Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-11-26 · Civilinė byla Nr. 2A-1507-104/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-26
Bylos Nr.
2A-1507-104/2012
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-09323-2009-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Natalja Cikoto (pirm.), Ona Gasiulytė, Vidas Stankevičius
Ieškovas
UAB “Piliuona”
Atsakovas
UAB „Vilniaus vandenys“
Kategorijos
  • 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1507-104/2012Teisminio proceso Nr. 2-03-3-09323-2009-6Procesinio sprendimo kategorijos: 43.2; 67.; 21.4.2.7.;121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nataljos Cikoto,

kolegijos teisėjų Onos Gasiulytės, Vido Stankevičiaus,

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB “Piliuona” apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1504-845/2010 pagal ieškovo UAB “Piliuona” ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ dėl 2009-10-28 vekselio pripažinimo negaliojančiu ir nepagrįsto praturtėjimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Piliuona“ ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus vandenys" be teisinio pagrindo įgytus 5 000 Lt, 18,49 Lt dydžio palūkanų, 6% dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant nuo be teisinio pagrindo įgytos sumos, taip pat prašo pripažinti negaliojančiu 2009-10-28 paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovas vykdė daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių adresu: Eišiškių pl. 43 ir 45, Vilniuje, statybą. Tam, kad statybų vykdymo metu į statybvietę būtų tiekiamas vanduo (statybinis vanduo), ieškovas su atsakovu 2009 m. gegužės 14 d. sudarė laikiną vandens tiekimo sutartį, pagal kurią atsakovas tiekė ieškovui vandenį per 15 mm skersmens vandentiekio įvadą, vandens skaitiklio Nr. 7385587. Ieškovas 2009 m. liepos mėnesį minėtame projekte įdiegė automatinę vejos laistymo sistemą, kurios funkcionavimui buvo būtinas didesnis statybinio vandens kiekis, be to, jis buvo reikalingas ir baigiamiesiems statybos darbams vykdyti, todėl ieškovas 2009-07-30 kreipėsi į atsakovą su prašymu Nr. 090730-1 sumontuoti 50 mm skersmens vandentiekio įvadą. Pasak ieškovo, į nurodytą prašymą atsakovas nesureagavo, dėl ko jis, siekdamas išvengti didelių nuostolių, galėjusių atsirasti dėl neprižiūrimos ir nelaistomos vejos bei tai, kad būtų galima tęsti baigiamuosius statybos darbus, 2009-08-03 18:00 val., nuėmė plombą ir atsuko 50 mm skersmens vandentiekio įvado čiaupą (vandens skaitiklio Nr. ZR 07637787). Pažymėjo, jog prieš atsukant 50 mm skersmens vandentiekio įvado čiaupą, kad būtų objektyviai ir nešališkai užfiksuoti vandens skaitiklio Nr. ZR 07637787 parodymai, buvo sudaryta komisija, į kurios sudėtį įėjo ieškovo UAB „Piliuona" direktorius I. Š., direktoriaus pavaduotojas N. I., vandentiekio sistemos įrengimo darbus atlikusios UAB „KVP projektai" atstovas N. P. bei vejos laistymo sistemos įrengimo vykdytojas J. Ž.. Komisija užfiksavo, jog prieš atsukant 50 mm skersmens vandentiekio įvado čiaupą, vandens skaitiklio Nr. ZR 07637787 parodymai buvo nuliniai. Nurodė, jog dėl atliktų veiksmų ieškovas išsiuntė 2009-08-04 pranešimą Nr. 090804-2 atsakovui, kuriuo informavo, kad nesulaukę iš atsakovo atsakymo, atsuko vandens įvado čiaupą (50 mm) bei dar kartą paprašė skubiai leisti naudotis šiuo vandens įvadu, kuris maitino automatinę vejos laistymo sistemą. Tačiau atsakovas 2009-08-04 užsuko ieškovo atsuktą 50 mm skersmens vandentiekio įvado čiaupą ir sustabdė vandens tiekimą per vandens skaitiklį Nr. ZR 07637787, jį užplombavo bei surašė aktą „Dėl savavališko prisijungimo prie vandentiekio ar nuotekų tinklo".

