (pareigūną), ieškinys dėl garbės ir orumo gynimo turi būti atmetamas, nesant teisės pažeidimo – žinių paskleidimo. Tais atvejais, kai teismas nustato, kad toks kreipimasis yra nesąžiningas (melagingas) ir asmuo, įgyvendindamas savo teises bei laisves, peržengia šių teisių įgyvendinimo ribas ir pažeidžia kitų asmenų teises bei laisves, nukentėjusio asmens teisės yra ginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-328/2003; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-264/2006, 2012 m. liepos 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-337/2012).
13. Ginčui aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad mokyklos bendruomenė – mokyklos mokytojai, mokiniai, jų tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kiti asmenys, vienijami mokymo santykių ir bendrų švietimo tikslų, švietimas – ugdymas ir išsilavinimo teikimas, savišvieta; taip pat mokinių, jų tėvų (globėjų, rūpintojų), švietimo įstaigų, mokytojų ir kitų švietimo teikėjų, švietimo pagalbos specialistų veiklų visuma (2 straipsnio 27 dalis), ugdymas – dvasinių, intelektinių, fizinių asmens galių auginimas bendraujant ir mokant (2 straipsnio 35 dalis). To paties įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad mokykla nusistato mokyklos bendruomenės narių elgesio normas, atsižvelgdama į Pedagogų etikos kodekso reikalavimus. Mokinio tėvai privalo bendradarbiauti su mokyklos vadovu, kitu švietimo teikėju, mokytojais, kitais specialistais, teikiančiais specialiąją, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę pagalbą, sveikatos priežiūrą, sprendžiant vaiko ugdymosi klausimus ir vykdyti jų rekomendacijas (to paties įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
14. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) klasės auklėtojo pareigybės aprašymu, patvirtintu Progimnazijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. V-168, klasės auklėtojas yra atsakingas už tarpasmeninių mokinių santykių kūrimą ir koregavimą (19.1 punktas.). Klasės auklėtojo pareiga - koordinuoti klasės ugdomąjį procesą per šias pedagoginės veiklos sritis: darbą su mokiniais, toje klasėje dirbančiais mokytojais, su progimnazijos administracija, psichologu, socialiniu pedagogu bei kitais darbuotojais, progimnazijos savivaldos institucijomis, su tėvais ir kt. socialiniais partneriais (pareigybės aprašymo 16 punktas). Tarp klasės auklėtojo veiklos sričių įvardinta ir tai, kad jis organizuoja du kartus per metus klasės tėvų susirinkimus, įtraukia tėvus į klasės problemų sprendimą, ekskursijų, popamokinių renginių organizavimą.
15. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo ugdymui pareigybės aprašymu, patvirtintu Progimnazijos direktoriaus 2021 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. V-94, direktoriaus pavaduotojas ugdymui yra atsakingas už mokinių saugumo, smurto ir patyčių prevencijos ir intervencijos organizavimą bei lygių galimybių užtikrinimą (7.6. punktas), komunikuoja su mokinių tėvais įvairiais bendradarbiavimo klausimais, inicijuoja tėvų ir visos bendruomenės poreikius atitinkančius švietėjiškus ir edukacinius renginius (10.11 punktas).
16. Šiuo metu galiojančiose (duomenys neskelbtini) mokinio elgesio taisyklėse taip pat numatyta, kad mokinys ištikus mokinio ugdymosi, elgesio ar kitiems sunkumams / iššūkiams mokykloje, prireikus kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais) privalo kreiptis į: klasės auklėtoją / mokytoją, pagalbos mokiniui specialistus, progimnazijos administraciją.
17. Teismas sprendžia, kad, rašydama laišką (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojoms J. Z. (direktoriaus pavaduotoja pagrindiniam ugdymui) ir R. Š. (direktoriaus pavaduotoja, taip pat viena iš šalių dukrų klasės auklėtojų), tokiu būdu kreipėsi į asmenis, jos nuomone, galinčius sureguliuoti kilusią konfliktinę situaciją.
18. Teismo vertinimu, atsakovė laiške J. Z. bei R. Š. išreiškė susiklosčiusios situacijos vertinimą taip, kaip ji ją suprato iš savo dukros žodžių, taip pat remdamasi savo asmenine patirtimi, bendraujant su ieškove.
19. Bylos medžiaga (šalių paaiškinimai, į bylą pateiktos šalių susirašinėjimo ištraukos, garso žinutės) patvirtina, kad ieškovė ne kartą rašė, siuntė žinutes atsakovei, reikalaudama įrodymų, kad pastarosios dukros telefone neliko nieko, susijusio su ieškovės dukra. Taigi atsakovė turėjo pagrindą manyti, kad, nepavykus rasti sutarimo jai ir ieškovei, panašūs prašymai / reikalavimai mokykloje ieškovės dukros buvo išsakomi atsakovės dukrai.
