- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-04-17
- Bylos Nr.
- 1-279-1206/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Žaneta Škutienė
- Kaltinamasis
- B. A.
- Nukentėjusysis
- S. B.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:
1) 2018 m. gruodžio 5 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, paskirta galutinė bausmė – 1 m. 2 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, 6 mėn. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei 6 mėn. nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios uždrausti vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas;
2) 2023 m. balandžio 24 d. Panevėžio apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – 8 mėn. laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 72² straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. B. A. 2023 m. spalio 29 d. apie 19 val. Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) namo kieme, konflikto metu tyčia, suėmęs S. B. už dešinės rankos ir ją traukdamas į save, parvertė ją ant žemės ir rankomis bei kojomis tyčia sudavė nemažiau kaip dešimt smūgių S. B. į įvairias kūno vietas, padarė jai poodines kraujosruvas dešiniame skruoste, kairės akies apatiniame voke, smakro, pasmakrės srityje, kakle, kairėje plaštakoje, taip sukeldamas S. B. fizinį skausmą ir sveikatą sutrikdė nežymiai.
2. B. A. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, parodė, kad S. pažįsta seniai. Su S. draugavo, gyvena atskirai, tik susitikdavo. Iš pradžių, kai draugaudavo, nekonfliktuodavo, paskui pradėjo pyktis, po rugsėjo mėnesio kažkur. S. pradėjo gerti alkoholį ir pasikeitė jų santykiai, jis irgi išgerdavo. Ir grasindavo vienas kitam, pasipykdavo, tada vėl susitaikydavo, viskas būdavo gerai. Jie kartu negyveno, ateidavo vienas pas kitą pasibūti. Iš pradžių nesipykdavo, vėliau pradėjo pyktis, rečiau susitikinėti. Tą dieną, spalio 29 d. nuo pat ryto buvo kartu, S. pas jį nakvojo, tada atėjo dar viena kaimynė ir pradėjo vartoti alkoholį. Visi vartojo alkoholį, gėrė alaus, buvo apsvaigęs. Paskui, S. pabėgo, prieš tai konflikto nebuvo. Priežastis, kodėl S. galėjo išeiti, tai kai ji pradėjo dirbti su R. kaimyne, prasidėjo nesąmonės, pykčiai, bėgiojimai. Prieš išėjimą nebuvo susipykę. Jis prieš įvykį dar buvo nuėjęs iki tos kaimynės, prašė pakviesti S, tai į kiemą išėjo kaimynės dukra ir pasakė, kad S. jo nenori matyti, ir jis išėjo. Ta kaimynė gyvena šalia. Tuomet, vakare nuėjo iki S. namų, jos nebuvo namuose ir jie tada susitiko kieme. Tada jos sūnus pradėjo bėgti, patraukė S. už rankos, ji nugriuvo, atsistojo, bandė bėgti ir vėl nugriuvo, paskui kaltinamasis ją pakėlė. Po to, ji pradėjo šakotis, jis ją patampė už plaukų, paskui už gerklės buvo suėmęs, jie susimušė. Ją tempė už plaukų, nes ji pradėjo muštis. Ant žemės S. nugriuvo ir jis tada išėjo. O kad ten smūgių dešimt buvo, ar spardė iš kojų, to tikrai nebuvo.
3. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu paskelbti kaltinamojo B. A. parodymai, duoti 2023 m. lapkričio 30 d. Kaltinamasis parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Gretimoje gatvėje, (duomenys neskelbtini), gyvena kaimynė, jo gera pažįstama S. B.. Jie nėra pora, tačiau bendrauja, kartu dažnai išgeria alkoholio, padeda jai ūkio darbuose. 2023 metų spalio 29 dieną, dienos metu jo namuose buvo S. B., jie abu gėrė degtinę. Gal apie 12 val. S. išėjo, tačiau kur nežino. Vakare, gal apie 19 val., jis nuėjo į S. namus, tačiau jos namuose nebuvo. Išeinant iš jos kiemo, pamatė į namus grįžtančią S. su nepilnamečiu sūnumi. Jis palaukė S. kaimynės kieme. Įėjus S. į kiemą, jos klausė: „kur buvai?“ Jis buvo supykęs, nes norėjo su kaimyne pasikalbėti, ir pamatė, kad ji dar labiau išgėrusi ir svirduliuoja. Tai suėmė kaimynei už dešinės rankos ir patempė. Jos sūnus išsigando ir nubėgo už namo. Nuo patempimo S. B. pargriuvo ant žemės ir tada jis kaimynei sudavė kelis smūgius į galvą ir lygtai į šonus. Galėjo suduoti įtarime nurodytą smūgių skaičių. Tiksliai į kurias vietas sudavė smūgius, negali pasakyti, nes tuo metu buvo neblaivus ir neįsidėmėjo. Po suduotų smūgių nematė, kad S. būtų bėgęs kraujas. Matė, kaip ji stojosi nuo žemės ir parėjo į kambarį, o jis tuo metu išėjo į namus. Dėl to, kad sudavė smūgius S. labai gailisi, taip pasielgė, nes buvo supykęs, jos atsiprašė (b. l. 88-91). Pagarsinus parodymus, kaltinamasis jų nepatvirtino, nurodė, kad tyrėjai sakė, jog nedavė dešimt smūgių, jam liepė nemeluoti ir pasirašyti, nes yra medikų nustatyti šeši suduoti smūgiai. Nežino, ar daktarai nustatė teisingai, ar ne tuos sužalojimus. Tų 10 smūgių, kad daužytų ir spardytų S, tikrai taip nebuvo. S. nemušė, tik supykęs pagriebė ją už gerklės ir už plaukų tempė ją, tą pripažįsta. Jai dešimt smūgių nesudavė, nes būtų buvusios didelės pasekmės, kraujas, mėlynės. Įvykį be S. sūnaus matė dar du žmonės, kurių tyrėja neužrašė, tai E. ir O. E. yra jo buvusi podukra, ji su juo negyvena, o buvo atvažiavusi aplankyti, o O. yra jos draugas. Paskui jie nuvežė jį į (duomenys neskelbtini). Įvykio metu, jie stovėjo prie keliuko ir matė visą įvykį. Jis tyrėjai tą sakė, kad turi savo liudytojų. L. ten iš viso primelavęs yra. Jis atsiprašė S, kaip ir susitaikė. Dabar retai bendrauja. Apie civilinį ieškinį žino, jį pripažįsta, reikės jį sumokėti, nes nėra sumokėjęs net dalies. Po šio įvykio, dar pasipykdavo, dabar kas dvi, tris savaites susitinka. Jis buvo tą vakarą neblaivus, jeigu būtų negėręs, gal būtų dar blogiau buvę. Kai būna girtas, švelnesnis pasidaro. Neslepia, kad turi problemų dėl savo emocijų valdymo.
4. Nukentėjusioji S. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną, buvo pas B. A., nuo ryto, jie ten tvarkėsi, ji jam truputį padėjo. Jie vartojo alkoholio. Pabuvo iki pietų, gal ilgiau netgi, ir po to, jai kaimynė paskambino ir paprašė, kad paskolintų jai pinigų. Tą sužinojo B. ir jis tuomet labai supyko ant jos, kad ji eis paskolinti tai kaimynei pinigų. Supratusi, kad jis pradėjo pykti, ji išėjo namo. Vėliau grįžo kaimynė į savo namus, S. B. jai nunešė pinigus paskolinus ir pas ją užsisėdėjo. Vakare B. atėjo į kiemą pas tą kaimynę ir norėjo, kad S. B. išeitų, bet kaimynė, supratusi, kad jis gali S. B. pulti, jai neleido išeiti į lauką. Tai tada išėjo kaimynės dukra ir pasakė, kad S. B. nenori su juo kalbėti, ir viskas. Tada dar šiek tiek pasėdėjo ir vakare atėjo jos sūnus L. B.. Jis atėjo pas kaimynę ir ji su sūnumi ėjo namo. Tuo metu buvo labai tamsu ir labai smarkiai lijo, jie net nematė, kad jis tarp tų eglučių įlindęs stovi ir laukia. Ji ėjo su sūnumi, tada B. labai staigiai šoko ir užpuolė ją. Tos eglutės yra prie namo, pakelėje. B. tose eglutėse jos laukė. Jis žinojo, kad ji pas kaimynę yra ir seniai jos ten laukė. Eglutės auga kieme, prie