Taip pat ieškovas ieškinyje nurodė, kad per laikotarpį kai buvo atsuktas 50 mm skersmens vandentiekio įvado čiaupas, buvo suvartota 14 m³ vandens. Šią aplinkybę patvirtina 2009-08-14 aktas, be to, vandens skaitiklio Nr. ZR 07637787 parodymai buvo užfiksuoti 2009-08-18 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Tačiau nepaisant nurodytų aplinkybių, atsakovas, vadovaudamasis Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-22 įsakymu Nr. 172, (toliau - „Taisyklės") 9.17 punktu, paskaičiavo, jog ieškovas per savavališkai atsuktą čiaupą suvartojo 6252 m³ vandens. Todėl atsakovas 2008-08-12 raštu informavo ieškovą, jog pastarasis už savavališką vandens įvado plombos nuplėšimą ir vandens vartojimą, privalo sumokėti 25 072,40 Lt iki 2008-08-20, priešingu atveju - be atskiro įspėjimo vandens tiekimas į pastatus bus atjungtas. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos CK 6.390 str. 3 d. nustatyta, jog energijos tiekimą nutraukti, sustabdyti ar apriboti leidžiama tik sutarties šalių susitarimu, išskyrus atvejus, kai valstybinės energetikos priežiūros institucijos nustato tokius abonento įrenginių trūkumus, dėl kurių gresia avarija ar kyla pavojus žmonių gyvybei ir saugumui. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog tam, kad būtų galima pastatus pripažinti tinkamais naudotis bei sudaryti neterminuotą vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartį, buvo būtina gauti iš atsakovo pažymą, patvirtinančią, kad objektas prijungtas prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus. Nors ieškovas buvo įvykdęs visus Statybos techninių reglamentų nustatytus reikalavimus bei atsakovo nurodymus, reikalingus pažymai gauti, tačiau 2009-10-21 kreipęsis į atsakovą dėl pažymos, buvo informuotas 2009-10-27 raštu apie tai, kad pastovi vandens-pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartis bus sudaryta ir išduota pažyma, patvirtinanti, kad objektas prijungtas prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų, tik sumokėjus pusę sumos, apskaičiuotos, vadovaujantis 2009-08-04 aktu „Dėl savavališko prisijungimo prie vandentiekio ar nuotekų tinklo“, o kitai sumos daliai pasirašius paprastąjį neprotestuotiną vekselį.

Ieškovas teigia, kad niekada nepripažino 25 072,40 Lt įsiskolinimo už tariamai suvartotus 6252 m³ vandens, be to, Lietuvos Respublikos teisės aktai aukščiau nurodytos pažymos išdavimą/atsisakymą išduoti ir neterminuotos vandens pirkimo-pardavimo bei nuotekų šalinimo bei valymo sutarties pasirašymą sieja tik su techninių defektų bei pastabų pašalinimu. Nurodė, kad ieškovas, siekdamas užtikrinti pastatuose adresu: Eišiškių pl. 43, Vilnius, ir Eišiškių pl. 45, Vilnius, įsigijusių butus kelių dešimčių šeimų teises bei teisėtus interesus ir, neturėdamas kitos išeities, o bandymas teismine tvarka įpareigoti atsakovą išduoti pažymą ir sudaryti neterminuotą vandens pirkimo-pardavimo sutartį būtų užsitęsęs, dėl ko ieškovas būtų patyręs didelių nuostolių, sumokėjo atsakovui 5 000 Lt ir išdavė 2009-10-28 paprastąjį neprotestuotiną vekselį likusiai 20 072,40 Lt sumai. Tik įvykdžius nurodytą sąlygą, atsakovas 2009-10-29 išdavė ieškovui pažymą. Ieškovo manymu, atsakovas 5.000,00 Lt įgijo be teisinio pagrindo (nepagrįstai praturtėjo), todėl, remiantis CK 6.237 str. 1 d., privalo juos grąžinti. Pažymėjo, kad minėtų taisyklių 9.17 punkto, kuriuo rėmėsi atsakovas, paskirtis - nustatyti metodą, kaip apskaičiuoti sunaudoto vandens kiekį, kai prie vandentiekio ir nuotekų tinklo buvo prisijungta savavališkai ir kai nėra galimybės objektyviai apskaičiuoti mokėtinos sumos už suvartotą vandenį. Kadangi ieškovas 50 mm skersmens čiaupą atsuko 2009-08-03, 18:00 val., ir vanduo tekėjo juo iki 2009-08-04, nes tą dieną atsakovė užsuko čiaupą ir užplombavo, tikslus suvartoto vandens kiekis nagrinėjamu atveju gali būti aiškiai nustatytas. Juolab, kad buvo duomenys, patvirtinantys faktiškai suvartoto vandens kiekį, t.y.: 14 m3. Būtent už šį vandens kiekį ir turėjo būti paskaičiuota mokėtina suma, o ne taikant taisyklių 9.17 punktą. Taip pat ieškovas ieškinį grindė aplinkybe, jog atsakovas pažeidė Taisyklių 6.4. p., 9.18 p., 9.15 ir 9.17 punktus, kadangi atsakovo 2009-08-04 surašytas aktas „Dėl savavališko prisijungimo“ nėra pasirašytas nei abonento UAB „Piliuona" atstovo, nei Vilniaus savivaldybės atstovo. Dėl nurodytų aplinkybių, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo reikalauti sumokėti 5 000 Lt. Pasak ieškovo, šio turto įgijimo negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu, nei kitomis aplinkybėmis.

Ieškovas teigia, kad nurodyta pinigų suma buvo pervesta dėl ekonominio spaudimo, pasinaudojant susidariusia padėtimi, todėl atsakovas privalo ją grąžinti bei sumokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, t.y. 18,49 Lt (5.000,00 Lt x 5% metinių palūkanų x 27 d. = 18,49 Lt). Taip pat, remiantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str., iš atsakovo priteistinos 6% dydžio palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant nuo be teisinio pagrindo įgytos 5.000,00 Lt sumos.

