Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo S. J. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-20 nuosprendžiu S. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 1 dalį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

2014-01-23 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi atmetė nukentėjusiojo V. T. (V. T.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-20 nuosprendžio ir nuosprendį paliko nepakeistą.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-05-29 nutartimi nuteistojo S. J. prašymą atmetė. Teismas pažymėjo, kad S. J. būdamas laisvėje dirbo, tačiau yra teistas šešis kartus už savanaudiškus nusikaltimus, nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą, nusikalsta ne pirmą kartą, anksčiau teistas už įvairius sunkius nusikaltimus laisvės atėmimo bausme, tačiau iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, nesiekė gyventi pagal visuomenei priimtinas gyvenimo taisykles, socializuotis, neišnykus teistumui, vėl nusikalto. Jam paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė yra paskirta pagrįstai ir teisingai, nes jam buvo taikytas nuosprendžio priėmimo metu BK 54 straipsnis, kas mažina bausmės dydį. Taip pat svarbu, kad Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 1993-10-08 nuosprendžiu S. J. buvo pripažintas pavojingu recidyvistu, dėl to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 338 straipsnio 2 dalimi, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-20 nuosprendžiu paskirta bausmė negali būti atidėta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog BK 75 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554, įsigaliojusi 2015-03-24, redakcija) numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus) teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi teismas neprivalo, o gali taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal formuojamą teismų praktiką, spręsdamas dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumo, teismas privalo įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumą (pavojingumo pobūdį ir laipsnį), kaltininko asmenybę (anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, teisės pažeidimus, girtavimą ir kitokį antisocialinį kaltininko elgesį, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, charakterizuojančius duomenis ir pan.), jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismas padarė pagrįstas išvadas, jog šiuo atveju nėra pagrindo S. J. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Iš bylos duomenų matyti, jog S. J. nuteistas už vieną nesunkų ir vieną sunkų nusikaltimus, anksčiau buvo teistas 6 kartus, nusikalto esant nusikaltimų recidyvui. Tokios aplinkybės rodo, jog nuteistasis linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms ir yra socialiai pavojingas.

Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų (BK 27 str. 1 d.). Nepaisant to, kad S. J. pripažintas itin pavojingu recidyvistu 1993-10-08 nuosprendžiu, S. J. teistumas vis dar nebuvo išnykęs ar panaikintas, todėl ši aplinkybė tik patvirtina, kad nuteistasis linkęs nusikalsti. Be to pažymėtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas skirdamas bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei pobūdį, kaltinamojo asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo motyvą ir tikslą, todėl manytina, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti be tolimesnio realaus bausmės atlikimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo S. J. skundą ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.