- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2026-03-31
- Bylos Nr.
- eAN2-133-593/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-22-3-00002-2026-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
- Kategorijos
- 16.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės A. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2026 m. sausio 29 d. nutarimo, kuriuo J. J. skundas tenkintas, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. M. 2025 m. gruodžio 18 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena J. J. atžvilgiu nutraukta.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausioji tyrėja M. M. 2025 m. gruodžio 18 d. priėmė nutarimą, kuriuo J. J. buvo nubausta galutine 300 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 6 mėnesiams pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 3 dalį, už tai, kad ji, 2025 m. lapkričio 20 d. 15.26 val., (duomenys neskelbtini), vairavo triratę dvivietę elektrinę mikrojudumo priemonę, neturėdama teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonės, transporto priemonė nebuvo įregistruota nustatyta tvarka, neapdrausta civilinės atsakomybės draudimu, neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Nutarime nurodyta, kad šia veika J. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 226 punktuose numatytus draudimus, reikalavimus.
2. J. J. dėl Institucijos nutarimo Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) pateikė skundą, kuriuo prašė nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti. Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 29 d. nutarimu skundas tenkintas ir Institucijos nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena J. J. atžvilgiu nutraukta.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 29 d. priimtą nutarimą ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtą Institucijos 2025 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą:
3.1. Institucija laikosi pozicijos, kad Kauno apylinkės teismas netinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą ir padarė nepagrįstą išvadą, kad J. J. vairuota transporto priemonė yra laikytina elektrine mikrojudumo priemone, kuriai vairuoti teisė vairuoti transporto priemones nėra reikalinga.
3.2. Pažymima, kad J. J. inkriminuoto nusižengimo sudėtis yra formali, todėl pasekmių atsiradimas nėra būtinas – pakanka to, kad dėl neteisėtų veiksmų galėjo kilti grėsmė eismo saugumui. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip eismo dalyvių apsaugos nuo įvykių ir jų padarinių lygis, todėl jau pati galimybė tokiai grėsmei atsirasti laikytina pavojinga veika. Institucijos vertinimu, J. J. padarė šiurkštų nusižengimą, sukeldama realią grėsmę tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių turtui, gyvybei ir sveikatai, ypač atsižvelgiant į tai, kad vairavo neturėdama tam teisės, transporto priemonė nebuvo įregistruota, apdrausta ir jai neatlikta techninė apžiūra. Taip pat pažymima, kad J. J. niekada nebuvo įgijusi teisės vairuoti. Institucijos nuomone, J. J. kaltė įrodyta administracinio nusižengimo byloje surinktais duomenimis ir įrodymais.
3.3. Institucija pažymi, kad tiek Lietuvos Respublikos Saugaus eismo keliuose įstatymas (12 straipsnio 2 dalis), tiek KET (5 punktas) nustato pareigą eismo dalyviams privalomai išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnis vienareikšmiai nustato, kad „Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.“. ANK 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta analogiškai – „Įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia.“.
3.4. Nurodoma, jog Lietuvos Respublikos Saugaus eismo keliuose įstatymo 2 straipsnio 13 dalis nustato, kad eismo dalyvis yra kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis ar keleivis); 2 straipsnio 74 dalis – kad transporto priemonė yra priemonė žmonėms, stacionariai įrangai ar kroviniams vežti, įskaitant traktorius ir savaeiges mašinas, eismui ne keliais skirtas transporto priemones; 2 straipsnio 36 dalis – kad motorinė transporto priemonė yra variklį turinti transporto priemonė, išskyrus bėgines ir savaeiges mašinas, traktorius; 2 straipsnio 31(1) dalis – kad elektrinė mikrojudumo priemonė yra vienam asmeniui skirta elektra varoma transporto priemonė, kurios galia iki 1 kW ir greitis iki 25 km/h; 2 straipsnio 40 dalis – kad motorinis dviratis yra raumenų jėga varoma transporto priemonė su pagalbiniu varikliu (iki 1 kW ir 25 km/h); 2 straipsnio 33 dalis – kad mopedas yra dviratė ar triratė motorinė transporto priemonė, kurios greitis iki 45 km/h ir galia iki 4 kW; 2 straipsnio 88 dalis – kad triratis yra triratė motorinė transporto priemonė, kurios variklio tūris didesnis nei 50 cm³ arba greitis viršija 45 km/h; 2 straipsnio 37 dalis – kad motorinės transporto priemonės registracija yra procedūra, suteikianti teisę dalyvauti viešajame eisme; 2 straipsnio 56 dalis – kad privalomoji techninė apžiūra yra transporto priemonių techninės būklės patikrinimas, užtikrinantis saugumą ir atitiktį aplinkosaugos reikalavimams.
