- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-02-17
- Bylos Nr.
- A2.6.-1898-295/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01200-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Bugelevičius
- Pažeidėjas
- G. U.
- Advokatai
- Gediminas Laucis
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokato padėjėjui Gediminui Lauciui,
išnagrinėjęs G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013 m. spalio 31 d., apie 9 val. 11 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), G. U., vairuodama automobilį „Nissan Juke“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), ir pradėdama važiuoti atbula, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė stovintį automobilį „Mitsubishi Lancer“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), ir abu automobilius apgadino. Šiais savo veiksmais G. U. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 106 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.
Be to, G. U. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 234 punkto reikalavimus, iš eismo įvykio vietos pasišalino, šiais savo veiksmais padarydama pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
G. U. savo kaltės dėl jai inkriminuojamų pažeidimų nepripažino ir nurodė, kad kiekvieną dieną stato automobilį tame pačiame kieme ir kas rytą išvažiuoja į darbą. Kiemas yra pilnas automobilių, siauras, todėl tenka manevruoti išvažiuojant. Tyčinės veikos jos veiksmuose nebuvo, tačiau ji neatmeta teorinės galimybės, kad kontaktas tarp automobilių galėjo būti, bet ji nieko nepajuto ir negirdėjo. Kadangi ji jokio kontakto nejuto, todėl ir pabėgti iš įvykio vietos negalėjo. Tik iš policijos pareigūnų pateiktų nuotraukų pamatė, kad jos automobilis yra įbrėžtas. Anksčiau šių įbrėžimų nepastebėjo. Nukentėjusiojo atsiprašė, su policija bendrauti nevengė. Prašo nepripažinti jos kalta dėl jai inkriminuojamų pažeidimų.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad G. U. veiksmuose tyčios nebuvo, ji nesuvokė sukėlusi eismo įvykį, iš jo sąmoningai nepasišalino ir nesiekė išvengti administracinės atsakomybės. Iš nukentėjusiojo paaiškinimų matyti, kad G. U. iš automobilio neišlipo, o iš karto ramiai nuvažiavo, kas rodo, jog ji nesuvokė sukėlusi eismo įvykį. Abiejų automobilių apgadinimai yra nežymūs, todėl G. U. galėjo nepajusti, kad atsitrenkė į kitą automobilį, kuris, beje, stovėjo ant šaligatvio, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, todėl G. U. manevruodama perpildytame nuo automobilių kieme, galėjo atsirėmimą į šį automobilį supainioti su atsirėmimu į šaligatvio bortelį. Kad kontaktas tarp automobilių buvo nestiprus patvirtina ir tai, kad nukentėjusiojo automobilio signalizacija nesuveikė. Po eismo įvykio G. U. savo automobilio neremontavo, nesiekė nuslėpti automobilio apgadinimų, kas rodo, jog ji nematė, kad jos automobilis yra apgadintas, ir po eismo įvykio toliau kiekvieną dieną statė automobilį tame pačiame kieme. Visos šios aplinkybės rodo, jog G. U. nesuprato sukėlusi eismo įvykį, sąmoningai iš jo nepasišalino ir nesiekė išvengti administracinės atsakomybės, todėl byla jos atžvilgiu turi būti nutraukta. Be to, atstovo teigimu, administracinio teisės pažeidimo byla G. U. atžvilgiu turi būti nutraukta ir dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nurodyto pažeidimo, kadangi byloje nėra pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad G. U. sukėlė eismo įvykį ir apgadino nukentėjusiojo automobilį. Automobilio apžiūra buvo atlikta 2013 m. lapkričio 12 d., todėl apgadinimai galėjo atsirasti bet kada, ant automobilių nebuvo rasta dažų likučių, kas rodytų neabejotiną automobilių kontaktą. Nėra duomenų, kad automobilių apgadinimai atitinka vienas kitą. Fotolentelės yra mažai informatyvios. Nukentėjusysis eismo įvykio metu negalėjo nurodyti konkrečios automobilio markės, nors automobilis yra išskirtinis ir jį supainioti sunku, jis taip pat nematė, kas vairavo automobilį, todėl šios aplinkybės leidžia abejoti liudytojo parodymų tikslumu.
Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas A. M. parodė, kad matė eismo įvykį pro langą, todėl pranešė policijai. Mano, kad kontaktas tarp automobilių nebuvo stiprus, nors automobilis ir sujudėjo, tačiau signalizacija nesuveikė. Įsidėmėjo automobilio numerį ir pranešė policijai, kas vairavo automobilį nematė. G. U. jo atsiprašė.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 1 kuopos 1 būrio patrulio R. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2013 m. spalio 31 d. apie 09.11 val., dirbant kartu su patruliu R. T., pagal iškvietimą nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo rastas apgadintas automobilis „Mitsubishi“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas A. M. paaiškino, kad pro langą matė, kaip automobilis „Nissan“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas atsitrenkė į jo automobilį, truputi pastovėjo ir nuvažiavo. Kas vairavo automobilį nematė, įsidėmėjo tik automobilio registracijos numerį (b.l. 7).