keliuko. Tai pirmas atvejis, kai prieš ją pakėlė ranką. Pirmą jai sudavė smūgį į veidą, ji norėjo apsisaugoti ir pargriuvo, B. ją ir su rankomis ir su kojomis pradėjo mušti. Ji pasakė sūnui, kad jis bėgtų ir kviestų policiją ir tada pajuto smūgius. Jis jai nieko nesakė, kaip kad buvo minėjęs, kad tariamai susipyko, tai jis ją be žodžių pradėjo mušti. Pajutusi smūgius pargriuvo ant žemės, saugodama veidą, užsidengė rankomis ir pajuto daug smūgių. Kai ji pargriuvo ant žemės, norėdama apsisaugoti, jis ją dar tampė už plaukų, net plaukų gumytę ištraukė. Kai pargriuvo, jis ją dar spardė kojomis, visur buvo mėlynės. Daugiausia, jis taikė į veidą. Kiti smūgiai buvo į šoną, bet jai labai neskaudėjo, skaudėjo žandikaulį. B. supratęs, kad vaikas nubėgo policiją iškviesti, gretai pabėgo. Tada ji grįžo į namus, policija jau buvo pakeliui ir gretai atvažiavo greitoji ir ją išvežė į ligoninę. Jai buvo ištinimai, kraujas niekur nebėgo, bet visos akys buvo užtinusios. Konflikto metu jis nieko nesakė, jokių žodžių. Su kaimynu konfliktuodavo, B. labai greitai supykdavo. Ar su ja kas pasisveikindavo, ar ją kažkas užkalbindavo, jam labai greitai sukildavo pavydas ir jis ją puldavo žodžiais. Konfliktai kildavo dėl pavydo, jis labai pavydus. Jie draugavo, susitikinėdavo vienas pas kitą namuose. B. norėjo kad ji pas jį eitų gyventi, kadangi ji turi savo namus ir vaikus, tai nesutiko. Tame keliuke tikrai nieko daugiau nebuvo ir niekas daugiau negalėjo matyti to įvykio. B, kai ją primušė, pabėgo, jis išėjo į (duomenys neskelbtini). Jo podukros ten tikrai nebuvo. Policija greitai atvažiavo, B. tuo metu nebebuvo, jis ją paliko gulinčią kieme. Tą vakarą jo policija ieškojo, jo namuose nerado, nes jis išėjo į kitą kaimą toliau gerti. Tą vakarą, jos daugiau niekas nėra mušęs. Tikrai negalėjo kažkaip papildomai užsigauti, ar nukristi nuo laiptų. Ji buvo išgėrusi, bet parėjo normaliai. Jeigu ne B, būtų ramiai parėjusi namo, atsigulusi ir miegojusi, bet jis ją užpuolė. Kaltinamasis jos atsiprašė, ji žodžiais atleido, bet skausmas išliks ilgam. Po įvykio pasišnekėję telefono žinutėmis yra, kartu buvo pas tyrėją. Bendravo telefonu, bet dabar ji jį užblokavo, jokių santykių dabar su kaimynu nepalaiko daugiau.
5. Liudytojas L. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną, ėjo pas kaimynus pasiskolinti telefono pakrovėjo ir vedė mamą namo. T. B. išlindo iš eglučių, pagavo jo mamą ir pradėjo jai grasinti. B. pamatė, kai priėjo prie krūmų. Veidus galėjo matyti konflikto metu, bet nepamena, ar buvo šviesu. Nelabai pamena, ką B. sakė, nes greitai pabėgo, bet girdėjo keiksmažodžius ir grasinimus. B. spardė iš kojų mamai į galvą. Matė, kad penkis kartus tikrai spyrė iš kojos. Jam pačiam B. nieko nepadarė. Jis bėgo namo, skambino policijai, išbėgo dar į lauką, sakė, kad trauktųsi nuo mamos, B. tada jam irgi grasino. Tada jis nubėgo namo. Matė pro langą, kaip B. mušė mamą, jai daužė kojomis į galvą. B. jam yra niekas. Mama susipažino su B, ir tada jis su juo susipažino. Šiaip su B. sutarė gerai. Iki įvykio su B. mama turėjo šiek tiek konfliktų, buvo grasinimai, keiksmažodžiai, dėl ko, nežino. Po įvykio mamą matė visą laiką. Ji pati negalėjo užsigauti tą vakarą. Tą vakarą, mama daugiau su niekuo nekonfliktavo. Po įvykio, mamai akivaizdžiai matėsi patinimai, pagrinde veido srityje. Pats pakvietė pareigūnus, savo iniciatyva. Nesuprato, kodėl B. užpuolė mamą. Kai iškvietė policiją, grįžo prie mamos. Mama į namus parėjo pati. Po įvykio, mama skundėsi, kad jai skauda veidą. Nebuvo aplinkui jokių žmonių ir automobilių. Po įvykio B. kažkur išvažiavo, kaimynai kažkurie jį pavežė. Neatsimena, koks automobilis ten buvo. Nusprendė, kad ten kaimynų automobilis, nes ir anksčiau matė jį, žino, kuriems kaimynams priklauso tas automobilis, bet nežino, kaip juos įvardinti. Kai atvažiavo policija, B. jau nebebuvo.
