- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-17
- Bylos Nr.
- e2A-116-407/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01705-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Nijolė Piškinaitė, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Laisvas ir nepriklausomas kanalas“
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Elitaz grupė“, asociacija LATGA, uždaroji akcinė bendrovė „Be tabu“, Ko
- Ieškovas
- Muzikos autorių teisių asociacijos NATA
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Dalios Kačinskienės, Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ apeliacinį skundą ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Elitaz grupė“ pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-99-803/2015 pagal ieškovės Muzikos autorių teisių asociacijos NATA ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ dėl kompensacijos priteisimo už neteisėtą muzikos kūrinių panaudojimą; tretieji asmenys – asociacija LATGA, uždaroji akcinė bendrovė „Be tabu“ ir Ko, uždaroji akcinė bendrovė „Elitaz grupė“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė Muzikos autorių teisių asociacija NATA (toliau ir – ieškovė, asociacija NATA) yra autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija, įsteigta 2012-03-05, kurios nariais 2012-2013 m. laikotarpiu buvo 110 autorių ir autorių teisių turėtojų. Atsakovei UAB ,,Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklauso 5 televizijos kanalai (BTV, Info TV, LIUKS!, LNK ir TV1) ir internetinė televizija „LNK GO“. Ieškovė nurodė, kad atsakovė, kaip kūrinių naudotoja, su ieškove nėra sudariusi licencinės sutarties, nors asociacijai NATA priklausančių autorių ir autorių teisių subjektų kūrinius naudoja. Pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ir ATGTĮ) 15 straipsnio 2 dalį, bet koks kūrinio ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu. Ieškovė, 2012-07-23 pranešimu kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad ji dėl teisės naudoti asocijacijai NATA priklausančių autorių kūrinius privalo kreiptis į asociaciją NATA ir sudaryti su ja licencinę sutartį, o iki bus sudaryta licencinė sutartis uždraudė naudoti asociacijai NATA priklausančių autorių kūrinius. Ieškovės teigimu, atsakovė šių draudimų nepaisė ir asociacijai NATA priklausančių autorių kūrinius toliau neteisėtai naudojo. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovė, vadovaudamasi ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punktu, kreipėsi į teismą dėl kompensacijos priteisimo už neteisėtą kūrinių panaudojimą 2012-2013 m. laikotarpiu. Ieškovės teigimu, kiekvienas LNK valdomas TV kanalas laikytinas atskiru kūrinių naudotoju, todėl neteisėti asocijacijos NATA autorių kūrinių naudojimai televizijos kanaluose „LNK“, „BTV“, „Info TV“, „LIUKS!“, „TV1“ laikytini atskirais pažeidimais.
Šalies argumentai
Pateiktu ieškiniu ieškovė Muzikos autorių teisių asociacija NATA prašė: 1) priteisti iš atsakovės UAB ,,Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ 540 000 Lt (156 394,81 Eur) dydžio kompensaciją už neteisėtą kūrinių panaudojimą 2012-2013 m. laikotarpiu; 2) uždrausti atsakovei televizijos kanalų BTV, Info TV, LIUKS!, LNK ir TV1 bei internetinės televizijos „LNK GO“ transliacijų metu naudoti autorių kūrinius, kurių teisės administruojamos ieškovės, nesudarius su ja licencinės sutarties; atsakovei nevykdant šio draudimo – už kiekvieną tokį pažeidimą skirti 500 Lt dydžio baudą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 30 000 Eur dydžio kompensaciją už autorių kūrinių naudojimą 2012-2013 m. laikotarpiu, o kitą ieškinio dalį atmetė; paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas.
Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad, atsižvelgiant į tai, jog dalis autorių yra pasitraukę iš asociacijos NATA, ieškovė nėra tinkamas subjektas pareikšti ieškinį tų autorių vardu. Teismas nurodė, ATGTĮ 67 straipsnio 4 punktas kolektyvinio administravimo asociacijai suteikia teisę be atskiro įgaliojimo teisme ir kitose institucijose ginti savo kolektyviai administruojamas autorių teises ir gretutines teises. Be to, tipinių sutarčių, sudarytų tarp asociacijos NATA narių ir jos narių, 2.4.1 punkte numatyta, jog asociacija NATA įsipareigojo veikti išieškant autorinį atlyginimą iš trečiųjų šalių, neteisėtai naudojančių narių kūrinius. Pasak teismo, tai, kad dalis autorių jau yra pasitraukę iš asociacijos NATA, neturi reikšmės, nes ieškovė, nustačiusi narių teisių pažeidimus, išieškotą sumą pagal sudarytas sutartis įsipareigojo paskirstyti ir išmokėti nariui priklausantį autorinį atlyginimą pagal NATA visuotinio narių susirinkimo patvirtintas autorinio atlyginimo paskirstymo taisykles ir tvarką (Tipinių sutarčių 2.5 punktas), o narys įsipareigojo šio sutarties galiojimo laikotarpiu neperduoti jokiai kitai kolektyvino administravimo asociacijai administruoti NATA perduotų savo teisių. Pagal CK 6.221 straipsnį sutarties nutraukimas neatleidžia šalių nuo prievolių, atsiradusių galiojant teisėtai sudarytai sutarčiai, vykdymo. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, ieškovas tiek įstatymo, tiek sutarčių pagrindu turi teisę kreiptis į teismą, gindamas savo administruojamas autorių teises ir gretutines teises. Teismas pažymėjo, kad įstatyme numatyta teisminė gynyba nėra siejama su naryste, o su kolektyviai administruojamomis autorių ir gretutinėmis teisėmis.
Iš antstolio faktinių aplinkybių konstatvimo protokolų, išrašų išb skirtingų televizijų programų, teismas nustatė, kad 2012-2013 m. laikotarpiu LNK televizijoje buvo atlikti kūriniai (Man pinigai nesvarbu“, ,,Eisiu tavęs pasitikti“, You and me“, ,,Kai girdžiu tave“, Būtų stebuklas“, ,,Žinau tai tu“, ,,Mano pasaulis“, ,,Rudeninė gatvė“, ,,Gera“, Mano kelias“, ,,Mano juokas“, ,,Ir aš stiklus pakeisiu“, Žinau tai tu“, ,,Kai ima tirpt širdy ledai“, ,,Gimti keliai“), kurių autorių turtinės teisės yra administruojamos asociacijos NATA, taip pat taip pat nustatė, kad ginčo laikotarpiu buvo transliuojami A. M., A. C., kurie yra ieškovės nariai. Teismas nurodė, kad dėl kūriniųų ,,Kai girdžiu tave“, ,,Būtų stebuklas“, ,,Žinau, tai tu“, ,,Mano pasaulis“, ,,Rudeninė gatvė“ panaudojimo nėra pagrindo konstatuoti ieškovės pažeidimų, nes kūriniai perduoti administruoti asociacijai NATA po jų panaudojimo arba jų autoriui R. T. pačiam dalyvaujant projekte ,,Lietuvos balsas“, kuriame buvo panaudoti minėti kūriniai.
Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad atsakovė pirmiua nurodytus pažeidimus padarė tyčia. Pasak teismo, atsakovės atsakomybės neeliminuoja faktai, kad asociacija NATA nepateikė atstovaujamų kūrinių repertuaro, taip pat, kad patys autoriai nežino, kokius kūrinius pavedė administruoti asociacijai NATA, kad atsakovė turi sutartį su LATGA, nes būtent atsakovei kyla pareiga išsiaiškinti, ar jai reikalinga pirkti licencijas iš kitų naujai atsiradusių asmenų (ATGTĮ 70 str. 2 d.). Teismo nuomone, apdairus asmuo veikdamas protingai, gamindamas iš anksto laidą, turi visas galimybes įsitikinti dėl joje naudojamų muzikos kūrinių panaudojimo teisėtumo. Pasak teismo, atsakovės tyčią patvirtina ir UAB „BE TABU“ atstovo S. B. nurodyta paaiškinimai, kad šioje veiklos srityje autoriai, gretutinių teisių turėtojai ir transliuotojai veikia ne formaliai, gerai žino kūrėjus, pasidalina patirtimi, taip pat O. P.–J. ir N. Š. susirašinėjimas. Teismas pažymėjo, jog atsakovės argumentas, jog nuolatinė autorių teisių subjektų su savo kontroliuojamais repertuarais migracija tarp kolektyvinio administravimo asociacijų apsunkina atsakovės galimybes tiksliai žinoti, kokie muzikos kūriniai yra administruojami ieškovės, neatleidžia jos nuo pareigos gauti licenciją ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo.
Spręsdamas dėl priteistinos kompensacijos dydžio, teismas atsižvelgė į atsakovės tyčinę kaltės formą, faktą, kad atsakovė gauna pakankamą pelną iš vykdomos veiklos, atsižvelgė, kad iš ieškovės administruojamo autorių teisių sąrašo buvo neteisėtai panaudota tik nežymi kūrinių dalis, tačiau jų naudojimas užtruko pakankamai ilgai, atsižvelgė į tai, kad ir iki civilinės bylos iškėlimo atsakovė neteisėtai naudoja ieškovės administruojamus kūrinius. Teismas pažymėjo, kad atsakovei taikoma atsakomybė negali būti tokia, kai neteisėtų kūrinių naudojimas taptų labiau apsimokantis nei licencinės sutarties sudarymas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovei iš atsakovės priteistina 30 000 Eur dydžio kompensacija.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovė UAB ,,Laivas ir nepriklausomas kanalas“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai kvalifikavo atsakovės kaltės formą:
1.1. Skirtingai nei nustatė teismas, atsakovės veiksmuose nebuvo tyčios. Atsakovė yra televizijos transliuotoja, bet ne programų gamintoja, taigi ji nesprendžia, kuriuos muzikos kūrinus į jas įtraukti, taip pat tiksliai nežino, kurie yra įtraukiami (įtraukti). Būdama rūpestinga ir apdairi transliuotoja, atsakovė sutartyse programų gamintojams nurodė, kad gaminamose programose nebūtų įtraukti ieškovės administruojami kūriniai. Taigi atsakovė ne tik sąmoningai nenaudojo ieškovės administruojamų kūrinių, bet, priešingai, ėmėsi aktyvių veiksmų išvengti tokių kūrinių naudojimo. Teismo motyvai, kad atsakovė privalėjo įsitikinti naudojamų kūrinių teisėtumu, o atsakovė jau nuo 2012-07-23 žinojo apie asociaciją NATA galėtų patvirtinti nebent neatsargią kaltės formą. Nei S. B. paaiškinimai, nei O. P.-J. ir N. Š. susirašinėjimas, priešingai nei sprendė teismas, nepatvirtina atsakovės kaltės. Teismo išvada, kad bet kuris protingas asmuo, galėjo ir privalėjo numatyti teisinio konflikto galimybę, nesudarydamas sutarties su ieškovu, kaip naujai susikūrusia muzikos autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija, yra neteisinga. Atsakovė turi sutartį su LATGA, kurios repertuarą sudaro daugiau kaip 20 mln. kūrinių ir kurio užtenka visam eteriui užpildyti, tuo tarpu ieškovės repertuarą sudaro tik apie 0,36 proc. LATGA administruojamo repertuaro.
