Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Institucijos, surašiusios skundžiamus nutarimus – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus – atstovei Vilmai Kelnerytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. C., gimusios (duomenys neskelbtini) d., gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. NZT-ANR_N-436-2018 panaikinimo ir bylos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nutarime taip pat nurodoma, kad V. C. informavo, kad administracinio teisės pažeidimo byla buvo nagrinėjama teisme 2009 metais, Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas 2009 m. lapkričio 5 d. nutarimas, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-6560-654/2009, V. C. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarime nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 29 d. žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu nustatytos aplinkybės atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo - savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas vandens telkinių naudojimas, požymius. Dalis Žemės sklypą juosiančios tvoros yra pastatyta nesilaikant VĮ Registrų centre kadastriniais matavimais registruotų Žemės sklypo ribų, NŽT patikėjimo teise valdomoje valstybinėje žemėje ir tokiu būdu yra pažeistos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, teisės - neteisėtai naudojama dalis valstybinės žemės ploto. Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, turi teisę ginti pažeistas teises, reikalaudama CK 4.98 straipsnio pagrindu pašalinti pažeidimą, kuris trukdo naudotis jai nuosavybės teise priklausančia žeme, t. y. turi reikalauti pašalinti valstybinėje žemėje neteisėtus statinius. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo priimtas 2009 m. lapkričio 5 d. nutarimas, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-6560-654/2009, laikytinas gynybine pozicija ir neatleidžia asmens nuo būtinybės naudotis žemės sklypu tokiomis ribomis, kokios yra įregistruotos viešame registre. 2017 rn. gruodžio 28 d. Vilniaus miesto skyrius raštu Nr. 49SFN-2832 prašė V. C. iki 2018 m. birželio 11 d. pašalinti valstybinėje žemėje esančią tvorą. Suėjus nurodytam pažeidimo pašalinimo terminui, atliktas žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0031:0138) pakartotinis patikrinimas ir surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-408. Nustatyta, kad pažeidimas nėra pašalintas. Atsižvelgiant į tai, kad V. C. apie netinkamą žemės sklypo naudojimą (tvora pastatyta valstybinėje žemėje), dėl ko užimta dalis valstybinės žemes, kas pažeidžia trečiųjų asmenų teisėtus interesus, buvo informuota ir supažindinta, tačiau jokių aktyvių veiksmų, siekiant pastatyti tvorą savo žemės sklypo ribose, ji neatliko. Tokiais savo veiksmais pažeidė įstatymais saugomus interesus, nesilaikė Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto reikalavimų.

Atsiliepime taip pat nurodoma, kad pareiškėjos veika turi būti vertintina kaip tęstinė, turint tikslą siekti vieningo rezultato - valstybinio žemės ploto naudojimo, neturint nuosavybės teisių į jį, savo poreikiams. Tęsiantis tokiai situacijai, valstybinės žemės patikėtinis turi teisę pakartotinai traukti asmenis administracinėn atsakomybėn (tęstinis pažeidimas), kadangi tokiais veiksmai pareiškėja pažeidžia trečiųjų asmenų teises ir įstatymais saugomus interesus. Neteisėtais veiksmais pareiškėja tęstine savo veika toliau naudojasi didesniu žemės sklypu, nei jai priklauso nuosavybės teise ir yra įregistruota VĮ Registrų centre. Dabartinis Žemės sklypo faktinis naudojimas yra didesnis nei tada, kai V. C. pirkimo-pardavimo sutartimi jį įsigijo. Šiai dienai pareiškėja, užimdama valstybinės žemės dalį, naudojasi didesniu plotu, nei jai priklauso nuosavybės teise pagal pirkimo-pardavimo sutartį bei pagal VĮ Registrų centre įregistruotus duomenis. V. C. suvokimas, kad naudojasi neturėdama teisės valstybiniu žemės plotu, pagrindžiamas tuo, kad ji sutiko su Žemės sklypo planu M1:500 bei tai, kad 2008 m. spalio 30 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, prašydama leisti užtverti tvorą, nesilaikant Žemės sklypo plane M1:500 nustatytų ribų, kas tik dar kartą įrodo jos, kaip pažeidėjos, tyčią daryti administracinį nusižengimą, pasirenkant teisei priešingą elgesio modelį. Duomenų, jog pareiškėja ginčijamą žemės sklypo dalį valdo teisėtai, byloje nėra. Taip pat nėra jokių duomenų, kad valstybinės žemės dalis būtų perleista pareiškėjai kuriuo nors iš Lietuvos Respublikos žemės įstatymo numatytu būdu. Todėl, kol nuosavybės teise valstybinės žemės dalis nepriklauso nuosavybės teise, pareiškėja ja savavališkai naudotis negali, nes tokiais savo veiksmais pastaroji pažeidžia trečiųjų asmenų teises ir įstatymais saugomus interesus. Taigi, Institucijos nuomone, V. C. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji savavališkai užėmė valstybinę žemę, tuo pažeisdama Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalį, kurioje žemės savininkams ir naudotojams numatyta pareiga savo naudojamuose žemės sklypuose vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos V. C. skundas netenkintinas.

