Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-06-03 · Civilinė byla Nr. 2A-508-340/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-06-03
Bylos Nr.
2A-508-340/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Atsakovas
UAB „Žaibiškas greitis“
Ieškovas
I.G.
Trečiasis asmuo
M.L.
Kategorijos
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
,Civilinė byla Nr. 2A340-508/08
Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4.2; 44.5.2.16; 121.15; 121.18; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. birželio 3 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija,susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T.Žukauskienės,kolegijos teisėjų D.Višinskienės, A.Auruškevičiaus,sekretoriaujant A.Bajarūnaitei,dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui D.Skebui,atsakovo (apelianto) atstovui advokatui D.Kripui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Žaibiškas greitis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I.G. ieškinį atsakovui UAB „Žaibiškas greitis“ dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretysis asmuo M.L.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo UAB „Žaibiškas greitis“ 18 275 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2004-09-16, apie 16.20 val., Kaune, Papilio gatvėje, UAB „Žaibiškas greitis“ darbuotojas M.L., darbo metu vairuodamas taksi automobilį „Audi 100“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo taisykles ir dėl to įvyko susidūrimas su kitu automobiliu. Eismo įvykio metu buvo sužalota taksi automobilio keleivė I.G., kuriai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. M.L. 2005-05-18 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 1 d., ir nuteistas. Eismo įvykio metu ieškovei I.G. buvo padaryti odos nubrozdinimai galvoje bei padarytas galvos smegenų sukrėtimas. Ieškovė buvo nedarbinga nuo 2005-09-20 iki 2005-10-11. Dėl patirto sužalojimo jautė galvos skausmus, pykinimą, kitus su galvos trauma susijusius nepatogumus. Žaizdą galvoje teko siūti, vėliau ištraukti siūlus. Nedarbingumo laikotarpiu teko priverstinai būti namuose, negalėjo dirbti, užsiimti moksline kūrybine veikla. Ieškovė yra įgijusi daktaro mokslo laipsnį, dirba protinį darbą; dėl patirtos galvos traumos išgyveno nerimą dėl savo sveikatos, gydymo eigos ir savo ateities; iki šiol jaučia baimę važiuodama automobiliu. Atsižvelgdama į eismo įvykio pasekmes, įvykio pobūdį (padarytas nusikaltimas), kaltininko neatsargumą ir prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, bei į tai, kad atsakovas yra komercinės pelno siekiančios įmonė, ieškovė įvetino jai padarytą neturtinę žalą vertino.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Žaibiškas greitis“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad nepaisant jog 2005-05-18 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje dėl autoįvykio kaltu pripažintas M.L., ieškovė civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje nebuvo pareiškusi, į baudžiamosios bylos nagrinėjimą kaip civiliniai atsakovai nei UAB „Žaibiškas greitis“, nei draudikas UAB „PZU Lietuva“ įtraukti nebuvo. Nusikaltimo padarymo faktas nepreziumuoja neturtinės žalos fakto, todėl būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti žalą ir priežastinį ryšį. Pabrėžė, kad CK 6.250 str. neturtinės žalos dydį visų pirma sieja ne su atsakovų turtine padėtimi, o su pažeidimo pasekmėmis, padarytos turtinės žalos dydžiu, kitomis reikšmingomis aplinkybėmis, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Nors ieškovė nurodo, jog nedarbingumo laikotarpiu negalėjo dirbti, užsiimti moksline, kūrybine veikla, tačiau jokių duomenų nei apie darbą, nei apie mokslinę, kūrybinę veiklą nepateikia. Nepateikti jokie dokumentai iš gydančių įstaigų objektyviai atspindintys ieškovės gydymo laikotarpį, eigą bei rezultatus. Ieškovei neatsargiu nusikaltimu sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, padaryta 124,67 Lt materialinė žala yra nedidelė. Prašoma priteisti suma daugiau kaip 160 kartų viršija padarytos turtinės žalos dydį, todėl akivaizdžiai prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams ir sudarytų sąlygas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovų sąskaita. Laikė, kad kadangi buvo sudaryta draudimo sutartis, pareiga atlyginti žalą perėjo draudimo bendrovei CK 6.987 str. Susitarimo su draudiku sąlygas aiškino, jog sutarta draudimo suma dėl vieno eismo įvykio yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo). Teismo posėdyje poziciją pakeitė ir teigė, kad nustatant draudimo sumą reikia vadovautis tuo, jog draudimo sutarties sudarymo dieną Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas numatė bendrą draudimo sumą asmeniui, neišskiriant neturtinės žalos draudimo sumos.

