Utenos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi Ž. B., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini) KŪB „(duomenys neskelbtini)“ savininku“, neteisto, administracine tvarka bausto, administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 188⁷ str. 1 d., už tai, kad jis 2014 m. sausio 9 d., 22.05 val., Zarasų m., Sėlių a., pažeisdamas Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 4 str. 1 d. ir 10 str. 1 d., vykdydamas pavienio asmens akciją, nuo 2014-01-10 iki 2014-01-16 nakties metu, t.y. po 22.00 val., Zarasų m., Sėlių a., nenurinkdavo atributikos, susijusios su pavienio asmens akcija ir nebuvo vieta tvarkinga.

Ž. B. neprisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir paaiškino, kad 2014 m. sausio 6 d. jis pranešė Zarasų miesto rajono merui, jog nuo 2014 m. sausio 7 d. Zarasų mieste, Sėlių aikštėje, bus vykdoma pavienio žmogaus krivūlė šaukinuku „Noriu gyventi, Ar girdi?“, krivulės laikas 8.00 val. - 17.00 val. Protokole rašoma, kad buvo vykdoma pavienio žmogaus akcija ir taikomas susirinkimų įstatymas, tačiau teisinių terminų žodyne akcija yra vertybinius popierius, kitokio paaiškinimo nėra. Tarptautinių žodžių žodyne sakoma, kad akcijos reikšmė kaip ir teisinių normų žodyne, bet turi ir antrą reikšmę – tai politinis veikimas, pavyzdžiui protestavimas, protestas kuriam nors ekonominiam tikslui pasiekti. Taikant šia formuluote turėjo būti keliami jo krivulės metu ekonominiai reikalavimai ar siekiai, bet jų nėra, o teisė gyventi ir noras dirbti, už saugią vaikystę yra socialiniai reikalavimai, bet ne ekonominiai ir politiniai, todėl įstatymas, kuriuo remiamasi yra netinkamas. Jam buvo surašytas įspėjimas, kad jis yra susipažinęs su susirinkimų įstatymu ir dėl jo tvarkos. Jis niekur nerado sąvokos, kas apsprendžia vietos tvarkingumą. ATPK 188⁷ str. nenumato jokios vietos tvarkos. Policininkų klausė apie švaros taisykles, taip pat prašė gauti švaros taisykles, tačiau jų negavo. Jokių šiukšlių palikęs nebuvo. Susirinkimų įstatyme nėra nurodyta, kad atributika turi būti nurenkama, jo krivulė nevienadienė, todėl po 22 val. palikdavo palapinę su daiktais, užrašais „noriu dirbti“ ir kt. Krivulė vyko tyliai, tik su užrašu „už saugia vaikystę, noriu gyventi, noriu valgyti, noriu dirbti“. Kai kada ateidavo nuo 9 val., kai kada nuo 10 val., galėdavo išeiti. Būdavo, kad ir dieną jo nebuvo. Visi plakatai būdavo uždengti, tik kai nupūtė vėjas ir jam apie tai pasakė, jis atėjo ir uždengė. Be to, niekas nereikalavo ir neliepė jam susirinkti paliktus daiktus. Nesutinka su protokolu, nes nebuvo daromas pažeidimas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. normos taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 188⁷ str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo pažeidimą. ATPK 188⁷ str. 1 d. numatytos veikos požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje, todėl atskleidžiant jos turinį privalu remtis Susirinkimų įstatymu. Susirinkimų įstatymo 1 str. 1 d. numatyta, jog šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduojamas teisės rinktis be ginklo į taikius susirinkimus užtikrinimo sąlygas ir valstybės bei visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, žmonių sveikatos ir teisės aktuose įtvirtintų dorovės principų, kitų asmens teisių ir laisvių apsaugos tvarką organizuojant susirinkimus ar vykdant pavienio asmens akciją, taip pat atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus. Susirinkimų įstatymo 4 str. 1 d. numatyta, kad susirinkimai ar pavienio asmens akcija gali vykti viešosiose vietose, gyvenamųjų vietovių gatvėse, aikštėse, parkuose, skveruose ir bendrojo naudojimo pastatuose visomis savaitės dienomis nuo 8 iki 22 valandos. Susirinkimų įstatymo 10 str. 1 d. numatyta, kad susirinkimo organizatoriai, jų įgalioti asmenys ir dalyviai ar pavienis asmuo, vykdantis akciją, privalo laikytis šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, nustatytų kelių eismo, priešgaisrinės apsaugos ir kitų taisyklių, vykdyti teisėtus policijos pareigūnų nurodymus bei reikalavimus ir užtikrinti, kad susirinkimo vieta būtų palikta tvarkinga.

