- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-12-02
- Bylos Nr.
- 1A-904-185-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-83-1-00344-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Pranas Šimkus (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Tomas Zdanavičius
- Nuteistasis
- S. K.
- Advokatai
- Vytautas Kupcikevičius
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Pranas Šimkaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. K. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 164 str. ir nubaustas 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant S. K. bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 21 iki 6 val.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
S. K. nuteistas už tai, kad jis pagal Rokiškio rajono apylinkės teismo 1999 m. rugsėjo 30 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 2-1096/1999, kuriuo buvo nutarta išieškoti alimentus I. K. dukros E. K., gim. 1994 m. balandžio 21 d., išlaikymui ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį iki jos pilnametystės, šį nutarimą pakeitus Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 3 d. sprendimu nuo 2008 m. lapkričio 21 d. priteisus išlaikymą E. K. periodinėmis išmokomis po 350 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2009 m. rugpjūčio 19 d. iki 2009 m. lapkričio 10 d., nuo 2009 m. gruodžio 31 d. iki 2010 m. vasario 9 d., nuo 2010 m. vasario 9 d., iki 2010 m. balandžio 27 d., nuo 2010 m. balandžio 27 d. iki 2010 m. liepos 9 d., nuo 2010 m. liepos 9 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d. nemokėjo nustatyto dydžio išmokų vaiko išlaikymui; taip, vengdamas pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti savo dukterį E. K., 2010 m. rugsėjo 1 d. sudarė 4512,73 Lt įsiskolinimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu S. K. skundžia apylinkės teismo nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti jį išteisinantį nuosprendį. Neginčija teismo jam nustatytos pareigos išlaikyti vaiką ir, kiek gali, šią pareigą vykdo. Nurodo, kad po priimto teismo sprendimo dukrai išlaikymą teikė pilnai, tačiau vėliau, jį keleriopai padidinus, dėl sunkios ekonominės padėties, bedarbystės, savo turtinės padėties ir asmeninių aplinkybių, kasmėnesinėmis išmokomis išlaikymo teikti nebegalėjo, juolab, kad didėjo ne tik dukros, bet ir jo dabartinės šeimos, tame tarpe ir dviejų vaikų, poreikiai. Išlaikymą dukrai teikė, tačiau nereguliariai ir ne pilna apimtimi, nes neturėjo pastovaus darbo ir negalėjo gauti savalaikių pajamų. Pareigos išlaikyti vaiką nevykdė dėl svarbių priežasčių, todėl mano, kad tai šalina baudžiamąją atsakomybę. Viso jam inkriminuoto nusikaltimo laikotarpiu, jis dukters išlaikymui kelis kartus yra sumokėjęs žymiai didesnes pinigų sumas, nei jam priteista. Be to, tyrimo eigoje sumokėjo visą įsiskolinimą. Tai paneigia sąmoningą vengimą išlaikyti vaiką.
Nesutinka su teismo išvada, kad atsisakydamas darbo biržoje siūlytų darbų, siekė neapskaityti darbo užmokesčio ir tai laikoma vengimu mokėti lėšas vaikui išlaikyti. Siūlomi darbai buvo apmokami minimaliai, todėl gaunamo atlyginimo ne tik neužtektų dukrai išlaikyti, bet iš jo negalėtų pragyventi ir jo dabartinė šeima.
Faktas, kad dabartinės šeimos gyvenamasis namas povedybine sutartimi pripažintas dabartinės sutuoktinės L. K. asmenine nuosavybe, negali būti laikoma kaip įrodymu, vengiant išlaikyti dukrą. Namas įgytas L. K. ikisantuokinėmis lėšomis, todėl povedybine sutartimi ir buvo sutarta dėl tokio turto teisinio režimo. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad išsituokęs su I. K., jokio turto negavo, savo lėšų namui įgyti neturėjo.
Be to, pažymi nuteistasis, jei apeliacinės instancijos teismas neišteisintų, paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Teismas be jokio teisinio motyvavimo paskyrė įpareigojimą kiekvieną dieną nuo 21 iki 6 val. būti namuose. Inkriminuota veika niekaip nesusijusi su buvimu ne namuose nakties metu, nėra jokio būtinumo skirti šį įpareigojimą. Šis įpareigojimas tik apsunkina galimybes ieškotis pamaininio ar susijusio su komandiruotėmis darbo, kas yra žalinga tiek nukentėjusiajai, tiek dukrai.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo S. K. apeliacinį skundą, 2011 m. kovo 30 d. nuosprendžiu skundą tenkino iš dalies: pripažino, kad nuteistojo veika kvalifikuota pagal BK 164 str. teisingai, tačiau pakeitė Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nuosprendį, panaikindamas jo dalį, kuria S. K. paskirtas įpareigojimas per laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką kiekvieną dieną nuo 21 val. iki 6 val. būti savo namuose.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą pagal Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą, 2011 m. spalio 11 d. nutartimi padarė išvadą, kad Panevėžio apygardos teismas, panaikindamas įpareigojimą per laisvės apribojimo bausmės laiką kiekvieną dieną nuo 21.00 iki 6.00 val. būti savo namuose ir nepaskirdamas kitų įstatyme numatytų ar nenumatytų draudimų ir (ar) įpareigojimų, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 str. 1 d. 1 p., 2 d.).
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Rokiškio rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl apelianto kaltės, kad jis kaltinime nurodytais laikotarpiais vengė pagal teismo sprendimą mokėti lėšas savo dukters išlaikymui. Apelianto skundo argumentas, kad jis savo dukros negalėjo remti dėl sunkios materialinės padėties, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms.
