- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-03-27
- Bylos Nr.
- 1-203-725/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Živilė Bliūdžiuvienė
- Kaltinamasis
- E. T.
- Nukentėjusysis
- A. T.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.4.2.3Nesunkus savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 3 p.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 1.2.25.6Kitos BK XXXIX skyriuje numatytos nusikalstamos veikos
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
- 2.12.2.8Bylos nagrinėjimas teisme (BPK 432 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. T. 2023 m. birželio 20 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia vieną kartą įspyrė savo tėvui A. T. į veidą, vieną kartą įspyrė į kairės rankos dilbį ir du kartus įspyrė į šonkaulius, padarydamas nukentėjusiajam krūtinės sumušimą, kairės pusės 3-5 šonkaulių lūžius su plaučio sumušimu ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje ir krūtinės ląstos poodyje, bei kairio dilbio sumušimą, šiais veiksmais nesunkiai sutrikdė savo artimo giminaičio A. T. sveikatą, nes dėl šonkaulių lūžių jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui,
Be to, E. T. 2023 m. liepos 20 d. apie 18.49 val. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę „Toyota Avensis“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, būtent alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARFF-0023, patikros sertifikato Nr. 1936160, 20.17 val. nustatytas 3,36 promilių neblaivumas.
Kaltinamasis E. T. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2023 m. birželio 20 d. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena kaltinamojo tėvai, jie nenorėjo įsileisti jo į namus, nes kaltinamasis buvo neblaivus ir neturėjo kur gyventi. Galėjo būti, kad apsistumdė su tėvu, nes jis sunervino kaltinamąjį, kad neįleido į namus. Tėtis buvo nukritęs ant žemės. Dėl savo neblaivumo nelabai ką atsimena. Teisėjai pagarsinus kaltinamojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, dalį apie tai, kad tėvas parkrito ant žemės, šalia laiptelių prie namo durų, po to tėvas atsistojo ir mėgino atsitraukti į kiemo pusę, o jis priėjęs prie tėvo, vėl jį pastūmė, dėl ko tėvas parkrito kieme ant žemės, tada jis įspyrė tėvui į pilvą (2 t., b. l. 45), kaltinamasis nurodė, kad galėjo taip būti, pripažįsta tuos sužalojimus, nurodytus kaltinamajame akte. Sutinka atlyginti civilinį ieškinį.
Kaltinamasis nurodė, kad gydėsi ligoninėje dėl priklausomybės alkoholiui rugsėjo mėnesį, taip pat dar liepos mėnesį, bet gydymas tuo metu nepadėjo. Neblaivus vairavo tada, kai neturėjo kur gyventi, tad nutarė išgerti alkoholio. Atsimena tik tiek, kad nuvažiavo į darbą, neturėjo kur grįžti, todėl ir prisigėrė. Tą vakarą porą kartų važiavo į parduotuvę. Pirmą kartą nuvažiavęs pirko tris skardines alaus, jas išgėrė, o paskui važiavo į kitą parduotuvę ir nusipirko „pusbonkį“. Kaltinamasis patikslino, kad antrą kartą prie parduotuvės jau buvo išgėręs ir nepajėgė iš mašinos išlipti. Kaltinamasis pripažįsta liudytojo nurodytas aplinkybes. Pripažįsta, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Savo veiksmus vertina blogai. Bandė atsiprašyti nukentėjusiojo.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo E. T. parodymų jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte
Nukentėjusysis A. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad sūnus E. geria 18 metų. Jau metai laiko, kai kas antrą dieną sūnus būna girtas, grįžęs į namus rėkauja, neduoda jam miegoti, drumsčia ramybę. Jį kaltina, jog prieš metus išsiskyrė su žmona. Sūnus gyveno su juo apie metus laiko. Birželio 20 dieną, apie 21 val. 45 min. sūnus grįžo į namus ir laukė prie vartelių, nes jie visada būna užrakinti. Sūnus buvo akivaizdžiai girtas, nuo jo smirdėjo alkoholiu, kalba buvo nerišli ir daug keikėsi necenzūriniais žodžiais. Jis nuėjo prie vartelių ir sūnų įleido į kiemą. Sūnus prašė, kad leistų jį į kambarį, kur yra televizorius, tačiau jis pasakė, kad sūnaus į kambarį neleis, kad eitų miegoti į ūkinį pastatą (vasarnamį), kuris yra jų kieme atskirai nuo namo. Jis nenorėjo įleisti sūnaus į namus, nes šis rėkauja ir neduoda jiems ramybės per naktį. Kviesdavo policiją į savaitę apie du kartus. Sūnų nuveždavo į nakvynės namus, bet po jų jis grįždavo namo. Tada jis liepė sūnui palaukti prie laukinių namo durų, atnešė jam valgyti ir pasakė, kad eitų į ūkinį pastatą. Įėjęs į namą, jis laikė duris, kad sūnus neįeitų į vidų, bet šis išplėšė duris, ir jis tuo metu besilaikydamas už rankenos, su jėga buvo išsviestas į lauko pusę, link laiptų. Po to sūnus sugriebė jį už maikutės ties krūtine. Tada jis mėgino nuo sūnaus išsilaisvinti ir bėgti į kiemo pusę, tačiau užkliuvo už kieme esančio betoninio bordiūro ir parkrito ant žemės. Jam gulint šonu, pribėgo sūnus E. ir įspyrė keturis kartus. Vieną kartą įspyrė į veidą, jam užsidengus rankomis veidą, įspyrė į kairę ranką. Kiti du smūgiai iš kojos buvo jam į šonkaulius. Su rankomis smūgių nesudavė. Kai sūnus jį spardė, jis juto fizinį skausmą, jam buvo sunku kvėpuoti. Jis pradėjo šauktis pagalbos ir atsikėlęs gal pabėgo 1-2 metrus link kaimyno vartelių, tačiau prie jų susmuko ir nebepajėgė atsikelti. Į jo kiemą atėjo kaimynai V. ir S.. Pamatęs kaimynus, sūnus nuo jo atsitraukė, vaikščiojo po kiemą ir rėkavo. Kaimynai iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Atvykę medikai išvežė jį į Kauno klinikas tyrimams (1 t., b. l. 35–38).
Liudytojas A. Ž., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. birželio 20 d. apie 22 val. buvo namuose, kai išgirdo, kad kaimynas A. šaukė jo vardą. Jis pribėgo prie lango ir pamatė, kaip kaimynas A. savo kieme guli ant žemės, šalia jo buvo sūnus ir vaikščiojo aplink A.. Išėjęs į kiemą, pamatė, kaip A. atšliaužė į jo kiemą pro jų bendrus vartelius ir prašė iškviesti greitosios medicinos pagalbą ir policijos pareigūnus. A. pasakė, kad jam sūnus spyrė iš kojos į krūtinę, sukėlė jam fizinį skausmą. Kol žmona S. kvietė pagalbą bendruoju pagalbos telefonu 112, jis A. atnešė puodelį vandens, nes burnoje pas A. buvo kraujo. Sūnus šalia A. būdamas sakė, kad jis apsimeta, meluoja, šneka nesąmones. A. laikėsi už krūtinės, sakė, kad negali atsikelti nuo žemės, labai skauda krūtinę (1 t., b. l. 66–69).
Liudytoja S. Ž., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. birželio 20 d. apie 22 val. buvo šiltnamyje, kai išgirdo, kaip kaimynas A. šaukė „padėkit“. Ji atbėgo prie vartelių, per kur galima patekti iš jos kiemo į A. kiemą ir pamatė, kad A. guli ant žemės ir pas jį burnoje buvo kraujo. A. sakė, kad jį sumušė sūnus ir pasakė, kad iškviestų greitosios medicinos pagalbą. Šalia A. buvo jo sūnus, kuris šaukė, kad A. apsimeta, meluoja, niekas jo nemušė. A. sūnus naudojo necenzūrinius žodžius. Ji tada paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Kai greitosios medicinos pagalbą atvyko, sūnus pasišalino (1 t., b. l. 60–63).
2023 m. rugpjūčio 11 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad A. T. padaryti sužalojimai: krūtinės sumušimas, pasireiškęs kairės pusės III-V šonkaulių lūžiais su plaučio sumušimu ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje ir krūtinės ląstos poodyje: kairio dilbio sumušimas. Nustatyti seni stuburo juosmens I, IV slankstelių lūžiai, įtarti galimai švieži lūžiai nepatvirtinti. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mąstą, nes dėl šonkaulių lūžių sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti bukais daiktais paveikus krūtinės kairę pusę ir kairį dilbį, mažiausiai 2 (dviem) trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023 m. birželio 20 d. Sužalojimai galėjo būti padaryti smūgiuojant rankomis, kojomis, tačiau sužalojimai išsidėstę vienoje kūno pusėje, todėl kategoriškai neatmestina galimybė, kad sužalojimai galėjo atsirasti nugriuvus (1 t., b. l. 53–57).
2023 m. birželio 21 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 20–28).
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje
Liudytoja G. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. liepos 20 d. nuo 10.00 val. dirbo parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Apie 18.49 val. prie parduotuvės atvažiavo automobilis „TOYOTA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilyje buvo vienas asmuo, kuris vairavo automobilį. Automobilio vairuotojas atvykęs prie parduotuvės sustojo, tačiau iš automobilio nebuvo išlipęs. Netrukus pastebėjo, kad jis prie vairo miega. Suprato, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Iš karto paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją. Maždaug 10 min. į įvykio vietą atvyko pareigūnai. Visą laiką vairuotojas automobilyje jai buvo gerai matomas, iki atvykstant pareigūnams matė jį miegantį prie vairo, todėl abejonių, kad jis vairavo automobilį, nekyla. Matė, kaip jis pats atvyko ir sustojo prie parduotuvės, gerai matė, kad automobilį vairavo būtent jis. Taip pat pažymi, kad tą pačią dieną, tuo pačiu automobiliu tas pats vairuotojas buvo į parduotuvę atvykęs anksčiau, pirmą kartą apie šį neblaivų vairuotoją pranešė bendrosios pagalbos numeriu apie 17.32 val. ir antrą kartą 18.49 val., tačiau pirmą kartą atvykę pareigūnai šio vairuotojo su automobiliu nerado, nes jis apsipirkęs parduotuvėje išvažiavo. Pirmą kartą vairuotojas atvykęs į parduotuvę, buvo užėjęs į parduotuvę, pirko alaus dvi skardines ir cigarečių pakelį. Jau jam užėjus į parduotuvę, suprato, kad asmuo neblaivus, nes asmens kalba buvo neriši, judesiai nekoordinuoti, dėl ko paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir apie tai pranešė. O kai asmuo atvyko antrą kartą, jis į parduotuvę užėjęs nebuvo, o iškart užmigo savo automobilyje (1 t., b. l. 88–89).
Liudytoja E. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. liepos 20 d. jai kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėja G. M. dirbant, apie 19 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvės aikštelėje stovi galimai neblaivus vairuotojas su „Toyota“ automobiliu. Atvykus minėtu adresu prie parduotuvės rastas stovintis automobilis „Toyota“, automobilyje prie vairo rastas miegantis E. T.. Automobilis buvo neužvestas, rakteliai buvo spynelėje. Automobilyje buvo pilna skardinių alaus, nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, asmuo sunkiai orientavosi aplinkoje, nesugebėjo paaiškinti suprantama kalba, kokiomis aplinkybėmis jis yra už automobilio vairo. Paklausus prieš kiek laiko vartojo alkoholį, asmuo atsakė, kad prieš dvi valandas. Nuo atvykimo laiko asmeniui mėgino nustatyti neblaivumą, tačiau asmuo į alkoholio kiekio matuoklį įpūsti nesugebėjo. Po nesėkmingų pūtimų, asmeniui buvo duotas kitas alkotesteris, kuriuo vairuotojui buvo nustatytas neblaivumas virš 3 promilių. Parduotuvės pardavėja paaiškino, kad ji matė, kaip vairuotojas vienas atvažiavo prie parduotuvės ir sustojo, taip pat matė, kad atvažiavęs iš automobilio asmuo nebuvo išlipęs. Jam atvykus ji iš karto paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie neblaivų vairuotoją, nes matė, kad asmuo atvykęs prie vairo užmigo (1 t., b. l. 82–85).
2023 m. liepos 20 d. – 2023 m. liepos 21 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) ir ant kelio važiuojamosios dalies stovintis tamsiai pilkos spalvos automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekyje, vairuotojo pusėje už vairo rastas miegantis E. T.. Vairuotojo priekinėje galvos dalyje matoma kirstinė, mažai kraujuojanti žaizda. Automobilio rakteliai automobilio užvedimo spynelėje, automobilis užgesintu varikliu. Automobilis apgadintas, apgadintas automobilio bagažinės dangtis, priekinis bamperis, kairės pusės galinis sparnas. Automobilio salone matomi netvarkingai išmėtyti drabužiai, priekinėje keleivio pusėje ant grindų matomos tuščios alkoholinių gėrimų skardinės, bei išlūžusi automobilio daiktadėžė (1 t., b. l. 140–149).