Visuotinės Žmogaus teisių deklaracijos 20 straipsnio 1 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnyje įtvirtintos teisės į asociacijų ir taikių susirinkimų laisvę. Atitinkamai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus. Ši teisė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves. Iš šios normos konstrukcijos galima daryti išvadą, kad teisė į taikius susirinkimus nėra absoliuti, ji tam tikrais atvejais gali būti ribojama įstatymu, kurio nuostatos yra privalomos. Tarptautinės teisės aktai ir nacionalinis teisės aktas Lietuvos Respublikos Konstitucija ne tik garantuoja taikių susirinkimų laisvę, bet ir numato galimybę įstatymu šią teisę riboti, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, kai reikia apsaugoti gyventojų sveikatą ar dorovę ar kitas asmenų teises ir laisves.

Europos žmogaus teisių teismas, aiškindamas Konvencijos 11 str., yra pasisakęs, kad kai susirinkimų dalyvių veiksmai nėra susiję su smurto naudojimu, valdžios institucijoms svarbu parodyti tam tikrą pakantumo laipsnį taikiems susirinkimams, jeigu susirinkimų laisvė, garantuojama Konvencijos 11 str., nėra apskritai ribojama (N. A. and Others v. Turkey, nos. 32124/02, 32126/02, 32129/02, 32132/02, 32133/02, 32137/02 and 32138/02, § 46, 18 December 2007). Laisvė dalyvauti taikiame susibūrime, ne taip, kaip uždraustoje demonstracijoje, yra tokia svarbi, kad jos negalima varžyti, jeigu suinteresuotasis pats tokiomis aplinkybėmis nepadaro smerktino veiksmo (Cour eur. D. H., arret Ezelin du 26 avril 1991, série A no 202).