6. Liudytoja G. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiąja tyrėja. Šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą, apklausė liudytoją, įtariamąjį, nukentėjusiąją. Apklausa vyko taip, kad įtariamasis gavo šaukimą atvykti į Pasvalio policijos komisariatą, atvykus, jam buvo išaiškinta tvarka, jo teisės ir pareigos, įteiktas pranešimas apie įtarimą ir jis davė parodymus, kuriuos ji užfiksavo apklausos protokole. Prisimena, kad B. A. tada prisipažino visiškai, gailėjosi nuo pat pradžių, klausė, kaip greičiau ir paprasčiau būtų galima užbaigti procesą, nes jis gailėjosi ir su S. buvo susitaikęs. Buvo jam siūlyta užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, tik tiek, kad jis negalėjo atlyginti žalos ligonių kasai, neturėjo tiek pinigų. Ir užtruko tyrimas, nes B. vis atidėliojo klausimą būtent dėl žalos atlyginimo. Sakė, tai po savaitės, tai po dviejų, tai jis susirgo, jam išeiginės ir t.t., ir tuomet, byla buvo perduota į teismą. Tikrai taip negalėjo būti, kad ji privertė jį prisipažinti. Taip tikrai nebuvo, B. buvo apklaustas du kartus, jeigu gerai pamena. Ji tikrai pati neužrašė, kad jis prisipažįsta, B. parodymai buvo užfiksuoti protokole, jam buvo duota paskaityti protokolą, B. po parodymais pasirašė, kad tai yra jo parodymai ir kad viskas vyko taip, kaip yra užfiksuota protokole. Pamena, kad B. prisipažino ir prašė, kad kuo greičiau ir paprasčiau būtų užbaigtas procesas. Apklausos metu jis tikrai neminėjo, kad įvykį matė daugiau liudytojų. Tik po to, kai ji skambino B. dėl žalos atlyginimo, jis minėjo, kad po įvykio, pro šalį važiavo kažkokie jo giminaičiai ir po to jį parvežė namo, bet jokių giminaičių nenurodė, kad jie buvo būtent to įvykio metu. Tikrai apklausos metu jis neminėjo, kad buvo liudytojai, kurie gali įrodyti jo nekaltumą, ir tyrimo metu surinkta medžiaga patvirtina jo dalyvavimą veikoje, nes yra užfiksuota pareigūnų, kurie sureagavo į tą pranešimą, informacija ir pati S. pateikė nuotraukas, bet ir B. pats prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Jam ji gal patinka kaip moteris, ne kaip kaimynė, gal jam nelabai tiko jos gyvenimo būdas. B. piktinosi, kad ji girtauja, ji (G. A.) aiškino, kad jis negali nurodinėti kitam žmogui, kaip jam gyventi ir elgtis, tuo labiau, kai jų jokie santykiai nesieja, ir kad jie yra kaip draugai ir kaimynai. B. ir pats prašė užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis sutiko su visais prokuroro siūlytais bausmės ypatumais, tik kad jis neturėjo lėšų sumokėti ligonių kasai dėl civilinio ieškinio.
7. Liudytojas A. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad, jeigu gerai pamena apie tą įvykį, juos budėtojas informavo, kad reikalinga nuvykti į ligonių priėmimo skyrių. Ten greitosios medikai pristatė sumuštą moterį, jiems reikėjo išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Nuvykus nurodytu adresu, buvo išsiaiškinta, kad į įvykį buvo sureagavę ir kiti pareigūnai, nepamena, kurie. Ir iš įvykio medikai pristatė moterį į ligonių priėmimo skyrių apžiūrai dėl jos sužalojimų. Jie moterį, kad būtų patogiau dirbti, atsivežė į policijos komisariatą ir išsiaiškino tokias aplinkybes, kad moterį sumušė kaimynas. Dabar anketinių duomenų nepasakys. Moteriai buvo nustatytas neblaivumas, dabar nepamena, koks. Kadangi ši veika atitinka, BK 140 straipsnio 1dalį, tuo metu išsiaiškino, kad ją sumušė kaimynas, kuris su ja neveda jokio bendro ūkio ir tarp jų nėra jokių giminystės ryšių, reikalingas buvo pareiškimas, norint pradėti ikiteisminį tyrimą. Moteris tuo metu atsisakė rašyti pareiškimą, jai buvo suteikta pagalba ir ji buvo parvežta namo. Ant nukentėjusiosios veido, kiek pamena, buvo žymės.
8. Liudytojas T. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nežino, dėl ko yra pakviestas liudyti, nespėjo pasidomėti. Tokie asmenų vardai kaip B. A. ir S. B. jam nieko nesako. Moterį kažkiek iš matymo pamena, bet pačio įvykio nelabai. Berods, dirbo su kolega, kuris buvo prieš tai liudyti, ir atvažiavo į ligoninę ir po to, lygtais parvežė moterį į namus. Moteris, jeigu neklysta, buvo sužalota, matėsi ant veido mėlynės. Patinimai matėsi, daugiau negali nieko pasakyti.
