Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-12-13 · Byla Nr. Ik-1281-414/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-12-13
Bylos Nr.
Ik-1281-414/2010
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rimantas Giedraitis (pirm.), Kęstutis Gudynas, Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
Draugijos „Pilis“, Senojo Kauno draugija
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
Kultūros ministerija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje, AB“Kauno paminklų restauravimo projektavimo institutas“, K. M.
Kategorijos
  • 13.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 13.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.I-1281-414/2010Procesinio sprendimo kategorija 13.3.1, 13.6. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio mėn. 13 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Rimanto Giedraičio, teisėjų Kęstučio Gudyno ir Janinos Vitunskienės, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant Draugijos „Pilis“, Senojo Kauno draugija atstovams E. K., R. Ž., adv. Povilui Jegorovui, Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Laurai EL Osta ir Julijai Zaleckienei, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Airai Dalikaitei, Kultūros ministerijos atstovui nedalyvaujant, dalyvaujant Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovams Liutaurui Tarbūnui, Justinai Bertulytei ir Loretai Janušaitienei, Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje atstovui nedalyvaujant, dalyvaujant AB“Kauno paminklų restauravimo projektavimo instituto“ atstovui Aleksandrui Vaškeliui, K. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Draugijos „Pilis“, Senojo Kauno draugija patikslintą skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl statybos leidimų ir nuolatinės statybos komisijos sprendimo panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys Kultūros ministerija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje, AB“Kauno paminklų restauravimo projektavimo institutas“, K. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjų atstovai prašė panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2009-09-14 išduotą statybos leidimą Nr. SL-NKVT-54, Kauno miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2010-06-16-17 protokolinį sprendimą Nr. 40-10-SK519 ir Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento statybos leidimų skyriaus 2010-06-18 išduotą statybos leidimą Nr. LNS-21-100618. Jie paaiškino, kad 2009 m. rugsėjo 14 d. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyrius išdavė statybos leidimą Nr. SL-NKVT-54 statytojui Kauno miesto savivaldybei pastato - pilies rytinio bokšto su sienomis ir bastionu (( duomenys neskelbtini ) ) atkūrimo, pritaikymo darbams atlikti. Po statybos leidimo išdavimo buvo keičiami statinio projekto sprendiniai, todėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų skyrius 2010 m. birželio 18 d. išdavė statybos leidimą Nr. LNS-21-100618-00595 (laida B) statytojui Kauno miesto savivaldybei pastato - pilies rytinio bokšto su sienomis ir bastionu (( duomenys neskelbtini ) ), esančio Pilies g. 17, Kaune, atkūrimo, pritaikymo darbams. Minėto objekto techninis projektas buvo teiktas svarstyti Kauno miesto savivaldybės Nuolatinei statybos komisijai, kuri savo sprendimą išduoti statybos leidimą įformino 2010-06-16/17 protokolu Nr. 40-10-SK519. Atstovai mano, kad priimti administraciniai aktai yra neteisėti, nes buvo ignoruota visuomenės teisė dalyvauti projekto rengime, projektas nėra gavęs visuomenės pritarimo, nepaisyta reikalavimų dėl autentiškumo išsaugojimo, projektas neatitinka atkūrimo sąvokos reikalavimų.

Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė prašė skundą atmesti. Ji paaiškino, kad patikslintame skunde pareiškėjai remiasi Orhuso konvencija, tačiau šioje byloje jie ginčija atsakovo priimtus administracinius aktus dėl statybos darbų, tačiau neįvardija, kokie konkretūs ginamą viešąjį interesą sudarantys aplinkosaugos reikalavimai dėl to buvo pažeisti, t.y. šių aktų neginčija dėl aplinkosaugos reikalavimų pažeidimo, nors tik šia apimtimi turi teisę pagal įstatymą ginti viešąjį interesą. Atstovė mano, kad skundžiamuose aktuose numatyti statybos darbai nėra priskiriami prie Konvencijos I priede išvardintų veiklos rūšių, jie dėl savo lokalinio pobūdžio ir apimties (Kauno pilies atkūrimo, pritaikymo darbai) taip pat negali būti laikoma veikla, kuri turi didelį poveikį aplinkai, jos elementams, nes pagal Konvencijos I priedą tokia veikla pripažįstama įvairių pramonės bei energetikos objektų statyba bei eksploatavimas, atliekų tvarkymas, nuotekų šalinimas, geležinkelio linijų bei oro uostų pakilimo takų tiesimas, automagistralių ir greitkelių tiesimas, naudingųjų iškasenų gavyba ir kita panašiu pobūdžiu, apimtimi bei poveikiu aplinkai pasižyminti veikla. Atstovė pažymėjo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia pareiškėjų tvirtinamą aplinkybę, kad visuomenė nebuvo informuota apie Kauno pilies atkūrimo, pritaikymo darbų projektą bei prieštaravo šiam projektui, nes 2005-2006 metais buvo parengta Kauno pilies atkūrimo galimybių studija. Šios studijos sudėtinė dalis buvo Kauno miesto gyventojų apklausa, kurią atliko VšĮ „Nacionalinių projektų rengimas" ir kurios metu didžioji gyventojų dauguma pritarė Kauno pilies atkūrimui, todėl darytina išvada, kad principinė visuomenės nuomonė, kaip to reikalauja LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, buvo gauta. Ginčo projekto pristatymo bei supažindinimo su visuomene metu buvo imtasi įvairių priemonių supažindinti visuomenę su vykdomu pilies projektu: pranešimai spaudoje, pranešimai Kauno miesto savivaldybės tinklalapyje, brėžiniai eksponuoti Centro seniūnijoje, stendas, pastatytas prie Kauno pilies, plakatas, iškabintas Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyriuje, stendai, patalpinti Kauno miesto savivaldybės languose, be to, visiems Kauno pilies darbams pritarė kompetentingos institucijos.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė prašė skundą atmesti, nes reikalavimas dėl Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2009-09-14 išduoto statybos leidimo Nr. SL-NKVT-54 panaikinimo pareikštas netinkamam atsakovui, o atsakovas turėtų būti Kauno miesto savivaldybės administracija.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovai prašė skundą atmesti. Jie paaiškino, kad Kauno pilies liekanos, Pilies g. 17, Kaune, yra Kultūros vertybių registre registruota kompleksinė nekilnojamoji kultūros vertybė, unikalus kodas Kultūros vertybių registre – ( duomenys neskelbtini ) , buvęs kodas – ( duomenys neskelbtini ) . Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1265 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių paskelbimo kultūros paminklais" Kauno pilies liekanos buvo paskelbtos kultūros paminklu. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis" Kauno pilies liekanos pripažintos valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe (nustatytas apsaugos tikslas - saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui). Kultūros vertybės Kauno pilies liekanų pagrindinio dosjė Statinio aprašo IV dalies „Kiti duomenys" 3 punkte yra nurodyti šie vertingi Kauno pilies liekanų elementai ir dalys - pilies planinės struktūros liekanos: sienų, bokštų, bastiono užkonservuoti tūriai, jų medžiagų tipas, gynybinio griovio planinė - erdvinė struktūra, todėl senovinės gynybinės pilies išraiška bei visuma, priešingai pareiškėjų teiginiui, nėra Kauno pilies liekanų vertingoji savybė, taip pat Projekto „B" laidoje nėra numatyti išlikusios autentiškos ir dabar stovinčios ir 1956-1960 metais atstatytos pirminės statybinės materijos griovimo ar ardymo darbai. Pažymėjo, kad Projekto „B" laidos sprendiniais nekilnojamosios kultūros vertybės - Kauno pilies liekanų vertingosios savybės nebuvo keičiamos. Atstovai atkreipė dėmesį, jog pagal NKPAĮ 2 straipsnio 5 dalį bei statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys", patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 8.5 punkto nuostatas nekilnojamosios kultūros vertybės atkūrimu laikomi tokie atvejai, kai tikslas yra atkurti sugriuvusią, sunaikintą ar išnykusią (neišlikusią) nekilnojamąja kultūros paveldo vertybę, tai yra visą vertybę, o ne jos dalį ar elementus, o Kauno miesto savivaldybės 2006-09-27 prašyme projektavimo sąlygų sąvadui gauti Nr. 40-6-1963 nurodyti tokie planuojami statybos darbai: numatoma atkurti pietrytinio pilies bokšto tūrį ir dalį baltėjos apsauginės sienos, demontuoti konservacinius stogelius, naujai konservuoti; numatoma atlikti tikslinius archeologinius tyrimus. Kauno miesto savivaldybės 2009-04-01 prašyme išduoti tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygas (laikinąjį apsaugos reglamentą) buvo nurodyti tokie numatomi atlikti tvarkomieji paveldosaugos darbai: numatoma atkurti pietrytinio pilies bokšto tūrį ir dalį apsauginės sienos fragmentų (sienų S-l ir S-2), restauruoti autentišką mūrą. Atitinkami Departamento Kauno teritorinio padalinio 2009-07-28 leidime atlikti kultūros paveldo objekto tvarkomuosius paveldosaugos darbus Nr. 18 buvo nurodyta, jog leidžiama atlikti šiuos tvarkomuosius paveldosaugos darbus: išorės sienų gotikinio plytų - akmenų mūro dalinis restauravimas; išorės sienų, atstatytų XX a. antroje pusėje, plytų mūro restauravimas; vidinių sienų paviršių gotikinio plytų - akmens mūro dalinis restauravimas ir plovimas vandeniu; vidinių sienų paviršių, atstatytų XX a. antroje pusėje, plytų restauravimas ir plovimas ar valymas; dabartinio 2 a. dengtinio betoninio paviršiaus išardymas iki atkurtos XX a. antroje pusėje medinės perdangos. Tuo remiantis atstovai mano, kad nekilnojamosios kultūros vertybės atkūrimas vyko tik aukščiau minėtų darbų apimtyje, vykdant restauravimo ir pritaikymo darbus, kurie pagal NKPAĮ 2 straipsnio 34 dalį yra priskiriami kultūros paveldui išsaugoti atliekamų tvarkybos darbų rūšims.