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad 2014-01-06 Ž. B. Zarasų rajono savivaldybės merui pateikė pranešimą, kad nuo 2014-01-07 Zarasų Sėlių aikštės prieigose šiauriniame spindulyje bus vykdoma taiki pavienio žmogaus krivulė šaukinuku: „Noriu gyventi, Ar girdi?“, krivulės laikas: 8.00 – 17.00 val. (b.l. 13). Zarasų rajono savivaldybės administracijos bendrojo skyriaus vedėja, atliekanti direktoriaus pavaduotojo funkcijas A. L. 2014-01-09 su prašymu kreipėsi į Utenos apskrities VPK Zarasų rajono PK dėl Ž. B. vykdomos pavienio žmogaus akcijos, prašydama imtis teisės aktuose numatytų priemonių ar veiksmų (b.l. 12). Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktorius R. K. 2014-01-17 raštu kreipėsi į Utenos apskrities VPK Zarasų rajono PK dėl Ž. B. vykdomos akcijos, informuodamas, kad nuo 2014-01-12 akcijos organizatorius ir dalyvis Ž. B. Sėlių a. nevykdo jokios akcijos, tačiau palikęs akcijos vietą jos nesutvarkė, akcijos vietoje yra likę jo atnešti daiktai, todėl vadovaudamasis LR Susirinkimų įstatymo 10 str. 1 d. prašė imtis priemonių dėl šio asmens pareigų, nustatytų teisės aktuose, nevykdymo (b.l. 16). Utenos apskrities VPK Zarasų rajono PK tyrėjo O. G. tarnybiniame pranešime dėl vykdomos pavienio žmogaus akcijos nurodyta, jog 2014-01-09 apie 9.00 val. kartu su pareigūnėmis J. U. ir V. B. nuvyko prie Zarasų rajono savivaldybės, kur vyriškis vykdė pavienio žmogaus akciją, pabendravus su juo paaiškėjo, kad tai yra Ž. B., kuris yra pateikęs merui pranešimą, jog jis vykdys pavienio žmogaus akciją, jis žino susirinkimo įstatymo nuostatas ir nieko nepažeidžia bei piktinosi dėl Zarasų rajono savivaldybėje vykdomos politikos. Ž. B. blaivumas patikrintas nebuvo, jis buvo įspėtas dėl atsakomybės dėl viešosios tvarkos pažeidimų (b.l. 15). Utenos apskrities VPK Zarasų rajono PK tyrėjas D. G. tarnybiniame pranešime dėl Ž. B. nurodė, jog 2014-01-09 apie 22.05 val. Utenos apskrities VPK Zarasų rajono PK patruliai S. L. ir D. D. pranešė, kad Ž. B., kuris prie Zarasų rajono savivaldybės organizavo pavienę akciją nebebuvo, tačiau visi jo daiktai buvo palikti (b.l. 4). Utenos apskrities VPK Zarasų rajono PK tyrėjas oficialiai įspėjo Ž. B. dėl miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių, susirinkimų ir kitų masinių renginių tvarkos pažeidimų yra numatyta administracinė atsakomybė pagal ATPK 161 str. ir ATPK 188⁷ str. (b.l. 5). Utenos apskrities VPK Zarasų rajono PK tyrėjas S. G. 2014-01-10 tarnybiniame pranešime dėl Ž. B. nurodė, jog 2014-01-10, 23.40 val., Zarasų m., Sėlių a. buvo patikrinta vieta, kur piketuoja Ž. B., tikrinimo metu Ž. B. vietoje nebuvo, Sėlių a. priešais savivaldybės pastatą stovėjo palapinė, kurioje buvo palikti Ž. B. daiktai (b.l. 6) ir kurie 2014-01-10, 23.42 val. buvo nufotografuoti (b.l. 7). Utenos apskrities VPK Zarasų rajono PK tyrėjas D. G. 2014-01-11 tarnybiniame pranešime dėl Ž. B. nurodė, jog 2014-01-11, 23.20 val., Zarasų m., Sėlių a. buvo patikrinta vieta, kur piketuoja Ž. B., tikrinimo metu Ž. B. vietoje nebuvo, Sėlių a. priešais savivaldybės pastatą stovėjo palapinė, kurioje buvo palikti Ž. B. daiktai (b.l. 8). Utenos apskrities VPK Zarasų rajono PK tyrėjas E. R. 2014-01-14 tarnybiniame pranešime dėl Ž. B. nurodė, jog 2014-01-13, 23.30 val., Zarasų m., Sėlių a. buvo patikrinta vieta, kur piketuoja Ž. B., tikrinimo metu Ž. B. vietoje nebuvo, tačiau Sėlių a. priešais savivaldybės pastatą buvo palikti Ž. B. daiktai (b.l. 11). Utenos apskrities VPK Zarasų rajono PK tyrėjas S. G. 2014-01-15 tarnybiniame pranešime dėl Ž. B. nurodė, jog 2014-01-15, 00.04 val., Zarasų m., Sėlių a. buvo patikrinta vietos, esančios prie savivaldybės pastato ir miesto Kalėdų eglės, kur piketuoja Ž. B., tikrinimo metu Ž. B. vietoje nebuvo, Sėlių a. priešais savivaldybės ir Kalėdų eglės buvo palikti Ž. B. daiktai (b.l. 9) ir kurie 2014-01-15, 00.04 val. buvo nufotografuoti (b.l. 9).

Liudytojas D. G., Utenos apskrities VPK Zarasų rajono PK tyrėjas, teismo posėdyje parodė, kad jo budėjimo metu Ž. B. vykdė akciją. Po 22.00 val., Ž. B. vykdomos akcijos vietoje turėjo būti susirinkęs daiktus, tačiau Ž. B. daiktai buvo palikti. Ar vieta buvo tvarkinga pasakyti negali. Yra parašęs vieną tarnybinį pranešimą.

Liudytojas S. G. parodė, kad dirba Utenos apskrities VPK Zarasų rajono PK. Jis gavo nurodymą, kad jei po 22.00 val. bus pats Ž. B. ar palikti jo daiktai, tai turi surašyti pranešimą ir nufotografuoti. Apie 23.00 val. Ž. B. daiktai ir palapinė buvo, juos nufotografavo. Buvo palikti Ž. B. užrašai „noriu darbo“ ir kažkas panašiai. Ž. B. tikrino du kartus.

