Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-09-06 · Civilinė byla Nr. 2S-618-124/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-06
Bylos Nr.
2S-618-124/2013
Teisminio proceso Nr.
2-18-00063-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laisvė Aleknavičienė
Pareiškėjas
S. K.
Kategorijos
  • 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 124.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja L. Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2S- 618-124 /2013

Teisėja V. Kurtkienė Teisminio proceso Nr. 2-18-00063-2012-8 Procesinio sprendimo kategorija 124.2.2; 124.2.9.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 6 d.

ŠiauliaiŠiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laisvė Aleknavičienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. K. atskirąjį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr.A2-528-874/2013, pagal pareiškėjo S. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas S. K. prašymu (36–42 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-211-645/2012 LR CPK 366 str. 1 d. 2 ir 9 punktų pagrindu, atnaujinus bylos nagrinėjimą į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti R. K., panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2012-03-08 sprendimą, sudaryti pareiškėjui sąlygas pateikti priešieškinį, kuriuo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas nurodė, kad Joniškio rajono apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui S. K. dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir 2012 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Teismas pripažino 0,3324 ha žemės sklypą bendrąja jungtine šalių nuosavybe; santuokoje įgytą turtą padalino tokiu būdu: ieškovei R. K. priteisė 0,3324 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą, kluoną, tvartą, viralinę, sandėlį, kitus kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), o S. K. priteisė iš ieškovės R. K. 5000 Lt piniginę kompensaciją.

Byla buvo išnagrinėta, atsakovui nepranešus ir jam nedalyvaujant teismo posėdyje. Teismo procesiniai dokumentai atsakovui realiai niekuomet nebuvo įteikti, apie teismo posėdžio laiką, datą, apie bylos nagrinėjimo vietą ir apie bylos iškėlimą atsakovas nieko nežinojo iki 2013 m. sausio 21 d.

Pareiškėjas tik 2013-01-21 sužinojo apie tai, kad ieškovė Joniškio rajono apylinkės teisme iškėlė šią civilinę bylą, kad nenurodė pareiškėjo adreso, kad teismas išnagrinėjo bylą, nepranešęs atsakovui ir kad priimtas bei įsiteisėjęs 2012-03-08 teismo sprendimas, kuris tiesiogiai liečia atsakovą, jo nuosavybės teises. Ieškovei buvo gerai žinoma atsakovo gyvenamoji vieta, telefono numeris; ieškovė buvo atvykusi pas pareiškėją į jo gyvenamąją vietą, taigi, ieškovei buvo gerai žinoma, kaip galima atsakovą rasti.

Ieškovė į bylą pateikė 2005-02-03 pažymas apie nekilnojamuosius daiktus, tačiau net ir tose pažymose nurodyta turto rinkos vertė yra 36 401 Lt, o reali turto vertė yra apie 80 000 Lt. Ieškovei priteistas visas turtas, o pareiškėjui - menkavertė kompensacija.

2012-02-10 Joniškio rajono apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria nutarė procesinius dokumentus atsakovui S. K. įteikti viešo paskelbimo būdu. Viešo paskelbimo būdu įteikti procesinius dokumentus galima tik kraštutiniu atveju, t. y. tuo atveju, jeigu adresato gyvenamoji arba darbo vietos yra nežinomos ir kai Lietuvos Respublikos CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių. Ieškovė visiškai nepasisakė dėl kuratoriaus šioje byloje paskyrimo, o teismas šio klausimo net nesvarstė. Taigi, teismas neturėjo teisės procesinius dokumentus įteikti atsakovui viešo paskelbimo būdu.

Pareiškėjas apie 2012-03-08 priimtą sprendimą sužinojo 2013-01-21, todėl terminai, nustatyti Lietuvos Respublikos CPK 368 str. 1 d. ir 2 d. nepraleisti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Joniškio rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 22d. nutartimi (98–101 b. l.) pareiškėjo prašymą atmetė.