Tretysis asmuo M.L. apie teismo posėdį informuotas tinkamai, į bylos nagrinėjimą neatvyko, priežasčių nepranešė. Atsiliepimo taip pat nepateikė.

Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2008-02-05 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė I.G. iš UAB „Žaibiškas greitis“ 5 273,60 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 158,21 Lt žyminio mokesčio, iš viso 5 431,81 Lt; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš I.G. 26,99 Lt, o iš UAB „Žaibiškas greitis“ – 11,41 Lt pašto išlaidų į valstybės pajamas; priteisė iš I.G. 426,86 Lt atstovavimo išlaidų UAB „Žaibiškas greitis“ naudai. Teismas konstatavo, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2005-05-18 nuosprendžiu konstatuotas ieškovės sveikatos sutrikdymas kaip nusikalstamo veiksmo pasekmė laikomas prejudiciniu faktu ir neįrodinėjamas. Atsakovas pripažino, kad M.L. dirbo jų bendrovėje taksi vairuotoju ir neginčijo CK 6.264 str. nustatytos pareigos atlyginti žalą, kilusią dėl jo darbuotojų kaltės. Teismas nustatė, kad ieškovei dėl galvos smegenų sutrenkimo 2004-09-20 buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kuris tęstas iki 2004-10-11; 2004-09-20 ieškovė buvo konsultuojama neurochirurgo. Dėl patirtos traumos ieškovė apie mėnesį laiko buvo nedarbinga, negalėjo užsiimti savo įprasta veikla, negalėjo skaityti paskaitų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, turėjo atidėti pačios vedamą seminarą. Akivaizdi aplinkybė, kad galvos traumą patyręs asmuo patiria didelį stresą dėl pasveikimo galimybės, galimumo toliau dirbti ir gyventi iki įvykio įprastu būdu. Šiuo metu ieškovė dirba atsakingose pareigose Lietuvos Respublikos ambasadoje Romoje, nusiskundimų dėl sveikatos, susijusių su patirta trauma, neturi. Tai rodo, kad patirta trauma pasekmių neturėjo. Teismas konstatavo, jog žalą padariusio asmens kaltė nustatyta teismo nuosprendžiu, ji pasireiškia Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Atsakovas dėl turtinės padėties nesiskundė, todėl jo padėtis laikyta gera. Teismas konstatavo, jog Lietuvos teismų praktikoje neturtinė žala kompensuojama skirtingomis sumomis ypatingą dėmesį skiriant žalos atsiradimo aplinkybėms. Neturtinės žalos kompensavimo sumos nėra didelės, išskyrus atskirus atvejus. Atsižvelgiant į tai teismas laikė teisingu nustatyti 7 000 Lt atlyginimo dydį. Teismas nustatė, kad atsakovo civilinė atsakomybė buvo apdrausta Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. UAB DK „PZU Lietuva“ atlygino 500 eurų, 1 726,40 Lt neturtinės žalos, t.y. visą Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. nurodytą draudimo sumą. Eismo įvykio metu galiojusi minėto įstatymo 11 str. redakcija numatė maksimalią 500 eurų sumą neturtinei žalai atlyginti. Privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis, kaip nurodyta polise, sudaryta vadovaujantis Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės taisyklėmis, patvirtintomis Vyriausybės 2001-09-13 nutarimu Nr. 1100. Minėtos taisyklės nustojo galioti 2004-06-30, t.y. iki įvykio dienos. Jas pakeitusios Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795, nenumato jokio neturtinės žalos dydžio. Tai rodo, kad žalos dydis buvo nustatytas įstatyme. Pasikeitus įstatyminėms nuostatoms pasikeitė ir draudimo sąlygos.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2008-02-05 sprendimą dalyje, kuria iš atsakovo UAB „Žaibiškas greitis“ priteistas 5 273,60 Lt neturtinės žalos atlyginimas, 158,21 Lt žyminio mokesčio bei 11,41 Lt pašto išlaidų ir priimti naują sprendimą šioje dalyje – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės nėra prejudicinės jo atžvilgiu, kadangi ieškovė baudžiamojoje byloje nebuvo pareiškusi civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo. Nurodo, jog nusikaltimo padarymo faktas ar pakenkimas sveikatai nepreziumuoja neturtinės žalos fakto, todėl ieškovė turėjo įrodyti žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp 2004-09-16 autoįvykio ir to, ką ji laikė neturtine žala. Nurodo, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį netinkamai taikė CK 6.250 str. normą, kuri neturtinės žalos nustatymą visų pirma sieja su pasekmėmis. Apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, ieškovės elgesį po įvykio, pateiktus rašytinius įrodymus; teismas padarė nepagrįstą išvadą esą dėl traumos ieškovė negalėjo užsiimti įprasta veikla. Nurodo, jog teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį neatsižvelgė į tai, kad ieškovei padaryta tik minimali turtinės žala – 124,67 Lt. Pažymi, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas netinkamai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, priimtomis neturtinės žalos atlyginimo klausimu; sprendimas taip pat prieštarauja CK 1.5 str. įtvirtintiems kriterijams, sudaro sąlygas ieškovei nepagrįstai praturtėti apelianto sąskaita. Nurodo, jog nustatydamas draudiko atsakomybės ribas teismas neatsižvelgė į formuojamą teismų praktiką, taikė įstatymą, o redakciją, kuri negaliojo draudimo sutarties sudarymo metu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog vadovaujantis CK 6.250 str. 2 d. šioje byloje svarstytinas tik klausimas dėl neturtinės žalos dydžio, o ne dėl jos padarymo ar nepadarymo. Ieškovė pateikė pažymas apie sužalojimų sukeltus suvaržymus ir nepatogumus darbinėje veikloje, nedarbingumo laikotarpį; apeliantas nėra pateikęs duomenų apie savo turtinę padėtį, nepateikė įrodymų, jog priteista žalos suma žymi ar neatitinkanti priešingų šalių interesų pusiausvyros. Pažymi, jog apelianto civilinės atsakomybės apdraudimo faktas neužkerta kelio pareikšti reikalavimus tiesiogiai apeliantui, nepriklausomai nuo to, ar jau yra išnaudota visa maksimali draudimo suma. Atkreipia dėmesį, jog LAT ne kartą yra pasisakęs, jog neturtinės žalos dydis yra fakto klausimas.