2023 m. liepos 20 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad E. T. prietaisu „Alcotest 6810 ARFM-0402“, pirmas pūtimas atliktas 20 val. 17 min., nustatytas 3,36 promilių neblaivumas. Antras tikrinimas atliktas 20 val. 33 min., nustatyta 3,88 promilių neblaivumas. E. T. su tikrinimo rezultatais sutiko (1 t., b. l. 95).
VĮ „Regitra“ pažymoje nurodyta, kad keleivinio automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, savininkas - E. T. (1 t., b. l. 93).
2023 m. liepos 21 d. VšĮ „EMPREKIS“ pažymoje nurodyta, kad lengvojo automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kategorija M1-AC, universalas, durų skaičius 5, kuras-dyzelinas, variklio darbinis tūris -1995 cm (3), variklio galia -85 kW/116 AG, gamybos periodas 2003-2008, pasirinkti metai 2003, kaina be PVM: 1793,30 Eur, PVM: 476,70 Eur, kaina su PVM: 2270,00 Eur (1 t., b. l. 92).
2023 m. rugsėjo 20 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kameromis padaryti vaizdo įrašai. Užfiksuota, kaip automobilyje „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už vairo sėdi E. T.. Automobilio variklis išjungtas. Pareigūnė užduoda klausimus, tačiau asmuo negali rišliai sudėlioti sakinių ir negali paaiškinti aplinkybių. Po to pareigūnė atsineša alkotesterį ir pasako vairuotojui, jog reikės pasitikrinti blaivumą, bet užfiksuoti rezultato nepavyksta. Kitame vaizdo įraše užfiksuotas pareigūnės pokalbis su pardavėja, kuri patvirtina mačiusi, kaip asmuo vairavo. Kitame vaizdo įraše užfiksuota, kaip atvyko kitas pareigūnų ekipažas ir alkotesteriu buvo tikrinamas E. T. neblaivumas, pirmo pūtimo metu E. T. užfiksuotas 3,36 promilių neblaivumas, antru pūtimu - 3,88 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 106–108).
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas E. T. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo savo šeimos nariui, pasitvirtino.
Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pagrįstumu, kadangi kaltinamasis E. T. savo kaltę visiškai pripažino, girtumo laipsnis nustatytas neblaivumo nustatymo aktu. Vairavimo faktą patvirtina liudytojos G. L. parodymai, kuri parodė, kad 2023 m. liepos 20 d., apie 18.49 val. prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), atvažiavo automobilis „TOYOTA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilyje buvo vienas asmuo, kuris vairavo automobilį. Automobilio vairuotojas atvykęs prie parduotuvės sustojo, tačiau iš automobilio nebuvo išlipęs. Netrukus pastebėjo, kad jis prie vairo miega. Suprato, kad vairuotojas gali būti neblaivus (1 t., b. l. 88–89). Į įvykio vietą atvykusi policijos pareigūnė E. J., apklausta liudytoja, parodė, kad prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), rastas stovintis automobilis „Toyota“, automobilyje prie vairo rastas miegantis E. T.. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, asmuo sunkiai orientavosi aplinkoje, nesugebėjo paaiškinti suprantama kalba, kokiomis aplinkybėmis jis yra už automobilio vairo. Paklausus prieš kiek laiko vartojo alkoholį, asmuo atsakė, kad prieš dvi valandas. Nuo atvykimo laiko asmeniui mėgino nustatyti neblaivumą, tačiau asmuo į alkoholio kiekio matuoklį įpūsti nesugebėjo (1 t., b. l. 82–85). Taip pat policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuota, kaip automobilyje „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už vairo sėdi E. T.. Alkotesteriu buvo tikrinamas E. T. neblaivumas, pirmo pūtimo metu E. T. užfiksuotas 3,36 promilių neblaivumas, antru pūtimu - 3,88 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 106–108). E. T. veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis.
