Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-876-159/2009

Teisėjas Pranas Rimgaudas Mickus Procesinio sprendimo kategorija

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

2009 m. lapkričio 25 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Audriaus Saulėno, sekretoriaujant Antanui Leikui, Monikai Pociūtei, dalyvaujant atsakovams V. S. ir K. S., viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. S. ir K. S. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-57-47/2009 pagal ieškovo P. J. ieškinį atsakovams V. S. ir K. S., tretieji asmenys E. N. J., VĮ Registų centro Klaipėdos filialas dėl padidėjusios dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1999 m. birželio mėnesį buvę bendraturčiai V. S. ir V. P. A. davė sutikimą, kad prie gyvenamojo namo būtų statomas priestatas, nes ieškovas turėjo tikslą pagerinti gyvenimo sąlygas. 1999 m. rugpjūčio 30 d. buvo išduotas projektavimo sąlygų sąvadas, 1999 m. spalio 12 d. išduotas leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 92/99. 2004 m. liepos 30 d. aktu priestatas buvo pripažintas tinkamu naudotis. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas atliko kadastrinius matavimus ir nustatė, kad gyvenamojo namo plotas padidėjo 25,69 kv. m, naujai įrengto priestato dalys, plane pažymėtos indeksais 1-7, 1-8 ir 1-9. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2008 m. liepos 17 d. nusprendė prašymo įregistruoti nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą – gyvenamojo namo dalį (priestatą) unikalus Nr. 2596-0001-0010, adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. 25/815, nagrinėjimą atidėti, nes nepateiktas susitarimas tarp bendraturčių dėl gyvenamojo namo 1A1b nuosavybės dalių nustatymo. Ieškovo P. J. prašymu VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas padarė pastato padalijimo projektą, jį per notaro biurą pateikė atsakovams. 2008 m. rugpjūčio 26 d. atsakovai V. S. ir K. S. atsisakė pasirašyti pateiktą projektą ir nurodė, kad projektas neatitinka faktinės padėties, nes pastato plotas ir patalpos yra pasikeitusios, jiems atlikus savo gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją, ir kad atsakovai turi teisę pasikeitusią pastato būklę po rekonstrukcijos įregistruoti iki 2017 m. liepos 1 d. Ieškovas siūlė atsakovams savo sąskaita padaryti jų gyvenamojo namo dalies po atliktos rekonstrukcijos kadastrinius matavimus ir kartu įregistruoti pakeitimus, tačiau atsakovai ieškovo pasiūlymo nepriėmė, ieškovas nesutinka laukti iki 2017 m. liepos 1 d. Ieškovas, vadovaudamasis CK 4.77 straipsnio 1 dalimi, prašė teismą dėl padidėjusios dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatyti, kad P. J. ir E. N. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 20/100 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. 2596-0001-0010, esančio (duomenys neskelbtini): E. N. J. asmeninės nuosavybės teise 6/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. 2596-0001-0010, dalys; V. S. ir K. S. bendrosios nuosavybės teise priklauso 74/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. 2596-0001-0010, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 3–4).

Iš V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisė bylinėjimosi išlaidas po 238 Lt P. J., a. k. (duomenys neskelbtini).

Iš 2008 m. rugpjūčio 1 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo ir bylos duomenų teismas nustatė, kad gyvenamojo namo 1A1b, adresu, (duomenys neskelbtini), bendraturčiais buvo: V. S. – 141/200 dalys; K. S. – 45/200 dalys; E. N. J. – 7/100 dalys, kad 1999 m. birželio 8 d. namo bendraturtė, šios byloje atsakovė, davė sutikimą bendraturtei E. N. J. dėl priestato projektavimo ir statybos prie gyvenamojo namo, kad su tuo sutiko ir bendraturtė V. P. A., kad 1999 m. rugpjūčio 30 d. P. J. buvo išduotos projektavimo sąlygos dėl priestato – 1–o aukšto su mansarda, ūkinio pastato – 1–o aukšto statybos, kad 1999 m. spalio 18 d. išduotas leidimas vykdyti statybos darbus ir kad 25,69 kv. m ploto priestato statyba užbaigta ir priimta 2004 m. liepos 30 d. ir kad K. S. bendraturčiu tapo nuo 2001 metų.