9. Liudytoja G. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra vyriausioji patrulė ir reaguoja į įvykius. Neatsimena visų vardų ir pavardžių, tai B. A. ir S. B. jai nieko nesako. Dėl smurto, sunkiai pamena, kadangi pati ne iš Panevėžio, sunkiai prisimena visas gatves. Tikrai labai sunku atsiminti, turi daug iškvietimų, sunku atsiminti visus žmones.
10. Liudytojas O. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nieko labai nepamena, bet, kaip pasakojo, kad kažkas kažką ten mušė žiauriai, taip nebuvo, nes logiškai pagalvojus, ir žmogus tada šiandien čia nebūtų sėdėjęs. Bet taip nebuvo, kad B. mušė ir stipriai spardė S. Jis irgi su drauge tiek ten ir matė, nes toli buvo nuo pačio įvykio, tai tiek ir gali papasakoti. Matė, kaip S. su B. kalbėjo, jis su drauge aplinkui vaikščiojo tame kaime ir viskas. Nieko negirdėjo, tik matė, kad jie klabėjosi, ginčijosi, ar kas ten buvo, bet, kad muštųsi ar dar kažkas būtų, nieko nematė. Jie vaikštant vis atsisukdavo ir pažiūrėdavo, bet, kad vyktų muštynės, nieko nematė. Būnant tokiu atstumu, jis nieko negirdėjo, ką jie kalbėjo. Pagal tuos veiksmus, matė, kad kalbėjo jie, bet tų muštynių, kurias teigė, kad jos buvo, tai jų nebuvo. B. pamatė, kad S. ateina, jis prie jos priėjo, o jam ir draugei ten nebuvo kur kištis, jie ir nuėjo. Tą dieną buvo atvažiavę pas B. šiaip sau, nepamena, kada tiksliai pas jį atvažiavo. Ketino važiuoti į (duomenys neskelbtini), bet B. atėjo visas susinervinęs ir jie jį nuvežė į (duomenys neskelbtini). B. buvo tikriausiai susinervinęs po to įvykio. Kiek girdėjo, teigė kažkas, kad čia buvo muštynės ir S. žiauriai sumušė, bet tų muštynių nebuvo. Jis matė, tik, kad jie kalbėjosi. To įvykio metu buvo vakaras. Jau buvo prietema, ant sankryžos degė šviesa, ten ir buvo. S. ir B. buvo apšviestoje vietoje, ten matėsi sankryža ir deganti šviesa, jie stovėjo po ta šviesa. Nepamena, kuriuo metu čia viskas vyko. Jam pasakojo apie įvykį B. Apie ikiteisminį tyrimą ir visą procesą sužinojo tik tada, kai jam pasakė, kad reikės liudyti. Iki tol jam B. ar kas nors kitas nieko iki teismo nėra užsiminę. Atvažiavo su savo drauge E. S., mašina buvo jo. Mašiną palike pas B. kieme. B. tuo metu buvo namuose, jie buvo kieme kartu su juo ir kalbėjo. Nežino, ar B. buvo girtas, ar blaivus tą vakarą. Jam atrodė, kad jis buvo blaivas. B. buvo vienas namuose, jis mus pasitiko iš namų. Tada, B. pamatė, kad S. ėjo iš kaimo krašto. Matė, kaip S. vedė jos sūnus iš kažkur, nes ji išgėrusi buvo. Sūnus ją vedė suėmęs, kad ji nesvirduliuotų. Jie tuo metu visi trys buvo prie B. namų, kieme. B. pamatė, kad eina S, mes visi ėjome link jos, bet jis nuėjo su ja kalbėtis, o jis su drauge kitur. B. susitiko su S. B. ant sankryžos, o jos sūnus pabėgo. Jie susitiko sankryžoje, ten kaimo keliukų susikirtimas, nežino, kaip ten S. namai atrodo, tai negali pasakyti, ar arti S. namų. Jų pokalbis buvo kažkur ant sankryžos, ten šviesa degė. Jie nėjo B. iš paskos, kokiu atstumu nuo jų buvo, tiksliai negali pasakyti, kokie penki ar septyni metrai. Jis suprato, kad jie aiškinosi, nes tarp jų pyktis buvo kažkoks. Apie pykčius jų sužinojo iš ankščiau, būna, kad jie susipykdavo ir seniau. Su B. podukra bendrauja porą metų. Ten yra kaimas, vienkiemis, medžių nedaug, dega viena šviesa, matėsi tie du žmonės, aplinkui daugiau žmonių nėra ten. Jam nekilo klausimų, kodėl tas vaikas, L. B., pabėgo, ne jo reikalas ten.