Be to, ieškovas ieškiniu prašė pripažinti 2009-10-28 vekselį negaliojančiu, kadangi nebuvo teisinio pagrindo jam išrašyti bei reiškė prieštaravimus atsakovui dėl įsipareigojimų pagal ginčo vekselį, remdamasis jiems žinomais asmeniniais santykiais. Ieškovo teigimu, vekselis išrašytas dėl ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo. Nurodė, kad vekselį išrašė ne laisva valia, nes ieškovas nepripažino prievolės mokėti 25.072,40 Lt pagal 2009-08-10 išankstinę sąskaitą Nr. 2866, tačiau atsakovas 2009-08-12 raštu Nr. 6-2047(1.20-04) pagrasino, kad neapmokėjus šios sąskaitos iki 2008-08-20, vandens tiekimas į pastatą Eišiškių pl. 45, Vilnius, bus nutrauktas be atskiro įspėjimo, nors, vadovaujantis CK 6.390 str. 3 d. bei 6.391 str., atsakovas tokios teisės neturėjo.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2009-05-14 tarp šalių buvo sudaryta šalto vandens pirkimo - pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo laikinoji sutartis Nr. LAIK 2436A statybos reikmėms. Šia sutartimi atsakovas įsipareigojo tiekti šaltą vandenį bei šalinti ir valyti nuotekas adresu: Ei­šiškių pl. 45,Vilniuje, o ieškovas - sumokėti už suteiktą vandenį ir tei­kiamas nuotekų šalinimo bei valymo paslaugas, taip pat remiantis šios sutarties III dalies 11-14 punktais, įsipareigojo užtikrinti tinkamą tinklų, įrenginių, vandens apskaitos prietaisų būklę ir plom­bų saugumą, nepradėti eksploatuoti pastato, negavus atsakovo pažymos, patvirtinančios, jog objektas prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus.

Atsakovas 2009-07-31 gavo ieškovo 2009-07-30 prašymą Nr. 730-1, kuriame buvo nurodyta, jog pastarasis sėkmingai užbaiginėja statybos darbus adresu: Eišiškių pl. 45, Vilniuje, vyksta namų pripažinimo tinkamais naudoti procedūros, be to, prašė sumontuoti 50 mm skersmens skaitiklį, nelaukiant namų pridavimo procedūrų užbaigimo. Tačiau 2009-08-04 tikrinimo metu buvo nustatyta, jog ieškovo statomame gyvenamajame name, adresu: Eišiškių pl. 45, Vilniuje, savavališkai nuplėšta uždarymo įvado plomba bei vartojamas vanduo. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172, patvirtintų Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 6.4. punktu, buvo surašytas 2009-08-04 aktas „Dėl savavališko prisijungimo prie vandentiekio ar nuotekų tinklo“. Nurodė, kad atsakovas 2009-08-12 raštu Nr. 6-2047 (1.20-04) informavo ieškovą, kad toks vandens vartojimas, kai nuplėšta uždaryto įvado plomba ir vartojamas vanduo, traktuotinas kaip savavališkas ir pastate suvartotas vandens kiekis - 6252 m³ nustatytas, remiantis Taisyklių 9.17 punktu (skaičiuojant, kad vanduo tekėjo 32 mm skersmens vamzdžiu 3 m/s greičiu 24 val. per parą), t.y. už 6252 m³ buvo priskaičiuota 25 072,40 Lt suma. Atsakovas nesutiko su ieškovo teiginiais, kad jam buvo žinomas tikslus prisijungimo prie tinklo laikas, taip pat nesutiko su reikalavimu perskaičiuoti už faktiškai suvartotą vandenį. Vadovaujantis aukščiau nurodytų taisyklių 9.7 punktu, vandens skaitiklį nuimti arba pa­keisti leidžiama tik Tiekėjo atstovui, turinčiam atitinkamą paskyrą ir tarnybinį pažymėjimą. Tuo tarpu ieškovo komisija buvo sudaryta neteisėtai, be jokio teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad ieškovas, atsuk­damas 50 mm skersmens vandentiekio čiaupą ir nuimdamas plombą, šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172 patvirtintas Vandentvarkos ūkio naudojimo taisykles. Pabrėžė, jog aukščiau minėtų taisyklių 6.5 p. numato, jog tiekėjas turi teisę nedelsdamas atjungti savavališkai prijungtą objektą, o atjungimo darbų išlaidas apmoka neteisėtai prijungto ob­jekto savininkas. Taigi atsakovas turėjo teisę iškart nutraukti vandens tiekimą, nustatęs savavališką prisijungimą, bet tikėdamas geranoriško ginčo išsprendimo galimybe, to nepa­darė. Pažymėjo, kad atsakovas atliko veiksmus, remdamasis galiojančiais teisės aktais ir jų nepažeidė.

