- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-11
- Bylos Nr.
- e2YT-2557-1219/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00392-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Slavinskis
- Pareiškėjas
- D. V.
- Suinteresuotas asmuo
- S. Z., valstybės įmonė „Turto bankas“
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. V. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo paveldėjimo teisių įgyvendinimo tikslais, suinteresuoti asmenys S. Z., valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. Z., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, jo dukra D. V. paliktą turtą testamentu Pastatą - Gyvenamąjį namą, ½ dalį pastato Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatą – Garažą, 1/2 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatą – Tvartą, 1/2 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), Kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, 1/2 kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini), testamento pagrindu priėmė, faktiškai pradėdama jį valdyti.
2. Pareiškime nurodė, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisių įgyvendinimui. Telšių r. 3-iojo notarų biuro notaras 2025 m. vasario 20 d. priėmė sprendimą, kuriuo sprendė, jog yra praleistas terminas palikimui priimti pagal testamentą, todėl atsisakė užvesti paveldėjimo bylą ir atitinkamai pradėti paveldėjimo procedūras ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą. 1987 m. rugsėjo 5 d. A. Z. testamentu turtą paliko dukrai D. V. (Z.), tačiau teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis niekas iš paveldėtojų per įstatymo nustatytą laikotarpį teisės aktų nustatyta tvarka nesikreipė į notarą, tame tarpe pareiškėja, taip pat nėra nustatytas juridinis faktas dėl faktinio valdymo būdu priimto palikimo, tokiu būdu buvo praleistas terminas palikimui priimti. A. Z. testamentu D. V. paliko dalį pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) (šiuo metu adresas (duomenys neskelbtini)). Testamentinį palikimą sudaro pastatas - gyvenamasis namas, 1/2 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, 1/2 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – tvartas, 1/2 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, 1/2 kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini). Palikėjas A. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Iš nekilnojamojo turto registro pažymos matyti, jog Pastatas - Gyvenamasis namas, 1/2 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatas – Garažas, 1/2 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatas – Tvartas, 1/2 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), Kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, 1/2 kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklauso pareiškėjai nuo 1980 m. balandžio 22 d. Šią (1/2) dalį pareiškėja paveldėjo iš mamos S. Z.. Pareiškėja tiek testamentinę dalį, tiek asmeninės nuosavybės teise valdo kaip bendrą turtinį vienetą, jį prižiūrį, moka mokesčius už elektrą, vandenį, šiukšles, tvarko, prižiūrį namą, tvarko aplinką, moka žemės mokestį, kitaip juo rūpinasi, visą turtą valdo kaip savo, todėl yra visi teisiniai pagrindai nustatyti juridinį faktą, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą kaip savo.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad valstybės įmonė Turto bankas nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. Z. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. Z. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad D. V. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
4. Suinteresuotas asmuo S. Z. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į pareiškimą. Procesinių dokumentų įteikimo dokumentuose ranka parašė, jog sutinka, kad viskas turi atitekti jos sesutei D. V.. Teismui grąžintame pareiškime ranka parašė, jog ji sutinka, kad viskas priklauso jos sesutei D. V.. Elektroniniame laiške nurodė, kad pareiškėjo pozicijai jokių pretenzijų neturi, su viskuo sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
5. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnis).
6. Byloje esančiais duomenimis ir pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis nustatyta, kad A. Z., mirė (duomenys neskelbtini). A. Z. turi du vaikus – D. V. (iki santuokos turėta pavardė – Z.) ir S. Z.. Iš VĮ Registrų centras 2025 m. birželio 5 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad mirusio A. Z. vardu registruota nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį Pastatą – Gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį Pastatą – Garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį Pastatą – Tvartą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį Kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Telšių rajono 3-ojo notarų biuro notaro Gedimino Permino 2025 m. vasario 20 d. nutarime atsisakyti atlikti notarinį veiksmą nurodyta, kad paveldėjimo byla Telšių rajono 3-ajame notarų biure nėra užvesta. Telšių rajono 3-ojo notarų biuro notaro Gedimino Permino 2024 m. spalio 1 d. Liudijime (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirusio A. Z., kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla pagal notaro veiklos teritorijos pasiskirstymą priskirta vesti Telšių r. 3-ajam notarų biurui. Taip pat nurodyta, kad niekas iš įpėdinių dėl palikimo priėmimo iki šios dienos nesikreipė nei į notarės Zitos Brazauskienės, nei į Telšių r. 3-ąjį notarų biurą, paveldėjimo byla nėra užvesta.
