Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseja Sigita Vainauskiene, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant pareiškejui A. V. (A. V.), išnagrinejusi pareiškejo A. V. (toliau – Pareiškejas) skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. spalio 26 d. nutarties, kuria atmestas Pareiškejo skundas panaikinti Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokuroro 2010 m. spalio 13 d. nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima,

2010 m. spalio 6 d. Vilniaus miesto apylinkes prokuraturoje buvo gautas A. V. pareiškimas su prašymu pradeti ikiteismini tyrima pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. del sukciavimo. Pareiškejas nurode, kad jis pinigu iš „(duomenys neskelbtini)“ nesiskolino ir nesutinka moketi 2029,20 Lt sumos, todel prašo išsiaiškinti, kas jo vardu paeme paskola.

2010 m. spalio 13 d. Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokuroras D. B. prieme nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima pagal A. V. prašyma del galimai jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Pareiškejas A. V. ši prokurores nutarima apskunde Vilniaus miesto 1 apylinkes teismui. Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartimi Pareiškejo skundas buvo atmestas kaip nepagristas.

Pareiškejas A. V. skundu Vilniaus apygardos teismui prašo panaikinti mineta teismo nutarti ir Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokuroro 2010 m. spalio 13 d. nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima. Nurodo, kad prokuroras netinkamai išnagrinejo jo prašyma pradeti ikiteismini tyrima del paskolos jo vardu paemimo, neatliko savo pareigos atskleisti nusikalstama veika, neišnagrinejo bei neivertino visu jos atžvilgiu padaryto nusikaltimo aplinkybiu. Iš teismo nutarties matyti, kad ikiteisminio tyrimo teiseja iš esmes atkartojo prokurores nutarime išdestytas klaidingas išvadas. Pasak pareiškejo, jo skunde nurodytos aplinkybes, jog paskolos sutartyje nera nurodytas jo paso numeris, nors pildant sutarti tai turejo buti padaryta, bei klaidingai nurodyta gyvenamoji vieta, nes jis niekada negyveno (duomenys neskelbtini), Vilniuje, irodo, kad šia paskolos sutarti jo vardu sudare kitas asmuo. Pažymi, kad gauna dvi pensiju išmokas, be to, po buto pardavimo turejo pakankamai pinigu ir jam nebuvo reikalo skolintis pinigu. Pareiškejo teigimu, negalima sutikti su prokuroro ir teismo išvada, kad jis nepateike jokiu jo teiginius patvirtinanciu objektyviu duomenu. Pažymi, kad prokurorui nurode, jog D. M., kuris tarpininkavo parduodant buta, turejo jo duomenis ir jais galejo pasinaudoti. Be to, kaip tarpininka jis ivardijo K. K.. Taciau nei prokuroras, nei teismas nesieme priemoniu apklausti šiuos asmenis, taip pat ignoravo jo prašyma nustatyti sutartyje nurodyto buto, esancio (duomenys neskelbtini), savininkus, kurie taip pat galejo pasinaudoti jo duomenimis. Pareiškejo isitikinimu, šios aplinkybes patvirtina, kad sprendima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima prokuroras prieme neteistai.

Teismo posedyje pareiškejas A. V. praše skunda tekinti jame išdestytais motyvais.

Susipažinus su teismui pateikta skundo nagrinejimo medžiaga, atsisakymo pradeti ikiteismini tyrima medžiaga konstatuotina, kad pareiškejo A. V. skundas netenkintinas.

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, kuria atmestas A. V. skundas del prokuroro D. B. 2010 m. spalio 13 d. nutarimo pagristumo, yra teiseta ir pagrista, priimta nešališkai ištiriant esmines skundo aplinkybes, nepažeidžiant baudžiamojo proceso istatymu nuostatu.

Pagal LR BPK 168 str., prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigunas atsisako pradeti ikiteismini tyrima tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padaryta nusikalstama veika yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios LR BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybes. Iš šiu istatymo nuostatu seka, kad gavus informacija apie galimai padaryta nusikalstama veika, paprastai visais atvejais turi buti pradedamas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminis tyrimas turi buti pradedamas ir tuomet, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo negalima patikimai spresti, ar nusikalstama veika iš tikruju buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymiu. Atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima galima tik tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo turinio yra aiškiai suprantama, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo (yra BPK 3 str. numatytu aplinkybiu del kuriu procesas negalimas) ar skunde nurodomi faktai, kuriu patikimumui nustatyti tyrimas nereikalingas del akivaizdaus tu faktu netikrumo.