3.5. Institucija pažymi, kad įstatymo reglamentavimas sieja būtinumą turėti teisę vairuoti transporto priemones, transporto priemones nustatyta tvarka įregistruoti, išimti valstybinius numerius, apdrausti, atlikti joms techninę apžiūrą, su techninėmis transporto priemonės (gamyklinėmis) charakteristikomis, taip pat, kad Lietuvos Respublikos Saugaus eismo keliuose įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad „Motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis kategorijos: >…< AM kategorija – mopedai ir lengvieji keturračiai;…“.
3.6. Institucija laikosi pozicijos, kad J. J. vairuota transporto priemonė pagal įstatymo reglamentavimą priskirtina mopedams ir jai vairuoti reikalinga turėti teisę vairuoti transporto priemones AM kategoriją. Teigiama, kad Lietuvos Respublikos Saugaus eismo keliuose įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 16 punkte reglamentuota, kad „Užtikrindama eismo saugumą, Susisiekimo ministerija arba jos įgaliotos institucijos: >…< tvirtina motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijas ir klases pagal konstrukciją, suteikia šalies transporto priemonių gamintojams pasaulinį transporto priemonės gamintojo identifikavimo kodą (WMI) ir pasaulinį transporto priemonių sudedamųjų dalių gamintojo identifikavimo kodą (WPMI)“.
3.7. Skunde teigiama, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 16 punktu, susisiekimo ministro 2008 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 3-13 ir įgyvendinant 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/858, Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479 buvo patvirtinti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių reikalavimai, kuriuose nustatyta, kad L kategorijai priskiriamos transporto priemonės, turinčios mažiau kaip keturis ratus, o L2 klasei – triratės transporto priemonės, kurių variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ ir maksimalus konstrukcinis greitis ne didesnis kaip 50 km/h.
3.8. Nurodoma, jog J. J. pateiktoje pardavėjo informacijoje nurodyta, kad transporto priemonė „Elektrinis triratis motoroleris-skuteris XD“ yra varoma elektra, jos variklio galingumas siekia apie 1000 W (kai kuriuose šaltiniuose – iki 1200 W), maksimalus greitis – 25 km/h, konstrukcija leidžia vežti daugiau nei vieną asmenį, o papildomai viešai prieinamuose šaltiniuose pateikiami išsamesni techniniai duomenys patvirtina šias charakteristikas. Institucija laikosi nuomonės, jog J. J. transporto priemonė priskirtina L2 klasei, t. y. triratėms transporto priemonėms, ir laikytina mopedu ar jam prilyginama transporto priemone, ji neatitinka elektrinės mikrojudumo priemonės sąvokos, nes skirta ne vienam asmeniui, taip pat nelaikytina motoriniu dviračiu, nes neturi pedalų ir negali būti varoma žmogaus raumenų jėga, todėl tokiai transporto priemonei vairuoti būtina turėti AM kategorijos vairuotojo pažymėjimą.