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių V. C. kaltę, padarius ANK 110 straipsnio 1 dalyje, numatytą nusižengimą, atitinkamai pareiškėjos nurodyti argumentai neduoda pagrindo daryti išvados apie skundžiamo nutarimo neteisėtumą ir nepagrįstumą.

Pagal formuojamą teismų praktiką laikomasi pozicijos, jog administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas (pažymėtina, kad nurodytas išaiškinimas, kad būtina tokiais atvejais nustatyti asmens tyčią, buvo nuosekliai suformuotas teismų praktikoje aiškinant iki 2017 m. galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 45 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį, pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1007/2009; 2010 m. spalio 15 d. nutartis byloje Nr. N438-1330/2010).

Šie įrodymai patvirtina faktą, kad V. C. jau žemės sklypo privatizavimo metu buvo žinomas faktas, kad jos žemės sklypą juosianti tvora yra pastatyta už nustatytų žemės sklypo ribų. Šį faktą be kita ko patvirtina V. C. 2008 m. spalio 30 d. prašymas, adresuotas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, kuriuo ji prašo leisti užtverti tvorą ant valstybinės žemės apie jai priklausantį žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Vilniaus apskrities viršininko administracija, atsakydama į prašymą, 2008 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. (31)-1.2-4310-(3.31) informavo V. C., kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymu ir kitais teisės aktais yra numatyta galimybė vykdyti statinių statybą (statyti tvorą) tik nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose. Kitokia situacija teisės aktų nustatyta tvarka gali būti pripažinta administraciniu teisės pažeidimu.

Nustatyta, kad 2009 m. spalio 7 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius surašė V. C. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji, būdama žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininke, savavališkai užėmė valstybinę žemę – aptvėrė tvora už jai priklausančio žemės sklypo ribų. Tačiau Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla V. C. atžvilgiu buvo nutraukta, nesant jos veiksmuose pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio 1 dalies požymių. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad V. C. 1963 metais įsigijo žemės sklypą, kuris jau buvo aptvertas tvora, kurios ribų ji nekeitė. Neleidus privatizuoti dalies sklypo, buvo gautas žodinis sutikimas palikti tvoros ribas tokias, kokios jos buvo. Todėl V. C. veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip savavališkas valstybinės žemės užgrobimas, nes ji nieko savavališkai nedarė, tvoros ribų nekeitė nuo pat sklypo įsigijimo, o byloje nėra jokių duomenų, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija būtų ją įpareigojusi pakoreguoti tvoros ribas pagal faktiškai privatizuotos žemės ribas.

Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, reaguodami į spaudoje pasirodžiusias publikacijas dėl valstybinės žemės savavališko užėmimo ir Nacionalinės žemės tarnybos neveiklumo, sprendžiant šią problemą, Vilniaus miesto skyriaus specialistai 2017 m. lapkričio 29 d. atliko žemės sklypo, žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-879. Iš pridėtos prie šio patikrinimo akto matavimo schemos M1:400 matyti, kad žemės sklypo pietinėje pusėje užimtos valstybinės žemės plotas yra 305 kv. m. Vilniaus miesto skyrius 2017 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. 49SFN-1664-(14.49.104) „Dėl galimo administracinio nusižengimo“ informavo V. C. apie 2017 m. lapkričio 29 d. atlikos Žemės sklypo žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu nustatytas aplinkybes. Vilniaus miesto skyrius 2017 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. 49SFN-2832-(14.49.104) „Dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo“ pasiūlė pareiškėjai per 5 mėnesius nuo įspėjimo rašto gavimo dienos, bet ne vėliau nei iki 2018 m. birželio 11 d. pašalinti (nugriauti) valstybinėje žemėje esančią tvorą.

Vilniaus miesto skyriaus specialistai 2018 m. birželio 11 d. atliko pakartotinį žemės sklypo patikrinimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-408. Šiame patikrinimo akte užfiksuota, kad 2017 m. lapkričio 29 d. Žemės sklypo žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu nustatyti pažeidimai nėra pašalinti. Vilniaus miesto skyrius 2018 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. 49SFN-1922-(14.49.104) „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo“ informavo V. C. apie 2018 m. birželio 11 d. atlikos Žemės sklypo žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu nustatytas aplinkybes bei pakvietė administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui ir 2018 m. rugsėjo 18 d. surašė skundžiamą nutarimą. Taip pat Vilniaus miesto skyrius 2018 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. 49SFN-2215-(14.49.104.) „Dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo“ informavo V. C. apie Vilniaus miesto skyriaus atliktus veiksmus - surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priimtą nutarimą, papildomai pasiūlydamas jai per 1 mėnesį, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. spalio 29 d. pašalinti valstybinėje žemėje nustatytus pažeidimus. Iš V. C. teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad reikalavimas pašalinti valstybinėje žemėje esančią tvorą iki šiol yra neįvykdytas.

Įvertinęs šiuos byloje esančius duomenis teismas sprendžia, kad V. C. neabejotinai žinojo apie jai priklausančio sklypo ribas nuo pat sklypo privatizavimo momento 1996 metais, tačiau nesiėmė jokių veiksmų pašalinti tvorą nuo valstybei priklausančios žemės, akcentuojant šioje administracinio nusižengimo byloje aktualų laikotarpį po 2017 m. lapkričio 29 d. atlikto žemės naudojimo patikrinimo, kurio metu buvo nustatyta, kad V. C. užėmė 305 kv.m. valstybinės žemės bei buvo įpareigota šį pažeidimą pašalinti iki 2018 m. birželio 11 d. Tačiau, kaip matyti, pareiškėja nesiėmė veiksmų teisės pažeidimui pašalinti ir pastatytos tvoros nuo valstybei priklausančios žemės dalies nepašalino iki šiol, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte numatytą reikalavimą, įpareigojantį žemės savininką savo naudojamuose žemės sklypuose vykdyti ūkinę ir kitą veiklą, nepažeidžiant gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų, t. y. ji ir toliau naudojo užimtą valstybinės žemės sklypo dalį.

Pareiškėjos teiginys, kad tokio dydžio žemės sklypą, kuris yra aptvertas tvora ji įsigijo dar 1963 metais, todėl, jos manymu, ji turi teisę juo naudotis kaip savu, vertintinas kritiškai visų pirma dėl to, kad 1963 metais pagal tuo metu galiojančius sovietinius įstatymus fiziniai asmenys įsigyti žemės privačion nuosavybėn apskritai neturėjo jokios galimybės, nes visa žemė buvo tik valstybinė. Galimybė fiziniams asmenims įsigyti žemę atsirado tik po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais. Šią aplinkybę be kita ko patvirtina ir byloje esanti medžiaga, iš kurios matyti, kad tik 1996 metais Vilniaus miesto valdyba nustatė privačios namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklypo ribas ir leido pareiškėjai privatizuoti ne visą tvora užtvertą 1781 kv.m. ploto sklypą, o tik 1476 kv.m., ką ji ir padarė, pasirašydama 1996 m. spalio 8 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį bei įregistruodama ją VĮ Registrų centre. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tad visi šie byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina faktą, kad V. C. turi teisę naudotis nuosavybės teise tik 1476 kv. m., o ne didesniu žemės sklypu, esančiu prie jos namo.