1.2. Atsakovės veiksmuose apskritai nebuvo kaltės. Atsakovei siekiant įvertinti muzikos kūrinių (įtrauktų į jam pateiktas jau pagamintas programas) transliavimo teisėtumą, reikia žinoti, kokius konkrečius muzikos kūrinius administruoja ieškovė. Tačiau ieškovė sąmoningai slepia ir nurodo visiems naudotojams (įskaitant atsakovei) sekti nuolat kintantį atstovaujamų autorių sąrašą, esantį ieškovės interneto svetainėje. Šis sąrašas nėra pakankamas gauti informaciją, nes ieškovės interneto svetainė kartais neveikia; didelė dalis ieškovės atstovaujamų autorių savo autorystę nurodo pseudonimais, o ne tikrais vardais, kurie viešai skelbiami kaip ieškovės nariai; kai kurie ieškovės atstovaujamų autorių pseudonimai sutampa su LATGA atstovaujamais autoriais, jų vardais ir pavardėmis; nepaisant to, kas buvo pirminis muzikos kūrinio autorius, tai dar savaime nereiškia, kad jis vis dar yra autorių turtinių teisių subjektas (teisių turėtojas); ieškovės viešai skelbiamas atstovaujamų autorių sąrašas nebūna nuolat aktualus, kartais neatitinka tikrovės, neatspindi įvykusių pokyčių; bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog apskritai ieškovė neturi išsamaus savo administruojamų muzikos kūrinių repertuaro sąrašo. Dėl to, net jei atsakovės eteryje buvo per klaidą panaudoti tam tikri kūriniai, jie buvo panaudoti nesant atsakovės kaltės.
3. Teismas neįvertino ieškovės veiksmų, kuriais pati ieškovė prisidėjo prie pažeidimo bei žalos atsiradimo, jos padidėjimo:
3.1. Teismas netinkamai įvertino ieškovės vykdomą sąmoningą savo administruojamo muzikos kūrinių repertuaro slėpimą. Ieškovės vykdomas jos administruojamo repertuaro sąmoningas neatskleidimas nuolat palaiko ir didina riziką, jog gali įvykti klaida, ir tik dėl jos ieškovo administruojamas muzikos kūrinys pateks į atsakovės eterį, atsakovei prodiuserių gaminamas programas. Ieškovės atskleidžiamas tik atstovaujamų autorių sąrašas yra nepakankamas.
3.2. Teismas neįvertino sąmoningo ieškovės delsimo. Ieškovė rinko įrodymus ir laukė kelerius metus, kad pateiktų ieškinį ir pareikalautų kompensacijos iš atsakovės už du metus.
4. Teismas netinkamai vertino įrodymus, kuriais grindžiami autorių teisių pažeidimai:
4.1. Teismas negalėjo nagrinėti ieškovės reikalavimų – teisių pažeidimų, kurie susiję su ieškovės neatstovaujamais autoriais ieškinio pateikimo ir vykusio civilinio proceso metu. ATGTĮ 86 straipsnio 1 dalis suteikia teisę kolektyvinio administravimo asociacijoms be atskiro įgaliojimo reikšti ieškinius ir ginti atstovaujamų autorių teisių subjektų interesus teisme. Kolektyvinio administravimo asociacijų atstovavimo autoriams teisme pagrindas – galiojanti sutartis su autorių teisių subjektais dėl jų teisių kolektyvinio administravimo. Todėl ši sutartis ir kvalifikuotina, kaip mišri sutartis, pagal teisinę prigimtį artimiausia pavedimo sutartims. Taigi kolektyvinio administravimo asociacija gali įgyvendinti ir ginti autoriaus ar kito autorių teisių subjekto teises teisme, savo nuožiūra be atskiro įgaliojimo reikšti ieškinius be autorių sutikimo tik tol, kol galioja tarp šalių susiklostę pavedimo teisiniai santykiai. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovas gina tam tikrų autorių teisių subjektų interesus, kurie ieškinio pateikimo teismui metu jau nėra ieškovo, kaip kolektyvinio administravimo asociacijos nariai, pvz. A. M., A. M., M. N., A. V., D. P., R. C., E. D..
