- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-09-09
- Bylos Nr.
- 2-3713-949/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02702-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Gudienė
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- R. P.
- Advokatai
- Muradas Bakanas, Jurijus Malininas
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovui R. P. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo R. P. 370,00 Lt turtinės žalos atlyginimui ir 10000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimui, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-08-24 apie 20 val. atsakovas pašalinių asmenų akivaizdoje du kartus rankos kumščiu smogė ieškovui į kaktą ir nežymiai sutrikdė ieškovo sveikatą. Sveikatos sužalojimo mastas konstatuotas Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1500/12(04). Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu pripažino R. P. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį. Šiaulių apygardos teismas 2014 m. vasario 27 d. nutartimi paliko Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nuosprendį nepakeistą. Nuosprendis yra įsiteisėjęs. Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje ieškovas nurodo nepareiškęs, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnai apie tokią galimybę ieškovo neinformavo. 370,00 Lt turtinę žalą patyrė sumokėdamas 65,00 Lt už Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus eksperto apžiūrą ir medicininių dokumentų įvertinimą, taip pat 5,00 Lt komisinį mokestį už pavedimą. Tam, kad būtų surašytas skundas dėl baudžiamosios bylos privataus kaltinimo tvarka ieškovas nurodo advokatui sumokėjęs 300,00 Lt, todėl šias sumas prašo priteisti iš atsakovo. Ieškovas taip pat nurodė, kad įvykio metu patyrė skausmą, dvasinį sukrėtimą, jaučia nuolatinį nesaugumo jausmą, dėl R. P. nusikalstamų veiksmų buvo nepataisomai subjaurotas ieškovo veidas, sutrikdytas įprastas ieškovo gyvenimo ritmas, įvykis sukėlė daug dvasinių pergyvenimų, nepatogumų, sugadinta šventė, kurioje ieškovas dalyvavo. Ieškovas po įvykio pažįstamiems, kaimynams turėjo aiškintis dėl sužalojimo aplinkybių, dirba apsaugos darbuotoju, dėl atsiradusio rando kilo nesusipratimai su darbdaviu. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovas patirtą neturtinę žalą vertina 10000,00 Lt (1-5 b. l.).
Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Paaiškino, kad dėl R. P. nusikalstamų veiksmų patirtus sužalojimus ieškovas gydėsi apie du mėnesius, tada žaizdos sugijo, tačiau randai liko, po įvykio kurį laiką vartojo skausmą malšinančius vaistus, taip pat naudojo kremą nuo randų. Atlyginti su vaistų įsigijimu susijusias išlaidas atsakavo neprašo. Taip pat paaiškino, kad dėl įvykio buvo sugadintos jo ir sutuoktinės atostogos, dėl patirtų sužalojimų neišvyko atostogauti į Kroatiją. Pateikti šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų negali. Dėl įvykio buvo nedarbingas, tačiau nedarbingumo lapelis jam nebuvo išduotas, nes atostogavo. Dirba apsaugos darbuotoju parduotuvėje, grįžęs į darbą, negalėjo dirbti už kasų, teko dirbti prie pulto mažiau valandų, todėl gavo mažesnį uždarbį. Nuostolių atlyginimo dėl pajamų sumažėjimo neprašo. Dėl R. P. padarytų sužalojimų jis jautė fizinį skausmą, patyrė neigiamas emocijas, dvasinius išgyvenimus. Jam padarytą neturtinę žalą vertina 10000,00 Lt, prašo ją priteisti, taip pat priteisti patirtą 370,00 Lt turtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas - 1815,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 389,00 Lt už antstolio paslaugas vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atsiliepimas
Atsakovas R. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad jam nebuvo išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį, nes baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu tokia teisė ieškovui buvo išaiškinta, be to, ieškovą atstovavo advokatas. Ieškovas nepagrįstai prašo atlyginti turtinę žalą, nes ieškovo pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo privataus kaltinimo tvarka, už kurio parengimą buvo sumokėta advokatui 300,00 Lt, buvo atmestas, ikiteisminis tyrimas pagal jį nebuvo pradėtas. Dėl to atsakovas neturi pareigos atlyginti ieškovui išlaidas, kurios nesusijusios nei su nagrinėjama byla, nei baudžiamąja byla, kurioje atsakovas buvo pripažintas kaltu. Nesutikdamas su ieškovo reikalavimu atlyginti neturtinę žalą, atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieškovo nurodytais motyvais, kad jam buvo subjaurotas veidas, sutrikdytas įprastas gyvenimo ritmas, įvykis sukėlė daug dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų, nes jie nepagrįsti objektyviais įrodymais, pasekmės yra nežymios. Atsakovo žiniomis, ieškovas dėl patirtų sužalojimų nebuvo nedarbingas, ieškovas galėjo dirbti. Be to, patirti sužalojimai neturėjo įtakos tolimesniam ieškovo gyvenimui, darbinei veiklai bei šeimyniniams santykiams, ieškovo gyvenimo kokybė nesuprastėjo, sunkesnių, išliekančių pasekmių nekilo. Sužalojimai nebuvo sudėtingi, užgijo, o objektyvios informacijos apie liekamuosius padarinius nėra. Ieškovo pateikti motyvai dėl nepataisomai subjauroto veido bei atsiradusio rando taip pat nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais (nėra nustatyta, kad randas atsirado būtent dėl ieškovo nurodytų sužalojimų). Atsakovas nurodė, kad ieškovas ieškinyje nurodė tikrovės neatitinkančias šventės aplinkybes, nes ieškovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ nedirba, šventėje jo kolegų nebuvo, jis tik atlydėjo savo žmoną (68-71 b. l.).
Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, nes jis nepagrįstas. Atsakovas, nors ir yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu, savo kaltės nepripažįsta. Mano, kad ieškovas pernelyg sureikšmina įvykį, konstatuoti sužalojimai buvo nežymūs, jie negalėjo sukelti ieškovui jo nurodytų pasekmių. Mano, kad ieškovas nepagrįstai prašo atlyginti neturtinę žalą, atsakovo gaunamos pajamos siekia apie 2300 Lt per mėnesį, jam reikia važinėti į darbą kitame mieste. Jis gyvena vienas nuosavame bute, turi automobilį, jokių kitų pajamų negauna. Dėl to jo finansinė padėtis nėra labai gerai ir atlyginti ieškovo prašomą žalą jam būtų sunki finansinė našta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu R. P. buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje. Šiame teismo nuosprendyje teismas konstatavo, kad R. P. 2012-08-24 apie 20 val. Šiaulių r., Čeprečiškės k., „Tauro“ poilsio stovykloje, viešoje vietoje, AB „Lietuvos geležinkeliai“ profesinės šventės metu, kilus tarp šventės dalyvių konfliktui, smogė du kartus kumščiu A. A. į kaktos sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam muštines žaizdas kaktoje ir kairiame antakyje, kraujosruvą kairiame antakyje ir kairės akies vokuose, tuo sukeldamas A. A. nežymų sveikatos sutrikdymą (8-26 b. l.). Iš prie bylos prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 1-688-899/2013 medžiagos matyti, kad byloje pateikta 2012-08-28 specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog A. A. muštinės žaizdos kaktoje ir kairiame antakyje, kraujosruva kairiame antakyje ir kairės akies vokuose padarytos bukais kietais daiktais keletos valandų bėgyje iki 2012-08-24 21 val. 22 min. nukentėjusiajam kreipiantis į ligoninės priėmimo skyrių, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., 6, 7 b. l.).
Dėl R. P. padarytos nusikalstamos veikos ieškovas A. A. nurodo patyręs 370,00 Lt turtinę ir 10000,00 Lt neturtinę žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovo.
Dėl turtinės žalos priteisimo. Teismas prie nagrinėjamos bylos prijungė Šiaulių rajono apylinkės teisme išnagrinėtą privataus kaltinimo bylą Nr. PK-363-641/2012, iš kurios medžiagos matyti, kad nukentėjusysis A. A. dėl nagrinėjamo įvykio kreipėsi į teismą su skundu dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka. Kartu su skundu pateikė pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį, kad sumokėjo advokatui 300,00 Lt, prašė bylinėjimosi išlaidas priteisti iš R. P.. Į teismą A. A. kreipėsi po to, kai buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal A. A. pareiškimą. Šiaulių rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartimi nutraukė privataus kaltinimo procesą ir perdavė bylos medžiagą Šiaulių rajono apylinkės prokuratūrai, konstatavęs, kad yra pagrindas spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį. Prie bylos prijungta baudžiamosios bylos Nr. 1-688-899/2013 medžiaga patvirtina, kad, gavusi 2012 m. rugsėjo 24 d. teismo nutartį, prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą, kurį atlikus ir buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis R. P. atžvilgiu (1 t., 2 b. l.). Įvertinęs šiuos duomenis, teismas konstatuoja, kad 300,00 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti ieškovas patyrė dėl neteisėtų atsakovo R. P. veiksmų, siekdamas, kad R. P. būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. R. P. buvo pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, tarp jo neteistų veiksmų ir ieškovui padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl atsakovas privalo atlyginti A. A. patirtas 300,00 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti (tiesioginius nuostolius) (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis). Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad ieškovas bankiniu pavedimu 2012-08-28 sumokėjo Valstybinei teismo medicinos tarnybai prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 65,00 Lt už teismo medicinos eksperto apžiūrą ir medicininių dokumentų įvertinimą, be to, atlikdamas pavedimą, sumokėjo 5,00 Lt komisinį mokestį (28 b. l.). Baudžiamojoje byloje pateikta 2012-08-28 specialisto išvada patvirtina, kad buvo atlikta A. A. tyrimas, todėl minėtos išlaidos pripažintinos tiesioginiais ieškovo nuostoliais ir priteistinos iš atsakovo. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas dėl 370,00 Lt turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Dėl neturtinės žalos priteisimo. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą). Civilinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos keturios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir žala (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Tik nustačius visas šias deliktinės atsakomybės sąlygas atsiranda prievolė atlyginti padarytą žalą.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai atsakovo atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, teismas spręsdamas civilinės atsakomybės taikymo klausimą atsakovo kaltės klausimo pakartotinai nesprendžia.