AB“Kauno paminklų restauravimo projektavimo instituto“ atstovas ir K. M. prašė patikslintus skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje esančia medžiaga nustatyta, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 1 punkto, 11 ir 12 dalių nuostatomis (2006-10-17 įstatymo Nr. X-857 redakcija), 2009 m. rugsėjo 14 d. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyrius išdavė statybos leidimą Nr. SL-NKVT-54 statytojui Kauno miesto savivaldybei pastato - pilies rytinio bokšto su sienomis ir bastionu (( duomenys neskelbtini )) atkūrimo, pritaikymo darbams atlikti (bl. 132-138, 1t.).

Tačiau pareiškėjai reikalavimą panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2009-09-14 išduotą statybos leidimą Nr. SL-NKVT-54 pareiškė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos t.y netinkamam atsakovui. Tokį atsakovą teismui nurodė pareiškėjai ir jų atstovas (bl. 113, 3t.) ir jie nesutiko, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos būtų pakeista tinkamu atsakovu, t.y. Kauno miesto savivaldybės administracija ABTĮ 54 straipsnio tvarka, todėl šia prasme skundas šioje dalyje negali būti tenkintinas ABTĮ 88 str. 1d. 1p.

Aplinkybę dėl netinkamo atsakovo teismas motyvuoja tuo, kad Statybos valstybinės priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-829, 3 punkte pateiktas statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos baigtinis funkcijų sąrašas. Iš statybos valstybinės priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. Dl-829, nurodytų statybos valstybinės priežiūros funkcijų matyti, jog statybos leidimo išdavimo funkcija nepriskirtina statybos valstybinei priežiūrai, t. y. pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, šią funkciją atlieka savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-03-10 nutarimo Nr. 248 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo" 5.3 punkte nurodyta, jog ginčuose dėl apskričių viršininkų priimtų sprendimų atliekant statybos valstybinės priežiūros, savivaldybės bendrojo, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, detaliųjų planų valstybinės priežiūros funkcijas, valstybei (Lietuvos Respublikos Vyriausybei) teismuose atstovauja Inspekcija, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Šio nutarimo 5.4 punkte nurodyta, kad 5.2 ir 5.3 punktuose nenumatytuose kituose ginčuose dėl apskričių viršininkų (apskričių viršininkų administracijų) sprendimų atliekant teisės aktuose numatytas funkcijas valstybei (Lietuvos Respublikos Vyriausybei) atstovauja tos institucijos, kurios atlieka šias funkcijas po apskričių viršininkų administracijų likvidavimo, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Iš šių teisės normų analizės darytina išvada, kad dėl apskričių viršininkų (apskričių viršininkų administracijų) sprendimų išduodant statybos leidimus, po apskričių viršininkų administracijų likvidavimo, jas atstovauja savivaldybės administracijos, nes savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas atlieka statybos leidimo išdavimo funkciją.

Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas", patvirtinto LR aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 218, 29 punkte numatyta, kad po statybos leidimo išdavimo keičiant statinio projekto sprendinius, reglamento nustatyta tvarka privaloma gauti naują statybos leidimą (pakeitus arba papildžius, jei reikia, kitus statybos leidimui išduoti reikalingus dokumentus), kuriame nurodomas ir turėto statybos leidimo Nr. bei jo išdavimo data, šiame punkte numatytais atvejais, todėl 2010-06-15 statytojas pateikė prašymą Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų skyriui išduoti statybos leidimą pilies atkūrimo, pritaikymo darbų suderintų brėžinių laidos keitimui. Statinio papildomas projektas buvo patvirtintas 2010-06-14 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus parašu. Vadovaujantis STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas" 29 punktu bei LR statybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 2 punktu, pakoregavus pilies atkūrimo, pritaikymo darbų projektą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų skyrius 2010 m. birželio 18 d. išdavė statybos leidimą Nr. LNS-21-100618-00595 (laida B) statytojui Kauno miesto savivaldybei pastato - pilies rytinio bokšto su sienomis ir bastionu (( duomenys neskelbtini )), esančio Pilies g. 17, Kaune, atkūrimo, pritaikymo darbams. Vadovaujantis LR statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalimi, minėto objekto techninis projektas buvo teiktas svarstyti Kauno miesto savivaldybės Nuolatinei statybos komisijai, kuri savo sprendimą išduoti statybos leidimą įformino 2010-06-16/17 protokolu Nr. 40-10-SK519 (bl. 149, 1 t.).

Tokiu būdu, šioje byloje kilęs ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2010-06-16-17 protokolinio sprendimo Nr. 40-10-SK519 ir Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento statybos leidimų skyriaus 2010-06-18 išduoto statybos leidimo Nr. LNS-21-100618 teisėtumo ir pagrįstumo ta prasme, kad šiais administraciniais aktais buvo ignoruota visuomenės teisė dalyvauti Kauno miesto savivaldybei priklausančio pastato - pilies rytinio bokšto su sienomis ir bastionu (( duomenys neskelbtini )), esančio Pilies g. 17, Kaune, atkūrimo, pritaikymo darbams projekto rengime, projektas nėra gavęs visuomenės pritarimo, nepaisyta reikalavimų dėl autentiškumo išsaugojimo, projektas neatitinka atkūrimo sąvokos reikalavimų. Tačiau pažymėtina tai, kad pirminis AB“Kauno paminklų restauravimo projektavimo instituto“ parengtas ir 2009 m. rugsėjo 1 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus suderintas projektas (bl. 66, 2 t.), o taip pat pakoreguotas ir 2010-06-14 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus parašu patvirtintas projektas (bl. 149, 1t.), pareiškėjų neginčijami (bl. 82, 3 t., bl. 139, 4t.).

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Kauno pilies liekanos, Pilies g. 17, Kaune, yra Kultūros vertybių registre registruota kompleksinė nekilnojamoji kultūros vertybė (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – ( duomenys neskelbtini ), buvęs kodas – ( duomenys neskelbtini ). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1265 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių paskelbimo kultūros paminklais" Kauno pilies liekanos buvo paskelbtos kultūros paminklu. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis" Kauno pilies liekanos pripažintos valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe (nustatytas apsaugos tikslas - saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui). Kauno pilį iš viso sudaro trys kompleksinės dalys : 1. Gynybinės sienos su bokštais liekanos (( duomenys neskelbtini )), 2. bastionas (( duomenys neskelbtini )), 3. gynybinis griovys (( duomenys neskelbtini )) (bl. 155-162, 4t.).