2013-10-31 eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta ir tai, kad automobiliui „Mitsubishi“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis dešinės pusės sparnas, priekinės dešinės pusės durys (b.l. 8-9). Byloje esančiose fotolentelėse užfiksuoti automobiliui „Mitsubishi“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), ir automobiliui „Nissan Juke“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), padaryti apgadinimai (b.l. 11-12, 19, 20). Transporto priemonės techninės apžiūros akte, surašytame 2013 m. lapkričio 12 d., užfiksuoti automobiliui „Nissan Juke“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), rasti apgadinimai: apibrozdintas galinis bamperis (dešinė pusė) (b.l. 17).
Administracinėn atsakomybėn traukiama G. U. mano, kad nesukėlė eismo įvykio, kadangi nepajuto jokio automobilių kontakto, tačiau patvirtina, jog teorinė automobilių susidūrimo galimybė yra, kadangi ji kiekvieną dieną stato automobilį minėtame kieme, kiekvieną rytą važiuoja į darbą, kiemas yra siauras, nuolat pilnas automobilių, jai tenka sunkiai manevruoti atbuline eiga. Patvirtino, jog ir eismo įvykio dieną automobilį „Nissan Juke“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), vairavo ji. Todėl teismui nekyla abejonių dėl to, kas 2013 m. spalio 31 d. vairavo automobilį „Nissan Juke“, nors liudytojas A. M. negalėjo nurodyti, kas įvykio dieną vairavo automobilį. Administracinėn atsakomybėn traukiamos G. U. atstovo keliamos abejonės dėl to, kad liudytojo parodymai dėl automobilio markės yra netikslūs, vertintinos kritiškai, kadangi asmuo, pranešantis apie matytą eismo įvykį, neprivalo konkrečiai nurodyti automobilio markės, pakanka įvardinti automobilio valstybinius registracijos numerius, ką būtent ir padarė liudytojas A. M.. Nors G. U. ir neigia patį eismo įvykį, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo A. M., tiesiogiai mačiusio eismo įvykį, parodymais, kurie yra nuoseklūs. Liudytojas matė eismo įvykį, įsidėmėjo automobilio valstybinius registracijos numerius ir pranešė policijai. Be to, abu automobiliai, kurie dalyvavo eismo įvykyje, yra apgadinti, kas patvirtinta buvus kontaktą tarp jų. Todėl teismo vertinimu, byloje esančia medžiaga ir teismo posėdžio metu duotais parodymais, yra neginčytinai nustatyta, kad G. U. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 106 p. reikalavimus, pradedama važiuoti atbula, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, kliudė kitą automobilį ir jį apgadino, padarydama ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. G. U. kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nurodytą pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 2), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b.l. 7), eismo įvykio vietos schema (b.l. 8-9), byloje esančiomis fotolentelėmis (b.l. 11-12, 19, 20), liudytojo A. M. paaiškinimais, iš dalies ir pačios G. U. paaiškinimais teismo posėdžio metu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas mano, kad G. U. kaltė dėl eismo įvykio yra įrodyta, ir jos veika atitinka požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, kadangi jos padaryti Kelių eismo taisyklių 9 ir 106 punktų pažeidimai nulėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės sugadinimą.
Teismas neturi pagrindo netikėti G. U. teiginiais, kad ji 2013 m. spalio 31 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Nissan Juke“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), nepajuto jokio smūgio, ir nejuto jokių kitų požymių, leidžiančių matyti, kad jos vairuojamas automobilis kliudė kitą stovintį automobilį. Iš byloje esančių fotolentelių matyti, jog automobiliams padaryti nežymūs sugadinimai, todėl šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad eismo įvykio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo nepastebėti (nepajusti) transporto priemonių susidūrimo momento, ir nesuvokti, kad savo veiksmais apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, ir siekdama išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Be to, iš liudytojo A. M. paaiškinimų matyti, kad smūgis nebuvo stiprus, automobilio signalizacija nesuveikė, eismo įvykį sukėlęs vairuotojas iš automobilio neišlipo, o ramiai nuvažiavo toliau. G. U. automobilio po eismo įvykio neremontavo ir automobilį toliau statė tame pačiame kieme, šalia namo, kuriame gyvena, kas taip pat patvirtina, jog ji nesiekė išvengti administracinės atsakomybės už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y. asmuo turi suprasti, kad jis sukėlė autoįvykį ir tikslingai, siekdamas išvengti atsakomybės už savo veiksmus, pasišalina iš įvykio vietos. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių faktą, kad G. U. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, turėdama tikslą išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą, o visos abejonės ir neaiškumai, iškylantys nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, turi būti traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl teismas daro išvadą, kad administracinė byla pagal požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, G. U. atžvilgiu turi būti nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Skirdamas administracinę nuobaudą, pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, taip pat į tai, kad pažeidimą G. U. iš dalies pripažino, gailėjosi, bylos duomenimis neturi galiojančių nuobaudų už administracinius teisės pažeidimus (b.l. 21-22), ir mano, kad jai skirtina minimali ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 ir 287 straipsniais,
nutaria:
G. U. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį ir paskirti jai 100 (vieno šimto) litų dydžio baudą.
Administracinę bylą G. U. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Bauda turi būti sumokėta per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą nuorašo įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Jeigu baudos sumokėti pažeidėjas negali, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti, paskirta bauda bus išieškota priverstine tvarka.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.