Kaip matyti iš atsisakymo pradeti ikiteismini tyrima bylos medžiagos, 2010-10-06 Vilniaus miesto apylinkes prokuraturoje buvo gautas A. V. pareiškimas su prašymu ištirti, kas galejo paimti paskola jo vardu. Pareiškejas Vilniaus miesto apylinkes prokuraturai ir Vilniaus miesto 1 apylinkes teismui pateiktuose pareiškimuose nurode faktinius duomenis, kurie jo manymu, patvirtina jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo aplinkybes. Iš Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokuroro 2010-10-13 nutarimo matyti, kad spresdamas klausima, ar yra pagrindas pradeti ikiteismini tyrima, prokuroras ivertino A. V. pareiškime išdestytas aplinkybes del aukšciau nurodytos nusikalstamos veikos padarymo, t.y. aiškinosi kokiomis aplinkybemis buvo sudaryta skundžiama paskolos sutartis. Nagrinedamas pareiškejo skunda, kontroline faktiniu duomenu bei juos pagrindžianciu dokumentu analize ir ju atitikima Baudžiamojo kodekso prašomu inkriminuoti nusikalstamu veiku sudetims atliko ir ikiteisminio tyrimo teisejas.

Skunda nagrinejancio aukštesniojo teismo vertinimu, butinas preliminarus duomenu atitikimas Baudžiamajame kodekse reglamentuotoms nusikalstamu veiku dispozicijoms. Tiek prokuroras, tiek ikiteisminio tyrimo teisejas atlike pareiškejo pateiktu duomenu analize ir nustate, kad pateiktuose duomenyse nera nusikalstamos veikos, del kurios prašoma pradeti ikiteismini tyrima, požymiu, prieme sprendima, kad nera pagrindo pradeti ikiteismini tyrima. Atsižvelgiant i tai, darytina išvada, kad prokuroras, atsisakydamas pradeti ikiteismini tyrima, ir teismas, palikdamas galioti prokuroro nutarima, priešingai negu nurodo pareiškejas, tinkamai taike LR BPK 168 str. nuostatas.

Tiek prokuroras, tiek ikiteisminio tyrimo teisejas teisingai nurode, kad pareiškejas nepateike jokiu duomenu, jog paskolos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta ne su A. V., o su kitu asmeniu tik A. V. vardu. Skunda nagrinejantis teismas pažymi, kad pareiškejo skundo motyvas del prokuroro neveiklumo atmetamas kaip nepagristas, nes iš skundžiamo nutarimo matyti, kad prokuroras telefonu bendravo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu, kuris paaiškino, kad A. V. paskola užsake savo elektronines bankininkystes prieiga. Taigi prokuroras emesi priemoniu nustatyti objektyvias galimos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir tik nustates, kad paskolos sutartis buvo sudaryta visiškai kitaip nei savo pareiškime nurode pareiškejas, prieme sprendima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu, t.y. nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

Skunda nagrinejantis teismas, ištyres ir ivertines atsisakymo pradeti ikiteismini tyrima bylos medžiaga ir skundo argumentus, esant aukšciau nustatytoms aplinkybems, sutinka su apylinkes teismo išvada, kad tarp paskolos sutarties šaliu - UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. V. yra susikloste civiliniai teisiniai santykiai, todel galimai pažeisti A. V. interesai turi buti ginami teisme civilinio proceso tvarka, atkreipiant demesi i tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipesi su pareiškimu i teisma del 2029,20 Lt skolos, 5 procentu metiniu palukanu nuo priteistos sumos nuo bylos iškelimo iki visiško teismo isakymo ivykdymo ir bylinejimosi išlaidu išieškojimo iš A. V. ir yra išduotas teismo isakymas del ju priteisimo. Kaip teisingai nurode teismas, nagrinejamu atveju baudžiamasis procesas gali buti pradetas tik tuo atveju, jeigu teismas, išnagrinejes civiline byla del skolos, nustatys kurio nors asmens veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius ir istatymais nustatyta tvarka apie tai praneš prokurorui.

Esant aukšciau nurodytoms aplinkybems, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria paliktas galioti prokuroro nutarimas atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima, yra teiseta ir pagrista. Pažymetina, kad nepalankus pareiškejui prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisejo procesiniai sprendimai negali buti vertinami formaliai, kaip pažeidžiantys pareiškejo teises ir baudžiamojo proceso istatymo nuostatas.

pareiškejo A. V. skunda atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. spalio 26 d. nutarti.

Nutartis galutine ir neskundžiama.