Remdamasis 2004 m. liepos 30 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu ir 2008 m. liepos 17 d. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo sprendimu teismas konstatavo, kad P. J. pastačius priestatą, gyvenamojo namo 1A1b bendras naudingas plotas padidėjo iki 125,77 kv. m ir kad atitinkamai pasikeitė bendraturčių teisės bendrojoje nuosavybėje: P. J. ir E. N. J. – 20/100 dalių jungtinės nuosavybės teise; E. N. J. – 6/100 dalys; V. S. ir K. S. –74/100 dalys gyvenamojo namo 1A1b, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovų teiginius ir pateiktus įrodymus dėl pradėtos gyvenamojo namo rekonstrukcijos ir dėl pasikeitusio pastato ploto laikė nepagrįstais, nes atsakovai pripažino, kad gyvenamojo namo rekonstrukcija neužbaigta, statybos leidimas galioja net iki 2017 m. liepos 1 d., manė, kad atsakovų atsisakymas duoti sutikimą perskaičiuoti nuosavybės dalis tuo pagrindu, kad ieškovas priestatą pastatė pažeisdamas statinio projekto sprendimus, yra nepagrįstas, nes statant priestatą nebuvo pažeistos išduotos statiniui nuorodos. Vadovaudamasis CK 4.77 str. 1 d. teismas konstatavo, kad jeigu bendraturtis, turėdamas kitų bendraturčių sutikimą ir laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę, tai šio bendraturčio reikalavimu jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir naudojimosi bendruoju daiktu tvarka turi būti atitinkamai pakeičiama (b. l. 104–105).

Teismas, nagrinėdamas bendraturčių ginčą, kai jie nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, tai kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą, ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Vieno bendraturčio atliekami bendro daikto pakeitimai pakeičia kitų bendraturčių naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių turinį, bet tie pakeitimai negali tapti šių teisių pažeidimo priežastimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje C. V. A. M. ir kt., byla Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje A. K. ir J. M., byla Nr. 3K-3-58/2008).

Apeliantai V. S. ir K. S. yra sutuoktiniai. 141/200 bei 45/200 dalis pastato, kurio unikalus Nr. 2596-0001-0010, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijo 2001 m. kovo 1 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Jiems priklausančioje namo dalyje atliko rekonstrukciją pagal 2007 m. liepos 11 d. Palangos m. savivaldybės administracijos leidimą Nr. 166, todėl ieškovo pateiktas patalpų padalijimo projektas neatspindi realios padėties, nes pastato plotas ir patalpos yra pasikeitusios dėl atliktos pastato rekonstrukcijos. Šį faktą patvirtino ir ieškovas teismui pateiktame ieškinyje, nes nurodė, kad atsakovai tikrai atliko savo namo dalies rekonstrukciją. Apeliantai su ieškovu buvo sutarę, kad baigus rekonstrukcijos darbus jiems priklausančioje pastato dalyje apeliantai atliks kadastrinius matavimus dėl padidėjusio ploto atlikus rekonstrukciją, siūlė ieškovui kadastrinius matavimus atlikti savo lėšomis ir ieškovui priklausančioje pastato dalyje, tačiau ieškovas nėjo į jokius kompromisus ir 2008 m. liepos 31 d. atlikęs pastato patalpų padalijimo projektą bei žinodamas, kad jis neatspindi realios situacijos, jį pateikė apeliantams per notarą.

2008 m. rugpjūčio 26 d. pareiškimu P. J. pranešė, jog nesutinka pasirašyti pastato patalpų naudojimosi tvarkos sutartį pagal jo pateiktą 2008 m. liepos 31d. pastato patalpų padalijimo projektą, kadangi šis projektas neatitinka faktinės padėties, t. y. pastato plotas ir patalpos yra pasikeitusios apeliantams atlikus pastato rekonstrukciją.