Iš byloje esančios medžiagos ir iš Kauno pilies tvarkomųjų statybos darbų projektinių sprendinių nustatyta, jog Kauno miesto savivaldybės 2006-09-27 prašyme projektavimo sąlygų sąvadui gauti Nr. 40-6-1963 nurodyti šie planuojami statybos darbai: numatoma atkurti pietrytinio pilies bokšto tūrį ir dalį baltėjos apsauginės sienos, demontuoti konservacinius stogelius, naujai konservuoti; numatoma atlikti tikslinius archeologinius tyrimus, o Kauno miesto savivaldybės 2009-04-01 prašyme išduoti tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygas (laikinąjį apsaugos reglamentą) yra nurodyti šie numatomi atlikti tvarkomieji paveldosaugos darbai: numatoma atkurti pietrytinio pilies bokšto tūrį ir dalį apsauginės sienos fragmentų (sienų S-l ir S-2), restauruoti autentišką mūrą (bl. 163-165, 4t.). Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio 2009-07-28 leidime Nr. 18 atlikti kultūros paveldo objekto tvarkomuosius paveldosaugos darbus buvo nurodyta, jog leidžiama atlikti šiuos tvarkomuosius paveldosaugos darbus: išorės sienų gotikinio plytų - akmenų mūro dalinis restauravimas; išorės sienų, atstatytų XX a. antroje pusėje, plytų mūro restauravimas; vidinių sienų paviršių gotikinio plytų - akmens mūro dalinis restauravimas ir plovimas vandeniu; vidinių sienų paviršių, atstatytų XX a. antroje pusėje, plytų restauravimas ir plovimas ar valymas; dabartinio 2 a. dengtinio betoninio paviršiaus išardymas iki atkurtos XX a. antroje pusėje medinės perdangos (bl. 166, 4t.).

Pareiškėjai nagrinėjamoje byloje ginčija Kauno miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2010-06-16-17 protokolinį sprendimą Nr. 40-10-SK519 ir Kauno miesto savivaldybės administracijos 2010-06-18 Statybos leidimą Nr. LNS-21-100618, išduotą Projekto „B" laidos sprendiniams įgyvendinti, gindami viešąjį interesą ir remdamiesi Orhuso konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir dėl teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais. Administracinėje byloje Nr. A7 – 720/2004 išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad visuomeninės organizacijos, padedančios spręsti aplinkosaugos problemas, veikiančios pagal nacionalinių įstatymų reikalavimus, turi teisę ginti viešąjį interesą kreipiantis į administracinį teismą srutyje, susijusioje su aplinkos elementais : oru, atmosfera, vandeniu, dirvožemiu, žeme, kraštovaizdžiu, gamtos objektais, biologine įvairove, t. y. kad visuomeninės organizacijos ginti viešąjį interesą turi teisę tik šia apimtimi.

Draugijos „Pilis“ ir Senojo Kauno draugija teisinė forma - asociacija. Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Atsižvelgiant į tokią asociacijų sampratą ir įvertinus Draugijos „Pilis“ ir Senojo Kauno draugija įstatus (bl. 112-115, 118-127, 4t.) teismas sprendžia, kad Draugijai „Pilis“ ir Senojo Kauno draugija suteikta teisė ginti teisme viešąjį interesą, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 56 straipsniu. Atsižvelgiant į Konvencijos nuostatose ir Konvencijos preambulėje nurodytus teisės aktus, teismas sprendžia, kad Orhuso konvencija taikoma kultūrinio kraštovaizdžio apsaugoje, o tokią teismo išvadą patvirtina Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2008 m. gegužės 23 d. sprendimas Nr. S-8(136) Dėl Jungtinių Tautų Organizacijos Europos Ekonominės Komisijos Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais (Orhuso Konvencijos) ir Europos Bendrijos vardu ją patvirtinančių reglamentų įgyvendinimo Lietuvoje, todėl pareiškėjų argumentai dėl visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus dėl konkrečios veiklos, dėl Kauno pilies statybos sienų medžiagų, sienų storio, būdingų sienų elementų, sienų ilgaamžiškumo, būdingiausių bruožų ginčijant savivaldybės nuolatinės statybos komisijos protokolinį sprendimą ir statybos leidimą, yra tinkami, pripažįstant, jog visuomeninė organizacija kreipėsi į teismą dėl aplinkosaugos srities.