11. Iš S. B. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2023 m. spalio 29 d. apie 19 val., adresu Panevėžio raj. (duomenys neskelbtini), jai einant namo, namo kieme ją užpuolė ir sumušė kaimynas B. A., apie 36 metų amžiaus, gyvena (duomenys neskelbtini). Jai įėjus į namo kiemą, pamatė kieme stovintį kaimyną B. A., kuris priėjo prie jos, suėmė ją už rankos, ją pargriovė ant žemės, ir jai gulint ant žemės kaimynas ją mušė rankomis, spardė kojomis nemažiau dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, taip jai sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 9-18).
12. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialistės išvados Nr. G 1071/2023(05) matyti, kad S. B. padarytos poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste, kairės akies apatiniame voke, smakro, pasmakrio srityje, kakle, kairėje plaštakoje, paveikus kietais bukais daiktais, 6 trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 60-61).
13. Liudytojas L. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 metų rudenį, tikslesnio laiko nepamena, žino, kad buvo vakaras, jo mama S. B. buvo svečiuose pas draugę, ir jis nuėjo ten, nes reikėjo pasiskolinti telefono baterijos pakrovėją. Į namus grįžo kartu su mama. Beeinant, jų namų kieme pamatė kaimyną B. A.. Jis buvo neblaivus ir pradėjo įžeidinėti mamą, puolė prie mamos ir, lygtai suėmęs už rūbų, ją parvertė ant žemės. Jis išsigando, kad jo nesumuštų, bėgo į namus ir kvietė policiją. Kai kalbėjo telefonu, per langą matė, kad B. jo mamą, suėmęs už plaukų, tempia per kiemą ir dar gal du kartus spyrė mamai į veidą. Jis atsidaręs kambario langą dar šaukė kaimynui, liepė liautis ir paleisti mamą, tačiau B. A. į jo prašymus nereagavo ir dar spyrė mamai kelis smūgius. Tada B. A. iš kiemo išėjo. Mama atsistojusi ėjo į namus, o jis mamos laukė tarpduryje. Matė, kad mamai buvo labai sumuštas veidas. Po kiek laiko atvyko policija ir medikai. Jam B. smūgių nesudavė, kaimyno pyktis buvo nukreiptas į jo mamą, tačiau dėl ko kaimynas taip elgėsi, nežino (b. l. 74-77).
14. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta yra adresu Panevėžio raj., (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta yra lauke. Šalia įvykio vietos auga eglė. Matomas žvyro keliukas, kuris yra 3 metrų pločio. Aplinkui įvykio vietos – pievos. Šalia įvykio vietos matomas raudonų plytų, dviejų aukštų gyvenamasis namas. Įvykio vieta yra neapšviesta (b. l. 19-25).
15. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad perklausytas BPD-112 2023 m. spalio 29 d. pranešimas Nr. BPC ID-92233683607, pranešėjas L. B., skambinimo Nr. (duomenys neskelbtini), pranešimo trukmė 1.51 min. Garso įrašas:
Operatorius – 112.
Pranešėjas – žiūrėkit, čia buvo taip, aš dar neužaugęs, bet noriu papasakoti. Mano mama buvo neblaivi ir aš ją vedžiau į namus. Ji turi draugą, jie susipyko. Jis iššoko iš krūmų ir bandė mano mamą užmušti, man irgi grasino. Ją parvertė ir spardo.
Pranešėjas – Panevėžio rajonas, (duomenys neskelbtini).
Pranešėjas – kažkas panašaus.
Pranešėjas – L. B., aš nepilnametis, ar mamai reikia greitosios nežinau, mačiau, kaip ją daužė per veidą, ar kraujuoja nežinau (b. l. 30-32 ).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
16. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
17. Teismas pažymi, kad kaltinamasis B. A. viso proceso metu davė nenuoseklius parodymus – ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, parodė, kad suėmė kaimynei už dešinės rankos ir patempė, nuo patempimo S. B. pargriuvo ant žemės ir tada jis kaimynei sudavė kelis smūgius į galvą ir lygtai į šonus, galėjo suduoti įtarime nurodytą smūgių skaičių. Tiksliai į kurias vietas sudavė smūgius, negali pasakyti, nes tuo metu buvo neblaivus ir neįsidėmėjo. Po suduotų smūgių nematė, kad S. būtų bėgęs kraujas. Matė, kaip ji stojosi nuo žemės ir parėjo į kambarį, o jis tuo metu išėjo į namus. Dėl to, kad sudavė smūgius S. labai gailisi, taip pasielgė, nes buvo supykęs, jos atsiprašė. Tuo tarpu teisiamajame posėdyje B. A. parodė, kad patraukė S. už rankos, ji nugriuvo, atsistojo, bandė bėgti ir vėl nugriuvo, paskui kaltinamasis ją pakėlė. Po to, ji pradėjo šakotis, jis ją patampė už plaukų, paskui už gerklės buvo suėmęs, jie susimušė. Ją tempė už plaukų, nes ji pradėjo muštis. Ant žemės S. nugriuvo ir jis tada išėjo. Neigė, kad mušė nukentėjusiąją, kad sudavė jai 10 smūgių.