Teismas nepagrįstai atmetė apeliantų nurodytą atsisakymą duoti sutikimą nuosavybės dalies perskaičiavimui dėl jų atliktos rekonstrukcijos pasikeitusio pastato ploto ir patalpų, nes į bylą pateikti įrodymai: dėl pradėtos gyvenamojo namo rekonstrukcijos; kad 2008 m. spalio 29 d. apeliantai kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą su prašymu registruoti po jų atliktos rekonstrukcijos pasikeitusią pastato būklę; kad apeliantai įregistravę pasikeitusią pastato būklę bei atlikę dalių skaičiavimą, ruošėsi bylą baigti taikiai, nepavykus bylos baigti taikos sutartimi, ketino kreiptis į teismą su priešieškiniu dėl dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo. Po 2008 m. gruodžio 15 d. įvykusio parengiamojo teismo posėdžio apeliantai išaiškino ieškovui susidariusią padėtį ir susitarė su juo kartu, bet ne vėliau kaip iki kito parengiamojo teismo posėdžio, t. y. iki 2009 m. sausio 14 d., atlikti viso pastato kadastrinius matavimus ir bylą baigti taikiai, nustatę bendraturčiams priklausančias namo dalis, tačiau ieškovas sutartu laiku į susitikimą neatvyko, ir taikiai baigti bylos nepavyko.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas UAB „Marių žvejys“; Nr. 3K-3-416/2007 ir kt.). Pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo nepripažinta, jog pastato plotas ir patalpos yra pasikeitusios dėl atliekamos rekonstrukcijos, įrodymų vertinimo taisyklių aspektu neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo praktikos.

Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė į bendrą daiktą. Bendrojoje dalinėje nuosavybėje teisė į daikto dalį nulemia bendraturčių teisių ir pareigų turinį. Bendrą daiktą padidinus, pasikeitus savininkų skaičiui, taip pat kitokių reikšmingų faktų pagrindu ši dalis gali didėti ar mažėti. Civilinių santykių apibrėžtumui ir aiškumui visada reikšminga nustatyti kiekvieno bendraturčio dalis nuosavybėje. Bylai reikšminga aplinkybė, kad pastato plotas ir patalpos yra pasikeitusios apeliantams atlikus pastato rekonstrukciją, nebuvo įvertinta, išvada, kad pastato plotas apeliantams atlikus rekonstrukciją nėra pasikeitęs, nėra patvirtinta bylos duomenimis. Teismas, tenkindamas ieškinį, neanalizavo bendraturčių teisės bendrojoje dalinėje nuosavybėje pasikeitimui reikšmingų faktų (CK 4.77 str. 2 d.). Dėl šios priežasties faktiškai naudojamų patalpų plotas neatitinka bendraturčių dalių nuosavybėje ir apeliantams tenka mažesnė dalis nei priklausytų.

Apeliantai prie apeliacinio skundo pridėjo Valstybinės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo pažymą Nr.2050/05-S2-219 joje nurodyta, kad pagal apeliantų pateiktą prašymą atlikti kadastrinių matavimų tikslinimą gyvenamajam namui, adresu (duomenys neskelbtini), negali, nes privaloma atlikti viso pastato kadastro duomenų nustatymą. Teismas neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes, t. y. į tai, kad be ieškovo pagalbos ir jam nedalyvaujant, apeliantai neturi galimybės atlikti viso pastato kadastrinių matavimų, bei sprendime nurodė, kad apeliantų atsisakymas duoti sutikimą nuosavybės dalių perskaičiavimui dėl pasikeitusio pastato ploto atlikus apeliantams rekonstrukciją yra nepagrįstas (b. l 108–110, 112).

Palangos miesto savivaldybės administracija 2007 m. liepos 11 d. išdavė leidimą Nr. 166, galiosiantį iki 2017 m. liepos 1 d. Pagal minėtą leidimą yra vykdoma rekonstrukcija, tačiau leidimas išduotas pažeidus LR statybos įstatymą ir statybos reglamentą Nr. 1240, leidimas išduotas be projektavimo sąlygų, be rekonstrukcijos darbų projekto ir be bendraturčių sutikimo, todėl negalima nustatyti, kada namo rekonstrukcijos darbai bus iki galo užbaigti. Komisija rekonstrukcijos darbų nepriėmė, aktas nesurašytas, nes, apeliantų teigimu, jie turi teisę tęsti namo rekonstrukcijos darbus iki 2017 m. liepos 1 d.