7. Palikimo atsiradimo metu palikimo priėmimo klausimus reglamentavo 1964 m. liepos 7 d. įstatymu patvirtintas Civilinis kodeksas (toliau – ir CK). Tačiau 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis kodeksas (2000 m. CK) taikomas taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus (t. y. po 2001 m. liepos 1 d.). Minėto straipsnio 4 dalyje akcentuojama, kad CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai taikomi sprendžiant ginčus teismine tvarka, nepaisant to, kada yra atsiradę civiliniai santykiai, iš kurių yra kilęs ginčas. To paties įstatymo 38 straipsnis apibrėžia 2000 m. CK penktosios knygos „Paveldėjimo teisė“ normų taikymą iš esmės tik atvejams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus 2000 m. CK, išskyrus CK 5.8 straipsnio, kuriame nustatytas paveldėjimo teisės ginčijimo terminas, taikymą, kurį susieja su šiame straipsnyje nustatyto ieškinio senaties termino taikymo pasibaigimu. Taigi ginčo teisiniams santykiams iš esmės taikytinos 1964 m. CK paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos bei 2000 m. CK 1.5 straipsnis, apibrėžiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą. Kartu pažymėtina tai, kad bylai aktualus palikimo priėmimo atvejis, kai palikimas priimamas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, yra įtvirtintas tiek 1964 m. CK 587 straipsnyje, tiek 2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje, 5.51 straipsnyje. Aplinkybė, kad 2000 m. CK palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti detaliau reglamentuoja šį palikimo priėmimo būdą, nesupriešina ir (ar) nepriešpastato šio palikimo priėmimo būdo aiškinimo teismų praktikos pagal 1964 m. ir 2000 m. Civilinius kodeksus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. sausio 26 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012).
8. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti palikimo atsiradimą, numato būdus, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą: kai jis faktiškai pradėjo turtą valdyti, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo. Kai įpėdinis nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, įpėdinis turi įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą, taip priimdamas palikimą.
9. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis aktyviais veiksmais parodo, jog išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti bei naudotis.
10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja kaip įpėdinė atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, t. y. turtą (½ dalį Pastatą – Gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį Pastatą – Garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį Pastatą – Tvartą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį Kitus inžinerinius
statinius – kiemo statinius, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini)) valdė, naudojo ir prižiūrėjo, mokėjo komunalinius mokesčius (už elektrą, vandenį ir žemės nuomos mokestį). D. V. nuosavybės teise priklauso ½ dalis
Pastato – Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (su priklausiniais). Pareiškėja nuo 1980 m. liepos 10 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu: (duomenys neskelbtini). Tokie pareiškėjos veiksmai įrodo, kad ji nuosekliai siekė įgyti turtines teises į mirusio
A. Z. paliktą, šiame sprendimo punkte nurodytą, nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), su šiuo turtu elgėsi kaip turto savininkė, turtu rūpinosi, tokie jos veiksmai prilyginami faktiškam paveldėto turto valdymui ir palikimo priėmimui pagal
CK 5.50 straipsnio 2 dalį. Visi šie duomenys patvirtina, kad pareiškėja po
A. Z. mirties, priėmė palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti.
11. Pareiškėja D. V. su prašymu įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, tačiau palikimą priėmė kitais įstatyme numatytais būdais, tai yra pradėdama turtą faktiškai valdyti. Pateiktų įrodymų pagrindu nustatomas faktas, kad po A. Z. mirties palikimą priėmė pareiškėja D. V.. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, pareiškėjos prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas. Šio fakto nustatymas reikalingas, kad pareiškėja galėtų susitvarkyti paveldėjimo dokumentus.
12. Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos ne pasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Vadovaujantis paveldėjimo universalumo principu, šios kategorijos bylose teismas, priimdamas sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo, palikimo sudėties neidentifikuoja, nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjas buvo nurodęs pareiškime tikslią palikimo sudėtį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėja D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo kopijos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Telšių rūmus.