4.2. Teismas netinkamai įvertino antstolio surašytų faktinių aplinkybių protokolų įrodomąją reikšmę. Teismas visus autorių teisių pažeidimus dėl neteisėto kūrinių naudojimo televizijos transliacijose laiko įrodytais remiantis ieškovės pateiktais antstolės G. A. surašytais faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, kuriuose nurodyti pažeidimai televizijos programų transliacijose užfiksuoti atgaline data. Tai padaryti neįmanoma net techniškai, nes transliacija vyksta tik gyvai ir realiu laiku , ir tuo skiriasi nuo kitų viešo paskelbimo būdų. Be to, antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikomas oficialiuoju rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią tik tada, jeigu jis surašytas vykdant teismo pavedimą.
5. Teismas netinkamai nustatė priteistinos kompensacijos dydį. Teismui netinkamai kvalifikavus ieškovo kaltės formą (t.y. nepagrįstai nustačius buvus atsakovės tyčią), neįvertinus ieškovės veiksmų, kuriais pati ieškovė prisidėjo prie pažeidimo bei žalos atsiradimo, jos padidėjimo, netinkamai vertinus įrodymus, kuriais buvo grindžiami autorių teisių pažeidimai, neabejotinai buvo netinkamai nustatytas ieškovei priteistinos kompensacijos dydis.
Trečiasis asmuo UAB ,,Elitaz group“ pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovės apeliacinio skundo. Nurodė, kad sutinka ir palaiko visus atsakovės argumentus, nurodytus jos apeliaciniame skunde.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė Muzikos autorių teisių asociacija NATA prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas, nustatęs nežymų kūrinių panaudojimą, netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, kadangi atsakovės neteisėti veiksmai buvo itin didelio masto. Ieškovė pateikė tik dalį atsitiktine tvarka užfiksuotų pažeidimų, kurie buvo konstatuoti faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose, kadangi ieškovės prašytos kūrinių panaudojimo ataskaitos nebuvo išreikalautos, nors teisę išreikalauti šiuos duomenis numato įstatymas (ATGTĮ 79 str. 1 d. 3 p.). Be to, ieškovė pateikė sąrašą TV kanalų ir internetinės televizijos ,,LNK GO“ transliacijų programas, kuriose matyti panaudotų kūrinių dažnumas, tačiau teismas jų nevertino. Teismo sprendime pasisakyta dėl 10 atvejų LNK transliacijose, t. y. teismas įvertino tik kai kuriuos pažeidimus, bet nepasisakė dėl visų ieškovės pateiktų įrodymų.
2. Viso proceso metu nebuvo vadovaujamasi šalių lygiateisiškumo principu ir visa įrodinėjimo našta perkelta ieškovei. Teismas nesiėmė veiksmų išreikalauti ataskaitų iš atsakovės, nors turėjus tokias ataskaitas pažeidimų mastas būtų žymiai padidėjęs.
3. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad pati ieškovė prisidėjo prie žalos atsiradimo ir jos padidėjimo. Ieškovė įvykdė ATGTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą, t. y. viešai skelbė atstovaujamų autorių teisių subjektų sąrašą. Įstatymas nenumato prievolės skelbti administruojamą repertuarą. Atsakovė per 2012-2013 m. nė karto nesikreipė į ieškovę dėl tam tikrų atstovaujamų autorių teisių objektų informacijos patikslinimo. Atsakovės teisė gauti informaciją yra visiškai įgyvendinta, nes tokia informacija nuolat pasiekiam adresu www.nata.lt. Nepagrįsti atsakovės argumentai dėl ieškovės sąmoningo delsimo, nes ieškovė į teismą kreipėsi iš karto po to, kai atsirado finansinių lėšų sumokėti už teisines paslaugas ir bylinėjimosi išlaidas.
