Panevėžio apygardos teismo nutartis, 1A-57-168-2011

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-02-14
Bylos Nr.: 1A-57-168-2011
Teisminio proceso Nr.: 1-50-1-00372-2008-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Algirdas Gaputis, Vytautas Norkūnas, Ričardas Gilys
Kaltinamasis: A. S.
Advokatai: Odeta Dominaitytė

Kategorijos

2.4.6Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai

Teisėja Jolanta Raščiuvienė Baudž. byla Nr. 1A-57-168/2011

Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00372-2008-9Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 14 d.2010 m. Procesinio sprendimo kategorijaPanevėžys1.2.14.5.3;2.4.8.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Nijolės Sušinskienės, teisėjų Ričardo Gilio ir Algirdo Gapučio, sekretoriaujant Astai Railaitei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui, išteisintajai A. S., jos gynėjai advokatei Odetai Dominaitytei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros 1-o NVTS prokurorės Aurelijos Gališanskytės apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pagal LR BK 300 str. 1 d., BK 182 str. 1 d. ir BK 304 str. 1 d. išteisinta, jai nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. išteisinta pagal LR BK 300 str. 1 d., BK 182 str. 1 d. ir BK 304 str. 1 d. dėl to, kad ji siekdama apgaule savo naudai užvaldyti svetimą namo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžys, bendro naudojimo balkono dalį, besiribojančia su jai priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), langu ir bendrąja daline nuosavybe priklausantį butų, esančių (duomenys neskelbtini), Panevėžys, savininkams, privalėdama surinkti daugiau nei pusę namo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžys, butų savininkų leidimus atsitverti dalį minėto bendro naudojimo balkono, 2007 metų rugpjūčio 16 dieną namo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžys, savininkams bei gyventojams pateikė pasirašymui viešosios apklausos protokolą ar jo dalį, ir keliolikai gyventojų bei savininkų tyčia suteikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kurios pagrindu jie buvo suklaidinti ir nežinodami juridinio fakto esmės pasirašė, tokiu būdu ji suklastojo tikrą dokumentą - 2007 metų rugpjūčio 16 d. viešosios apklausos protokolą, o būtent:

ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui penktu eilės numeriu ranka įrašius buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžys, pavardę bei vardo pirmąją raidę, ji eilutėje „asmens kodas“ įrašė išgalvotą gimimo datą, bei nenustatytam asmeniui, žinodama, kad jis nėra buto savininkas, pasirašius, suklastojo tikrą dokumentą, kuriame įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžys, savininkas leidžia buto (duomenys neskelbtini) savininkei A. Ž. atsitverti dalį bendro naudojimo balkono, esančio prie jai nuosavybės teise priklausančio buto pagal pateiktą eskizą,

ji buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžys, savininkei G. P. pateikdama 2007-08-16 viešosios apklausos protokolą ir suteikdama tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, jog pasirašydama šiame dokumente, G. P. patvirtins leidžianti jai atsitverti fojė bei nurodydama neteisingus duomenis, jog fojė atsitvėrimui turi pritarti kuo daugiau gyventojų, suklaidino buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžys, savininkę, ko pasėkoje G. P. įrašius savo bei kartu gyvenančio R. D. anketinius duomenis ir pasirašius savo parašu, suklastojo tikrą dokumentą, kuriame įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, jog dviejų butų, esančių tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini), Panevėžys, savininkai leidžia buto (duomenys neskelbtini) savininkei A. Ž. atsitverti dalį bendro naudojimo balkono, esančio prie jai nuosavybės teise priklausančio buto pagal pateiktą eskizą,

ji buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžys, nuomininkei J. V. pateikdama 2007-08-16 viešosios apklausos protokolą ir suteikdama neteisingus duomenis apie tai, jog pasirašyti šiame dokumente dėl balkono atsitvėrimo turi teisę gyventojai ir nurodydama J. V. įrašyti savininko anketinius duomenis, po ko J. V. dėl suklaidinimo įrašius buto savininkės A. N. vardą bei pavardę ir pasirašius savo parašu, žinodama, kad ji nėra buto savininkė, suklastojo tikrą dokumentą, kuriame įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžys, savininkas leidžia buto (duomenys neskelbtini) savininkei A. Ž. atsitverti dalį bendro naudojimo balkono, esančio prie jai nuosavybės teise priklausančio buto pagal pateiktą eskizą,

ji buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžys, nuomininkei R. P. pateikdama 2007-08-16 viešosios apklausos protokolą, į kurį pastaroji įrašė savininkės L. pavardę ir suklydusi, jos neteisingą vardą „I.“, nenustatytam asmeniui įrašius tikrovės neatitinkantį savininkės asmens kodą bei nenustatytam asmeniui, žinodama, kad jis nėra buto savininkas, pasirašius, suklastojo tikrą dokumentą, kuriame įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžys, savininkas leidžia buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkei A. Ž. atsitverti dalį bendro naudojimo balkono, esančio prie jai nuosavybės teise priklausančio buto pagal pateiktą eskizą,

