Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2016-04-28 · Civilinė byla Nr. 2VP-3097-642/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-28
Bylos Nr.
2VP-3097-642/2016
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01161-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Žvinklytė
Suinteresuotas asmuo
V. K., N. G.
Advokatai
Vytautas Agintas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2VP-3097-642/2016(Proceso Nr. 2-06-3-01161-2016-9)Procesinio sprendimo kategorija: 3.5.1.1.; 3.5.1.23. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. balandžio 28 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, sekretoriaujant Joanai Runelienei, dalyvaujant pareiškėjai antstolei Vidai Daugirdienei, suinteresuotam asmeniui V. K. (V. K.), suinteresuoto asmens atstovui advokatui Vytautui Agintui, suinteresuotam asmeniui N. G., išvadą teikiančios institucijos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vaidilutei Stalmokienei, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, suinteresuotiems asmenims V. K. (V. K.), N. G., išvadą teikiančiai institucijai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama už 2015-12-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-10452-122/2015, kurios pagrindu 2016-01-08 išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-10452-122/2015 nevykdymą N. G. skirti baudą V. K. naudai. Antstolė 2016-01-17 akte dėl bendravimo su vaiku nurodo, jog jos žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0004-16-00041, pradėta vykdyti pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-08 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-10452-122/2015, dėl V. K. bendravimo su vaiku A. K., gim. (duomenys neskelbtini), įpareigojant N. G. netrukdyti ieškovui bendrauti su vaiku pagal 2015-12-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartyje nustatytą tvarką. Minėtoje nutartyje nustatė, kad ieškovas V. K. su nepilnamečiu vaiku A. K., gim. (duomenys neskelbtini) iki 2018-01-31 bendrauja tokia tvarka – kas antrą mėnesio savaitgalį šeštadienį ir sekmadienį pasiima vaiką iš namų 12.00 val. ir parveža į namus tomis pačiomis dienomis iki 19.00 val. Antstolė, patikrinusi, ar N. G. tinkamai vykdo teismo nutartį ir netrukdo tėvui bendrauti su vaiku, nustatė, kad N. G. 2016-01-16 nevykdė 2015-12-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-10452-122/2015.