Taip pat atsakovas nurodė, kad pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str., vekselis yra vertybinis popierius, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui. Asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi tei­sės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja. Pabrėžė, jog ieškovas šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos teisės ak­tus bei Taisykles, todėl pripažindamas savo neteisėtus veiksmus, pasirašė vekselį 25 072,40 Lt sumai ir padarė pavedimą 5000 Lt sumai. Atsakovas pašymėjo, kad ieškovas neginčijo 2009-08-04 akto „Dėl savavališko prisijungimo prie vandentiekio ar nuotekų tinklo“, tai yra pagrindas vekselio išrašymui. Su ieškovo teiginiais dėl daromo ekonominio spaudimo atsakovas nesutiko.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo atsakovui 1452 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai taikė Lietuvos Respublikos Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-22 įsakymu Nr. 172 patvirtintų Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 9.17 p., nes jame nurodyta, kad tuo atveju, kai tiekėjas nustato savavališką prisijungimą prie vandentiekio ir nuotekų tinklo, suvartoto vandens ir pašalintų nuotekų kiekis skaičiuojamas atsižvelgiant į prijungto vandentiekio įvado skersmenį, skaičiuojant, kad vanduo tekėjo 32 mm skersmens vamzdžiu 30 parų 3 m/s greičiu 24 val. per parą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, t.y. 2009-08-03 akto, kuris, pasak ieškovo, patvirtina tikslų 50 mm skersmens vandentiekio įvado čiaupo atsukimo laiką, matyti, kad ieškovui savavališkai atsukant šalto vandens sklendę d 50 ir paleidžiant vandenį per skaitiklį d 32, atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ atstovai nedalyvavo, o nurodytą aktą pasirašė tik ieškovo atstovai. Tuo tarpu taisyklių 9.7 p. reikalauja, kad nuimant arba paleidžiant vandens skaitiklį, dalyvautų tiekėjo atstovas, turintis atitinkamą paskyrą ir tarnybinį pažymėjimą. Todėl padarė išvadą, kad ieškovo sudaryta komisija buvo neteisėtos sudėties, dėl ko atsakovas pagrįstai konstatavo, jog neįmanoma nustatyti tikslios savavališko prisijungimo datos. Taip pat teismas atmetė ieškovo teiginius, jog jis turėtų sumokėti tik už 14 m³ vandens, kaip prieštaraujančius teisės aktų reikalavimams, nes minėtų taisyklių 9.17 p. nustato netinkamai vykdomos vandens vedimo apskaitos, t.y. savavališkai prisijungus prie vandentiekio tinklų, vandens kiekio paskaičiavimo metodą, kurį taikė ir atsakovas. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad suvartotas vandens kiekis negalėjo būti skaičiuojamas pagal taisyklių 9.17 p., nes 2009-08-04 aktas „Dėl savavališko prisijungimo prie vandentiekio ar nuotekų tinklo“ nėra pasirašytas nei abonento - ieškovo atstovo, nei savivaldybės atstovo. Tokią poziciją teismas grindė tuo, kad prie pastabų minėtame akte nurodyta, kad UAB „Piliuona“ vadovas I. Š. pasirašyti atsisakė, o parašė kitoje akto pusėje paaiškinimą. Iš 2009-08-04 akto matyti, kad jis yra pasirašytas atsakovo atstovų, jame nurodyta, jog ieškovo atstovas I. Š. pasirašė su komentarais kitoje lapo pusėje.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo instituto normų tarp šalių susiklosčiusiems ginčo santykiams, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisiniams santykiams atsirasti yra būtinos šios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais; 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Be to, byloje neginčytinai nustatyta, kad ieškovas savavališkai nuplėšęs įvado plombą, atliko neteisėtus veiksmus. Tuo tarpu viena iš sąlygų nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti yra kreditoriaus veiksmų teisėtumas. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodytų reikalavimų neatitiko.

Taip pat pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovo teiginiais, kad nebuvo pagrindo išduoti vekselį, nes jis buvo pasirašytas dėl ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo. Teismas konstatavo, kad ekonominiu spaudimu negali būti laikomas reikalavimas susimokėti baudą, nes atsakovas reikalavo iš ieškovo sumokėti pusę sumos, o kitai sumos daliai pasirašyti vekselį ne už pažymos išdavimą, o už savavališką prisijungimą prie vandentiekio tinklo.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Piliuona“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-10-21 sprendimą ir priimti naują – tenkinti ieškovo ieškinį bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylą netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir priėmėm nepagrįstą teismo sprendimą.