ji buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžys, savininkei S. M. pateikdama 2007-08-16 viešosios apklausos protokolą ir suteikdama neteisingus duomenis apie tai, jog pasirašydama šiame dokumente, S. M. patvirtins leidžianti remontuoti bendro naudojimo koridorių, suklaidino buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžys, savininkę, ko pasėkoje S. M. įrašius savo anketinius duomenis ir pasirašius, suklastojo tikrą dokumentą, kuriame įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžys, savininkas leidžia buto (duomenys neskelbtini) savininkei A. Ž. atsitverti dalį bendro naudojimo balkono, esančio prie jai nuosavybės teise priklausančio buto pagal pateiktą eskizą,

ji 2007-08-16 viešosios apklausos protokole numeruodama pasirašiusiųjų asmenų anketinius duomenis ir parašus, tyčia praleisdama skaičių seką, neįrašydama numerių 28 ir 29, suklastojo tikrą dokumentą, kuriame įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie savininkų, leidžiančių buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkei A. Ž. atsitverti dalį bendro naudojimo balkono, esančio prie jai nuosavybės teise priklausančio buto pagal pateiktą eskizą, skaičių, jį padidinant dviem butų savininkais,

ji buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžys, gyventojai L. Z. pateikdama 2007-08-16 viešosios apklausos protokolą, į kurį ranka įrašydama savininkės S. Z. anketinius duomenis, bei suteikdama neteisingus duomenis apie tai, jog pasirašyti šiame dokumente dėl balkono atsitvėrimo turi teisę gyventojai ir L. Z. dėl suklaidinimo pasirašius savo parašu, žinodama, kad ji nėra buto savininkė, suklastojo tikrą dokumentą, kuriame įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžys, savininkas leidžia buto (duomenys neskelbtini) savininkei A. Ž. atsitverti dalį bendro naudojimo balkono, esančio prie jai nuosavybės teise priklausančio buto pagal pateiktą eskizą,

ji buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžys, gyventojai R. K. pateikdama 2007-08-16 viešosios apklausos protokolą ir suteikdama neteisingus duomenis apie tai, jog pasirašyti šiame dokumente dėl balkono atsitvėrimo turi teisę gyventojai, suklaidino R. K., ko pasėkoje R. K. įrašius anketinius duomenis ir pasirašius savo parašu, žinodama, kad ji nėra buto savininkė, suklastojo tikrą dokumentą, kuriame įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžys, savininkas leidžia buto (duomenys neskelbtini) savininkei A. Ž. atsitverti dalį bendro naudojimo balkono, esančio prie jai nuosavybės teise priklausančio buto pagal pateiktą eskizą.

ji buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžys, gyventojai M. J. pateikdama 2007-08-16 viešosios apklausos protokolą ir suteikdama neteisingus duomenis apie tai, jog pasirašydama šiame dokumente, M. J. patvirtins leidžianti jai atlikti statybos darbus koridoriuje, suklaidino M. J., po ko M. J. įrašius anketinius duomenis ir pasirašius savo parašu, žinodama, kad ji nėra buto savininkė, suklastojo tikrą dokumentą, kuriame įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžys, savininkas leidžia buto (duomenys neskelbtini) savininkei A. Ž. atsitverti dalį bendro naudojimo balkono, esančio prie jai nuosavybės teise priklausančio buto pagal pateiktą eskizą.

ji buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžys, gyventojai V. B. pateikdama 2007-08-16 viešosios apklausos protokolą ir suteikdama neteisingus duomenis apie tai, jog pasirašydama šiame dokumente, V. B. patvirtins leidžianti remontuoti bendro naudojimo koridorių, suklaidino buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžys, gyventoją, ko pasėkoje V. B. įrašius anketinius duomenis ir pasirašius savo parašu, žinodama, kad ji nėra buto savininkė, suklastojo tikrą dokumentą, kuriame įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžys, savininkas leidžia buto (duomenys neskelbtini) savininkei A. Ž. atsitverti dalį bendro naudojimo balkono, esančio prie jai nuosavybės teise priklausančio buto pagal pateiktą eskizą.

ji buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžys, savininkei V. G. pateikdama 2007-08-16 viešosios apklausos protokolą ir suteikdama neteisingus duomenis apie tai, jog pasirašydama šiame dokumente, V. G. patvirtins leidžianti jai atsitverti fojė, suklaidino buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžys, savininkę, ko pasėkoje V. G. įrašius savo anketinius duomenis ir pasirašius savo parašu, bei V. G. įrašius buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžys, savininkės G. Š., kuri žodžiu pranešė leidžianti atsitverti fojė, anketinius duomenis ir pasirašius savo parašu, žinodama, kad ji nėra šio buto savininkė, suklastojo tikrą dokumentą, kuriame įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, jog dviejų butų, esančių (duomenys neskelbtini), Panevėžys, savininkai leidžia buto (duomenys neskelbtini) savininkei A. Ž. atsitverti dalį bendro naudojimo balkono, esančio prie jai nuosavybės teise priklausančio buto pagal pateiktą eskizą.

ji buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžys, savininkei M. B. pateikdama 2007-08-16 viešosios apklausos protokolą ir suteikdama neteisingus duomenis apie tai, jog pasirašydama šiame dokumente, M. B. patvirtins leidžianti remontuoti bendro naudojimo koridorių, suklaidino buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžys, savininkę, ko pasėkoje M. B. įrašius savo anketinius duomenis ir pasirašius, suklastojo tikrą dokumentą, kuriame įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžys, savininkas leidžia buto (duomenys neskelbtini) savininkei A. Ž. atsitverti dalį bendro naudojimo balkono, esančio prie jai nuosavybės teise priklausančio buto pagal pateiktą eskizą.

ji buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžys, nuomininkei N. L. pateikdama 2007-08-16 viešosios apklausos protokolą, ranka įrašydama savininko J. B. anketinius duomenis, ir suteikdama melagingus duomenis apie tai, jog pasirašyti šiame dokumente dėl balkono atsitvėrimo turi teisę gyventojai ir N. L. dėl suklaidinimo pasirašius savo parašu, žinodama, kad pasirašiusioji nėra šio buto savininkė, suklastojo tikrą dokumentą, kuriame įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžys, savininkas leidžia buto (duomenys neskeltini) savininkei A. Ž. atsitverti dalį bendro naudojimo balkono, esančio prie jai nuosavybės teise priklausančio buto pagal pateiktą eskizą,

ji buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkei L. P., pateikdama 2007-08-16 viešosios apklausos protokolą ir suteikdama neteisingus duomenis apie tai, jog pasirašydama šiame dokumente, L. P. patvirtins leidžianti atsitverti dalį bendro naudojimo koridoriaus, suklaidino buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžys, savininkę, kuriai įrašius savo vardą bei pavardę bei L. P., jos nurodymu, įrašius buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžys, savininko A. L. anketinius duomenis, o parašo grafoje parašius „L.“ žinodama, kad ji nėra šio buto savininkė, suklastojo tikrą dokumentą, kuriame įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, jog butų, esančių (duomenys neskelbtini), Panevėžys, savininkai leidžia buto (duomenys neskelbtini) savininkei A. Ž. atsitverti dalį bendro naudojimo balkono, esančio prie jai nuosavybės teise priklausančio buto pagal pateiktą eskizą,

ji buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžys, savininkei V. D. pateikdama 2007-08-16 viešosios apklausos protokolą ir suteikdama neteisingus duomenis apie tai, jog pasirašydama šiame dokumente, V. D. patvirtins leidžianti atlikti remonto, kurio metu bus nuversta siena, darbus, suklaidino buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžys, savininkę, ko pasėkoje V. D. įrašius savo anketinius duomenis ir pasirašius, suklastojo tikrą dokumentą, kuriame įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžys, savininkas leidžia buto (duomenys neskelbtini) savininkei A. Ž. atsitverti dalį bendro naudojimo balkono, esančio prie jai nuosavybės teise priklausančio buto pagal pateiktą eskizą.

ji buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžys, gyventojai K. J. pateikdama 2007-08-16 viešosios apklausos protokolą ir suteikdama neteisingus duomenis apie tai, jog pasirašyti šiame dokumente dėl balkono atsitvėrimo turi teisę gyventojai ir K. J. dėl suklaidinimo įrašius motinos R. J. anketinius duomenis bei pasirašius savo parašu, žinodama, kad pasirašiusioji nėra šio buto savininkė, suklastojo tikrą dokumentą, kuriame įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžys, savininkas leidžia buto (duomenys neskelbtini) savininkei A. Ž. atsitverti dalį bendro naudojimo balkono, esančio prie jai nuosavybės teise priklausančio buto pagal pateiktą eskizą, po ko šį suklastotą dokumentą – 2007-08-16 viešosios apklausos protokolą, kuriame tikrąją valią išreiškus 40 gyventojų, įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, kad 58 - daugiau nei pusė namo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžys, butų savininkų leidžia buto (duomenys neskelbtini) savininkei A. Ž. atsitverti dalį bendro naudojimo balkono, esančio prie jai nuosavybės teise priklausančio buto pagal pateiktą eskizą, pateikdama Panevėžio miesto savivaldybei jį panaudojo tikslu gauti projektavimo sąlygų sąvadą dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų perplanavimo ir 2007-11-15 gavus Panevėžio miesto savivaldybės architektūros ir Urbanistikos išvadą Nr. 893, atliko buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžys, perplanavimą, bendro naudojimo balkone įrengė pertvarą, ir tokiu būdu užvaldė svetimą, butų, esančių (duomenys neskelbtini), Panevėžys, savininkams priklausantį turtą, 5000 Lt. vertės.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorė prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-11-05 nuosprendį ir A. S. pripažinti kalta pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį ir ją nubausti 60 MGL (7 800 Lt) bauda, bylą pagal LR BK 304 str. 1 d. nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai. Nesutinka su teismo išvada, kad nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad A. S. nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 str. 1 d., padarė veikdama tiesiogine tyčia. Mano, kad tokia teismo išvada nepagrįsta faktinėmis bylos aplinkybėmis, padaryta netinkamai įvertinus duomenis, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas. Nurodo, kad A. S. buvo žinoma, jog ji norėdama gauti leidimą atsitverti dalį balkono, privalėjo surinkti 55 butų sąvininkų parašus (51 %). Teigia, kad teismas, neįžvelgdamas A. S. kaltės dėl to, kad nenustatytas asmuo viešosios apklausos protokole pasirašė už buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžys, rėmėsi išimtinai A. S. parodymais teisme, specialisto išvada ir liudytoju apklausto A. B. spėjimu. A. S. teisme parodė, jog jokių įrašų protokolo 5 eilutėje neatliko ir teismas jos parodymais nepagrįstai patikėjo, klaidingai juos vertindamas kaip nuoseklius nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu A. S. nurodė, kad eilutę Nr. 5 užpildė ir pasirašė asmuo, prisistatęs A. B., o ji įrašė gimimo metus. Rašytine bylos medžiaga nustatyti A. B. anketinius duomenis įrašiusio ir pasirašiusio asmens nebuvo galima, kadangi ikiteisminio tyrimo metu išnaudojus visas galimybes nepavyko surasti viešosios apklausos protokolo originalo, o specialistai, atlikę šio dokumento kopijos tyrimą, davė tik tikėtiną išvadą, jog rankraštinius įrašus padarė ne A. B.. Taigi specialisto išvada patvirtina liudytojo A. B. parodymus, jog jis nepasirašė viešosios apklausos protokole, o remiantis jo parodymais, niekas negalėjo atidaryti jo buto durų ir pasirašyti už jį, taip pat jis niekam nebuvo suteikęs tokių įgaliojimų. Tačiau teismas, išteisindamas A. S. rėmėsi šio liudytojo prielaida, kad ties jo pavarde galbūt galėjo parašą padėti kaimynai ar jų draugai. Mano, kad A. B. parodymai teismo nepagrįstai įvertinti atskirai nuo kitų liudytojų nurodytų aplinkybių, dėl ko teismas padarė neteisingą išvadą, jog A. S., neprašydama asmenų dokumentų ir pasitikėdama pasirašiusiais asmenimis, negalėjo žinoti, kad A. B. prisistatė kitas asmuo. Nurodo, jog teismas, padarydamas tokią išvadą, neatsižvelgė į A. S. parodymus, jog ji „pati ėjo per butus“, o asmuo, pasirašęs ties 5 eilute savo veiksmais negalėjo A. S. sudaryti klaidingą įvaizdį esantis (duomenys neskelbtini), Panevėžys buto savininkas, nes jis pasirašė ne bute, ne prie jo durų, nes pagal A. B. parodymus, tame bute išskyrus jį niekas daugiau negyvena ir neturi buto raktų. Įvertinusi šias aplinkybes ir tai, kad ties A. B. pavarde esantis suklastotas parašas nėra vienintelis viešosios apklausos protokole, mano, jog išteisintoji žinojo, kad pasirašęs ties 5 eilute asmuo nėra buto savininkas.

Nurodo, kad liudytoja R. J. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad nepasirašė viešosios apklausos protokole, o tokius jos parodymus patvirtino specialisto išvada. Nustatyti, kas pasirašė ties R. J. pavarde nepavyko, nes R. J. dukra K. Z. pakeitė parodymus, t. y. ji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad įrašė motinos anketinius duomenis ir pasirašė, teisme jau neigė pasirašiusi viešosios apklausos protokole. Prokurorė mano, jog viešosios apklausos protokole nurodytas R. J. sutikimas neatitinka tikrovės ir niekas iš šiame bute gyvenančių asmenų negalėjo įtikinamai prisistatyti savininke R. J., tokiu būdu suklaidinant pačią išteisintąją, kas patvirtina, jog A. S. žinojo, jog eilutėje Nr. 57 ties R. J. pavarde pasirašantis asmuo nėra buto, esančio (duomenys neskelbtini) Panevėžys, savininkas.

Nurodo, kad apklausta liudytoja G. P. tvirtino, jog ji pasirašė dėl holo, o ne dėl balkono atmūrijimo bei atitinkamai pasirašė ir už draugą R. D., o L. P. teigė pasirašiusi už vestibiulio apmūrinimą ir parašą dėjusi ne tik už save, bet ir už kitą savininką – A. L.. Mano, kad A. S. minėtoms liudytojoms melagingai nurodė parašų rinkimo priežastį ir matė, kad jos protokole pasirašė įrašydamos dar po vieno asmens pavardę.

Nurodo, kad M. J., V. B., V. D. taip pat buvo suklaidintos A. S., nes jos viešosios apklausos protokole atitinkamai pasirašiusios už lango, esančio koridoriaus gale atsimūrijimą, už koridoriaus remontą bei už statybos darbus rinkusios moters bute. Prokurorė mano, kad teismas, vertindamas minėtų liudytojų, taip pat ir liudytojų G. P., L. P. parodymus, padarė neteisingą išvadą, jog šios liudytojos nebuvo suklaidintos. Teigia, jog išvadą dėl A. S. kaltės nebuvimo teismas neleistinai grindė ne kategoriškais šių liudytojų parodymais, jog jos pasirašiusios ne dėl balkono atmūrijimo, kuriais netikėti nėra pagrindo, o taikydamas analogiją. Nurodo, kad teismas neteisingai įvertino minėtų liudytojų parodymus, nuosprendyje nurodydamas, jog parašai bendrabutyje buvo renkami dažnai, liudytojai galėjo ne taip suprasti parašų rinkimo priežastį, kadangi gynybos iškviestas liudytojas V. N. irgi kitaip suprato dėl ko renkami parašai, o teisme apklausti kiti liudytojai, dėl kurių parašų suklastojimo A. S. nebuvo kaltinama, parodė, kad jiems buvo paaiškintos parašų rinkimo priežastys. V. B. parodymai buvo atmesti dar ir dėl to, jog ji teisme duodama parodymus painiojosi nurodydama, kad parašus rinko ne kaltinamoji, o pagyvenusi moteris. Tačiau teismas neanalizavo, kodėl šios liudytojos parodymai dėl parašus rinkusios moters pasikeitė (nuo parašų rinkimo praėjo nemažai laiko, A. S. išvaizda pasikeitė, jos anksčiau nebuvo pažįstamos). Mano, jog dėl šių priežasčių teisme V. B. galėjo sąžiningai suklysti dėl parašus rinkusios moters išvaizdos, juolab, kad duomenų, jog A. S. būtų rinkusi parašus ne pati, nėra.

Nurodo, kad teismas padarė logiškai nepagrįstą išvadą nurodydamas, kad J. V., R. P., L. Z. nebuvo suklaidintos, o pačios pasirašė viešosios apklausos protokole, nors liudytojos kategoriškai teigė, kad A. S. sakė, kad nėra buto savininkės ir kad jos negali pasirašyti, bet A. S. paprašė ir todėl viešosios apklausos protokole J. V. bei L. Z. įrašė butų savininkių anketinius duomenis ir už jas pasirašė, o R. P. tik įrašė savininko vardą bei pavardę. Kas šalia R. P. padarytų rankraštinių įrašų įrašė asmens kodą ir pasirašė, nustatyti nepavyko. Teigia, kad teismas, net ir esant šiai aplinkybei, išimtinai patikėjo A. S. parodymais, jog ji ne tik, kad neįkalbėjo R. P. įrašyti kito asmens vardo pavardės, bet ir nematė, kad ties šia pavarde nėra asmens kodo bei parašo, taip pat nematė, kada ir kas įrašė asmens kodą, kuris pažymėtina sutapo su I. L. asmens kodu. Liudytoja L. Z., būdama 20 metų amžiaus, pasirašė ties motinos S. Z., kuriai tuo metu buvo 51 metai, anketiniais duomenimis, kas taip pat vertinant su kitais duomenimis rodo, jog A. S. įkalbėjo pasirašyti asmenis žinodama, jog tokiu būdu į viešosios apklausos protokolą įrašomi tikrovės neatitinkantys duomenys. Nors nuosprendyje teismas išdėstė jog liudytojos J. V., R. P., L. Z., R. K. A. S. pasakė nesančios butų savininkai, ir nurodė tikrųjų savininkų anketinius duomenis, tačiau teismas padarė šioms faktinėms aplinkybėms prieštaraujančią išvadą, kad A. S. neišsiaiškino, kas yra tikrieji butų savininkai, nes neprašė pateikti dokumentų.

Nurodo, kad teismas, išteisindamas A. S. dėl to, jog ji tyčia 2007-08-16 viešosios apklausos protokole praleido skaičių seką, neįrašydama numerių 28 ir 29 ir tokiu būdu dviems skaičiais padidino savininkų, leidžiančių jai atsitverti dalį bendro naudojimo balkono, išimtinai rėmėsi A. S. parodymais, jog ji nepastebėjo, kad buvo praleisti 28 ir 29 eilės numeriai, nes iš pradžių eilės numerį įrašydavo ji pati, o vėliau eilės numerį rašydavo žmonės. Mano, kad tokį neteisingos informacijos įrašymą reikėtų vertinti bendrame kontekste, neatsiejamai nuo kitų A. S. padarytų veiksmų, kurie buvo nukreipti surinkti reikiamą kiekį parašų, pažeidžiant parašų rinkimo taisykles.

Nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą išteisinti A. S., iš esmės patikėjo jos parodymais ir ją išteisindamas išimtinai rėmėsi tik jos parodymais, kurių nepatvirtino nei vienas iš liudytojų, kurių parašus ji buvo gavusi apgaule. Mano, kad tokiu būdu teismas pažeidė įstatymo reikalavimus bei teismų praktikoje taikytinas įrodymų vertinimo taisykles. Teigia, kad daugelis liudytojų parodė pasitikėję A. S. ir pasirašė arba neskaitę, arba pateiktame tuščiame popieriaus lape. Kad pasirašė tuščiame lape patvirtino M. B., V. B., V. D., L. P., o jų parodymus patvirtina tai, jog protokolas susideda iš dviejų lapų, kurio antrame lape nėra teksto. Nurodo, jog fiziškai A. S. neklastojo dokumento, nes tikrovės neatitinkančius duomenis įrašė jos suklaidinti asmenys, kurie nesuvokė, kad klastoja protokolą. Tokia situacija, iškilusi byloje, baudžiamojoje teisėje įvardijama kaip tarpinis nusikaltimo vykdymas. Nustačius tarpinį vykdymą už padarytą nusikalstamą veiką atsako asmuo paprašęs, nurodęs, įkalbėjęs kitą asmenį padaryti veiksmus, turinčius nusikalstamos veikos požymių. Mano, kad A. S. baudžiamosios atsakomybės klausimui neturi reikšmės tai, kad visi liudytojai, išskyrus S. Z. bei L. P., parodė, jog būtų neprieštaravę balkono atsitvėrimui, jei A. S. būtų paaiškinusi parašų rinkimo priežastį. Tokie liudytojų parodymai tik leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog suinteresuotumo bylos baigtimi jie neturi ir jų parodymais galima remtis priimant nuosprendį. Bylos įrodymais nustatyta, kad viešosios apklausos protokole pateikta melaginga informacija dėl 14 balsų, dėl ko nėra išreikšta tikroji 51 % savininkų valia, reikalinga atlikti A. S. veiksmus – atsitverti dalį balkono. Nurodo, kad tokį viešosios apklausos protokolą A. S. pateikė UAB „Panevėžio būstas“ bei Panevėžio miesto savivaldybei. Tačiau teismas, teigdamas, jog savivaldybei viešosios apklauso protokolo originalą pristatė ne A. S., rėmėsi išimtinai A. S. parodymais bei UAB „Panevėžio būstas“ pažyma Nr. 1-468. Mano, jog remiantis šiuo dokumentu teigti, jog pati bendrovė tiesiogiai pateikė Panevėžio miesto savivaldybei 2007-08-16 viešosios apklausos protokolą, nėra jokio pagrindo, kadangi šiuo dokumentu UAB „Panevėžio būstas“ tik pažymėjo, kad remdamasis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų savininkų 2007-08-16 viešosios apklausos protokolu, leidžia minėto namo buto (duomenys neskelbtini) savininkei A. Ž. atsitverti dalį bendro naudojimo balkono, esančio prie jai nuosavybės teise priklausančio buto pagal pateiktą eskizą. A. S. pateikdama viešosios apklausos protokolą Panevėžio miesto savivaldybei kaip gyventojų leidimą patvirtinantį dokumentą, jį panaudojo siekdama gauti Panevėžio miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus pritarimą, dėl ko jos veikoje yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 304 str. 1 d. Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto savivaldybė leido A. Ž. atlikti buto patalpų perplanavimą, rengiant bendro naudojimo balkone pertvarą, remdamasi viešosios apklausos protokolu. Toks sprendimas priimtas A. S. sąmoningai suklaidinus Panevėžio miesto savivaldybę bei piktnaudžiaujant jos pasitikėjimu, jai pačiai žinant apie pateikiamos informacijos melagingumą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą išteisintoji nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-11-05 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Mano, jog teismas padarė teisingą išvadą, kad jos veikoje nebuvo tiesioginės tyčios kaltės formos. Nurodo, kad teismo nuospredyje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jos veiksmuose nėra ir kito būtino BK 300 str. numatytos veikos sudėties elemento - dalyko. Mano, kad viešosios apklausos protokolas, kurio suklastojimu ji buvo kaltinama, neatitinka dokumento požymių, nes šiame dokumente užfiksuota informacija, pagal savo pobūdį ir reikšmę negali būti laikoma teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymu, nes pagal teisinį reglamentavimą, toks įrodymas yra UAB „Panevėžio būstas“ sudarytos balsų skaičiavimo komisijos protokolas, patvirtintas administratoriaus. Nurodo, kad viešosios apklausos protokolo forma ir turinys rodo, kad nepaisant to fakto, kad apklausą vykdė ji, viešosios apklausos protokolo kaip dokumento sudarytoju laikytina ne ji, o UAB „Panevėžio būstas“, todėl jis ir atsakingas už šiame dokumente esančios informacijos atitikimą tikrovei, jam vieninteliam šis