Tačiau, teisės kreiptis į teismą sąlygas reglamentuoja Konvencijos 9 straipsnis, kuriame yra įtvirtinti trys savo turiniu, apimtimi ir subjektais skirtingi teisės kreiptis į teismą pagrindai.

Konvencijos 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse suteikta teisė kiekvienam asmeniui ar visuomenės atstovams teisė kreiptis į teismą yra siejama su Konvencijos 4 ir 6 straipsnių pažeidimais, o būtent, kai prašymas suteikti informaciją pagal Konvencijos 4 straipsnį nebuvo nagrinėtas, buvo neteisėtai atmestas, buvo iš dalies ar visiškai atsisakyta pateikti informaciją arba kitais atvejais, kai į prašymą nebuvo deramai atsižvelgta pagal nurodyto straipsnio nuostatas ( Konvencijos 9 straipsnio 1 dalis ) ir kai buvo pažeistos Konvencijos 6 straipsnio nuostatos, turinčios užtikrinti visuomenės dalyvavimą priimant sprendimus dėl konkrečios veiklos ( Konvencijos 9 straipsnio 2 dalis ). Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad Konvencijos 6 straipsnio nuostatos yra taikomos tik siaura apimtimi, dėl sprendimų, veiksmų, neveikimo dėl leidimų planuojamos veiklos rūšims išvardytoms Konvencijos I priede, išdavimo.

Tokiu būdu, Konvencija numato visuomeninių organizacijų teisę kreiptis į administracinį teismą ginant viešąjį interesą aplinkosaugos srityje, jeigu tai gali turėti didelį poveikį aplinkai, o tokią aplinkybę yra pažymėjęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A10 – 1775/2006.

Konvencijos I priede pateiktas sąrašas veiklos rūšių galinčių turėti didelį poveikį aplinkai ir tokia veikla pripažįstama energetika, metalo gamyba ir apdirbimas, mineralinių žaliavų perdirbimo pramonė, chemijos pramonė, atliekų tvarkymas, nuotekų valymo įrengimai, pramonės įrengimai, naftos ir dujų komercinė gamyba, užtvankos ir kiti įrengimai, vamzdynai dujoms, naftai ir cheminėms medžiagoms transportuoti, įrenginiai, skirti intensyviu būdu auginti naminius paukščius ir kiaules, karjerai ir atviros naudingųjų iškasenų kasyklos, antžeminių elektros perdavimo linijų tiesimas, nafta, naftos chemijos produktai ar cheminiai produktai ir kitos veiklos rūšys, kurios yra nurodytos I priedo 19 punkte.

Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies b punkte taip pat nurodyta, kad kiekviena šalis vadovaudamasi nacionaliniais įstatymais, taip pat taiko šio straipsnio nuostatas, susijusias su sprendimais dėl planuojamų veiklos rūšių, neišvardytų I priede, bet galinčių turėti didelį poveikį aplinkai. Tačiau pareiškėjai ir jų atstovas negalėjo pagrįsti jų teisės kreiptis į teismą dėl priimtų sprendimų aplinkos apsaugos klausimais ir galinčių turėti didelį poveikį aplinkai Konvencijos I priede pateiktų veiklos rūšių prasme ir negalėjo nurodyti nacionalinių įstatymų, leidžiančių jiems remtis Konvencija dėl planuojamų veiklos rūšių, neišvardytų I priede, bet galinčių turėti didelį poveikį aplinkai.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodyta, jog stichinių nelaimių ar žmonių sunaikinti kultūros paveldo objektai išimtiniais atvejais, nesukeliant grėsmės turinčioms vertingųjų savybių išlikusioms jų liekanoms, dalims ar elementams, gali būti atkuriami, jei atkūrimui pritaria valstybės ir savivaldybių institucijos ir visuomenė. Pareiškėjų atstovai mano, kad vadovaujantis šio įstatymo nurodyto straipsnio nuostatomis techninis projektas turėjo būti viešai apsvarstytas, jam visuomenė turėjo pritarti, tačiau paminėtas įstatymas ir statybos procesą reglamentuojantys teisės aktai nenumato techninio projekto viešo svarstymo. Pažymėtina, kad vadovaujantis LR aplinkos ministro 2004-12-30 įsakymu Nr. Dl-708 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas", 65 p., statytojas, prieš pradėdamas projektuoti tik visuomenei svarbų statinį, privalo apie tai informuoti visuomenę. Šis reikalavimas taikomas projektuojant naujus ar rekonstruojant esamus statinius, nurodytus Reglamento 4 priede, o informavimo tikslas – sudaryti sąlygas visuomenei patikrinti, ar rengiant Projektą vykdomi teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai (kurie šių dokumentų rengimo metu buvo aptarti su visuomene), susiję su Projektu. Tačiau Kauno pilies liekanos nepateko į visuomenei svarbių statinių sąrašą.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje teisiškai reikšmingos yra tos pareiškėjų skunde nurodytos aplinkybės, kurios yra tiesiogiai susijusios su ginčijamo akto – savivaldybės nuolatinės statybos komisijos protokolinio sprendimo ir statybos leidimo - teisėtumu aplinkosaugos srityje. Pabrėžtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad įrodymus pateikia proceso šalis. Todėl, teismas sprendžia, jog pareiškėjai skunde nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su minėtais aplinkos elementais, t.y. pilies atstatymą moderniomis medžiagomis, projekto neatitikimą atkūrimo sąvokos reikalavimų, pagrįsti privalo pateikti atitinkamus įrodymus. Tuo tarpu pareiškėjų skunde nurodyti argumentai dėl tariamų aplinkosaugos pažeidimų yra bendro pobūdžio, nepagrįsti jokiais objektyvaus pobūdžio įrodymais arba įrodymais, grindžiamais specialiomis žiniomis, patvirtinančiomis realų žalingą arba kenksmingą poveikį jų ginamam kultūriniam kraštovaizdžiui, o tokią išvadą patvirtina tai, kad skunde teigiama, jog atkūrimo darbai neparemti jokiais tyrimais, be analitinės ir objektyvios ekspertizės, tačiau teismo posėdžio metu siūloma, kad visuomenės poreikius geriau tenkintų ištisinio mūro sienos su įstiklintomis šaudymo angomis. Teismas taip pat negali sutikti su abstrakčia aplinkybe, kad visuomenės teisė dalyvauti rengiant pilies atstatymo projektą buvo ignoruota ir projektas nėra gavęs visuomenės pritarimo, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, kad projektas buvo svarstomas Pilių mokslinėje taryboje, Valstybinėje kultūros paveldo komisijoje, ICOMOS LNK narių susirinkime, išplėstiniame Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos posėdyje, Kultūros paveldo departamente prie Kultūros ministerijos, Kultūros ministerijoje, buvo parengta Kauno pilies atkūrimo galimybių studija, buvo vykdoma Kauno miesto gyventojų apklausa 2006-05-11-13 vykusios parodos „Kauno dienos“ metu, Kauno miesto savivaldybės stende buvo pristatyti trys alternatyvūs pilies atstatymo variantai, buvo demonstruojami maketai, pateikiami techniniai Kauno pilies atstatymo duomenys, pateikiama informacija Kauno miesto savivaldybės tinklalapyje (bl. 13-14, 43-47, 50-59, 62-69, 74-83, 86-100, 4 t.).

