- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-20
- Bylos Nr.
- e2S-2003-656/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Pareiškėjas
- K. K., J. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų K. K. ir J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų K. K. ir J. K. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys: bendras plotas – 55,46 kv. m., tūris – 222 kub. m., užstatytas plotas – 71 kv. m., plotas bruto – 70 kv. m. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nurodė, kad namas buvo pastatytas teisėtai, bet pareiškėjai neišsaugojo statybas leidžiančio dokumento bei projektinės dokumentacijos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 15 d. nutartimi atsisakė priimti K. K. ir J. K. pareiškimą. Teismas nurodė, kad pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Taigi bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai pareiškime nurodo, jog gyvenamasis namas buvo pastatytas teisėtai, tačiau jie neišsaugojo statybas leidžiančio dokumento bei projektinės dokumentacijos, o Vilniaus apskrities archyve šių dokumentų neišliko. Teismas sprendė, kad iš pareiškėjų nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjai nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negali atkurti neteismine tvarka, kas yra būtina sąlyga klausimui dėl tokio pobūdžio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjimui teisme. Nekilnojamasis daiktas yra laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą, todėl esant nurodytai situacijai, pareiškėjai turi teisę imtis atitinkamų veiksmų ir Statybos įstatyme nustatyta tvarka įforminti statybos užbaigimo procedūras. Pažymėjo, jog pastatų, statinių kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto formavimas yra ne teismo, o ūkinė, administracinė veikla, taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjai dėl statinių įteisinimo pirmiausiai turi inicijuoti viešo administravimo procedūrą, kad statinys, dėl kurio pareikštas reikalavimas, būtų įformintas Nekilnojamojo turto registre. Kadangi pareiškėjai gali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius jų prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, tai toks juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatytas CPK XXVI skyriaus nustatyta tvarka. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis CPK 3 straipsnio 6 dalimi, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas pareiškimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjai K. K. ir J. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
1. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą. Pareiškėjai pateikė VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, tačiau 2016-06-27 VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialas priėmė sprendimą atsisakyti įregistruoti daiktines teises į gyvenamąjį namą, nes nepateiktas dokumentas, patvirtinantis nekilnojamojo daikto suformavimo teisėtumą. Dėl dokumento, patvirtinančio nekilnojamojo daikto suformavimo teisėtumą, išdavimo pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus apskrities archyvą, kuris 2016-04-20 raštu informavo, kad toks dokumentas archyve nerastas. Dėl nurodytų aplinkybių yra visos sąlygos, numatytos CPK 445 straipsnyje, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Atskirasis skundas atmestinas.
Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis priklauso gyvenamasis namas, esantis Ūmėdžių g., Vilniuje. Pareiškėjai tvirtina, kad namas pastatytas teisėtai, tačiau pareiškėjai neišsaugojo statybas leidžiančio dokumento bei projektinės dokumentacijos, o Vilniaus apskrities archyve šių dokumentų neišliko. Taigi pareiškėjai iš esmės prašo nustatyti pastato valdymo nuosavybės teisių faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
Pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme.
Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą gali būti įregistruota Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimu, priimtu pagal asmens, valdančio tą daiktą nuosavybės teise, prašymą. Asmeniui teisėtai pastačius pastatą, jis įgyja nuosavybės teisę į tą pastatą CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnį Nekilnojamojo turto registre registruojami pastatai ir statiniai. Taigi asmuo, teisėtai pastatęs ar pradėjęs statyti statinį, šį statinį ir nuosavybės teisę į jį turi įregistruoti administracine tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 13 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju iš pateiktų duomenų matyti, kad Valstybės įmonės registrų centro Vilniaus filialas 2016-06-21 raštu atsisakė įregistruoti nekilnojamąjį daiktą (gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nuosavybės teises į jį nekilnojamojo turto registre tuo pagrindu, kad pareiškėjai nepateikė dokumento, patvirtinančio nekilnojamojo daikto suformavimo teisėtumą bei nekilnojamajam daiktui teisės aktų nustatyta tvarka nėra suteiktas adresas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad statinio kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto formavimas yra ne teismo, o ūkinė, administracinė veikla, todėl pareiškėjai pirmiausia turi inicijuoti viešojo administravimo procedūras dėl pastato įteisinimo. Kadangi pareiškėjai gali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius jų prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, tai toks juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatytas CPK XXVI skyriaus nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjų K. K. ir J. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.