dokumentas ir sukūrė teises ir pareigas, nes šio dokumento pagrindu jis išdavė jai leidimą atsitverti dalį jos naudojamų bendro naudojimo patalpų. Be to, viešosios apklausos protokolas neturi teisinės reikšmės, juo negalima pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, todėl nėra galimas ir tokio dokumento suklastojimas BK 300 str. prasme. Nurodo, kad teisiškai reikšmingus padarinius sukėlė UAB „Panevėžio būstas“ veiksmai, kai jie nevykdydami savo prievolės organizuoti balsavimą raštu, buto savininkų valios išraiškos patvirtinimo arba paneigimo gavimą pavedė atlikti tam reikalingų įgaliojimų ir informacijos neturinčiams asmeniui, t.y. jai. Jos įvykdyta apklausa negali būti prilyginama butų savininkų balsavimui raštu, nes jai nėra žinomi butų savininkų duomenys, todėl ji negali žinoti ar apklausa atsipindi tikrovei atitinkančius faktus. Be to, atkreipia teismo dėmesį į tą aplinkybę, kad byloje nei vienas asmuo nėra pripažintas nukentėjusiuoju, o bet koks bendraturčių nesutarimas dėl naudojimosi bedrają daline nuosavybe lengvai gali būti išspręstas civiline tvarka. Byloje nėra surinkta jokių duomenų, kad atitveriant dalį balkono yra pažeisti kitų bendraturčių interesai. Valstybės ar savivaldybės institucijų normaliai veiklai šios apklausos pagrindu taip pat nebuvo pakenkta, nes viešosios apklausos protokolas nėra tas dokumentas, kuris suponuoja pareigą veikti vienu ar kitu būdu. Nurodo, kad apeliaciniame skunde klaidingai teigiama, kad ji, norėdama gauti UAB „Panevėžio būstas“ leidimą atsitverti dalį balkono, privalėjo surinkti 51 % butų savininkų parašų, tai yra 55 parašus. Teigia, kad jokios prievolės surinkti 51 % butų savininkų parašų ji neturėjo. Norėdama gauti leidimą, ji privalėjo tik kreiptis į UAB „Panevėžio būstas“, o UAB „Panevėžio būstas“ privalėjo organizuoti butų (duomenys neskelbtini) name savininkų balsavimą raštu. Kaip nustatyta byloje, to padaryta nebuvo. Nurodo, kad apeliaciniame skunde, remiantis A. B. parodymais, kad ne jis pasirašė viešosios apklausos protokole ir niekas kitas neturi jo buto raktų, daroma išvada, kad ji turėjo žinoti, kad pasirašęs ties 5 eilute asmuo nėra buto savininkas. Tačiau tokia išvada galima tik kaip prielaida, kurią paneigia tas faktas, kad 301 buto savininko vardas ir pavardė nurodyti teisingai, o gimimo data suklysta tik per vieną skaitmenį mėnesyje ir datoje. Todėl vertinant ši faktą kartu su teismo nustatyta faktine aplinkybe, kad prieš apklausą jai nebuvo žinomi butų savininkų duomenys, akivaizdu, kad šie duomenys galėjo būti įrašyti viešosios apklausos protokole tik asmens žinančio buto savininko duomenis pateiktos informacijos dėka. Todėl skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo teigti, kad ji žinojo, kad pasirašęs ties 5 eilute asmuo nėra buto savininkas. Prielaida laikytina ir apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad viešosios apklausos protokole nurodytas R. J. sutikimas neatitinka tikrovės ir niekas iš šiame bute gyvenančių asmenų negalėjo įtikinamai prisistatyti savininke R. J.. Tai paneigia tas faktas, kad įrašyti teisingi 508 buto savininko anketiniai duomenys, kurių kaip nustatyta teismo, ji vykdydama apklausą nežinojo. Mano, jog liudytojos G. P. parodymai, kad jai buvo nurodyta kita parašų rinkimo priežastis ir tokiu būdu ji buvo suklaidinta, nepakankamas faktas inkriminuoti jai dokumento suklastojimą. G. P. parašas yra pirmajame apklausos protokolo puslapyje, kuriame aiškiai raštu yra nurodytas parašų rinkimo tikslas, todėl teismas padarė teisingą išvadą, kad G. P. nebuvo iš esmės suklaidinta. Tuo tarpu liudytoja L. P., duodama parodymus apie parašų rinkimo priežastis teisminio nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu jas nurodė skirtingai. Nėra surinkta įrodymų, kad ši liudytoja dėl parašų rinkimo tikslo jos buvo klaidinama. Nėra paneigti jos paaiškinimai, jog ji iš anksto rinkosi butus, kurių savininkai nėra suinteresuoti balkono, kurio pertvarkymą ji ketino vykdyti, naudojimusi. Ta aplinkybė, kad tiek G. P., tiek ir L. P. pasirašė už du asmenis, dokumento suklastojimui įtakos neturi, nes remiantis CK 4.85 str. l d., jeigu butas ir kitos patalpos nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jų susitarimu jiems atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. Todėl tiek 212, tiek 406 buto savininkų balsai skaičiuojami kaip vienas balsas. Taigi, tai, kad apklausos protokole buvo įrašyti to paties buto keli bendrasavininkai negali