Apelianto teigimu, Lietuvos Respublikos Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-22 įsakymu Nr. 172 patvirtintų Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 9.17 punkte numatyta suvartoto vandens kiekio paskaičiavimo metodika gali būti taikoma esant diems sąlygoms: 1) neįmanoma nustatyti tikslios prisijungimo prie vandentiekio tinklų datos; 2) neįmanoma nustatyti suvartoto vandens kiekio. Apeliantas pabrėžė, kad prie vandentiekio tinklų psisijungė 2009-08-03 18 val. Šias aplinkybes apeliantas įrodinėjo rašytiniais įrodymais – 2009-08-03 komisijos, kurią sudarė UAB “Piliuona” direktorius I. Š., UAB “Piliuona” direktoriaus pavaduotojas N. I., vandentiekio sistemos įrengimo darbus atlikusios UAB “KVP projektai” atstovas N. P., protokolu. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiškindamas ir taikydamas materialinės teisės normas, padarė klaidingą išvadą dėl minėtos komisijos sudėties neteisėtumo dėl to, kad joje nedalyvavo atsakovo UAB “Vilniaus vandenys” atstovas. Remiantis aukščiau nurodytomis taisyklėmis, atsakovo atstovo dalyvavimas būtų būtinas, jei skaitiklis būtų nuimamas arba pakeičiamas, t.y. atliekant veiksmus su skaitikliais. Tačiau nagrinėjamu atveju, vandens skaitiklis nebuvo nei nuimamas, nei keičiamas. Todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovo atstovo dalyvavimas buvo būtinas ir kad minėtos komisijos sudarytas aktas nepatvirtina tikslios prisijungimo prie vandentiekio tinklų datos. Apeliantas pabrėžia, kad jei ir būtų pripažinta, kad neįmanoma nustatyti tikslios prisijungimo prie vandentiekio tinklų datos vien pagal rašytinį 2009-08-03 komisijos protokolą, tekančio vandens skaičiavimas 30 dienų laikotarpyje vistiek yra negalimas. Apeliantas šį teiginį grindžia tokiu argumentu, kad 2009-05-14 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta šalto vandens pirkimo - pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo laikinoji sutartis Nr. LAIK 2436A statybos reikmėms, o pagal ją atsakovas įsipareigojo kiekvieno mėnesio 7 darbo dieną tikrinti įvadinio vandens skaitiklio duomenis. Tai reiškia, kad ne vėliau kaip 2009-07-10 (liepos 4-6 dieno buvo ne darbo dienos) atsakovas privalėjo tikrinti apelianto vystomame objekte esančio įvadinio vandens skaitiklio duomenis. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad iki 2009-08-04 atsakovas būtų nustatęs kokių nors daugiabučiuose namuose esančių apskaitos prietaisų ar vandens čiaupų pažeidimų ar savavališko prisijungimo prie vandentiekio tinklų faktų.

Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog apeliantas pažeidė vandens skaitiklio plombą. Pažymi, kad 2009-08-03 18 val. atsukdamas 50 mm skersmens vandentiekio įvado čiaupą (sklendę) ir taip pažeidė sklendės plombą, o ne vandens skaitiklio plombą. Sklendė ir skaitiklis yra vienas nuo kito nepriklausantys įrenginiai. 2009-08-04 akte nurodyta, kad buvo pažeista sklendės plomba ir nenurodyta, jog būtų pažeista skaitiklio plomba, todėl galima daryti išvadą, jog skaitiklio rodmenimis tiek 2009-08-04, tiek ir vėliau galima vadovautis ir jie yra teisingi. Apeliantas taip pat pabrėžia, kad tokio kiekio vandens, kuris yra nurodytas minėtame akte, t.y. 6252 m3, jis negalejo suvartoti fiziškai. Remiantis į bylą pateiktais parodymais galima išvesti šio laikotarpio vandens sunaudojimo per mėnesį vidurkį, kuris nesiekia net 100 m3.

Anot apelianto, UAB “Piliuona” direktoriaus paaiškinimų, parašytų kitoje 2009-08-04 akto pusėje, negalima tapatinti su akto pasirašymu. Minėtame akte yra aiškiai išskirta vieta, kur turėtų pasirašyti UAB “Pliuona” atstovai, tačiau toje vietoje jie nėra pasirašę. Taisyklių 6.4 punkte nustatyta, jog “Tiekėjas, nustatęs savavališko prijungimo faktą, surašo laisvos formos aktą (2 egz.), kurio vieną egzempliorių atiduoda pažeidėjui. Jeigu pažeidėjas nesutinka su akte užfiksuotais faktais, jis privalo pasirašyti aktą, nurodydamas savo nesutikimo motyvus. Jeigu pažeidėjas atsisako pasirašyti aktą, tiekėjas iškviečia savivaldybės atstovą, kuris pasirašo aktą”. Todėl apeliantui nesutinkant pasirašyti akto, atsakovas turėjo iškviesti savivaldybės atstovus.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo reikalavimas sumokėti 25 072,40 Lt sumą yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pasitelkdamas tokį reikalavimą, anot apelianto, atsakovas naudojo ekonominį spaudimą, kuris pasireiškė grasinimu nutraukti vandens tiekimą daugiabučiams gyvenamiesiems namams, esantiems Eišiškių pl. 43 ir45, Vilniuje, ir pažymos, patvirtinančios, kad objektas prijungtas prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus, išdavimo. Nors ieškovas niekada nepripažino jai priskaičiuoto įsiskolinimo, tačiau siekdamas išvengti didelių finansinių nuostolių, buvo priverstas sumokėti atsakovui 5 000 Lt ir likusiai sumai išrašyti 2008-10-28 paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jau kitą dieną po to, kai buvo įvykdyti nurodyti veiksmai, UAB “Vilniaus vandenys” išdavė pažymą, patvirtinančią, kad objektas prijungtas prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus, nors Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas tokios pažymos išdavimą sieja išimtinai su techninių defektų pašalinimu, o ne su kokių nors mokėjimų atlikimu. Tai reiškia, kad atsakovo be teisinio pagrindo įgyto turto negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu, nei kitomis aplinkybėmis, todėl turi būti gražinta apeliantui. Dėl tokių pačių priežasčių, pasak apelianto, yra kvestionuotina ir jo prievolė sumokėti ginčo vekselyje nurodytą sumą. 2009-10-28 vekselio išrašymas nelaikytinas piniginės prievolės pagal 2009-08-10 išankstinę sąskaitą Nr. 2866 pripažinimu, taip pat jis negali būti laikomas ir prievolės įvykdymo užtikrinimu, kadangi vekselis nėra užtikrinimo priemonė, o juo sukuriama nauja piniginė prievolė, nuo jo išrašymo dienos sukurianti pareigas vekselio davėjui ir teises jo turėtojui. Todėl, remiantis nurodytomis aplinkybėmis, apeliantas mano, kad vekselis turėtų būti pripažintas negaliojančiu.