Nustatytu terminu daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra, sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).

Apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė nebuvo pateikusi ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje, kurioje atsakovo darbuotojas M.L. buvo pripažintas kaltu ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo sutikęs atlyginti padarytą moralinę žalą, todėl į baudžiamosios bylos nagrinėjimą kaip civiliniai atsakovai nei UAB „Žaibiškas greitis“ nei draudikas UAB DK „PZU Lietuva“ įtraukti nebuvo ir nuosprendžiu nustatytos aplinkybės nėra prejudicinės atsakovo atžvilgiu, atmestinas, kaip pagrįstas netinkamu teisės normų aiškinimu. CPK 182 str. 3 punktas numato, kad civilinėje byloje nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, t.y. faktų, ar buvo padaryti veiksmai, konstatuoti nuosprendžiu, ar juos padarė asmuo, kurio atžvilgiu priimtas nuosprendis ir pan. Būtent tokie apkaltinamuoju įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatyti faktai yra prejudiciniai ir civilinėje byloje iš naujo neįrodinėjami, o tai, kad baudžiamojoje byloje nebuvo pareikštas civilinis ieškinys ir į baudžiamąją bylą nebuvo įtraukti atsakovas bei draudimo bendrovė, neturėjo teisinės reikšmės baudžiamąją bylą nagrinėjusiam teismui, sprendžiant avariją padariusio asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, neatima iš ieškovės teisės pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka ir nepanaikina nuosprendžiu nustatytų faktų prejudicinės reikšmės civilinėse bylose, iškeltose dėl nuosprendžiu nustatytų ir įvertintų veiksmų civilinių teisinių padarinių.

Nagrinėjamoje byloje įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas faktas, kad avariją padarė 2004-09-16 darbo metu apie 16.20 val. atsakovo darbuotojas M.L., bei tai, kad eismo įvykio metu buvo sužalota ieškovė, kuriai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nors apeliantas teigia, kad nuosprendis jam neturi prejudicinės galios, tačiau šių nuosprendžiu nustatytų aplinkybių neginčija. Kolegija taip pat nesutinka, kad apeliantui civilinė atsakomybė atsirado be kaltės, nes apeliantas atsako už žalą, padarytą jo darbuotojo kaltais veiksmais, einant darbines pareigas CK 6.264 str. pagrindu.

Apeliantas taip pat be pagrindo teigia, kad nusikaltimo padarymo faktas nepreziumuoja neturtinės žalos padarymo fakto, todėl būtent ieškovė turėjo įrodyti žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp autoįvykio ir to, ką ji laikė neturtine žala. CK 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Ieškovės sveikatai žala padaryta nusikalstamais veiksmais, nusikaltimo padarymas nustatytas įsiteisėjusiu nuosprendžiu, dėl to neturtinės žalos padarymas ieškovei preziumuojamas, ieškovė tik turėjo pagrįsti reikalaujamos piniginės kompensacijos dydį.