V. C. savo skunde taip pat nurodė, kad jos atžvilgiu jau buvo nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla dėl tų pačių aplinkybių, t.y. dėl savavališko valstybinės žemės užėmimo, tačiau Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutarimu ši byla buvo nutraukta, nesant jos veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo požymių. Todėl, pareiškėjos manymu, skundžiamas nutarimas jai yra surašytas nepagrįstai, nes pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 ir 3 dalis, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Taip pat faktai, kurie pagal įstatymą preziumuojami kaip nustatyti, nagrinėjant bylą neįrodinėjami. Šio straipsnio 3 dalyje be kita ko yra nurodyta, kad tokios prezumpcijos gali būti paneigiamos bendra tvarka.

Vertinant nurodytą pareiškėjos argumentą, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju minėtas principas negali paneigti nutarimo teisėtumo ar pagrįstumo, kadangi šiuo atveju nepripažintina, kad nagrinėjama situacija yra analogiška tai, kuri buvo priimant jau minėtą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimą.

Kaip jau minėta, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byla V. C. atžvilgiu pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta, padarius išvadą, jog ji savavališkai nieko nedarė, tvoros ribų nekeitė nuo pat sklypo įsigijimo 1963 metais ir byloje nebuvo jokių duomenų, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija būtų ją įpareigojusi pakoreguoti tvoros ribas pagal faktiškai privatizuotos žemės ribas. Taigi minėta išvada buvo padaryta atsižvelgiant į būtent toje byloje aktualiu laikotarpiu buvusią situaciją, iš esmės pripažįstant, kad V. C. veikoje nebuvo savavališkumo – t. y. nesant konkrečių duomenų, kad ji minėtą valstybinės žemės sklypo dalį užėmė (naudojosi) be atitinkamos žemės sklypo dalies (valstybinės žemės) savininko (teisėto valdytojo) žinios (t. y. iš esmės nebuvo nustatyta subjektyvioji pusė jos veikoje). Tačiau šiuo atveju situacija yra visiškai kitokia ir nagrinėjamas klausimas jau dėl kitų susiklosčiusių aplinkybių, dėl ko minėtos nutarimo išvados negali būti vertinamos kaip saistančios teismą bei prejudicinės.

Nacionalinės žemės tarnybos specialistams po 2017 m. lapkričio 29 d. atliktos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kontrolės, nustačius valstybinės žemės užėmimo faktą, apie jį pareiškėja buvo informuota bei jai pasiūlyta ne vėliau kaip iki 2018 m. birželio 11 d. pašalinti (nugriauti) valstybinėje žemėje esančią tvorą. Taigi pareiškėja buvo informuota apie jos užimtos valstybinės žemės valdytojo (valdančio Lietuvos Respublikos valstybinę žemę su atitinkamomis išimtimis patikėjimo teise, Žemės įstatymo 7 str. 1 d. 1 p.) – Nacionalinės žemės tarnybos poziciją dėl minėto valstybinės žemės sklypo dalies užėmimo, o būtent, kad Nacionalinė žemės tarnyba minėtos valstybinės žemės sklypo dalies užėmimą (aptvėrimą tvora, taip atimant laisvą galimybę valstybinės žemės savininkui (valdytojui) naudotis minėta žemės dalimi ir pan.) traktuoja kaip pažeidžiantį Lietuvos Respublikos, kaip minėtos valstybinės žemės dalies savininko teises, bei pareikalauta nutraukti nurodytą pažeidimą – pašalinti tvorą. Tačiau, kaip matyti, pareiškėja nepaisė nurodyto įpareigojimo, valstybinės žemės neatlaisvino iki šiol ir tai yra užfiksuota pakartotinio patikrinimo, atlikto 2018 m. birželio 11 d., metu, surašius žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-408. Taigi šioje situacijoje jau nebegalima išvada, jog V. C. minėta valstybinės žemės sklypo dalimi naudojosi turėdama valstybinę žemę patikėjimo teise valdančios institucijos, šiuo atveju – Nacionalinės žemės tarnybos, sutikimą, kaip kad buvo ankstesniu laikotarpiu, kai Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 5 d. nutarimu pripažino, kad ji nepadarė nusižengimo, nes nebuvo duomenų apie jos savavališkai (be savininko žinios ir sutikimo) atliktus veiksmus.

Tad šiuo atveju yra akivaizdu, kad V. C., būdama įpareigota Nacionalinės žemės tarnybos, kaip patikėjimo teise valdančio valstybinę žemę subjekto, pakoreguoti tvoros ribas pagal faktiškai privatizuotos žemės sklypo ribas (t. y. atlaisvinti užimtą valstybinę žemę), tam nustatant konkretų pakankamai ilgą 5 mėnesių terminą, šio įpareigojimo sąmoningai nevykdė bei toliau be jokio teisinio pagrindo naudojosi valstybinės žemės dalimi – t. y. ji savavališkai, t. y. tyčia užėmė nurodytą valstybinės žemės plotą, kadangi po jau minėto NŽT aiškiai išreikšto nesutikimo dėl tolimesnio naudojimo aktualia valstybinės žemės sklypo dalimi išskirtinai tik pareiškėjos interesais, taip pažeidžiant šios žemės sklypo savininko (patikėtinio) nuosavybės teisę bei interesus, nesiėmė jokių veiksmų atlaisvinti minėtą sklypo dalį.

Nors šios tvoros, kaip teigia pareiškėja, ji nestatė, ji jau buvo, kai ji įsigijo minėtą sklypą 1963 metais, ir tik vėliau rekonstravo, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet pats užėmimo fakto buvimas ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimas sau. Juk savavališkas kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimas būtų galimas nebūtinai asmeniškai atliekant užėmimo veiksmus. Svarbu nustatyti, kad toks veiksmas atliktas, nepriklausomai nuo to, ar veikiant tiesiogiai, ar per kitus asmenis, atliekant intervenciją į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-12-19 nutartis byloje Nr. N556-1212/2008). Be to, byloje esančios tvoros nuotraukos, taip pat leidžia teismui abejoti tuo, kad tokia tvora su pamatais, išmūrytais stulpeliais bei tarp jų esančiais dekoratyviniais segmentais, suvirintais iš metalinių strypų, buvo restauruota jau seniai - prieš 18-20 metų, kaip kad nurodė pareiškėja, atkreipiant dėmesį į, be kita ko, jau minėtą 2008 m. spalio 30 d. V. C. prašymą Vilniaus apskrities viršininko administracijai, kuriuo prašoma leisti užtverti tvorą ant valstybinės žemės apie jai priklausantį sklypą adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, į kurį, kaip minėta, gautas atsakymas, jog statinių (tvoros) statyba galima tik pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose.

Teismo posėdžio metu V. C. taip pat nurodė, kad nurodytoje sklypo vietoje yra šlaitai, todėl kitokiu būdu nėra įmanoma sutvirtinti ir pastatyti tvoros. Vis dėlto, teismo vertinimu, šis argumentas taip pat negali būti vertinamas kaip duodantis pagrindą pareiškėjai be aktualios valstybinės žemės dalies savininko (patikėtinio) sutikimo, prieš jo valią, t. y. savavališkai užimti minėtą žemės sklypo dalį ir naudoti ją išskirtinai savo interesais.

Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad šiuo atveju yra nustatyti visi ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymiai, t.y. tyčinis valstybinės žemės užėmimo faktas, todėl naikinti skundžiamą nutarimą V. C. skunde nurodytais motyvais jokio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimą Nr. NZT-ANR_N-436-2018 palikti nepakeistą ir V. C. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.