Apeliantastaip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nevertindamas ieškovo pateikto 2009-08-18 antstolio V. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 13-09-467, taip pat 2010-04-06 pažymos (kartu su atsakovo išrašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis) apie UAB “Piliuona” objekte vidutinį suvartoto vandens kiekį, pažeidė procesinės teisės normas.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priteisti iš apeliantės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-22 įsakymu Nr. 172 patvirtintų Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 9.17 punktas buvo taikomas pagrįstai, nes jame nurodyta, kad tiekėjas nustato savavališką prisijungimą prie vandentiekio ir nuotekų tinklo, suvartoto geriamojo vandens ir pašalintų nuotekų kiekis skaičiuojamas atsižvelgiant į prijungto vandentiekio įvado skersmenį, skaičiuojant, kad vanduo tekėjo 32 mm skersmens vamzdžiu 30 parų 3 m/s greičiu 24 valandas per parą. Be to, taisyklių 9.7 punktas reikalauja, kad nuimant arba paleidžiant vandens skaitiklį, dalyvautų tiekėjo atstovas, turintis atitinkamą paskyrą ar tarnybinį pažymėjimą. Todėl apelianto sudaryta komisija buvo neteisėtos sudėties ir jos protokolų negalima vertinti kaip tinkamų įrodymų. Be to, taisyklių 9.17 punktas yra taikomas sistemiškai su taisyklių 6.4 punktu, reglamentuojančiu savavališko prisijungimo pasekmes. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas, apskaičiuodamas suvartoto geriamojo vandens kiekį pagrįstai taikė taisyklių 9.17 punktą.

Atsakovas pažymi, kad apelianto teiginiai dėl nepagrįsto atsakovo praturtėjimo taip pat yra nepagrįsti, nes atsakovui 5 000 Lt buvo pervesti teisėtai, kadangi apeliantas nepagrįstai naudojosi atsakovo teikiamomis paslaugomis ir už jas neatsiskaitė. Dėl savavališko vandens naudojimo apeliantui buvo išrašyta išankstinė apmokėjimo sąskaita. Todėl šiuo atveju neturi būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo institutas. Ieškovo argumentai, kad išrašyti 2009-10-28 vekselį nebuvo jokio teisinio pagrindo ir kad vekselis buvo išrašytas dėl ekonominio spaudimo ir grasinimo neatitinka tikrovėS, nes atsakovas visus veiksmus atliko remdamsi galiojančiais teisės aktais. Ieškovas atlikdamas 5 000 Lt bankinį pavedimą ir pasirašydamas paprastąjį vekselį pripažino savo neteisėtus veiksmus. Apeliantas yra pelno siekiantis juridinis asmuo ir veikia savo interesais ir rizika, todėl prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, pavyzdžiui pasirašydamas vekselį, turi apsvarstyti ir įvertinti galimas tokio veiksmo pasekmes.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas. .

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CPK) 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra Lietuvos Respublikos CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Bylos medžiaga neginčitinai nustatyta, kad ieškovas užbaigdamas objekto (esančio Eišiškių pl. 45, Vilniuje) statybą, savavališkai be atsakovo leidimo nuplėšė sklendės plombą ir atsuko 50 mm skersmens vandentiekio įvado čiaupą ir naudojo vandenį savo nuožiūra. Apie tai 2009-08-04 informavo atsakovą, kuris tą pačią dieną surašė aktą „Dėl savavališko prisijungimo prie vandentiekio ar nuotekų tinklo“ (b.l. 51), kuriuo nustatė, kad ieškovas UAB „Piliuona“ gyvenamajame name, esančiame Eišiškių pl. 45, Vilniuje, savavališkai nuplėšė plombą ir naudojo vandenį statybos reikmėms, todėl atsakovas nurodyto vandens vartojimą traktavo kaip savavališką ir remiantis LR Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-22 įsakymu Nr. 172 patvirtintų Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklių) 9.17 punktu ir skaičiavo, kad vanduo tekėjo 32 mm skersmens vamzdžiu 30 parų 3 m/s greičiu 24 val. per parą. Tokiu būdu buvo paskaičiuota, kad ieškovas suvartojo 6252 m³ šalto vandens ir priskaičiuota 25 072, 40 Lt.