20. Nėra pagrindo manyti, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai. Žinutę siuntė ugdymo įstaigos, kurioje, atsakovės manymu, jos dukra patyrė netinkamą kito vaiko elgesį, atstovėms. Žinutę siuntė tik vienai iš klasės auklėtojų bei administracijos atstovei, atsakingai už pagrindinės mokyklos klases. Siųsdama žinutę kaip gavėją nurodė ir pačią I. C., sudarydama galimybę I. C. pareikšti savo poziciją. Teismo vertinimu, tai patvirtina, kad atsakovės tikslas buvo situaciją išsiaiškinti tarp suaugusių asmenų, mokinių tėvų (padedant ugdymo įstaigos atstovams) ir konfliktą užbaigti.
21. Pažymėtina, kad pati ieškovė tiek rašydama / siųsdama balso žinutes atsakovei, tiek teikdama paaiškinimus teismo posėdžių metu kaip asmenis / instituciją, įgalintą padėti šalims susiklosčiusioje situacijoje, įvardino mokyklą bei klasės auklėtoją.
22. Liudytojomis teisme apklaustos R. Š. bei V. A., perskaičiusios ginčo pranešimą Tamo sistemoje, patvirtino, kad jį vertintų kaip kreipimąsi pagalbos, prašymą padėti išspręsti situaciją.
23. Tą pačią dieną, kada išsiųstas T. Š. pranešimas, į jį atsakydama I. C., pranešimą siųsdama jau 4 gavėjams, nurodė, kad anksčiau parašytame atsakovės laiške yra šmeižtas, ieškovė planuoja kreiptis į policiją dėl pastovaus neadekvačių persekiojančių žinučių gavimo įvairiose plotmėse ir apkalbų bei šmeižto skleidimo, grasinimo savo vyru, kad tai traktuojama kaip nusikaltimas, pažeidžiant žmogaus orumą ir juodinant jo vardą be įrodymų, remiantis tik nuogirdoms ir vaiko pasakojimais.
24. Teismas sprendžia, kad abi šalys, pernelyg emocianaliai reaguodamos ir įsitraukusios į tarp jų vaikų susiklosčiusią situaciją, pakankamai nepagarbiai bendravo viena su kita, taip pat išreikšdamos neigiamą nuomonę / kritiką apie viena kitą, viena kitos šeimą, vaikus, jų auklėjimo būdus, vėliau savo konfliktą perkėlė į susirašinėjimą Tamo dienyne, įtraukdamos ir mokyklos administraciją. Be to, kaip galima spręsti iš bylą pateiktos R. Š. laiško, taip pat liudytojų parodymų teisme, abi šalys į mergaičių auklėtojas / administraciją kreipėsi ne tik laiškais, bet ir skambučiais.
25. Pažymėtina ir tai, kad duodama paaiškinimus teisme pati ieškovė I. C. patvirtino, kad jos dukra atsakovės dukros klausė dėl pastarosios telefone su ja likusios susijusios informacijos, tačiau tai nebuvo reikalavimas. Tai, kad atsakovė ginčo pranešime tokį prašymą įvardino kitais žodžius nesudaro to pagrindo vertinti kaip ieškovės garbės ir orumo įžeidimo. Panašia intonacija parašytas ir ieškovės atsakymas į atsakovės pranešimą, atsakovę kaltinant neadekvačių persekiojančių žinučių siuntimu.
26. T. Š. J. Z., R. Š., I. C. per Tamo siuntė laišką (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 3, atsiliepime nurodoma, kad laiškas siųstas 2023 m. liepos 17 d.), kuriame pasižadėjo, kad muzikos klipas nebus viešinamas, taip pat paminima, kad lauks atsakymo ir pažado, jog daugiau nebebus terorizavimo jos šeimai, nebebus rašoma vakarais ir t.t., taip pat išsakoma abejonė, ar reikia kreiptis į antrą pavaduotoją, jei pirma viską išsiaiškino. Taigi matyti, kad atsakovė buvo kreipimosi į mokyklos administraciją iniciatorė, į ugdymo įstaigos administraciją su prašymais dėl susiklosčiusios situacijos, kreipėsi ir pati ieškovė.
27. (duomenys neskelbtini) ir mokinio tėvų susitikimo protokole nurodoma, kad 2023 m. gegužės 23 d. vyko šalių susitikimas, dalyvaujant progimnazijos atstovei J. Z.. Protokole nurodyta, kad dėl šalių tarpusavio santykių pasiekti susitarimai, jog T. Š. patvirtina, kad ištrynė vaizdo klipą ir garantuoja, kad niekur jis daugiau nebus publikuojamas, nesiunčia jokių žinučių ir neskambina mamai I. C., I. C. daugiau nerašys žinučių, neskambins dėl šios situacijos ir daugiau savo automobiliu neveš kitų vaikų, nesuderinusi su vaikų tėvais. Nors teismo posėdžio metu ieškovė teigė, kad susitikimas buvo tik dėl vaizdo įrašo neplatinimo, iš pasiektų susitarimų akivaizdu, kad jame diskutuota ir apie ieškovės veiksmus, rašant bei skambinant atsakovei.Tai, kad susirinkime dalyvavo abi mamos, patvirtina, jog jos abi manė / sutiko, kad mokyklos administracija yra subjektas, galintis padėti sureguliuoti situaciją.
28. 2023 m. gegužės 31 d. progimnazijos pavaduotojos bei šalių dukrų klasės auklėtojos R. Š. laiške šalims, siūlant pagalbą (kaip gavėjai pridėta ir kita mergaičių klasės auklėtoja V. A., progimnazijos direktorė J. N., pavaduotojai ugdymui J. Z.), aprašoma situacija dėl video klipo kūrimo, nurodant, kad filmavusios mergaitės mama per Tamo sistemą patikino dėl neviešinimo, prisegdama ir mokyklos administracijos atstovą, be to, pateikė kelis komentarus, kurie suerzino kitą mamą. Situacija peraugo į dviejų mamų konfliktą elektroninėje erdvėje bei telefonais. Jos į šį reikalą įtraukė klasės auklėtoją ir administracijos atstovus nuolatiniais skambučiais. Pažymima, kad 2024 m. gegužės 23 d. administracijos atstovas tarpininkavo mamoms, pasirašytas protokolas, tačiau po dienos konfliktas tęsėsi, viena mama pradėjo įtraukinėti kelis klasės mokinius bei jų tėvus.
29. Nors iš esmės tai nėra susiję su ginčo dalyku, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad šiame laiške nenurodoma, kuri iš šalių į konfliktą pradėjo įtraukinėti klasės mokinius bei jų tėvus. Pažymėtina, kad, nors ieškovė savo dukros susirašinėjimą su klasioke (ieškinio priedas Nr. 6) teikia, kaip rodymą, kad atsakovė į visą situaciją įtraukė klasiokus bei jų tėvus, tačiau akivaizdu, kad ir pati ieškovės dukra vaikų klausinėja / renka informaciją (užduoda klausimą, kas ką sakė, padėkoja už atsakymą), ar atsakovė / jos dukra, ką nors kalba apie ieškovę. Teismo posėdžio metu ieškovė taip pat nurodė, kad apie tai, jog atsakovė apie situaciją kalbėjosi su klasiokų tėvais, kalba vaikai. Atsakovė taipogi, kaip matyti iš jos teikiamo susirašinėjimo, klausinėjo dukros klasės draugės mamos, ar apie jos dukrą teikiama informacija yra tiesa. Taigi abi šalys veikė, iš esmės remdamosi iš savo dukrų, jų aplinkos gaunama informacija.
30. Teismas sprendžia, kad, atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinys atmestinas, kadangi atsakovė, išsiųsdama ginčo pranešimą, elgėsi sąžiningai, neperžengė savo teisų gynimo ribų ir tai negali būti vertinama kaip ieškovės asmens garbės ir orumo pažeidimas.
31. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 10 straipsnio 2 dalimi, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis. Atsižvelgiant į ieškovės valią bei įvertinus tai, kad į bylą yra pateikti duomenys, susiję su šalių nepilnametėmis dukromis, jų atvaizdais, teismas sprendžia pripažinti nevieša bylos medžiaga dubliko priedą Nr. 1 Nr (vaizdo įrašas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
32. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (to paties straipsnio 2 dalis).
33. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
34. Ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovės priteistina 1 580 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, apie kurias įrodymai pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Įrodymai apie kitas bylinėjimosi išlaidas pateikti jau baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, todėl toje dalyje prašymas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 263 –265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei T. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), iš ieškovės I. C., gimusios (duomenys neskelbtini), 1 580 Eur (vienas tūkstantis ir penki šimtai aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
Pripažinti nevieša bylos medžiaga dubliko priedą Nr. 1 (vaizdo įrašas).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.