4. Autoriaus teisių subjekto narystės laikotarpiu galiojanti sutartis turi būti įvykdyta ir jei jos vykdymas yra neįmanomas narystės galiojimo laikotarpiu, t. y. atsakovė nesumokėjo autoriams priklausančio atlyginimo, o ieškovė privalėjo jį surinkti, visi prisiimti įsipareigojimai turi būti vykdomi net narystei nutrūkus (ATGTĮ 86 str. 1 d.; tipinių sutarčių, tarp asociacijos NATA ir jos narių 2.4.1 p.). Pažymėtina, kad narystės sutarties galiojimo metu autorių teisių subjekto teisės gali būti ginamos tik asociacijos NATA. Ieškovė yra vienintelis subjektas, galintis surinkti atlyginimą už kūrinių naudojimą narystės galiojimo laikotarpiu, o neįvykdžius šios pareigos, santykiai tęsiasi iki prievolės įvykdymo. Nario sutarties nutraukimas nereiškia, kad nutraukiamas jos vykdymas toje dalyje, kurioje dėl neteisėtos atsakovės veiklos nebuvo įmanoma surinkti atlyginimo už kūrinių panaudojimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl asociacijos NATA teisės reikšti ieškinį
Ieškovė nurodė, kad ji yra autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija, kuriai autoriai ir kiti autorių teisių subjektai yra perdavę kolektyviai administruoti savo turtines teises, dėl ko ieškovė turi teisę be atskiro įgaliojimo teisme ginti kolektyviai administruojamas autorių teisių subjektų teises. Pateiktu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės kompensaciją už neteisėtą asociacijos NATA autorių kūrinių naudojimą 2012-2013 m. laikotarpiu.
Byloje nėra ginčo, kad dalis autorių teisių subjektų, kurių teisių pažeidimu grindžiami ieškinio reikalavimai, ieškinio pateikimo metu ir/ar civilinės bylos nagrinėjimo metu yra nutraukę narystę su asociacija NATA. Esant tokiai aplinkybei atsakovė byloje, be kita ko, kelia klausimą, ar asociacija NATA turi teisę atstovauti tuos autorių teisių subjektus, kurie ieškinio pateikimo metu nebebuvo asociacijos NATA nariais arba bylos nagrinėjimo metu nutraukė narystę asociacijoje NATA.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tokią ieškovės teisę patvirtina ATGTĮ 65 straipsnis, 67 straipsnio 4 punktas, CK 6.221 straipsnis ir asociacijos NATA sutarčių su autoriais 2.4.1 ir 2.5 punktai. Kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka.
Pagal ATGTĮ 65 straipsnio 1 dalį autoriai turi teisę perduoti savo turtines teises kolektyviai administruoti šiems tikslams specialiai įsteigtoms autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijoms. ATGTĮ 67 straipsnyje nurodyta, kad kolektyvinio administravimo asociacija atstovaujamų autorių teisių subjektų vardu ir remdamasi pasirašytomis sutartimis dėl teisių kolektyvinio administravimo atlieka šiame straipsnyje nurodytas funkcijas, įskaitant ir tai, kad be atskiro įgaliojimo teisme ir kitose institucijose gina savo kolektyviai administruojamas autorių teises (ATGTĮ 67 str. 4 p.).
Taigi, skirtingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, kolektyvinio administravimo asociacijos teisę atstovauti jos nariais esančius autorių teisių subjektus įstatymas sieja su naryste atitinkamoje asociacijoje. Tai reiškia, kad asociacijos įgaliojimai atstovauti jos nariais esančius autorių teisių subjektus pasibaigia nutrūkus jų narystei toje asociacijoje. Šio fakto nekeičia aplinkybė, ieškovės nurodyti šių autorių teisių pažeidimai padaryti minėtiems autoriams esant asociacijos NATA nariais, kadangi įstatymas atstovavimo galimybę sieja naryste kolektyvinio administravimo asociacijoje.