Byloje nustatytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Iš vykdomosios bylos Nr. 0004-16-00041 medžiagos nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-18 nutarties pagrindu išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-10452-122/2015, kuriame nurodyta, jog teismas, tenkindamas V. K. ir N. G. prašymą, patvirtino jų sudarytą taikos sutartį, kurios viename iš punktų nustatyta, kad šalys susitaria, jog V. K. kas antrą mėnesio savaitgalį penktadienį pasiima vaikus iš namų 19.00 val. ir parveža į namus tos pačios savaitės sekmadienį iki 19.00 val. (v.b.l. 6, 7). 2016-01-11 V. K. pateikė antstolei prašymą dėl sprendimo nevykdymo, kuriame nurodė, kad N. G. neužtikrina bendravimo su sūnumi A. K. bei pakeitė savo mobilaus telefono numerį (v.b.l. 9). Antstolė Vida Daugirdienė 2016-01-11 surašė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-160000373 bei 2016-01-13 surašė įpareigojimą vykdyti nutarties, kuri buvo priimta taikos sutarties pagrindu, išduotą vykdomąjį raštą Nr. S-160000445, kuriuo įpareigojo N. G. netrukdyti V. K. bendrauti su sūnumi A. K. pagal 2015-12-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtintą tvarką (v. b.l. 12, 14). 2016-01-11 antstolio patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-160000373 registruotąja pašto siunta 2016-01-12 išsiųstas N. G. ir įteiktas asmeniškai (v.b.l. 12-12). 2016-01-13 įpareigojimas vykdyti nutarties, kuri buvo priimta taikos sutarties pagrindu, išduotą vykdomąjį raštą Nr. S-160000445 registruotąja pašto siunta išsiųstas 2016-01-13, įteiktas tėvui V. N. (V. N.), su juo asmeniškai susipažino ir N. G. (v.b.l. 14). 2016-01-13 antstolės kontoroje gautas N. G. prašymas dėl bendravimo su vaikais, kuriame nurodyta, kad duktė I. K. su V. K. bendrauti nenori, sūnus A. K. savo biologinio tėvo visiškai nepažįsta, susitikimas vaikui sukeltų stresą, be to, V. K. ilgą laiką pats nerodė jokio noro bendrauti su sūnumi ir nemokėjo išlaikymo. N. G. nurodė, kad su vaiku susimatyti šeštadienį ir sekmadienį nėra galimybės, nes vaikas serga ir jam yra numatyta reabilitacija (b.l. 17-18). 2016-01-17 antstolė surašė aktą dėl bendravimo su vaiku Nr. S-160000669, kuriame nurodė, kad 2016-01-16 12.00 val. kartu su V. K. nuvykus N. G. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), paskambinus durų skambučiu, N. G. priėjo prie buto durų, paėmė šuniuką, kad nelotų, tačiau buto durų neatidarė, V. K. paskambinus N. G. nurodytu mobilaus telefono Nr. (duomenys neskelbtini), ji į skambutį neatsiliepė. Išėjus iš laiptinės, buvo pastebėta, kad N. G. priklausanti transporto priemonė BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pastatyta prie įėjimo į laiptinę (duomenys neskelbtini), (v.b.l. 23). Iš byloje esančios A. K. (A. K.) ambulatorinės kortelės matyti, kad 2016-01-13 vaikui nustatytas skausmas šlapinantis, o 2016-01-14 įraše nurodyta, kad „pakitimų nėra“, 2016-01-19 įraše nurodyta, kad vaikas serga, sloguoja, paskirta gydytis namuose (b.l. 36-38).

Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 584, 586, 587 straipsniai). Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, kad procesinis sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, privalo aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 585 straipsnis imperatyviai nustato, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Šis civilinio proceso principas išlygų nenumato, taigi jokiomis aplinkybėmis negali būti pateisinamas įsiteisėjusio ir įmanomo įvykdyti teismo procesinio sprendimo nevykdymas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnis).

Už antstolio reikalavimų įvykdyti sprendimą nevykdymą be svarbių priežasčių neįvykdžiusiam asmeniui teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones – skirti įstatymo nustatyto dydžio baudas. Vykdymo procese bauda už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 5 dalis), teismo skiriama išieškotojo naudai, kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę. Teismas pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 5 dalį, teismo skiriama bauda ne tik kompensuojami išieškotojo praradimai (nepatogumai), susiję su skolininko vengimu laiku įvykdyti teismo procesinį sprendimą, bet ir motyvuojamas skolininkas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą. Atsižvelgdamas į tokio pobūdžio baudos skyrimo tikslus ir paskirtį, teismas kiekvienu atveju, gavęs antstolio prašymą skirti baudą už teismo sprendimu paskirto įpareigojimo nevykdymą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnio), dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismą dieną yra tam įstatymo nustatytos sąlygos ir pagrindai.

Iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų nustatyta, kad V. K. 2015-06-30 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydamas nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. K. ir I. K. tvarką, tačiau šalys 2015-12-17 prašė patvirtinti 2015-12-15 tarp V. K. ir N. K. pasirašytą taikos sutartį bei civilinę bylą Nr. e2-10452-122/2015 nutraukti, nes nutarė savo ginčą išspręsti taikiai. 2015-12-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi šalių prašymas patenkintas ir patvirtinta šalių pasirašyta taikos sutartis, kurios viename iš punktų nustatyta, kad šalys susitaria, jog V. K. kas antrą mėnesio savaitgalį penktadienį pasiima vaikus iš namų 19.00 val. ir parveža į namus tos pačios savaitės sekmadienį iki 19.00 val. (v.b.l. 5-7). Bendravimo su vaikais nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, tuo pačiu užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad nutartis, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria šalys susitarė dėl vaikų ir vieno iš tėvų bendravimo tvarkos, susijusi su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokią nutartį įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas nutarties vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių nutarties vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas nutartimi siektas rezultatas – vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Tuo pačiu teismo nutarties nevykdymas galimas ne tik aktyviais suinteresuoto asmens veiksmais, kliudančiais vaikų tėvui bendrauti su vaikais nustatytu laiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečių vaikų interesams, dėl kurio teismo nutartimi siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami.