Teismas nurodė, kad 2012-03-08 teismo sprendimas įsiteisėjo 2012 m. balandžio 10 d., pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą surašytas 2013-04-18, teisme gautas 2013-04-19, t. y. jau suėjus CPK 368 str. 2 d. numatytam naikinamajam 1 metų terminui pateikti prašymą atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 9 p. nurodytu pagrindu.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad apie teismo 2012-03-08 sprendimą civilinėje byloje S. K. sužinojo būtent 2013-01-21, o ne anksčiau. Teismo nuomone, būdamas rūpestingas savo turto šeimininkas, pareiškėjas negalėjo daugiau kaip metus nežinoti apie tai, kad jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu naudojasi, disponuoja ir jį valdo kiti asmenys. Teismas laikė neįrodytu, kad pareiškėjas nepraleido 3 mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

Teismas nurodė, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios buvo įrodinėjimo dalykas arba jo dalis išnagrinėtoje civilinėje byloje. Šiuo atveju pareiškėjo atstovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovas nežinojo apie iškeltą civilinę bylą teismas nelaikė įrodinėjimo dalyku, taip pat pripažino, kad nėra jokių įrodymų, jog jeigu pareiškėjui būtų buvę žinoma apie bylos nagrinėjimą, būtų priimtas visai kitas teismo sprendimas.

Teismas konstatavo, kad Joniškio rajono apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-464-457/2011 teismas S. K. į gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).) siuntė šaukimus, procesinius dokumentus, tačiau iš teismo protokolų matyti, kad atsakovas S. K. į teismo parengiamuosius posėdžius 2011-06-09, 2011-08-09, 2011-09-01 neatvyko, teismo šaukimai siųsti atsakovo gyvenamosios vietos adresu visus kartus grįžo neįteikti, atsakovas į teismo posėdį atvesdintas tik policijos pareigūnų pagal teismo 2011-09-01 priimtą nutartį. R. K., kaip trečiajam asmeniui, minėtoje byloje teismo šaukimai grįždavo neįteikti arba būdavo įteikti suaugusiam šeimos nariui, o ne R. K. asmeniškai. Teismo nuomone pareiškėjas neįrodė, kad seniai gyvena (duomenys neskelbtini)., o ieškovei R. K. bylos nagrinėjimo metu buvo žinoma atsakovo gyvenamoji vieta ir ieškovė tyčia nenurodė atsakovo gyvenamosios vietos adreso.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas S. K. (104–108 b. l.) prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje ir grąžinti civilinę bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Naujai paaiškėjusios aplinkybės šioje byloje yra ieškovės R. K. inicijuotas teismo procesas, kur atsakovu įtrauktas yra būtent pareiškėjas S. K., o taip pat visi procesiniai veiksmai šiame teismo procese: ieškinio priėmimas, termino atsiliepimui į ieškinį pateikti nustatymas, ieškinio ir jo priedų įteikimo galimybė atsakovui, teisės pateikti atsiliepimą į ieškinį atsiradimas ir galimas realizavimas, bylos nagrinėjimo teismo posėdyje paskyrimas ir atsakovo (pareiškėjo) teisės dalyvauti teismo posėdyje realizavimas arba galimybė ją realizuoti, procesinių dokumentų įteikimas atsakovui viešo paskelbimo būdu, atsakovo realios galimybės sužinoti apie teismo posėdį ir bylos iškėlimą, teismo sprendimo priėmimas ir teisės jį apskųsti atsiradimas. Visos šios aplinkybės pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos.

2. Iki 2013-01-21 pareiškėjas apie 2012-03-08 priimtą teismo sprendimą nežinojo ir negalėjo žinoti. Šioje byloje nėra visiškai jokių duomenų ir įrodymų apie tai, kad teismo sprendimas buvo kaip nors įteiktas atsakovui. Teismo sprendimas nebuvo įteikiamas net viešo paskelbimo būdu, taigi neginčijamai pripažintina, jos teismo sprendimas atsakovui niekuomet ir nei vienu iš Lietuvos Respublikos CPK nustatytų būdu įteiktas nebuvo iki pat 2013-01-21.

3. Teismo teiginiai apie atsakovo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)yra prieštaringi: skundžiamoje nutartyje nurodoma, jog pareiškėjas neįrodė seniai gyvenantis (duomenys neskelbtini), tačiau toje pačioje nutartyje patvirtinama, jog į kitą šeimos bylą, iškeltą šalių dukros - dabartinės ginčo žemės sklypo ir gyvenamojo namo savininkės R. K. - pareiškėjas buvo atvesdintas policijos, būtent, iš jo gyvenamosios vietos - (duomenys neskelbtini).