Liudytojas O. G. ,Utenos apskrities VPK Zarasų rajono PK tyrėjas, parodė, kad šioje byloje jis surinko visą medžiagą: tarnybinius pranešimus, nuotraukas, oficialiai Ž. B. įspėjo ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Ž. B. parašė, kad nesutinka su pažeidimu ir nežino ar pažeidė įstatymus. Jam paaiškino ką pažeidė, kada gali būti vykdoma akcija ir, kad turi būti surinkti daiktai. 2014-01-10 Ž. B. įspėjo ir paaiškino jam, kad po 22 val. jis turi surinkti visą jo turimą atributiką.

Utenos apskrities VPK Zarasų PK atstovas A. J. parodė, kad policija stebėjo ar iš tiesų buvo vykdoma Ž. B. organizuojama pavienio žmogaus akcija. Pastebėjo, kad nebuvo tvarkoma teritorija, tuomet Ž. B. buvo pasirašytinai supažindintas su tuo, kad susirinkimų įstatymas numato, jog nuo 8.00 val. atributika galėjo būti išdėliota, o 22.00 val. surinkta. Palikti vietą tvarkingą - lingvistiniu požiūriu galima suprasti, kad vieta turi būti palikta tokia kokia buvo prieš pradedant akciją. Teismo posėdyje parodė, kad protokolas Ž. B. surašytas tinkamai ir jis baustinas pagal LR ATPK 188⁷ str. 1 d.

Nors Ž. B. savo kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo nepripažino, tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų, liudytojų paaiškinimų matyti, kad Ž. B. vykdė pavienio žmogaus akciją naudodamas įvairią atributiką, todėl ji laikytina pavienio žmogaus akcijos sudedamąja dalimi. Pripažinus Ž. B. naudotą atributiką pavienio žmogaus akcijos sudedamąja dalimi, laikytina, kad jis šią atributiką galėjo naudoti visomis savaitės dienomis nuo 8 iki 22 valandos, kaip tai numatyto LR Susirinkimų įstatymo 4 str. 1 d. Faktą, kad Ž. B. naudojama atributika vykdant pavienio žmogaus akciją nuo 22.00 iki 8.00 val., Zarasų m., Sėlių a., buvo palikta, patvirtina Utenos apskrities VPK Zarasų rajono PK 2014-01-09, 2014-01-10, 2014-01-11, 2014-01-14, 2014-01-15 pareigūnų tarnybiniai pranešimai, taip pat jų duoti parodymai teismo posėdžio metu bei byloje esančios fotonuotraukos. Be, to Ž. B. kaip pavienis asmuo, vykdantis akciją, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų nurodymų užtikrinti, kad susirinkimo vieta būtų palikta tvarkinga, todėl teismas taip pat pripažįsta, jog Ž. B. pažeidė ir LR Susirinkimų įstatymo 10 str. 1 d.

Teismas laiko įrodytu, kad Ž. B. pažeidė Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 4 str. 1 d., 10 str. 1 d., reikalavimus, todėl jo padaryta veika (neveikimas) pagal LR ATPK 188⁷ str. 1 d. kvalifikuota teisingai.

Ž. B. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

LR ATPK 188⁷ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių litų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų. Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

ATPK 30¹ str. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas.

Skiriant administracinę nuobaudą Ž. B., teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, kad jis yra nesusijęs su šiurkščiu norminių aktų reikalavimų pažeidimu, už analogiškus pažeidimus jis baustas nebuvo, nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu elgėsi ramiai, netriukšmavo, o pažeidimą padarė siekdamas įgyvendinti savo teisę išreikšti nuomonę dėl savivaldybės darbuotojų pareigų nevykdymo, dėl ko jo manymu šeima vedama prie bankroto, į tai, kad Ž. B. šeimoje augina šešis vaikus, iš kurių keturi yra nepilnamečiai (b.l. 17), neteistas, dirba, nenustatytos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, bei atsižvelgiant į tai, kad žodžio laisvė yra ypatinga vertybė, be kita ko, ginama Lietuvos Respublikos Konstitucijos, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus Ž. B. švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje už padarytą pažeidimą, todėl šiuo atveju yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

nuta r i a:

Ž. B., a.k.(duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188⁷ str. 1 d., ir pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nubausti įspėjimu.

Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Zarasų rajono apylinkės teismą.