Pirmosios instancijos teismo nuorodos į asociacijos NATA nario sutarties 2.4.1 ir 2.5 punktus, kaip pagrindžiančios ieškovės teisę reikšti ieškinį ir pasibaigus asociacijos nario sutarties galiojimui, yra nepagrįstos. Nei Sutarties 2.4.1 punkte įtvirtinta nuostata, kad asociacija NATA įsipareigoja vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir išieškoti autorinį atlyginimą iš trečiųjų šalių, nevykdančių prievolės mokėti autorinį atlyginimą NATA licencinėje sutartyje nustatyta tvarka, nei Sutarties 2.5 punkte įtvirtinta asociacijos pareiga paskirstyti ir išmokėti nariui atlyginimą nesuteikia teisės atstovauti narį, pasibaigus jo narystės asociacijoje galiojimui (ATGTĮ 67 str. 4 p.). Tai, be kita ko, numato ir CK 6.221 straipsnio 1 dalis, įtvirtinanti, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo.
Asociacijos NATA narys, nutraukęs sutartį su asociacija NATA, savo turtines teises gali įgyvendinti pats arba sudaryti sutartį su kita autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija (ATGTĮ 65 str. 1 d.). Tokiu atveju autorių teisių subjektas dėl savo pažeistų teisių, įskaitant ir tas, kurios buvo pažeistos jam esant nariu kitoje asociacijoje, teisminės gynybos, galėtų kreiptis pats, o jei savo turtines teises perdavė administruoti kitai kolektyvinio administravimo asociacijai – minėta asociacija.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, pripažintini pagrįstais atsakovės argumentai, kad ieškovė neturi teisės atstovauti tų autorių teisių subjektų, kurie ieškinio pateikimo metu nebebuvo asociacijos NATA nariai arba bylos nagrinėjimo metu nutraukė narystę asociacijoje NATA.
Dėl reikalavimo priteisti kompensaciją
Ieškinio reikalavimas priteisti kompensaciją grindžiamas autorių teisių pažeidimu – neteisėtu kūrinių panaudojimu. Ieškinį grįsdama autorių teisių pažeidimu, ieškovė ieškinyje nenurodė nė vieno autoriaus, kurio teisės atsakovės veiksmais, ieškovės manymu, buvo pažeistos. Ieškovė nurodė, kad atsakovės neteisėtus veiksmus (autorių teisių pažeidimus) patvirtina prie ieškinio pateikti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai ir kiti įrodymai, ieškovės pateikti bylos nagrinėjimo metu (išrašai iš televizijos kanalo LIUKS ir kt.).
Kolegijos vertinimu, taip suformuluotas ieškinio faktinis pagrindas, kuriame nurodoma, kad ieškovė turi duomenų, jog atsakovė, neturėdama licencijos, naudojo asociacijos NATA nariais esančių autorių kūrinius, nenurodydama, kokių autorių kokie kūriniai ir kada buvo panaudoti, yra netinkamas. Pagal taip suformuluotą ieškinį, kuriame nėra konkrečiai nurodyti pažeidimai, iš kurių kildinama priešingos šalies atsakomybė, yra neaiški ieškinio apimtis.
Pareiga tiksliai suformuoti ieškinio pagrindą ir dalyką tenka ieškovui, tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be to, yra reikšmingas atsakovo teisių įgyvendinimui, kadangi netinkamas ieškinio suformulavimas apsunkinta priešingos šalies teisę teikti atsikirtimus (CPK 135 str.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad autorių teisių pažeidimo bylose aplinkybė, kokių autorių kūriniai buvo naudojami, yra esminė, jos nenustačius lieka nenustatytas subjektas, kurio autoriaus teisės ginamos pareikštu ieškiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-17/2012).
Kaip minėta, šioje byloje ieškovė, ieškinio reikalavimus grįsdama autorių teisių pažeidimu (neteisėtu kūrinių naudojimu), nenurodė, kokių autorių teisės, jos nuomone, buvo pažeistos, t. y. dėl kokių kūrinių neteisėto panaudojimo buvo pareikštas ieškinys. Ieškovės prie ieškinio ir bylos nagrinėjimo metu pateikti įrodymai, kuriais ji grindžia asociacijai NATA priklausančių autorių teisių pažeidimus ir įrodinėja neteisėtą šių autorių kūrinių panaudojimą, bylos nagrinėjimo ribų neapibrėžia.
Kaip matyti iš ieškovės pateiktų antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų, dalis juose antstolės konstatuotų pažeidimų neįeina į laikotarpį, kuris nurodytas ieškinyje (2012-2013 m.), todėl neaišku, ar ir minėtuose protokoluose nurodytais autorių teisių pažeidimais yra grindžiamas ieškinys. Iš ieškovės pateiktų išrašų iš televizijos LIUKS! programų neaišku, kokių autorių teisių pažeidimus ieškovė įrodinėja, juo labiau, kad teikdama šiuos įrodymus pati nenurodė, kokių konkrečių autorių teisų pažeidimus jais įrodinėja. Šie ieškovės įrodymai, kuriais ji grindžia pažeidimų faktą ir mastą, nepakankami apibrėžti bylos ribų, juo labiau, kad faktinis ieškinio pagrindas turi būti nurodomas ieškinyje (CPK 135 str. 1 d. 2 p.), o ne bylos nagrinėjimo metu teikiamuose įrodymuose.
Autorių teisių pažeidimų bylose galioja bendrosios įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklės, pagal kurias kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 str.). Todėl ieškovė, teigdama, kad atsakovė neteisėtai naudojo ieškovės nariais esančių autorių kūrinius, turi nurodyti tokių kūrinių panaudojimo faktą, konkrečiai nurodyti, kada ir kokių autorių kūrinius panaudojo atsakovė.
Esant tokiai situacijai, kai iš pateikto ieškinio nėra aiškios bylos nagrinėjimo ribos, pirmosios instancijos teismas pagal savo įgaliojimų ribas turėjo imtis priemonių, kad ieškinio faktinis pagrindas būtų patikslintas. Pirmosios instancijos teismui nesiėmus priemonių ieškinio faktiniam pagrindui patikslinti, byla buvo išnagrinėta neapibrėžus jos nagrinėjimo ribų. Pagal tokį ieškinį išnagrinėjus bylą neaišku, už kokių autorių teisių pažeidimą ir kokių kūrinių neteisėtą panaudojimą atsakovei buvo taikyta atsakomybė, dėl kokių autorių teisių pažeidimų ieškinio reikalavimas priteisti kompensaciją atmestas, dėl kurių autorių – nenagrinėtas (CPK 137 str. 2 d. 4 p.). Dėl šių priežasčių skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikinama ir grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Ieškovė nurodė, kad ji objektyviai negali tiksliai nurodyti visų atsakovės padarytų pažeidimų masto, todėl teismo prašė išreikalauti iš atsakovės įrodymus, kokius asociacijai NATA priklausančius kūrinius ir kiek kartų panaudojo atsakovė 2012-2013 m. laikotarpiu. Teisę teikti tokį prašymą ieškovei numato ATGTĮ 79 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turėtų spręsti dėl šio prašymo pagrįstumo.
Dėl procesinės bylos baigties
Teismas skundžiamu sprendimu, be kita ko, atmetė ieškinio reikalavimą uždrausti atsakovei televizijos kanalų BTV, Info TV, LIUKS!, LNK ir TV1 bei internetinės televizijos „LNK GO“ transliacijų metu naudoti autorių kūrinius, kurių teisės administruojamos ieškovės, nesudarius su ja licencinės sutarties; atsakovei nevykdant šio draudimo – už kiekvieną tokį pažeidimą skirti 500 Lt dydžio baudą. Dėl šios teismo sprendimo dalies skundo šalys neteikė, todėl panaikinama skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria išspręstas kompensacijos priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, o kita teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei Muzikos autorių teisių asociacijai NATA iš atsakovės ,,Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ atsakovei priteista 30 000 Eur kompensacija ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.