Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sauda“ kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM), 7 580,64 Eur skolos už pasaugą, 271,26 Eur mokėjimo palūkanų iki ieškinio pateikimo teismui dienos ir 8,00 proc. dydžio palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

1.1. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas 2010 m. spalio 12 d. pagal Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VAVP komisariatas) sulaikytą transporto priemonę Peugeot 309, valstybinis numeris NVN194 (toliau – ir Automobilis NVN194), atvežė ją į savo saugojimo aikštelę Minsko pl. 21, Vilnius, ir ją saugojo.

1.2. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-5273-468/2010 Automobilis NVN194 buvo konfiskuotas. Valstybė nuosavybės teisę į Automobilį NVN194 įgijo, kai 2010 m. gruodžio 3 d. įsiteisėjo teismo nutarimas.

1.3. Ieškovas Automobilį NVN194 saugojo iki tol, kol VMI prie FM jį išsaugotą atsiėmė 2017 m. rugsėjo 6 d. pagal VAVP komisariato 2017 m. rugsėjo 5 d. leidimą atsiimti konfiskuotą transporto priemonę. Savininkui valstybei už 2 469 dienų laikotarpį nuo nuosavybės teisės atsiradimo iki pasaugos pasibaigimo (nuo 2010 m. gruodžio 3 d. iki 2017 m. rugsėjo 6 d.) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 33 straipsnio 6 dalies pagrindu atsirado prievolė sumokėti Automobilio NVN194 saugojimo išlaidas.

1.4. Už suteiktas paslaugas atsakovė mokėti atsisako visiškai, nors pasaugos fakto neneigia. VMI prie FM 2017 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. (28.8-08-4)RNA-34921 nepagrįstai grąžino už Automobilio NVN194 pasaugą 2017 m. spalio 31 d. pateiktą 2017 m. spalio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą SAF Nr. 992.

1.5. Ieškovo teigimu, 2015, 2016, 2017 m. pasaugos santykiams analogiškų sandorių vertės (kainos, įkainių) kriterijai netaikytini, nes iš įstatymo pažeidimo, t. y. po sutarties nutraukimo neatsiėmus iš pasaugos Automobilio NVN194, be naujos sutarties sudarymo susiformavo faktiniai atlygintinos pasaugos santykiai, todėl Automobilio NVN194 savininkas privalo mokėti atlyginimą už tolesnį jo turto saugojimą. Priverstinio saugojimo sutartis nereglamentavo šalių elgesio jai pasibaigus, todėl taikytina CK 6.843 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad pasibaigus pasaugos sutarties terminui, davėjas privalo nedelsdamas atsiimti saugoti perduotą daiktą, ir 6.840 straipsnio 1, 4, 6 dalys, numatančios pareigą susimokėti už neatsiimto daikto saugojimą pasibaigus sutarties terminui. Nei valstybė, nei VAVP komisariatas, nutraukęs sutartį, Automobilio NVN194 neatsiėmė.

1.6. Ieškovas nurodė, kad už susiklosčiusią situaciją atsakinga valstybė, nes nesirūpino konfiskuotu turtu, ir VAVP komisariatas, nes pažeidė 2015 metams atnaujintą Priverstinio saugojimo sutartį. Jeigu VAVP komisariatas pranešimą dėl sutarties nutraukimo būtų pateikęs prieš 3 mėnesius iki 2014 metų pabaigos, tai Priverstinio saugojimo sutartis 2015 metams nebūtų buvusi atnaujinta ir jos nebūtų reikėję neteisėtai nutraukinėti (Priverstinio saugojimo sutarties 8, 9 punktai). Teoriškai, 3 mėnesių būtų pakakę visoms ginčo transporto priemonėms iki sutarties pasibaigimo atsiimti. Naują pasaugos sutartį VAVP komisariatas su trečiuoju asmeniu sudarė tik 2015 m. lapkričio 4 d., tačiau ir tada valstybė Automobilio NVN194 neatsiėmė. Ieškovas mano, jog valstybė siekė, kad Automobilis NVN194 būtų saugomas nuo 2001 m. susiklosčiusiomis pasaugos santykių sąlygomis.

1.7. SEAKĮ ir įstatymo vykdymui priimtuose teisės aktuose nenumatyta galimybė saugotojui neatsiimtą daikto, kuris gali būti konfiskuotas, parduoti, nenumatyta, kad saugotojas (UAB „Sauda“) gali spręsti dėl priverstinio saugojimo racionalumo. UAB „Sauda“, parduodama ar sunaikindama transporto priemones, būtų pažeidusi savo kaip saugotojos pareigas. Paslaugą valstybė gavo, nes Automobilis NVN194 buvo išsaugotas ir valstybė, atstovaujama VMI prie FM, jį pagal pirmą reikalavimą atsiėmė. Atsižvelgtina, kad UAB „Sauda“ tam kliūčių nedarė, nepasinaudojo iš įstatymo jai priklausančia Automobilio NVN194 sulaikymo teise, nes valstybė, pažeisdama SEAKĮ 33 straipsnio 6 dalies reikalavimą, nei susimokėjo, nei pateikė savo prievolės įvykdymo užtikrinimą.

1.8. Transporto priemonių priverstinis nuvežimas ir saugojimas vykdomas nuo 1992 m. UAB „Sauda“ su Vilniaus miesto vyriausiuoju policijos komisariatu (po reorganizavimo 2008 m. naujas jo pavadinimas – Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas) 2001 m. gegužės 4 d. buvo sudariusi sutartį „Dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo“ (Priverstinio saugojimo sutartis), kurios objektas buvo davėjo VAVP komisariato sulaikytų ir saugotojui UAB „Sauda“ perduotų transporto priemonių transportavimas ir saugojimas. Priverstinio saugojimo sutartis pagal jos 9 punktą buvo automatiškai kasmet pratęsiama, kol nebuvo VAVP komisariato iniciatyva vienašališkai 2014 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. 10-S-16674 nutraukta 2014 m. gruodžio 31 dieną.

1.9. Priverstinio saugojimo sutarties sudarymo metu 2001 m. buvo nustatytas 15 Lt (4,34 Eur) su PVM įkainis už kiekvieną vienos saugomos transporto priemonės saugojimo dieną, kurį ieškovas taikė ir Automobilio NVN194 pasaugai. Po euro įvedimo įkainio piniginė išraiška yra 3,59 Eur (12,39 Lt) už dieną ir 21 proc. PVM, t.y. 4,34 Eur (arba 15 Lt). Saugotojo turėtos išlaidos yra įskaitytos į atlyginimą už pasaugą (CK 6.841 straipsnio 1 dalis). Priverstinio saugojimo sutartis yra lakoniška, tęstinė, todėl ji buvo aiškinama ir vykdoma pagal atitinkamu laiku galiojusias teisės normas.

1.10. Kiekviena ginčo transporto priemonė yra saugoma kaip nepakeičiamasis individualiais požymiais apibūdintas daiktas, turintis ne tik materialinę vertę kaip potencialiai konfiskuotinas turtas, bet ir galimai turintis įrodomąją reikšmę toje byloje, kurioje buvo priverstinai nuvežtas, ar kitose bylose ar kituose valstybės, Europos Sąjungos ar kituose reikaluose. Dėl nurodytų priežasčių ieškovas neturėjo galimybės taikyti CK 6.843 straipsnio 2, 3 dalis ir konfiskuotinas ar konfiskuotas ginčo transporto priemones parduoti. Saugomą transporto priemonę iš pasaugos UAB „Sauda“ gali išduoti tik pačiam pasaugos davėjui VAVP komisariatui ar jo nurodytam asmeniui, kuris pateiks VAVP komisariato leidimą.

1.11. Šiuo metu Europos centrinio banko tinklalapyje yra skelbiama pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma 2016 m. kovo 16 d. paskelbta 0,00 proc. palūkanų norma. Todėl pavėluoto mokėjimo palūkanų norma tiek 2017 m. antrajame pusmetyje, tiek 2018 m. pirmąjį pusmetį yra 8,00 proc. metinių palūkanų. Įstatymines palūkanas iki bylos iškėlimo teisme dienos turi teisę gauti ieškovas, nes jam piniginė prievolė nebuvo įvykdyta laiku ir su valstybe nėra sudaryta sutarties, kuri numatytų kitokias tokio prievolės nevykdymo pasekmes.

1.12. Automobilis NVN194 buvo priverstinai nuvežtas ir saugomas Vilniuje už Vilniaus miesto valdybos 2001 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. 621V „Dėl Priverstinio transporto priemonių nuvežimo konkurso laimėtojų tvirtinimo“, priimtu įgyvendinant savivaldybės kompetenciją, nustatytą įkainį. Vietos savivaldybės sprendimas yra teisės aktas ir Automobilio NVN194 savininkams, įskaitant valstybę, privalomas. Valstybė Vilniaus miesto valdybos 2001-04-05 sprendimo Nr. 621V nustatyta tvarka neginčijo.

1.13. Ieškovas suteikė kompleksinę Automobilio NVN194 transportavimo ir saugojimo paslaugą, todėl paslaugos kaina turi būti vertinama bendrai, neskaidant jos į atskirus elementus. Dėl analogiško sandorio vertės kriterijų taikymo teismų pasisakyta, kad nustatant viešųjų pirkimų santykių kainas lygintinos viešųjų pirkimų sutartys pagal analogiškus (dėl to paties ar panašaus pirkimo objekto, atsižvelgiant į transporto priemonių kiekį, saugojimo trukmę ir pan.) ir panašiu metu teisėtai paskelbtus bei vykdytus viešuosius pirkimus sudarytų viešojo pirkimo sutarčių nuostatas dėl kainos (įkainių). Nesant galimybės nuspręsti pirmuoju būdu, galima vertinti ir ne viešojo pirkimo sutarčių, o kitų sandorių, sudarytų panašiu metu tarp privatinės teisės reguliuojamų teisės subjektų, vertę arba skiriant teismo ekspertizę.