18. Nukentėjusioji S. B. nuo pat pradžių nuosekliai tvirtino, jog kaltinime nurodytomis aplinkybėmis fizinį smurtą prieš ją panaudojo ir ją sužalojo ne kas nors kitas, o būtent kaltinamasis B. A.. Šias aplinkybes ji iš pradžių nuosekliai nurodė policijos pareigūnams VšĮ Panevėžio respublikinės ligoninės priėmimo skyriuje, taip pat kitą dieną po įvykio parašydama pareiškimą, vėliau duodama parodymus ikiteisminiame tyrime. Visas šias aplinkybes nukentėjusioji S. B. iš esmės patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, dar kartą patvirtindama, jog ją sužalojo būtent kaltinamasis B. A., jai sudavė smūgį į veidą, ji norėjo apsisaugoti ir pargriuvo, B. ją ir su rankomis ir su kojomis pradėjo mušti. Kai ji pargriuvo ant žemės, norėdama apsisaugoti, jis ją dar tampė už plaukų. Kai pargriuvo, jis ją dar spardė kojomis, visur buvo mėlynės. Daugiausia, jis taikė į veidą. Kiti smūgiai buvo į šoną, bet jai labai neskaudėjo, skaudėjo žandikaulį. Byloje esanti specialisto išvada Nr. G 1071/2023(05) patvirtina, kad nukentėjusiajai S. B. aptariamo įvykio metu buvo padarytos poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste, kairės akies apatiniame voke, smakro, pasmakrio srityje, kakle, kairėje plaštakoje, paveikus kietais bukais daiktais, 6 trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu nebuvo gauta duomenų apie tai, jog prieš aptariamą įvykį ar po jo nukentėjusioji S. B. būtų buvusi sužalota (arba susižalojusi pati), pati nukentėjusioji teismo posėdyje patvirtino, kad iki įvykio sužalota nebuvo, po įvykio niekur negriuvo, jos niekas kitas nemušė.
19. Nukentėjusiosios S. B. parodymus patvirtino ir L. B., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje parodęs, kad įvykio metu girdėjo keiksmažodžius ir grasinimus. B. spardė iš kojų mamai į galvą. Matė, kad penkis kartus tikrai spyrė iš kojos. Jam pačiam B. nieko nepadarė. Jis bėgo namo, skambino policijai, išbėgo dar į lauką, sakė, kad trauktųsi nuo mamos, B. tada jam irgi grasino. Tada jis nubėgo namo. Matė pro langą, kaip B. mušė mamą, jai daužė kojomis į galvą. Liudytojas patvirtino, kad po įvykio mamą matė visą laiką, ji pati negalėjo užsigauti tą vakarą, daugiau su niekuo nekonfliktavo. Taip pat patvirtino, kad mamai akivaizdžiai matėsi patinimai, pagrinde veido srityje.
20. Teismas nenustatė, kad nukentėjusioji S. B. ar liudytojas L. B. būtų turėję pagrindą apkalbėti kaltinamąjį, jų parodymai buvo nuoseklūs, juos patvirtina ir pareigūnų kūno kamerų įrašai, specialisto išvada, teismas neturi pagrindo netikėti S. B. bei L. B. parodymais, todėl jais remiasi.
21. Teismas liudytojo O. V. parodymus vertina kritiškai, kadangi jis yra kaltinamojo B. A. podukros draugas, todėl tikėtinas jo suinteresuotumas bylos baigties rezultatu. Be to, liudytojo O. V. parodymai dėl įvykio vietos, t. y., kad įvykis įvyko apšviestoje sankryžoje, prieštarauja įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotiems duomenims, kad įvykio vieta yra keliukas (nėra jokios sankryžos), aplink pievos, įvykio vieta neapšviesta. Be to, liudytojo parodymai, kad buvo tik žodinis konfliktas, niekas nesimušė, prieštarauja ir paties kaltinamojo teismo posėdyje duotiems parodymams apie tai, kad kaltinamasis tampė nukentėjusiąją už plaukų, buvo suėmęs už gerklės, jie susimušė. Todėl priimdamas šį nuosprendį teismas nesiremia liudytojo O. V. parodymais.