Teismas atsižvelgia į N. G. paaiškinimą, kad vaikų ir tėvo santykiai gan ilgą laiką buvo nutrūkę, tarp jų socialiniai ryšiai labai silpni, tačiau pažymėtina, kad nutrūkęs vaikų ir tėvo tarpusavio ryšys nėra priežastis riboti vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu, priešingai, vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu nustatyta tvarka siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaikų tėvu, nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, vaikai turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o N. G., pas kurią gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti ieškovui bendrauti su vaikais, priešingai, ji turi imtis visų pastangų, kad nutrukę vaikų ir tėvo santykiai būtų atkurti, kad vaikai jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. Svarbu yra tai, kad bendravimo su vaikais tvarką V. K. ir N. G. nustatė bendru sutarimu ir tai yra patvirtinta teismo nutartimi, kuri turi būti vykdoma.

Iš byloje pateiktų duomenų ir V. K. paaiškinimų matyti, kad jis siekė bendrauti su savo vaikais pagal šalių taikos sutartimi nustatytą tvarką, tačiau nuvykus N. G. gyvenamosios vietos adresu, jam durų niekas neatidarė, o skambinant N. G. nurodytu telefono numeriu, niekas neatsiliepė. Teismo posėdžio metu N. G. paaiškino, kad 2016-01-16 sūnus A. K. sirgo ir ji negalėjo sudaryti sąlygų V. K. susimatyti su vaiku ir be to, jos gyvenamoji vieta yra ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). Teismas tokius N. G. paaiškinimus vertina kritiškai.

Teismo nuomone, vaiko liga nėra pateisinama priežastis neleisti vaikui matytis su savo biologiniu tėvu, priešingai, abu tėvai turi vienodas teises ir pareigas rūpintis vaiko sveikata ir gerove. Be to, kaip matyti iš bendro N. G. ir V. K. susitarimo, patvirtinto 2015-12-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, vaikams susirgus, N. G. įsipareigoja apie tai pranešti V. K. ne vėliau kaip prieš 1 parą, tačiau šios pareigos N. G. nevykdė, iš V. K. (V. K.) paaiškinimų ir bylos medžiagos matyti, kad N. G. net nebandė susisiekti su V. K. ir informuoti jį apie vaiko ligą. Pažymėtina ir tai, kad N. G. pateikti rašytiniai įrodymai apie vaiko A. K. apsilankymą pas gydytoją ir ambulatorinėje kortelėje 2016-01-14 užfiksuotas įrašas „šlapinimosi pakitimų nėra“ nepatvirtina fakto apie vaiko A. K. sveikatos problemas, dėl kurių nebūtų galimybės matytis su tėvu.