3.9. Institucija pažymi, kad pats pardavėjas transporto priemonę įvardijo kaip „elektrinį triratį motorolerį-skuterį XD“, o pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliuose įstatymą mikrojudumo priemonė yra skirta tik vienam asmeniui, todėl ši transporto priemonė negali būti taip kvalifikuojama, be to, joje nėra jokių specialių įrenginių, pritaikytų neįgaliesiems. Taip pat pažymima, kad teismas rėmėsi išimtinai pirkėjo ir pardavėjo deklaratyviais, objektyviais duomenimis nepagrįstais parodymais, nors abu asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi – pardavėjas siekia finansinės naudos, o pirkėjas – išvengti atsakomybės ar ją sušvelninti, be to, nėra įrodymų, kad pirkimo metu buvo aptartas transporto priemonės naudojimas viešajame eisme. Institucija nesutinka ir su teismo išvada, kad transporto priemonė skirta vienam asmeniui, nes byloje esantys duomenys ir užfiksuota išvaizda aiškiai rodo tris sėdimas vietas (vieną priekyje ir dvi gale), kurios turi visus sėdimoms vietoms būdingus elementus, o tai, kad galinė sėdynė gali būti naudojama ir kaip daiktadėžė, nekeičia jos paskirties, o skirtingos šio modelio modifikacijos nepaneigia fakto, kad konkreti transporto priemonė yra trijų vietų, todėl teismas nepagrįstai neįvertino visų byloje esančių įrodymų.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas
5. ANK 652 straipsnio 1 dalies pagrindu apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde bei skundžiamame apylinkės teismo nutarime išdėstytus argumentus, konstatuoja, jog pirmos instancijos teismo sprendimas tenkinti J. J. skundą, Institucijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną J. J. atžvilgiu nutraukti yra pagrįstas ir teisėtas.
6. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, apklausė liudytoją D. M., ištyrė Institucijos atsakovės atsiliepimą į skundą, išklausė J. J. parodymų ir paaiškinimų, ištyrė kitus įrodymus (transporto priemonės techninius parametrus, administracinio nusižengimo protokolą, Institucijos nutarimą) ir savo išvadas dėl J. J. kaltės nepadarius jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, pagrindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju nenustatė pagrindo, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti skundžiamą nutarimą.
7. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad, remiantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, transporto priemonės atribojamos pagal esminius techninius parametrus – didžiausiąjį projektinį greitį ir variklio galią (ar darbinį tūrį). Įstatymo 2 straipsnio 31¹ dalyje nustatyta, kad elektrinė mikrojudumo priemonė yra vienam asmeniui skirta elektra varoma transporto priemonė, kurios didžiausioji naudingoji galia neviršija 1 kW, didžiausiasis projektinis greitis – 25 km/h, o sėdimosios vietos aukštis, jeigu ji įrengta, ne didesnis kaip 540 mm. To paties straipsnio 33 dalyje apibrėžta, kad mopedas (taip pat ir triratė transporto priemonė) yra tokia, kurios didžiausiasis projektinis greitis yra didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h, o variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ arba elektros variklio galia ne didesnė kaip 4 kW. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju šie kriterijai yra esminiai atribojant elektrines mikrojudumo priemones nuo mopedų.
8. Remiantis byloje pateiktomis (duomenys neskelbtini) ekrano kopijomis (vaizduojančiomis transporto priemonę, labiausiai atitinkančią J. J. vairuotą transporto priemonę), taip pat iš MB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pateiktos specifikacijos matyti, kad J. J. vairuota transporto priemonė yra varoma elektros varikliu, kurio galingumas siekia 1 000 W, o maksimalus greitis – 25 km/h. Šiuos duomenis patvirtino ir liudytoju apklaustas mažosios bendrijos direktorius D. M.. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas šias faktines aplinkybes nustatė pagrįstai ir pagrįstai jomis rėmėsi priimdamas skundžiamą nutarimą. Institucija nepateikė jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, paneigiančių šiuos techninius parametrus. Atsižvelgiant į nustatytus techninius parametrus – elektros variklį, 1 000 W galią ir maksimalų 25 km/h greitį – ši transporto priemonė neatitinka mopedui keliamų kriterijų ir laikytina elektrine mikrojudumo priemone, priešingai nei teigia Institucija.
9. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, vairuotojo pažymėjimas yra būtinas tik tais atvejais, kai asmuo vairuoja motorinę transporto priemonę, nes teisė vairuoti tokias transporto priemones suteikiama tik įstatymo nustatyta tvarka ją įgijusiems asmenims, turintiems vairuotojo pažymėjimą. Tačiau ši pareiga netaikoma elektrinėms mikrojudumo priemonėms, kadangi elektrinė mikrojudumo priemonė, kurios galia neviršija 1 kW ir maksimalus greitis ne didesnis kaip 25 km/h, gali būti naudojama neturint vairuotojo pažymėjimo ir jos neregistruojant. Kaip jau minėta, J. J. vairuota transporto priemonė atitinka būtent elektrinės mikrojudumo priemonės, o ne mopedo kategoriją, todėl jai netaikomi motorinėms transporto priemonėms keliami reikalavimai. Be to, įstatymas numato, kad tik tos transporto priemonės, kurios neatitinka mikrojudumo kriterijų (pvz., viršija nustatytą greitį ar galią), turi būti registruojamos, joms privaloma techninė apžiūra, civilinės atsakomybės privalomasis draudimas, o vairuotojas privalo turėti teisę vairuoti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kai transporto priemonė priskiriama elektrinei mikrojudumo priemonei, jai nereikalingas nei vairuotojo pažymėjimas, nei registracija, nei privalomasis civilinės atsakomybės draudimas, nei techninė apžiūra, nes šie reikalavimai taikomi tik motorinėms transporto priemonėms.
10. Apygardos teismo vertinimu, Institucijos argumentas, kad transporto priemonė negali būti laikoma elektrine mikrojudumo priemone ir automatiškai priskirtina L2e kategorijai vien dėl to, jog ji gali būti skirta daugiau nei vienam asmeniui, t. y. turi 3 sėdimas vietas, vertintinas kritiškai. Toks aiškinimas laikytinas izoliuotu, atsietu nuo kitų objektyvių techninių parametrų, tokių kaip transporto priemonės galia, maksimalus greitis ar konstrukcinės savybės. Vien galimos papildomos sėdimos vietos buvimas savaime nepaneigia transporto priemonės priskyrimo elektrinėms mikrojudumo priemonėms, juo labiau kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog galinė konstrukcijos dalis gali būti naudojama ir kaip daiktų laikymo vieta.
11. Institucijos teiginiai, jog J. J. bei transporto priemonės pardavėjas yra suinteresuoti bylos baigtimi, taip pat vertintini kritiškai, nes jie grindžiami prielaidomis, o ne objektyviais bylos duomenimis. Pirmosios instancijos teisme apklausta J. J. nuosekliai ir logiškai aiškino, kad niekada neturėjo teisės vairuoti, o sprendimą įsigyti transporto priemonę lėmė pardavėjo tiek jai, tiek jos dukrai suteikta informacija, jog tokios techninės specifikacijos transporto priemonei vairuotojo pažymėjimas nėra reikalingas. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad pareiškėja veikė sąžiningai ir buvo pagrįstai įsitikinusi savo veiksmų teisėtumu, todėl jos veiksmuose nėra tyčios pažeisti teisės aktų reikalavimus. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismas neturi objektyvaus pagrindo abejoti pareiškėjos parodymų patikimumu, kadangi pareiškėjos parodymai yra logiški bei pagrįsti kitais bylos duomenimis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog byloje nenustatyta jokių duomenų, kad nagrinėjamu atveju J. J. būtų vežusi kitą asmenį, kitaip naudojusi transporto priemonę ne pagal paskirtį ar kitaip kėlusi grėsmę eismo saugumui.
12. Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir į proporcingumo principą, kuris reikalauja, kad taikomos teisinės pasekmės būtų adekvačios nustatytoms aplinkybėms ir asmens kaltės formai. Apygardos teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų siekusi naudoti transporto priemonę kaip mopedą ar kad jos vairuota transporto priemonė pagal savo techninius parametrus atitiktų mopedui keliamus reikalavimus. Priešingai, nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad transporto priemonė priskirtina elektrinėms mikrojudumo priemonėms, todėl jai nepagrįstai buvo taikomi reikalavimai, būdingi motorinėms transporto priemonėms.
13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas darbo išvadą, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai pripažino, jog J. J. nepadarė administracinių nusižengimų numatytų ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje bei 424 straipsnio 3 dalyje. Todėl Institucijos skundas atmestinas, o skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2026 m. sausio 29 d. nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės A. U. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2026 m. sausio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.