Po pirmojo teismo posėdžio atsakovai V. S. ir K. S. siūlė padaryti bendrą inventorizaciją su ta sąlyga, kad ieškovas su žmona apmokėtų visas inventorizacijos išlaidas. E. N. J. sutikus su tokia sąlyga, atsakovai savo pasiūlymo atsisakė. Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, kad siekiama kiek galima ilgiau užtęsti ieškovo pastatyto ir inventorizuoto priestato galutinį įregistravimą VĮ Registrų centro Klaipėdos filiale (b. l. 114–115).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis 2008 m. rugpjūčio 1 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu ir bylos duomenimis, sprendime teisingai nustatė, kad gyvenamojo namo 1A1b, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai yra: V. S., jai priklauso 141/200 dalys; K. S., jam priklauso 45/200 dalys, ir E. N. J., jai priklauso 7/100 dalys (b. l. 17–25), kad 1999 m. birželio 8 d. namo bendraturtė, šios byloje atsakovė V. S., davė sutikimą bendraturtei E. N. J. dėl priestato projektavimo ir statybos prie gyvenamojo namo (b. l. 7), kad tokį sutikimą davė ir bendraturtė V. P. A. (b. l. 8), kad 1999 m. rugpjūčio 30 d. P. J. buvo išduotas projektavimo sąlygų sąvadas dėl priestato – 1-o aukšto su mansarda, ūkinio pastato – 1-o aukšto statybos, (duomenys neskelbtini) (b. l. 9–10), kad 1999 m. spalio 18 d. P. J. buvo išduotas leidimas Nr. 92/99 vykdyti statybos darbus – statyti 28 kv. m dydžio priestatą gyvenamajam namui, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 11) ir kad 2004 m. liepos 30 d. aktu 25,69 kv. m ploto priestatas buvo pripažintas tinkamu naudoti (b. l. 12–13).

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas P. J. jam nuosavybės teisėmis priklausančiame 187/1039 žemės sklype pasistatė pastatą, unikalus Nr. 4400-0357-7472, kuris Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke nuo 2004 m. rugpjūčio 9 d. įregistruotas P. J. nuosavybės teisėmis (b. l. 19–20). Taip pat šios bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ir atsakovai V. S. ir K. S. pagal 2007 m. liepos 11 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos V. S. išduotą leidimą Nr. 166, galiosiantį iki 2017 m. liepos 1 d., taip pat vykdo jiems priklausančio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), dalies rekonstrukciją (b. l. 37).

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų V. S. ir K. S. apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, kad apeliantams priklausančioje namo dalyje yra atlikta rekonstrukcija pagal 2007 m. liepos 11 d. Palangos m. savivaldybės administracijos leidimą, išduotą Nr. 166 (b. l. 37), kad 2008 m. spalio 29 d. apeliantai kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą su prašymu įregistruoti po jų atliktos rekonstrukcijos pasikeitusią pastato būklę (b. l. 35–36), kad ieškovui yra žinoma apie atsakovams priklausančios namo dalies rekonstrukciją ir kad pastato plotas ir patalpos yra pasikeitusios dėl atliktos pastato rekonstrukcijos, tačiau nesutinka su apeliantų apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, kad panaikinus ginčijamą sprendimą, teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turėtų nustatyti bendrojo naudingojo ploto realų padidėjimą apeliantams, bendraturčiams kartu atlikus pastato rekonstrukciją, ir atitinkamai pakeisti bendraturčių dalis nuosavybėje. Šios bylos atveju neginčijamai nustatyta, kad apeliantai, priešingai nei ieškovas, iki galo neatliko gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos pagal 2007 m. liepos 11 d. Palangos m. savivaldybės administracijos išduotą leidimą Nr. 166 ir kad rekonstrukcijos objektas nėra priimtas ir pripažintas tinkamu naudotis.

Bylą nagrinėjęs teismas teisingai sprendime konstatavo, kad ieškovas P. J. teisėtai pasistatė priestatą prie gyvenamojo namo, todėl sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovų nesutikimas perskaičiuoti pasikeitusias dalis yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatytoms bylos aplinkybėms teisingai taikė materialinės teisės normas, nes CK 4.77 straipsnio 1 dalis bendraturčiui suteikia teisę padidinti bendrąją dalinę nuosavybę, rekonstruojant bendrai valdomą, tačiau laikantis teisės normose nustatytų taisyklių. Teisėjų kolegijos nuomone, minėta materialinės teisės norma nenustato bendraturčiams imperatyvaus reikalavimo tuo pačiu metu, kaip kad teigia apeliantai apeliaciniame skunde, įteisinti bendraturčių teisių pasikeitimą padidinus bendrąją dalinę nuosavybę, nes, kaip jau buvo minėta nutartyje, apeliantų rekonstrukcijos objektas nėra priimtas ir pripažintas tinkamu naudotis.

Esant tokiems įrodymams bei aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais nėra pagrindo panaikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo ir kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nebus apeliantams kliūtimi įteisinti jų teisių pasikeitimą padidinus dalinę nuosavybę, tačiau laikantis teisės normose nustatytų taisyklių (CPK 326 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.