Teismas sprendžia, kad pareiškėjams nepateikus objektyvaus pobūdžio įrodymų, kurie patvirtintų jų teiginius, bei įrodymų, kurie būtų grindžiami specialiomis žiniomis atitinkamose aplinkosaugos srityse, pareiškėjų pateikiami subjektyvaus pobūdžio faktinių bylos aplinkybių vertinimai yra nepakankami vertinant juos įrodymų patikimumo prasme. Atsižvelgiant į tai darytina išvadą, kad pareiškėjai skunde nurodytų aplinkybių, kiek tai liečia aplinkosaugos sritį, neįrodė. Visa tai, teismo manymu, suponuoja kitą išvadą, jog pareiškėjų subjektinė teisė – teisė ginti viešąjį interesą aplinkosaugos srityje, nepažeista.

Pažymėtina ir tai, kad pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalį (redakcija galiojusi skundžiamo teisės akto priėmimo metu) numatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs statytojo (užsakovo) šio straipsnio 6 ar 7 dalyje nurodytą prašymą ir kitus dokumentus, perduoda juos Nuolatinei statybos komisijai, kuri privalo patikrinti ir nustatyti, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą), projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus ir Nuolatinės statybos komisijos nuostatuose nurodytus teisės aktus. Komisija atlieka patikrinimą ir sprendimu nurodo savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) išduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą ar jo neišduoti. Komisijos sprendimas išduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą ar statybos leidimo neišduoti yra privalomas savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui). Taip pat šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ypatingo statinio ir statinio, įrašyto į valstybės investicijų programą, projektų ekspertizė yra privaloma. Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo statybos darbų projektų ekspertizės privalomumo atvejus nustato Vyriausybės įgaliota institucija kartu su įgaliota institucija, atsakinga už nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugą.

Pastaroji taisyklė suponuoja išvadą, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) neturi diskrecijos teisės statybos leidimo išdavimo atžvilgiu. Savivaldybės administracijos direktorius saistomas Komisijos sprendimu. Jis turi veikti taip, kaip nurodyta: išduoti statybos leidimą arba jo neišduoti.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje Nuolatinė statybos komisija 2010-06-16-17 protokoliniu sprendimu Nr. 40-10-SK519 nusprendė išduoti statybos leidimą (bl. 64-65), kas ir buvo padaryta 2010-06-18. Teismas taip pat nenustatė, kad Nuolatinė statybos komisija 2010-06-16-17 protokoliniu sprendimu Nr. 40-10-SK519 nepagrįstai nusprendė išduoti statybos leidimą, nes Kauno teritorinio padalinio atstovas Kauno miesto savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje 2010-06-17 pritarė pateiktam pilies atkūrimo, pritaikymo darbų projekto pakeitimui, pasirašydamas komisijos protokole Nr. 40-10-SK519. Kad minėtame projekte tinkamai įgyvendinti esminiai statinio, teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų bei privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimai, patvirtina 2010-04-15 statinio projekto bendrosios ekspertizės teigiama išvada Nr. 07-03/07-54-01A, o kad Kauno pilies tvarkymo statybos darbų projektas atitinka paveldosaugos reikalavimus - 2010-06-14 Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos specialiosios ekspertizės akto Nr. 20100614 teigiamos įvertinimo išvados (bl. 149, 4t.).

Remiantis išdėstytu, kolegija daro išvadą, kad pareiškėjai nepagrindė savo teisės kreiptis į teismą aplinkosaugos klausimais Konvencijos I priede pateiktų veiklos rūšių prasme ir savo skundo teiginių, kiek jie yra susiję su pažeidimais aplinkosaugos srityje neįrodė, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas ABTĮ 88 str. 1d. 1 p.

Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija nuo 2008 m. rugsėjo 1 d.) nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime nurodė, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą ir pažymėjo, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Si nuostata taip pat įtvirtinta jau minėta Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija nuo 2008 m. rugsėjo 1 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. birželio 26 d. nutartis byloje Nr. A7-720/2004, 2004 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Nr. A8-988/2004, 2008 m. liepos 9 d. nutartis byloje Nr. AS556-388/2008 reikšmingi šiai administracinei bylai, kadangi minėtų bylų ir šios bylos aplinkybės analogiškos ir iš esmės sutampa. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti tokias pat faktines aplinkybes.

Vadovaujantis ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1d. 1p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Kolegijos pirmininkas Rimantas GiedraitisTeisėjai Kęstutis GudynasJanina Vitunskienė