Rokiškio rajono apylinkės teismo 1999 m. rugsėjo 30 d. nutarimu iš S. K. I. K. buvo priteisti alimentai jų abiejų dukros E. K. išlaikymui iki jos pilnametystės, mokant po ¼ dydžio visų rūšių uždarbio ( pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį. To paties teismo 2009 m. kovo 3 d. sprendimu 1999 m. rugsėjo 30 d. nutarimas buvo pakeistas, S. K. nuo 2008 m. lapkričio 21 d priteistas išlaikymas E. K. periodinėmis išmokomis po 350 litų kas mėnesį iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (b.l. 11-16). Iš byloje esančio Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 3 d. sprendimo matyti, kad teismas pakeisdamas 1999 m. rugsėjo 30 d nutarimą ir priteisdamas iš S. K. išlaikymą dukrai E. K. periodinėmis išmokomis po 350 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės, įvertino apelianto turtinę padėtį ir nustatė atitinkamo dydžio išlaikymą dukrai atsižvelgdamas į tai, kad nuo 1999 m. rugsėjo 30 d. jo turtinė padėtis pagerėjo: S. K. 2003 m. įsigijo automobilį, 2008 m., automobilį įgijo jo sutuoktinė L. K., 2005 m. sutuoktinės vardu buvo įgytas žemės sklypas, kuriame pastatytas gyvenamasis namas su garažu ir atskiru pirties pastatu. Kadangi minimas turtas įgytas S. K. ir L. K. santuokos metu laikytina, kad jis priklauso bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad namas pastatytas už sutuoktinės pinigus įgytus iki santuokos. Teismo posėdyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo S. K. nurodė, kad sklypas pirktas už sutuoktinės parduotą butą (b.l. 11), tačiau teismas nustatė, kad sklypas namui statyti pirktas 2005 m., o L. K. butas parduotas tik 2008 m. Tai reiškia, kad namo statybai apeliantas pinigų turėjo, tačiau pareigos išlaikyti dukrą vengė. Vengimą išlaikyti vaiką taip pat patvirtina S. K. ir L. K. vedybų sutartis, kuria buvo nustatytas jų turimo turto teisinis režimas ir sutarta, kad visas kilnojamas ir nekilnojamas turtas ir turtinės teisės, įgytos sutuoktinio vardu iki ir po vedybų sutarties sudarymo, asmenine nuosavybe priklauso sutuoktiniui, valdančiam turtą asmeninės nuosavybės teise (b.l. 23-24), t.y. šiuo atveju priklauso S. K. sutuoktinei L. K.. Su L. K. apeliantas santuoką sudarė 2002 m. gruodžio 31 d., o sutartis sudaryta tik 2009 m. liepos 15 d., t.y. po Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 3 d. sprendimo priėmimo, kuomet jam buvo priteistas dukros išlaikymas. Tokiu būdu apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad S. K., pakeitė bendrąja jungtine nuosavybe jam priklausančio turto teisinį režimą, siekiant išvengti išieškojimo iš jo turimo turto dukros išlaikymui.
Darbo biržos siūlomų darbų apeliantas atsisakydavo, nes darbai, jo žodžiais tariant, neatitikdavo jo kvalifikacijos, norimo uždarbio, darbo sąlygų. Pajamų gaudavo iš savarankiškai susirastų nelegalių darbų pagal turimą techniko – mechaniko specialybę.
Paminėtomis aplinkybėmis darytina išvada, kad apeliantas turėjo lėšų ir nekilnojamam turtui įsigyti, ir dabartinės šeimos poreikiams tenkinti. Taigi, turėjo galimybę teikti išlaikymą ir dukrai, tačiau to nedarė. Šios aplinkybės rodo, kad S. K. vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas savo dukros išlaikymui, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį.
Teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas byloje esančias aplinkybes - nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą – paskyrė S. K. 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Apeliantas sutinka su bausmės rūšimi bei jos trukme, tačiau prašo panaikinti pirmos instancijos teismo skirtos laisvės apribojimo bausmės turinį sudarantį įpareigojimą – laisvės apribojimo laikotarpiu kiekvieną dieną nuo 21 iki 6 val. būti namuose.
Laisvės apribojimas yra viena iš Baudžiamajame kodekse numatytų bausmių (BK 48 straipsnis). Laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga per tam tikrą laikotarpį be teismo ar bausmę vykdančios institucijos leidimo ar žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nurodytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų bei atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai. Taigi, taikomi apribojimai ir draudimai sudaro šios bausmės nubaudimo elementus.
Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmos instancijos teismas, paskyręs laisvės apribojimo bausmę, nustatė bausmės tikslų neatitinkantį įpareigojimą - kiekvieną dieną nuo 21 iki 6 val. būti namuose. Inkriminuota veika niekaip nesusijusi su buvimu ne namuose nakties metu, be to, kaip ir nurodyta apeliaciniame skunde, šis įpareigojimas apsunkina galimybę ieškoti pamaininio darbo, susijusio su komandiruotėmis. Todėl, vadovaujantis laisvės apribojimo bausmės esme, nuteistajam skirtas įpareigojimas - laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu kiekvieną dieną nuo 21 iki 6 val. būti namuose – keistinas į nuteistojo bei jo gynėjo pasiūlytą draudimą - laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nesilankyti kavinėse, restoranuose, baruose, kad nebūtų švaistomi pinigai, kurie reikalingi vaikui išlaikyti (BK 48 str. 7 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
NUSPRENDŽIA:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nuosprendį pakeisti.
S. K., nuteistam pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį, paskirtą įpareigojimą laisvės apribojimo metu būti namuose nuo 21.00 iki 6.00 val. pakeisti draudimu lankytis Rokiškio rajone esančiose kavinėse, restoranuose ir baruose nuo 18.00 iki 24.00 val. bei lošimų namuose.
Į atliktos bausmės laiką įskaityti laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 7 d. iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutarties priėmimo.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.