Kolegija nesutinka su skundo argumentu, jog ieškovė neįrodė neigiamų pasekmių jos sveikatai – ieškovei buvo diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas, žaizdą galvoje teko siūti, po to traukti siūlus; ieškovė buvo ambulatoriškai gydoma nuo 2005-09-20 iki 2005-10-11, šių faktų bylos nagrinėjimo metu apeliantas neginčijo. Tokiu būdu ieškovė neabejotinai patyrė fizinį skausmą, nepatogumus dėl sveikatos sutrikdymo (galvos svaigimas, pykinimas) neigiamus emocinius išgyvenimus dėl savo sveikatos, gydymo eigos ir pan.

Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo žalos dydžio nustatymo. Apeliantas nurodo į Aukščiausiojo Teismo praktika, kur konkrečiose bylose buvo priteistos mažesnės sumos neturtinei žalai atlyginti, nors autoįvykio metu nukentėję patyrė sunkesnes pasekmes sveikatai (civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2006 – plėštinės žaizdos, byloje Nr. 3K-7-115/2006 – blauzdos kaulų lūžimą, teko operuotis). Tačiau, kaip teisingai pažymėjo ir pats apeliantas savo skunde, žalos dydžio nustatymas siejamas ne tik su pasekmėmis, bet ir su žalą padariusio asmens kalte, jo turtine padėtimi, kitomis reikšmingomis byloje aplinkybėmis, t.y. neturtinės žalos dydis yra fakto klausimas kiekvienoje konkrečioje civilinėje byloje ir negali būti vertinamas atsižvelgiant tik į padarytų sužalojimų pobūdį pagal savotišką skalę. Apeliantas nepateikė argumentų ar įrodymų, pagrindžiančių jo teiginį, kad priteistos neturtinės žalos dydis aiškiai neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl neturtinės žalos dydžio pagrindimo ir sprendžia, kad apelianto argumentai šių teismo išvadų nepaneigė. Kolegija sutinka, kad apeliantui, kaip įmonei, kuri verčiasi keleivių pervežimu kaip profesine veikla, taikytini griežtesni kriterijai taksi keleivių saugumui ir įmonės atsakomybei už netinkamai suteiktas profesines paslaugas.

Esminis apeliacinio skundo argumentas yra dėl nepagrįsto draudimo bendrovės atsakomybės ribojimo. Apelianto manymu, byloje taikytina Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės ir privalomojo draudimo įstatymo redakcija, galiojusi iki šio įstatymo pakeitimo 2004-03-15, pagal kurią draudiko atsakomybę už nukentėjusiajam padarytą žalą, neatsižvelgiant į jos rūšį, riboja tik draudimo išmokos dydis. Apelianto nuomone, ieškovės ir atsakovo santykiams taikytina privalomojo draudimo įstatymo redakcija, galiojusi draudimo sutarties sudarymo dieną. Kolegija su apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas buvo priimtas 2004-03-15 (Nr. IX-2041), įsigaliojo nuo 2004-05-01. Šio įstatymo Įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str. 2 d. įpareigojo draudiką pranešti draudėjams apie jų pareigą iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo sudaryti naują draudimo sutartį, išskyrus atvejus, kai draudėjas yra sudaręs šio įstatymo 1 str. 6 dalyje nurodytą draudimo sutartį. Nagrinėjamoje byloje apeliantas (draudėjas) tokį reikalavimą įvykdė – 2004-04-06 buvo sudaryta draudimo sutartis, kurioje draudimo sumos yra 1 726 400 Lt asmeniui ir 345 280 Lt turtui (b.l. 85). Draudiminis įvykis įvyko 2004-09-16 (b.l. 13-14). Tokiu būdu apeliantas draudimo įvykio metu buvo apdraustas pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo (2004-03-15 Nr. IX-2041) nuostatas, kurių 11 str. redakcija numatė 500 000 eurų draudimo išmoką dėl žalos asmeniui (tarp jų 500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo). Bylos duomenimis, draudikas atsiskaitė su ieškove pagal draudimo sutarties sąlygas, sumokėjęs jai 1 726,40 Lt neturtinės žalos – maksimalų neturtinės žalos atlyginimą pagal draudimo įvykio metu galiojusio norminio akto nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad neturtinės žalos dydis nagrinėjamoje byloje 7 000 Lt, pagrįstai priteisė iš atsakovo likusią sumą – 5431,81 Lt (CK 6.264 str., 6.251 str. 1 d.).

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, o apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.). Iš apelianto ieškovės naudai priteistinos advokato atstovavimo išlaidos (CPK 98 str. 3 d.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti I.G. iš UAB „Žaibiškas greitis“ 1 000 (vieną tūkstantį) Lt advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė T.ŽukauskienėTeisėjai D.VišinskienėA.Auruškevičius