Pažymėtina tai, kad aplinkybė, jog ieškovas nepareiškė civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, nors apie tokią galimybę žinojo, esminės įtakos vertinant, ar pagrįstas ieškovo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą esminės įtakos neturi, nes įstatymas nedraudžia žalą patyrusiam asmeniui reikalauti jos atlyginimo tiek nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, tiek reiškiant savarankišką ieškinį civilinio proceso tvarka.
Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju atsakovo R. P. kaltė dėl ieškovo A. A. sužalojimo, atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – ieškovo sveikatos sutrikdymo yra konstatuoti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Pažymėtina tai, kad neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai nusikalstama veika yra pažeidžiamos tokios įstatymo saugomos vertybės kaip fizinio asmens sveikata ar gyvybė. Nustatyta, kad nusikalstama veika ieškovui buvo padarytas nežymus sveiktos sužalojimas. Teismas konstatuoja, kad yra nustatytos visos atsakovo R. P. civilinės atsakomybės sąlygos ir teismas turi pareigą nustatyti tik ieškovui A. A. padarytos neturtinės žalos dydį.
Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Taip pat svarbu pažymėti, kad pirmiau nurodytas įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris įvertindamas neturtinę žalą pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimus būtina siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai pinigais įvertinti neįmanoma. Neturtinė žala pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuoti piniginiu ekvivalentu. Teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2013; kt.). Taigi, atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovas, reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, privalo pagrįsti jos dydį objektyviais įrodymais.
Byloje surinkta medžiaga neginčytinai patvirtina, jog dėl R. P. nusikalstamų veiksmų A. A. patyrė fizinį skausmą, dėl padarytų sužalojimų jam teko kreiptis į gydymo įstaigą, kur buvo apžiūrėtas, susiūtos žaizdos. Dėl įvykio ieškovas taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Sužalojimai jam buvo padaryti viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, be to, sužalojimai buvo padaryti atviroje kūno vietoje, veide, todėl buvo matomi. Dėl šių aplinkybių ieškovas neabejotinai patyrė pažeminimą, jautėsi nepatogiai. Šios aplinkybės taip pat lėmė ir ieškovo bendravimo galimybių sumažėjimą, reputacijos pablogėjimą, sukėlė ieškovui neigiamas emocijas. Ieškovas nurodo, kad dvasinius išgyvenimus, baimės jausmą dėl nusikalstamos veikos jis jaučia ir dabar, dėl sužalojimų jam liko randai ant veido, kurie yra matomi. Atsakovas su šiais ieškovo teiginiais nesutinka, nurodydamas, kad ieškovas nepagrįstai sureikšmina įvykį ir dėl jo kilusias pasekmes, neįrodė, kad randai ant ieškovo veido atsirado būtent dėl įvykio metu jam padarytų sužalojimų. Vertindamas šiuos atsakovo argumentus, teismas pažymi, kad ant ieškovo veido vizualiai matyti randai kaktoje ir prie kairės akies. Šių randų vieta iš esmės sutampa su specialisto išvadoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-688-899/2013 nurodyta A. A. sužalojimų vieta. Šioje išvadoje, kuria rėmėsi ir teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nurodyta, kad A. A. padarytos žaizdos buvo susiūtos. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas sužalojimus galėjo patirti kitoje, nei ieškovo nurodyta, vietoje ir laiku. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovo ieškovui padarytų sužalojimų pasekmės nebuvo trumpalaikės, priešingai, jos yra ilgalaikės, nėra lengvai pašalinamos. Tačiau tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad žiūrint į ieškovą matyti, jog randai ant jo veido nėra labai gilūs, jokių kitų veido pažeidimų vizualiai nematyti, kitų ilgalaikių padarinių, išskyrus estetinius, ieškovui nesukėlė. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad ant ieškovo veido matomi randai gali iš esmės trukdyti ieškovui bendrauti su kitais asmenimis, kliudyti ieškovui gyventi visavertį gyvenimą. Nors ieškovas ir nurodė, kad po įvykio jam teko aiškinti artimiesiems, kaimynams, darbdaviui dėl jo sužalojimo aplinkybių, dėl sužalojimų jam teko keisti darbo sąlygas, tačiau tuo pačiu jis nurodė, kad šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų pateikti nepageidauja, atlyginti žalą dėl pajamų, gautų iš darbinės veiklos sumažėjimo, neprašo. Ieškovas patvirtino, kad darbovietės po įvykio nepakeitė, užima tas pačias pareigas. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovo padaryti sužalojimai neturėjo esminių ilgalaikių pasekmių ieškovo darbinei veiklai, jo asmeniniam ir šeimyniniam gyvenimui, iš esmės nesumažino jo bendravimo galimybių.
Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovo reikalaujamas 10000 Lt neturtinės žalos dydis vertybių pobūdžio ir kilusių padarinių prasme yra neproporcingai didelis. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nusikaltimas yra tyčinis. Nustatydamas ieškovui priteistinos turtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę. Nors atsakovas R. P. nepripažįsta savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo net ir po apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu įsiteisėjimo, tačiau buvo teisiamas pirmą kartą, nėra pagrindo manyti, kad yra linkęs nusikalsti. Atsižvelgdamas į tai, kad žymi turtinė žala nusikalstama veika nebuvo padaryta, o nukentėjusiojo ir kaltinamojo finansinė padėtis, pagal jų paaiškinimus, yra panaši, atsakovas dirba, turi nekilnojamojo turto, taip pat atsižvelgdamas į susiklosčiusią teismų praktiką, į teisingumo ir protingumo kriterijus, įvertinęs tai, kad atsakovas nėra atlyginęs ieškovui neturtinės žalos, ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovo 3000,00 Lt. Teismo manymu, tokia suma užtikrina piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą ieškovo sveikatai bei balansą tarp atsakovo padarytos veikos ir kilusių padarinių.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą 3370,00 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-04-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo byloje buvo atleistas, todėl 101,00 Lt (3370 Lt x 3 proc.) žyminis mokestis pagal patekintų ieškinio reikalavimų dalį priteistinas iš atsakovo valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas pateikė prašymą atlyginti 1815,00 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 389,00 Lt išlaidas už antstolio suteiktas paslaugas dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo. Šios išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kad buvo patenkinta beveik 33 procentai ieškovo pareikštų reikalavimų, ieškovui, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo priteistinos 727,00 Lt bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 8 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Atsakovas pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 1694,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pateikė tai patvirtinančius rašytinius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad dalis (beveik 67 procentai) ieškovo reikalavimų buvo atmesti, atsakovui iš ieškovo priteistinos 1135,00 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).
Ieškinį patenkinus iš dalies, 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi atsakovo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Lietuvos Respublikos finansų ministras, vadovaudamiesi Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalimi, priėmė įsakymą Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimo išlaidų sumos nustatymo (Žin., 2011, Nr. 134-6373) ir nustatė, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimo išlaidų suma yra 10 litų. Šioje byloje susidarė 22,74 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Iš atsakovo priteistina 33 procentai šios sumos, t.y. 7,50 Lt, likusi 67 procentų išlaidų dalis, t.y. 15,22 Lt, priteistina iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263, 268-271, 279 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 370,00 Lt (trijų šimtų septyniasdešimties litų) turtinę žalą ir 3000,00 Lt (trijų tūkstančių litų) neturtinę žalą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 3370,00 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014-04-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 727,00 Lt (septynių šimtų dvidešimt septynių litų) bylinėjimosi išlaidas.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 108,50 Lt (vieno šimto aštuonių litų 50 centų) bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Priteisti atsakovui R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 1135,00 Lt (vieno tūkstančio vieno šimto trisdešimt penkių litų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,22 Lt (penkiolikos litų 22 centų) bylinėjimosi išlaidas valstybei.
2014 m. gegužės 16 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui.