Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, gyvenantis Kauno mieste, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 140 str. 2 d., 145 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-11-22 apie 00.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su sugyventine J. E. M. metu, tyčia rankose laikoma kėde vieną kartą smogė nukentėjusiajai J. E. M. į galvą, tuo sukėlė jai fizinį skausmą.

Be to, kaltinamasis M. Ž. grasino nužudyti, kai buvo pakankamas pagrindas manyti kad grasinimas gali būti įvykdytas:

2014-11-22 apie 00.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kad turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodžiu tiesiogiai sakydamas savo sugyventinei J. E. M. „už tuos tavo gėrimus tuoj pat tave užmušiu“, grasino ją nužudyti ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, kadangi iš karto po to, kai pagrasino, jis panaudojo prieš Jolantą E. M. fizinį smurtą.

Kaltinamasis M. Ž.teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2014-11-21 vakare grįžo namo. Namuose buvo sugyventinė J. E. M., abu buvo neblaivūs. Jis namuose pasigedo maisto, pradėjo priekaištauti sugyventinei, kad ši neša maistą iš namų, girtauja, tarp jų kilo žodinis konfliktas, jis nesusivaldė, pasakė sugyventinei „užmušiu aš tave už tuos gėrimus“ ar „užmušti tave maža“ ir rankomis paėmęs kėdę sudavė jai kėde per galvą. J. E. M. išsigando jo grasinimų ir iškvietė policiją. Jis neketino užmušti sugyventinės, bet labai pyksta, kad ši vėl pradėjo vartoti alkoholį. Labai blogai vertina savo poelgį, dėl visko kaltas alkoholio vartojimas. Šiuo metu sugyventinės atsiprašė, ketina kartu toliau gyventi.

Nukentėjusioji J. E. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną buvo neblaivi, todėl nelabai ką prisimena. Prisimena, kad namo parėjo sugyventinis M. Ž., kuris taip pat buvo neblaivus. Jie susipyko dėl to, kad ji viską pragėrė. Ji dėl viso įvykio yra kalta. M. Ž., būdamas supykęs, pasakė „maža tave užmušti“ ir trenkė jai su kėde lygtai per nugarą, gerai neatsimena, nes buvo labai neblaivi. Nukentėjusioji nurodė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nes iš karto po įvykio ji geriau atsiminė įvykio aplinkybes, tačiau pagarsinus šiuos parodymus (b. l. 17-18), nukentėjusioji ėmė tvirtinti, kad M. Ž. nesakė žodžių „už tuos tavo gėrimus tuoj pat tave užmušiu“, o pasakė „maža tave užmušti“ ir po tų žodžių trenkė jai su kėde. Taip pat teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ėmė tvirtinti, posėdžio metu tiksliai prisimena, kad sugyventinio grasinimų užmušti įvykio metu nevertino kaip realių, nemanė, kad jis ją gali užmušti, policiją kvietė tik dėl to, kad manė, kad šis gali ją dar labiau primušti. M. Ž. jos atsiprašė, jokia žala jai nepadaryta, ji sugyventiniui atleido, nes pati dėl visko kalta, jie toliau ketina gyventi kartu, prašė bylą M. Ž. atžvilgiu nutraukti.

Nukentėjusioji, apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2014-11-21 vakare į namus - butą, esantį (duomenys neskelbtini), grįžo neblaivus jos sugyventinis M. Ž.. 2014-11-21 vakare konfliktų tarp jų nebuvo, tačiau 2014-11-22 apie 00.00 val. tarp jos ir M. Ž. kilo žodinis konfliktas. Jos sugyventinis M. Ž. papriekaištavo jai, kad ši geria alkoholinius gėrimus. Taip žodis po žodžio jie susiginčijo, nes jo elgesiu nebuvo patenkinta ir ji. Tarpusavio konflikto metu M. Ž., būdamas įpykęs ir galimai dėl to nesusivaldęs, žodžiu pagrasino sakydamas „už tuos tavo gėrimus tuoj pat tave užmušiu“. Tai pasakęs, iš karto paėmė medinę kėdę ir ta kėde vieną kartą trenkė jai į galvą. Jai skaudėjo, be to, išsigando, kad jis ją užmuš, todėl iš karto iškvietė policiją. Atvykusiems policijos pareigūnams papasakojo visas įvykio aplinkybes, o jie M. Ž. sulaikė. Paleistas iš laikino sulaikymo, M. Ž. jos atsiprašė. Ji jį myli ir, nors jis sukėlė jai fizinį skausmą ir konflikto metu tikėjo, kad nesusivaldęs gali ją užmušti, tačiau jis dėl šio įvykio pergyvena ir stengiasi pasitaisyti. Mano, kad jo veiksmams turėjo įtakos alkoholis, be to, ir jos elgesys – jis pyksta, kad ji geria alkoholinius gėrimus (b. l. 17-18).

Kaltinamojo M. Žicharevo kaltė dėl nusikalstamų veikų padarymo be jo visiško prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, yra visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

- Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, iš kurio matyti, kad 2014-11-22 apie 00.10 atvykus pagal iškvietimą dėl muštynių adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nustatyta, kad policiją kvietė J. E. M., kuri nurodė, 2014-11-22 apie 00.00 val. neblaivus sugyventinis M. Ž., kilus konfliktui naudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu, grasindamas užmušti, trenkė kėde jai per galvą. Užfiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai: patinimas ant galvos (b. l. 2-4);

- Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta – butas, esantis Sodų g. 46-2, Kaune – bei kėdė, kurios sėdima dalis minkšta, o po šia dalimi – sulūžęs medinis skersinis (b. l. 5-7).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 3266 matyti, kad 2014-11-22 01.27 val. M. Ž. tikrinimo rezultatas - 2,40 promilių girtumas (b. l. 22).

Veikų kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realizuotas. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos.

Ištirtų įrodymų visetu: paties kaltinamojo M. Ž. prisipažinimu, nukentėjusiosios Jolantos E. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kaltinamojo kaltė nusikalstamų veikų padarymu pilnai įrodyta. Nors nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu ir švelnino ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes dėl jos atžvilgiu įvykdytų veikų, nurodydama, kad kaltinamasis ne grasino ją užmušti sakydamas “tuoj pat tave užmušiu”, o tik sakė: “maža tave užmušti”, kad ji neišsigando grasinimo užmušti, išsigando tik to, kad nebūtų dar smarkiau sumušta, tačiau teismas tiek nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus vertina visų ištirtų įrodymų, taip pat ir rašytinių įrodymų, visumoje. Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad nukentėjusioji iš karto po įvykio policijos pareigūnams nurodė, kad sugyventinis grasino ją užmušti, šią aplinkybę ji patvirtino apklausiama ikiteisminio tyrimo metu bei, prieš duodama parodymus, būdama įspėta pagal BK 236 str., 235 str., detaliau nurodė sužalojimo bei grasinimo aplinkybes, nurodydama, kad būtent grasinimo “už tuos tavo gėrimus tuoj pat tave užmušiu” ji išsigando, būtent dėl to, kad išsigando grasinimo nužudyti, kvietė policiją. Nors nukentėjusioji, apklausiama teisiamojo posėdžio metu, keitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, švelnino ir kaltinamojo pasakytus žodžius įvykio metu, taip pat nurodė, kad grasinimo nužudyti neišsigando, nemanė, kad šis grasinimas gali būti realus, tačiau teismas šiais nukentėjusiosios parodymais nesiremia, kadangi nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu apklausos pradžioje tvirtino, kad įvykio aplinkybių neatsimena, tvirtino, kad geriau viską atsiminė apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, ir tik pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusioji jau tvirtino, kad kai kurias aplinkybes, ypač palankesnes kaltinamajam, geriau prisimena posėdžio metu. Be to, nukentėjusioji yra kaltinamojo sugyventinė, šiuo metu yra jam atleidusi, jie susitaikė, todėl teismas sprendžia, kad ji yra suinteresuota lengvinti kaltinamojo padėtį. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad supykęs ant sugyventinės grasino jai, kad užmuš, griebė kėdę ir sudavė kėde sugyventinei per galvą, sugyventinė išsigando būtent jo grasinimo užmušti ir dėl to iškvietė policiją. Įvykio vietos apžiūros protokole yra užfiksuota medinė kėdė, minkšta sėdimąja dalimi su sulūžusiu skersiniu, kas patvirtina aplinkybes, kad smurtaujama buvo naudojant kėdę. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad neketino žudyti sugyventinės, žodžius išsakė spontaniškai, tačiau teismas įvertinęs ir tai, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus, pats nurodė, kad labai pyko dėl to, kad jo sugyventinė vėl pradėjo vartoti alkoholį, grasino sugyventinei ne šiaip vien tik spontaniškai išsprūdusiais žodžiais, o grasino būtent „užmušti dėl gėrimo“, tuos žodžius sutvirtino griebęs kėdę bei suduodamas kėde nukentėjusiajai į galvą, sprendžia, kad nukentėjusioji turėjo pagrindo bijoti grasinimo užmušti, o kaltinamasis norėjo būtent tokios nukentėjusiosios būsenos.

Įvertinęs tai, teismas sprendžia, kad neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis M. Ž., prokurorės nurodytoje vietoje ir laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino nužudyti savo sugyventinę – nukentėjusiąją J. E. M., kai šiai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, dėl to, kad iš karto po išsakytų grasinimų rankose laikoma kėde sudavė nukentėjusiajai į galvą, tuo sukeldamas fizinį smurtą. Todėl kaltinamojo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d. ir tokia situacija prilygintina idealiai sutapčiai.

BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad atleido kaltinamajam ir su juo susitaikė, prokurorė neprieštaravo, kad tokio susitaikymo pagrindu byla būtų nutraukta. Kaltinamojo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius yra visos sąlygos, numatytos BK 38 str. 1 dalyje. Kaltinamojo padaryti nusikaltimai priskiriami prie nesunkių (BK 11 str. 3 d., 140 str. 2 d., 145 str. 1 d.), padaryti idealia nusikalstamų veikų sutaptimi. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis ankščiau neteistas (b. l. 45-48), administracine tvarka baustas (b. l. 49-53), dirba (b. l. 54), VŠĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 57, 58). Įvertinus visas šias aplinkybes, kaltinamojo elgesį po nusikaltimų veikų padarymo – jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, nukentėjusioji jam atleido, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis padarė reikiamas išvadas, yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Anksčiau kaltinamasis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., jam susitaikius su nukentėjusiąja J. E. M., baudžiamąją bylą nutraukiant.

Nusikalstamos veikos darymo priemonė: kėdė, saugoma Kauno AVPK Kauno miesto Panemunės PK (b. l. 12, 13), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina kaip bevertė (BPK 94 str. 1 d. 4 p.),

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Byloje buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-4380, kurioje nurodyta, kad advokatas Tomas Liutauras Petkauskas teikia antrinę pagalbą M. Ž. baudžiamojoje byloje, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iki 2014 m. lapkričio 26 d. sudaro 80 Lt/23,16 Eur. Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš M. Ž., tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rašte (pažymoje) nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Be to ir teisiamojo posėdžio metu nei prašymas dėl tokių išlaidų priteisimo ar išieškojimo nei pačias išlaidas pagrindžiantys dokumentai, dėl ko savo nuomonę galėtų pareikšti ir pats kaltinamasis, Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir laiku pateikti nebuvo. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, taip pat atsižvelgiant ir į tai, kad kaltinamasis nors ir dirba, tačiau vienas išlaiko šeimą, augina mažametę dukrą, galimai atitinka reikalavimus dėl turtinės padėties, kuriems esant teisinė pagalba galėtų būti teikiama nemokamai, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d.,

nusprendžia:

M. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. bei 145 str. 1 d. jam susitaikius su nukentėjusiąja J. E. M. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti M. Ž., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nusikalstamos veikos darymo priemonę – kėdę, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip bevertę.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš M. Ž. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.