Taip pat teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą pagrįstumu, kadangi kaltinamasis E. T. savo kaltę visiškai pripažino, nukentėjusysis A. T. – kaltinamojo tėvas – apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad įėjęs į namą, jis laikė duris, kad sūnus neįeitų į vidų, bet šis išplėšė duris, ir jis tuo metu besilaikydamas už rankenos, su jėga buvo išsviestas į lauko pusę, link laiptų. Po to sūnus sugriebė jį už maikutės ties krūtine. Tada jis mėgino nuo sūnaus išsilaisvinti ir bėgti į kiemo pusę, tačiau užkliuvo už kieme esančio betoninio bordiūro ir parkrito ant žemės. Jam gulint šonu, pribėgo sūnus E. ir įspyrė keturis kartus. Vieną kartą įspyrė į veidą, jam užsidengus rankomis veidą, įspyrė į kairę ranką. Kiti du smūgiai iš kojos buvo jam į šonkaulius. Su rankomis smūgių nesudavė. Kai sūnus jį spardė, jis juto fizinį skausmą, jam buvo sunku kvėpuoti (1 t., b. l. 35–38). Liudytojai A. Ž. ir S. Ž. patvirtino, kad matė sumuštą A. T. gulintį ant žemės, jo burnoje buvo kraujo, o aplink jį vaikščiojo jo sūnus E. T.. Nukentėjusysis nurodė liudytojams, kad jį sumušė sūnus, spyrė iš kojos į krūtinę (1 t. b. l. 66–69, 60–63). A. T. sužalojimų mastą patvirtina specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mąstą, nes dėl šonkaulių lūžių sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti bukais daiktais paveikus krūtinės kairę pusę ir kairį dilbį, mažiausiai 2 (dviem) trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023 m. birželio 20 d. Sužalojimai galėjo būti padaryti smūgiuojant rankomis, kojomis, tačiau sužalojimai išsidėstę vienoje kūno pusėje, todėl kategoriškai neatmestina galimybė, kad sužalojimai galėjo atsirasti nugriuvus (1 t., b. l. 53–57). E. T. veikė tiesiogine tyčia, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis.
Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja esant visiškai įrodyta, jog E. T. 2023 m. birželio 20 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia vieną kartą įspyrė savo tėvui A. T. į veidą, vieną kartą įspyrė į kairės rankos dilbį ir du kartus įspyrė į šonkaulius, padarydamas nukentėjusiajam krūtinės sumušimą, kairės pusės 3-5 šonkaulių lūžius su plaučio sumušimu ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje ir krūtinės ląstos poodyje, bei kairio dilbio sumušimą, šiais veiksmais nesunkiai sutrikdė savo artimo giminaičio A. T. sveikatą, nes dėl šonkaulių lūžių jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Be to, E. T., 2023 m. liepos 20 d. apie 18.49 val. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę „Toyota Avensis“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, būtent alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARFF-0023, patikros sertifikato Nr. 1936160, 20.17 val. nustatytas 3,36 promilių neblaivumas. Tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamasis E. T. padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną apysunkį nusikaltimą, praeityje jis neteistas (2 t., b. l. 17–19), administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 13–15), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje lankėsi/gydėsi (2 t., b. l. 24), 2023 m. birželio 29 d. specialisto išvadoje Nr.93TPK-714/2023 nurodyta, kad E. T. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (2 t., b. l. 28), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nesigydė/nesilankė (2 t., b. l. 23).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis E. T. teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka per 5 metų laikotarpį baustas 3 kartus. E. T. padarė du itin šiurkštaus pobūdžio nusikaltimus, t. y. vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, ir nesunkiai sutrikdė savo tėvo sveikatą dėl menkavertės priežasties, spirdamas jam į veidą, kairės rankos dilbį, šonkaulius, padarydamas nukentėjusiajam krūtinės sumušimą, kairės pusės 3-5 šonkaulių lūžius su plaučio sumušimu ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje ir krūtinės ląstos poodyje, bei kairio dilbio sumušimą. Tik laimingo atsitiktinumo dėka šios E. T. įvykdytos nusikalstamos veikos nesukėlė tragiškų ir nepataisomų padarinių.
Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, skirtina vienintelė straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, bausmės dydį nustatant artimą minimaliam, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, taip pat skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant artimą vidurkiui.
Už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės.
Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu.
BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.
Atsižvelgiant į tai, kad E. T. dėl įvykdytų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino, gailisi, savo veiksmus vertina kritiškai, teisiamas pirmą kartą, į aukščiau nurodytas nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, formalias BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytas šio straipsnio taikymo sąlygas, teismas sprendžia, kad kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, ir įpareigojant E. T. pradėti dirbti, tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini).
Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, taikant jos vykdymo atidėjimą, yra ta bausmė, kuri iš E. T. pareikalaus atsakingo požiūrio į savo elgesį, padės suvokti jo neatsakingų, neteisėtų veiksmų pasekmes ir sudarys objektyvias prielaidas padaryti pozityvias išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat laikosi nuomonės, kad teismas, individualizuodamas bausmę asmeniui, vadovaujasi bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje, bei, esant formaliems pagrindams, įtvirtintiems BK 75 straipsnyje, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, sprendžia, ar konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449-942/2016).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Šiuo atveju matyti, kad E. T. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, dėl ko tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Nagrinėjamu atveju paminėtina ir tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos E. T. pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, kaltinamajam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise, nustatytinas artimas minimaliam.
Byloje nustatyta, kad E. T. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį „Toyota Avensis“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), todėl transporto priemonė – automobilis „Toyota Avensis“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso kaltinamajam E. T. (1 t., b. l. 93), taigi, automobilio konfiskavimas, nagrinėjamu atveju, yra neišvengiamas teisinis padarinys. Nusikalstamos veikos padarymo metu E. T. kėlė realų pavojų ne tik sau pačiam, tačiau ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai ir gyvybei. Todėl E. T. privalo patirti atitinkamus suvaržymus, kurie ateityje jį sulaikytų nuo vairavimo išgėrus.
Atsižvelgiant į tai, kas išvardinta, transporto priemonė – automobilis „Toyota Avensis“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).
Dėl civilinio ieškinio
Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl E. T. nusikalstama veika padarytos 2481,33 Eur turtinės žalos atlyginimo už A. T. gydymą (1 t., b. l. 77–78). Teismo vertinimu, civilinės ieškovės civilinis ieškinys yra pagrįstas, kada žala Kauno teritorinei ligonių kasai buvo padaryta neteisėtais, tyčiniais E. T. veiksmais, įrodytais paties kaltinamojo prisipažinimu, liudytojų, nukentėjusiojo parodymais, specialisto išvada, todėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas pilnas ir priteistinas iš kaltinamojo E. T. civilinės ieškovės naudai.
Byloje 2023 m. liepos 26 d. prokuroro nutarimu, laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 26 d. iki 2024 m. sausio 26 d., paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas E. T. turtui – automobiliui „Toyota Avensis“ , valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 65–67). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas 2024 m. sausio 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi buvo pratęstas iki 2024 m. liepos 26 d.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „Toyota Avensis“ , valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo, konfiskavus automobilį – panaikintinas.
E. T. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas – paliktinos galioti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintinos.
Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:
- Automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas UAB „Augenas“ aikštelėje, konfiskuotinas;
- Kompaktinis diskas, kuriame policijos pareigūnų kūno kameromis padaryti vaizdo įrašai, saugomas byloje (1 t., b. l. 109), paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
E. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nuteisti:
- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti E. T. 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. T. 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 9, 10 punktais, paskirtos 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant E. T. viso bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti, tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), per 6 (mėnesius) nuo pradėjimo vykdyti bausmę dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 3 dalimi, skirti E. T. baudžiamojo poveikio priemones:
– uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. 2023 m. liepos 26 d.;
– konfiskuoti automobilį „Toyota Avensis“ , valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), saugomą UAB ,,Augenas“ aikštelėje Kaune, Technikos g. 18A.
Informuoti VĮ „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones E. T. atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš E. T. 2481,33 Eur (du tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 33 centus) turtinės žalos atlyginimo civilinės ieškovės naudai.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „Toyota Avensis“ , valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo, konfiskavus automobilį – panaikinti.
Kaltinamajam E. T. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, dokumento paėmimą – palikti galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:
- Automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „Augenas“ aikštelėje, konfiskuoti;
- Kompaktinį diską, kuriame policijos pareigūnų kūno kameromis padaryti vaizdo įrašai, saugomą byloje (1 t., b. l. 109), palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.