Ieškovas neginčija nustatytų aplinkybių, kad esančiame Eišiškių pl. 45, Vilniuje statybos objekte savavališkai be atsakovo leidimo nuplėšė plombą ir atsuko 50 mm skersmens vandentiekio įvado čiaupą (tai liudija jo aktas ir pranešimas atsakovui, b.l.l. 49-50), tačiau nesutinka su atsakovo Taisyklių) 9.17 punktu taikymu dėl suvartoto 6252 m³ šalto vandens apskaičiavimo ir teigia, kad taisyklių 9.17 punkte numatyta suvartoto vandens kiekio paskaičiavimo metodika gali būti taikoma esant diems sąlygoms: 1) neįmanoma nustatyti tikslios prisijungimo prie vandentiekio tinklų datos; 2) neįmanoma nustatyti suvartoto vandens kiekio. Ieškovas gi pateikė rašytinius įrodymus - 2009-08-03 komisijos, kurią sudarė UAB “Piliuona” direktorius I. Š., UAB “Piliuona” direktoriaus pavaduotojas N. I., vandentiekio sistemos įrengimo darbus atlikusios UAB “KVP projektai” atstovas N. P., protokolą, kuriame nurodytas vandentiekio įvado čiaupo atsukimo laikas, tačiau pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiškindamas ir taikydamas materialinės teisės normas, padarė klaidingą išvadą dėl minėtos komisijos sudėties neteisėtumo dėl to, kad joje nedalyvavo atsakovo UAB “Vilniaus vandenys” atstovas. Ieškovo manymu, atsakovo atstovo dalyvavimas būtų būtinas, jei skaitiklis būtų nuimamas arba pakeičiamas, t.y. atliekant veiksmus su skaitikliais, o nagrinėjamu atveju, vandens skaitiklis nebuvo nei nuimamas, nei keičiamas, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovo atstovo dalyvavimas buvo būtinas ir kad minėtos komisijos sudarytas aktas nepatvirtina tikslios prisijungimo prie vandentiekio tinklų datos.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo nurodytas protokolas, esant ieškovo neteisėtiems veiksmams - savavališkas be atsakovo leidimo prisijungimas, negali būti priimtas už pagrindą ir vertinamas kaip objektyvus įrodymas, nes nurodytą aktą pasirašė tik ieškovo atstovai, atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ atstovai nedalyvavo. Kadangi ieškovas savavališkai atsuko šalto vandens sklendę ir paleido vandenį per skaitiklį, o taisyklių 9.7 p. reikalauja, kad nuimant arba paleidžiant vandens skaitiklį, dalyvautų tiekėjo atstovas, turintis atitinkamą paskyrą ir tarnybinį pažymėjimą, tai pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai kritiškai vertino ieškovo nurodytą 2009-08-03 aktą kad ieškovo sudaryta komisija buvo neteisėtos sudėties ir konstatavo, kad atsakovas pagrįstai taikė Lietuvos Respublikos Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-22 įsakymu Nr. 172 patvirtintų Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 9.17 p. (tuo atveju, kai tiekėjas nustato savavališką prisijungimą prie vandentiekio ir nuotekų tinklo, suvartoto vandens ir pašalintų nuotekų kiekis skaičiuojamas atsižvelgiant į prijungto vandentiekio įvado skersmenį, skaičiuojant, kad vanduo tekėjo 32 mm skersmens vamzdžiu 30 parų 3 m/s greičiu 24 val. per parą).

Nepripažinus ieškovo 2009-08-03 aktą objektyvių įrodymu, patvirtinančiu prisijungimo prie vandentiekio tinklų laiką, teismas neturėjo pagrindo pripažinti pagrįstais ieškovo teiginius, jog jis turėtų sumokėti tik už 14 m³ vandens. Dėl to neturi įrodomosios galios ir teisinės reikšmės ieškovo pateiktas antstolio V. M. faktinių aplinkybių konstatavimo 2009-08-18 protokolas dėl skaitiklio parodymų fiksavimo. Ieškovo nurodytos 2010-04-06 pažymos (kartu su atsakovo išrašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis) apie UAB “Piliuona” objekte vidutinį suvartoto vandens kiekį neturi ryšio su ginčo nagrinėjamomis aplinkybėmis, o teiginys, kad 6252 m3, jis negalejo suvartoti fiziškai, neturi teisinės reikšmės, nes 6252 m3, paskaičiuota pagal taisykles kaip bauda už savavališką prisijungimą. Kiti apelianto teiginiai dėl nepagrįsto taisyklių taikymo neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisko.

Byloje taip pat nustatyta, kad už 6252 m³ šalto vandens ieškovas atsakovo nurodymu 2009-10-28 pervedė atsakovui 5000,00 Lt (b.l. 67-68). Esant galiojančiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam atsakovo aktui „Dėl savavališko prisijungimo prie vandentiekio ar nuotekų tinklo“, kuriuo pagrindu ieškovas 2009-10-28 pervedė atsakovui 5 000 Lt, nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovas 5.000,00 Lt įgijo be teisinio pagrindo, nepagrįstai praturtėjo), todėl privalo juos grąžinti CK 6.237 str. 1 d. pagrindu. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad šioje byloje nėra būtinų sąlygų nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisiniams santykiams atsirasti, nes byloje neginčytinai nustatyta, kad ieškovas savavališkai nuplėšęs įvado plombą, atliko neteisėtus veiksmus, tuo tarpu viena iš sąlygų nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti yra kreditoriaus veiksmų teisėtumas.

Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad ieškovas vykdydamas atsakovo nurodymą sumokėti 25 072, 40 Lt pagal galiojantį aktą „Dėl savavališko prisijungimo prie vandentiekio ar nuotekų tinklo“ po 2009-10-28 pervedimo atsakovui 5 000 Lt , likusiai 20.072,40 Lt sumai išdavė 2009-10-28 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kurį ginčija CK 1.91 straipsnio pagrindu. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2009-10-28 paprastąjį neprotestuotiną vekselį kaip išduotą dėl ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo. Pabrėžtina, kad ginčo vekselis buvo išduotas teisėto ir galiojančio (nes ieškovas reikalavimo dėl akto panaikinimo ne reiškia) akto „Dėl savavališko prisijungimo prie vandentiekio ar nuotekų tinklo“ pagrindu, todėl atsakovas yra teisėtas jo turėtuojas.

CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatytas savarankiškas sandorių pripažinimo negaliojančiu pagrindas – sandorio, sudaryto dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo panaudoti tokį spaudimą, negaliojimas. Šio straipsnio 4 dalyje realiu grasinimu yra laikomas kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sandoriui kaip sudarytam dėl ekonominio spaudimo pripažinti negaliojančiu konkrečioje byloje turi būti nustatomos šios faktinės aplinkybės: a) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; b) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; c) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; d) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Lietuvos dujos“ v. AB ,,Lietuvos energija“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-378/2005; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Novatoriška statyba“ v. AB „Žemaitijos pienas“, bylos Nr. 3K-3-574/2006; 2011 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. Danijos Danske bank A/S, bylos Nr. 3K-3-258/2011).

Tam, kad ginčijamas ieškovo vekselis būtų pripažintas negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu, reikia byloje nustatyti šias aplinkybes: 1) ieškovui buvo grasinama; 2) grasinimas buvo realus; 3) vekselį ieškovas išdavė dėl grasinimo. Pagal realaus grasinimo samprata, apibrėžta CK 1.91 straipsnio 4 dalyje, - „realus grasinimas“ reiškia kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nepateisinamus ir neteisėtus veiksmus, kurie duoda pagrindą manyti, kad gali būti padaryta žalos šiems asmenims, jų turtui ar reputacijai, ir šaliai nelieka kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik sudaryti sandorį. Realiu grasinimu taip pat laikoma kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones, ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį. Nustatydamas, buvo ar ne realus grasinimas, šio konkrečiu atveju teismas turi atsižvelgti į sandorio šalies, kuriai buvo grasinta, t.y. ieškovo finansinę ir ekonominę būklę, veiksmų pobūdį ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

Iš ieškovo teiginių galima suprasti, kad laikydamas atsakovo reikalavimą sumokėti 25 072,40 Lt sumą dėl savavališko prisijungimo prie vandentiekio tinklo nepagrįstu ir neteisėtu, ieškovas išdavė vekselį prieš savo valią siekdamas išvengti didelių finansinių nuostolių, nes atsakovas naudojo ekonominį spaudimą, kuris pasireiškė grasinimu nutraukti vandens tiekimą daugiabučiams gyvenamiesiems namams, esantiems Eišiškių pl. 43 ir 45, Vilniuje, ir objekto prijungimo prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus patvirtinančios pažymos neišdavimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo nurodytų aplinkybių visėtas nesudaro pagrindo taikyti ieškovo ginčo vekseliui CK 1.91 str. vien dėl to, kad atsakovo veiksmuose nėra nesąžiningumo ir neteisėtumo - atsakovas teisėtai ir pagrįstai reikalavo Vyriaustybės patvirtintų taisyklių pagrindu priskaičiuotos sumos sumokėjimo iš ieškovo, kaip iš nesąžiningo asmens, nes būtent ieškovo savavališkas prisijungimas prie vandentiekio tinklo suteikė atsakovui nepasitikėjimą ieškovo sąžiningumu. Todėl atsakovo reikalavimas apmokėti nuostolius negali būti vertinamas kaip realus grąsinimas.

Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas pastatytą namą apgyvendino nepridavus vandentekio ir nuotekų tinklų ir vandens apskaitos mazgo, be to, vandentekio atlikti darbai turėjo defektų, kurie buvo pašalinti 2010-10- 21. Pažymą, kad objektas prijungtas prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus, ieškovui buvo išduota po defektų pašalinimo. Aplinkybė, kad pažyma buvo išduota ieškovui sumokėjus 5 000 Lt ir išdavus vekselį, įrodo atsakovo teisių tinkamą įgyvendinimą ir gynybos būdą, o ne ekonominį spaudimą ieškovui.

Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priešingai, nei teigia ieškovas, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir priėmėm pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą (CPK 263 str). Apeliacinio skundo teiginiai nesudaro pagrindo nei sprendimo panaikinimui, nei pakeitimui.

Civilinio proceso kodekso 93 str. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmestas, tai iš ieškovo valstybės naudai priteistinas 753 Lt žyminis mokestis, atidėtas Vilniaus apygardos teismo 2011-10-24 nutartimi iki nutarties dėl apeliacinio skundo priėmimo (b.l. 204). Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jų buvimo patvirtinančių įrodymų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1d. 1 p., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB “Piliuona” (į.k. 122652732, buveinės adresas Konstitucijos pr. 12, Vilnius) valstybės naudai 753 Lt žyminį mokestį.

Kolegijos teisėjai Natalja CikotoOna GasiulytėVidas Stankevičius