22. Teismas, vertindamas kaltinamojo teisiamajame posėdyje duotus parodymus pažymi, kad jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams (jo paties duotiems parodymams ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiosios, liudytojo L. B. parodymams, specialisto išvadoje nurodytoms aplinkybėms), kai tuo metu nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs ir patvirtinti kitais byloje surinktais įrodymais.
23. Teismas atmeta kaltinamojo parodymus dėl vyriausiosios tyrėjos G. A. neteisingai užrašytų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, neva jis neigė savo kaltę, o buvo užrašyta, kad kaltę pripažįsta. Teismas pažymi, kad kaltinamasis savo ranka užrašė, kad parodymai surašyti teisingai ir pats pasirašė (b. l. 91). Apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, patvirtina ir 2023 m. gruodžio 5 d. surašytas Pranešimas apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriame B. A. savo parašu patvirtino, kad sutinka su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi ir jos dydžiu, t. y. su 60 parų areštu (b. l. 114-117).
24. Apibendrindamas visus byloje esančius ir teisiamųjų posėdžių metu patikrintus įrodymus teismas sprendžia, kad visi jie patvirtina, jog kaltinime nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis kaltinamasis B. A. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją S. B. ir sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas bei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas buvo tiesioginė kaltinamojo B. A. neteisėtos veikos pasekmė. Kaltinamasis neabejotinai suvokė tokių savo veiksmų galimus padarinius ir norėjo taip veikti. Taigi, pirmiau paminėta kaltinamojo B. A. veika atitinka visus BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, todėl tokia kaltinamojo B. A. nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.
Bausmės skyrimas
25. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmių rūšys – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
26. Kaltinamojo atsakomybę dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo sunkina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas teistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).
27. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei kt. Kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskirtiną nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis ir 140 straipsnio 1 dalis), veika baigta. Kaltinamasis anksčiau teistas, inkriminuojamą veiką padarė laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu, būdamas teistas už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, kas leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis yra linkęs smurtauti. Kaltinamasis pastaruosius du metus administracine tvarka nebaustas. Kaltinamasis nedirba, priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas. Atsižvelgiant į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei jos pavojingumą, į tai, kad kaltinamasis po 2023 m. balandžio 24 d. jo atžvilgiu priimto teismo sprendimo išvadų nepasidarė ir nepakeitė savo gyvenimo būdo, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti B. A. už padarytą, BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskyrus arešto bausmę, artimą sankcijos vidurkiui, o būtent – 60 parų arešto bausmę. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė atitinka tiek kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, tiek jo paties asmenybę, todėl padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir darys tinkamą įtaką kaltinamojo elgesiui ateityje.
28. Byloje yra civilinio ieškovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 140,53 Eur už S. B. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (b. l. 65-68).
29. Įvertinus tai, kad nukentėjusiajai S. B. padaryti sužalojimai yra tiesiogiai susiję su kaltinamojo B. A. tyčiniais veiksmais, ją sužalojant, civilinio ieškinio reikalavimas pagrįstas prie jo pridėtais dokumentais, todėl jis tenkintinas visiškai, priteisiant 140,53 Eur sumą Panevėžio teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo.
30. Kaltinamajam B. A. taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinama.
31. Kaltinamasis B. A. laikinai sulaikytas nebuvo.
32. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo B. A. valstybei išieškomos 16,01 Eur dydžio proceso išlaidos už teismo procesinių dokumentų įteikimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas
nusprendžia:
B. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Išaiškinti B. A., kad jis privalo per 7 (septynias) dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nuvykti atlikti arešto bausmės į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą, esantį adresu Trakų g. 10, Šiauliai, arba susisiekti su šia įstaiga telefonu 8 (41) 435502. Su savimi turi turėti asmens dokumentą ir šį nuosprendį. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto 7 dienų termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyksta atlikti arešto bausmės ir nepraneša pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš B. A. 140,53 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų 53 ct) už nukentėjusiajai S. B. suteiktas medicinines paslaugas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš B. A. valstybei 16,01 Eur (šešiolika eurų 01 ct) už teismo procesinių dokumentų įteikimą.
Išaiškinti B. A., jog proceso išlaidas (už procesinių dokumentų įteikimą) jis turi sumokėti per 2 (du) mėnesius į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų nurodant įmokos kodą 5662.
Mokėjimo pavedime (pavedimuose) (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) turi būti nurodytas baudžiamosios bylos numeris, o dokumentai, patvirtinantys proceso išlaidų sumokėjimą, turi būti pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).
B. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.