4. Teismas visiškai nesprendė kuratoriaus paskyrimo klausimo, nesiėmė jokių priemonių išsiųsti atsakovui procesinius dokumentus jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (Joniškio rajono savivaldybės administracijai), todėl procesas neginčijamai turi būti atnaujintas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą (111–114 b. l.) ieškovė R. K. prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime ieškovė nurodė, kad pareiškėjas nepateikė argumentų ir pateisinamų priežasčių, kas jam trukdė daugelį metų domėtis savo nekilnojamuoju turtu, pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą turėjo galimybę sužinoti tada, kai ieškovės nuosavybės teisės buvo įregistruotos viešajame registre, t. y. 2012-08-06. Pareiškėjas išsikeldamas paliko 2000 Lt skolą, ieškovė viena išlaikė 5 vaikus, išlaikymo įsiskolinimas 5 vaikams sudaro 42 108,60 Lt. Pareiškėjo teiginiai apie turto vertę – 80 000 Lt yra nepagrįsti, nes atsakovas savo dalimi nesirūpino, neprižiūrėjo, daugelį metų joje negyveno. Pareiškėjui socialinė pašalpa buvo skiriama ir tikrinama jo socialinė padėtis jau 2012 m. rugsėjo- gruodžio mėnesiais, taigi, jau tada S. K. buvo žinoma apie 2012-03-08 teismo sprendimą ir nekilnojamojo turto registro duomenis.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

LR CPK 369 straipsnyje, kuriame nustatyti reikalavimai prašymo dėl proceso atnaujinimo turiniui, 1 dalies 2 ir 3 punkte nustatyta, jog prašyme turi būti nurodyti proceso atnaujinimo pagrindas ir motyvai. Šio straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad prie prašymo dėl proceso atnaujinimo būtų pridėti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą. Iš pateikto prašymo turinio matyti, kad pareiškėjas prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 9 punkto pagrindu - dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir dėl to, kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant sprendimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose formuodamas vienodą teismų praktiką yra išaiškinęs, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra faktinio pobūdžio duomenys, kurie turi būti: 1) naujai sužinomi, t. y. egzistavę teismo sprendimo priėmimo metu, tačiau šalių ir teismo buvę nežinomi, ir dėl to neįvertinti; 2) esminiai, t. y. tokios reikšmės, kad jų turinį sudaro duomenys, dėl kurių būtų pagrindas priimti iš esmės kitokį teismo sprendimą, negu iki šiol buvo priimtas. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtą teismo sprendimą ir reikalavimą išspręsti kitaip - patenkintus reikalavimus atmesti, o nepatenkintus - patenkinti.

Iš pareiškėjo S. K. prašymo matyti, kad apeliantas prašo atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nurodydamas, kad Joniškio rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 8 d. sprendimu patenkino ieškovės R. K. ieškinį: pripažino žemės sklypą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalino santuokoje įgytą turtą – R. K. asmeninės nuosavybės teise priteisė 0,3324 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą, kluoną, tvartą, viralinę, sandėlį ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). S. K. iš R. K. priteisė 5000 Lt piniginę kompensaciją. Apie Joniškio rajono apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą pareiškėjas S. K. nežinojo, procesiniai dokumentai jam niekuomet nebuvo įteikti, o ieškovė R. K. žinojo pareiškėjo gyvenamąją vietą.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė R. K. 2012-01-19 kreipėsi į Joniškio rajono apylinkės teismą, prašydama pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe 0,3324 ha žemės sklypą ir padalinti santuokoje įgytą turtą, ieškovei R. K. priteisiant žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniais, o atsakovui S. K. – piniginę 5000 Lt kompensaciją (1–4 b. l.). Ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovas gyvena adresu (duomenys neskelbtini) rajone. Teismui išsiuntus procesinius dokumentus atsakovui S. K., dokumentai grįžo neįteikti, nurodžius, kad adresatas persikraustė (18 b. l.). 2012 m. vasario 10 d. nutartimi teismas nutarė procesinius dokumentus atsakovui S. K. įteikti viešo paskelbimo būdu (21–22 b. l.). Nutartyje nurodyta, kad ieškinyje nurodytas S. K. adresas yra vienintelis ieškovei žinomas adresas, kito adreso ji nežinanti. Prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas S. K. nurodė, kad R. K. žinojo apie pareiškėjo gyvenamąją vietą, tačiau ieškinyje sąmoningai jo nenurodė, procesinius dokumentus prašydama įteikti viešo paskelbimo būdu.

Iš Joniškio rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr.2-464-457/2011 matyti, kad ieškovė R. K. 2011 m. kovo 22 d. Joniškio rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį, prašydama iš atsakovo S. K. priteisti 300 Lt išlaikymą ir nurodydama savo tėvo gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini). Trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje R. K. įtraukė savo motiną R. K. (c. b. Nr. 2- 464-457/ 2011, 1–2 b. l.). Ieškinio ir jo priedų nuorašai S. K. buvo įteikti asmeniškai, ieškovės R. K. nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini) (c. b. Nr. 2- 464-457/2011, 9 b. l.). 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartimi teismas pripažino R. K. ir S. K. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir įpareigojo Joniškio r. policijos komisariatą atvesdinti juos į teismo posėdį. S. K. į 2011-10-19 teismo posėdį buvo atvesdintas iš ieškinyje nurodyto adreso – (duomenys neskelbtini) (30 b. l.). R. K., dalyvaudamas 2011-10-19 teismo posėdyje nurodė, kad R. K. yra išvykusi į Švediją, pas savo būsimą vyrą, jis bendrauja su dukra, bet apie ieškinį dėl išlaikymo priteisimo jam dukra nieko nesakė. S. K. taip pat nurodė, kad apie ieškinį dėl išlaikymo priteisimo jis informavo buvusią savo žmoną R. K., kuri pasakė, jog „paskambins dukrai ir pasakys ko ji čia kvailioja“ (c. b. Nr. 2- 464-457/ 2011, 39–40 b. l.). Taigi, iš nurodytų aplinkybių matyti, kad dar 2011 m. kovo mėnesį, prieš 10 mėnesių iki ieškinio dėl turto padalinimo padavimo, šalių dukrai R. K. ir buvusiai žmonai ir R. K. buvo žinoma atsakovo R. K. gyvenamoji vieta, nes pareiškėjas bendraudavo telefonu ir su dukra, ir su buvusia žmona R. K., todėl pagrįstu laikytinas pareiškėjo argumentas, kad R. K. žinojo atsakovo adresą, tačiau teismui jo nenurodė, o jei ir nežinojo, tai turėjo galimybę jį sužinoti.

Pagrįstu pripažintinas pareiškėjo argumentas, kad teismas privalėjo būti aktyvus, nustatant atsakovo adresą, nes ieškinys dėl išlaikymo priteisimo buvo nagrinėjamas tame pačiame teisme.

LR CPK 130 straipsnis numato, kad teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu tik tuo atveju, kai atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai nėra galimybės paskirti kuratorių. Iš minėtos teisės normos matyti, kad tik nesant galimybės paskirti kuratoriaus, procesinius dokumentus galima įteikti viešo paskelbimo būdu. Duomenų apie galimybės nebuvimą paskirti kuratorių, byloje nėra, teismas šio klausimo nesvarstė. Pripažinus, kad pareiškėjo gyvenamoji vieta ieškovei R. K. buvo žinoma, laikytina, kad pareiškėjui S. K. procesiniai dokumentai viešo paskelbimo būdu įteikti nepagrįstai. Pareiškėjui nežinant apie teisme nagrinėjamą civilinę, neturint galimybės pateikti atsikirtimus į ieškovės argumentus, yra pagrindas suabejoti priimto teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Pažymėtina ir tai, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2012-03-08 sprendimas atsakovui S. K. buvo išsiųstas ieškovės gyvenamosios vietos adresu. Teismo sprendimas nebuvo skelbiamas net viešo paskelbimo būdu, taigi, laikytina, kad teismo sprendimas atsakovui nebuvo įteiktas.

Antroji sąlyga, kuriai esant procesas gali būti atnaujinamas, yra ta, kad pateiktuose įrodymuose nurodyti duomenys būtų esminiai, kurių pagrindu būtų priimtas iš esmės kitoks teismo sprendimas, negu iki šiol buvo priimtas. Pateikti duomenys turi įrodyti priimto teismo sprendimo ydingumą – jo nepagrįstumą ir neteisėtumą.