Dėl N. G. gyvenamosios vietos, pažymėtina tai, kad 2015-12-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartyje, kuria patvirtinta V. K. ir N. G. taikos sutartis, N. G. nurodyta gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), šis gyvenamosios vietos adresas nurodytas ir 2016-01-08 išduotame vykdomajame rašte Nr. e2-10452-122/2015. Teismo posėdžio metu N. G. nurodytos aplinkybės, kad jos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), nepatvirtina ir antstolės Vidos Daugirdienės paaiškinimai bei byloje esantys duomenys, iš kurių matyti, kad 2016-01-13 antstolei procesinius dokumentus išsiuntus (duomenys neskelbtini), dokumentus priėmė N. G. tėvas V. N. (V. N.), kuris nurodė, kad N. G. šiuo adresu negyvena. Be to, kaip matyti iš minėto bendro N. G. ir V. K. susitarimo, patvirtinto 2015-12-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, šalys įsipareigojo viena kitai pranešti apie savo gyvenamosios vietos ir telefono numerio pasikeitimus, tačiau šios pareigos N. G. nevykdė, iš V. K. paaiškinimų ir bylos medžiagos matyti, kad N. G. jokios informacijos apie savo tariamą gyvenamosios vietos ar telefono numerio pasikeitimą V. K. neinformavo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnis nustato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 straipsnis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Taip pat, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Kaip minėta, antstolio kontoroje buvo gautas išieškotojo pranešimas, jog N. G. nevykdo teismo sprendimo. Taip pat ir antstolė akte nurodo, jog N. G. nesilaiko 2015-12-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10452-122/155 patvirtintos taikos sutarties, kuria nustatyta V. K. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. K. ir I. K. tvarka, t.y. N. G. nesuteikia galimybės V. K. su vaikais bendrauti nustatytu laiku. Ištyrus byloje esančius įrodymus, išklausius šalių paaiškinimus, nustatyta, jog minėti V. K. bei antstolės teiginiai dėl nutarties nevykdymo yra pagrįsti.

Teismas pažymi, jog aplinkybė, kad nepilnamečio vaiko tėvai tarpusavyje nebendrauja ar konfliktuoja, niekaip neįtakoja įsiteisėjusios teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis ir nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, teisėtumo ir bylos dalyviai vis tiek yra įpareigoti ją vykdyti ir laikytis nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. Teismas, nagrinėdamas baudos skyrimo klausimą už įsiteisėjusių procesinių sprendimų nevykdymą, nevertina tėvų pareigų. Minėtas aplinkybes įvertino teismas, priimdamas nutartį, kuria patvirtino šalių taikos sutartį, t.y. N. G. ir V. K. patys, siekiant galutinai išspręsti kilusius klausimus, niekieno neverčiami, geranoriškumo ir savitarpio supratimo pagrindu nusistatė bendravimo su vaikais tvarką. Minėta nutartis yra įsiteisėjusi, nustatyta tvarka yra konkreti bei aiški, todėl privalo būti vykdoma.

Kartu pažymėtina, jog teismas, spręsdamas baudos paskyrimo klausimą, turi vertinti aplinkybes, bei remtis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nustatydamas baudos dydį, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 585 straipsnio 2 dalies dispoziciją, įstatymų leidėjas suteikė diskrecijos teisę teismui, nustačiusiam, kad asmeniui, kuris neįvykdė antstolio reikalavimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokiomis konkrečiomis įstatyme įtvirtintomis nuostatomis ar kriterijais. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso taikymo principais, aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalis).

Esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei šalių interesų pusiausvyros principais, skolininkei skirtina konkrečia pinigų suma nustatyta bauda – 100,00 Eur – išieškotojo naudai.

Pažymėtina, kad N. G., nuolat būdama su vaikais, turi siekti atkurti nutrūkusius vaikų santykius su tėvu, skatinti juos bendrauti su tėvu, o ne siekti, kad vaikų ir tėvo santykiai būtų minimalūs ar net nutrūktų. Kiekvienas vaikas pilnavertį gyvenimą gali turėti tik bendraudamas su abiem tėvais, nepriklausomai nuo to, kad tėvai tarpusavyje nesutaria bei gyvena skyrium.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 771 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Suinteresuotam asmeniui N. G. už Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-18 nutarties nevykdymą skirti 100,00 Eur baudą išieškotojo V. K. (V. K.) naudai.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0004/16/00041, grąžinti antstolei Vidai Daugirdienei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Danutė Žvinklytė