Pareiškėjas pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, iš kurio matyti, kad 0,3324 ha žemės sklypo vertė 2012-08-09 dienai buvo 6800 Lt, gyvenamojo namo – 28 300 Lt, kluono – 1190 Lt, tvarto – 2170 Lt, viralinės – 1090 Lt, sandėlio – 1780 Lt, kitų kiemo statinių – 201 Lt, iš viso 41 531 Lt. Iš šių duomenų matyti, kad ginčo turto vidutinė rinkos vertė 2012-08-09 buvo 41 431 Lt, t. y. keturis kartus didesnė, nei ieškinyje nurodė R. K. (10 000 Lt). Teismas mano, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės leidžia suabejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, ir daro išvadą, kad teismui pateikus šiuos įrodymus, galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas.

LR CPK 368 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nurodė, kad 3 mėnesių termino nepraleido, kadangi apie priimtą teismo sprendimą jis sužinojo tik atvykęs į Joniškio rajono apylinkės teismą 2013-01-21. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas 2013-05-22 nutartyje nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog apie teismo sprendimą jis sužinojo 2013-02-21, o ne anksčiau, nes būdamas rūpestingas turto šeimininkas, pareiškėjas negalėjo nežinoti, kad jo turtą valdo kiti asmenys. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo teismo motyvu, nes byloje esantis „PARAŠAS“ patvirtina, kad teismo sprendimą pareiškėjas gavo 2013-01-21 (35 b. l.). Kitokių įrodymų teismui nepateikta, todėl laikytina, kad apie teismo sprendimą pareiškėjas sužinojo 2013-01-21, tokiu būdu 3 mėnesių termino prašymui pateikti nepraleido.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas praleido LR CPK 368 str. 2 dalyje numatytą 1 metų terminą pateikti prašymą atnaujinti procesą LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu.

CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas naikinamasis procesinis prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas, kuriuo yra ribojama proceso atnaujinimo galimybė. Šis terminas yra svarbus, kad būtų užtikrintas teisinių santykių stabilumas, sudarant prielaidas atitinkamų teisinių santykių subjektams tinkamai įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. Kita vertus, iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylanti teismo, kaip vienintelės teisingumą vykdančios institucijos, priedermė teisingai išspręsti kiekvieną bylą lemia tai, kad teismas ne tik iš esmės nagrinėdamas byloje kilusį materialinį teisinį ginčą vadovautųsi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bet šiuos principus taikytų ir spręsdamas procesinio pobūdžio klausimus, t. y. klausimus, kurie yra arba gali būti pagrindas sukurti prielaidas pradėti iš esmės spręsti materialinį teisinį ginčą, o tokį ginčą nagrinėjant – užtikrinti nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių ir visokeriopos civilinių teisių gynybos principų įgyvendinimą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiasis teismo 2007-11-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-515/2007).

Lietuvos Aukščiausiasis teismas taip pat yra nurodęs, kad išskirtinėse situacijose žemesniųjų instancijų teismai turi teisę LR CPK 370 straipsnio nustatyta tvarka spręsti praleisto CPK 368 str. 2 dalyje nustatyto termino atnaujinimo klausimą ir dėl to priimti atitinkamą procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-11-27 nutartis, c. b. Nr. 3K-3-515/2007). Proceso atnaujinimo institutas turėtų būti taikomas net ir tuo atveju, kai yra praleistas naikinamasis terminas, nes priešingu atveju būtų paneigta asmens teisė, dėl kurios jis kreipėsi į teismą, iš esmės ji liktų neapginta, o ginti įprastine tvarka negalima. Vien tik CPK 368 str. 2 d. nustatyto termino praleidimo pagrindu atsisakius tikrinti pareiškėjo S. K. nurodomus argumentus dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2012-03-08 sprendimo ir jo nuosavybės teisių pažeidimo, būtų pagrindas pripažinti, kad formaliais procesinio pobūdžio argumentais atsisakoma net tikrinti nurodomą jo teisių pažeidimą. Tik pasinaudojus proceso atnaujinimo galimybe, atsirastų prielaidos teismui išsamiai patikrinti ir visapusiškai įvertinti aplinkybes, reikšmingas santuokoje įgyto turto padalinimui, bei priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

Vadovaudamasis auksčiau išdėstytais motyvais, teismas naikina pirmosios instancijos teismo 2013-05-22 nutartį ir klausimą perduoda nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Laisvė Aleknavičienė