būti pripažįstama dokumento klastojimu, nes teisiškai tokie bendrasavininkai turi tik vieną balsą ir visiškai pakanka vieno bendrasavininko balso. Nurodo, jog 2007-08-16 viešosios apklausos protokolas, kurio suklastojimu ji buvo kaltinama, patvirtina jos parodymus, kad ji iš anksto rinkosi apklausai tuos butus, kurie neturi jokio suinteresuotumo naudojimusi prie jos buto esančiu balkonu. Todėl nesupranta, kodėl ir kokiu tikslu ji M. J., V. B., V. D. būtų pasakojusi skirtingas istorijas, kokiu tikslu yra renkami parašai. Atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, kad M. J. nėra buto savininkė, todėl jos sutikimas vykdyti bet kokius remonto darbus nėra teisiškai reikšmingas, nes teisiškai reikšmingas tik buto savininko sutikimas. Be to, tikslas buvo aiškiai įvardintas ir pirmajame apklausos dokumento puslapyje, todėl akivaizdu, kad toks aiškinimas būtų nelogiškas. Eilė liudytojų, kuriems buvo pateiktas pasirašyti antras lapas ir jie galėjo nematyti pirmojo lapo su aiškiais įrašais dėl parašų tikslo, paliudijo, kad ji nurodė renkanti parašus dėl balkono atsimūrijimo. Be to, visi apklausti asmenys tvirtino, kad dėl įvairių remontų parašai name renkami dažnai, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad asmenys, liudydami teisme gali supainioti aplinkybes ir šių parodymų nepakanka neginčijamai pagrįsti, kad ji tyčia suklaidino minėtas liudytojas, siekdama suklastoti viešosios apklausos protokolą. Liudytojos V. B. parodymai, kad parašus dėl koridoriaus remonto rinko pagyvenusi moteris, kad dėl šio remonto jai buvo pateiktas pasirašyti visai kitas dokumentas sukelia pagrįstas abejones dėl jai pareikštų kaltinimų. Nesant galimybės šių abejonių pašalinti, teismas turėjo vadovautis ir pagrįstai vadovavosi in dubio pro reo principu, ir visas abejones vertino jos naudai. Nurodo, kad iš viešosios apklausos protokolo 35 eilutės, 308 buto nuominkė R. K. pasirašė savo vardu, kurios jau, kaip minėjo, parašas neturi jokios teisinės reikšmės, nes teisiškai reikšmingas yra tik buto savininko sutikimas. Nurodo, kad byloje nustatyta, kad vykdydama apklausą ji nežinojo butų savininkų duomenų. Taigi butų savininkų duomenis įrašyti ar pateikti apie tai informaciją galėjo tik tai žinantys asmenys. Byloje nustatyta, kad ties savininkų J. V., R. P. ir L. Z. duomenimis pasirašė J. V., L. Z., kas pasirašė ties savininkės I. L. pavarde byloje duomenų nesurinkta. Kadangi minėtos liudytojos įrašė ne savo, o butų savininkų duomenis, teigti, kad jos buvo jos suklaidintos, kad pasirašyti gali ir kiti asmenys, nėra jokio loginio pagrindo. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad jos veiksmuose nėra dokumento klastojimo požymių, nes liudytojos nebuvo suklaidintos, o pačios pasirašė viešosios apklausos protokole kitų asmenų vardais. Kadangi ji savininkų duomenų nežinojo, teismas pagrįstai konstatavo, kad ji nesigilino į pateiktus savininkų duomenis nesiaiškindama, kas yra tikrieji butų savininkai. Nurodo, kad net ne ekspertui akivaizdu, kad ta pačia rašysena padaryti tik pirmieji 7 viešosios apklausos eilės numerių įrašai, todėl teismui nebuvo pagrindo netikėti jos parodymais, kad ji tik iš pradžių pati įrašydavo eilės numerį, o vėliau eilės numerį rašydavo patys žmonės. Šios aplinkybės paaiškina protokole galimai praleistų skaičių seką neįrašant Nr. 28 ir 29. Tačiau juridinę reikšmę turi ne eilės numerių seka, o buto savininkų valia. Nurodo, kad teismas nepadarė kategoriškos išvados, kad viešosios apklausos protokolas yra pripažįstamas atitinkantį balsavimą raštu. Tai UAB „Panevėžio būstas“ atstovė V. Č. apklausta kaip liudytoja nurodė, kad vieša apklausa atitinka balsavimą raštu. Tik vertindamas šios liudytojos teiginius teismas darė prielaidą, kad „nors ir pripažįstant, jog šiuo atveju parašų rinkimas atitinka balsavimą raštu“. Tačiau ta aplinkybė, kad iš karto po tokios prielaidos iškėlimo teismas iš karto nurodė, kokius veiksmus turėjo atlikti, bet neatliko būsto administratorius, rodo, kad teismas su tokiais liudytojos teiginiais nesutiko ir pateikė tokio nesutikimo argumentus. Dėl šios priažasties šis teismo teiginys, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nelaikytinas savarankiška teismo išvada, o yra tik liudytojos parodymų vertinimas, atmetant liudytojos išsakytus teiginius. Be to, viešosios apklausos protokolas negali būti prilyginamas dokumentui, atitinkančiam balsų skaičiavimo protokolą, ne tik dėl teismo nurodytų trūkumų, bet ir dėl tos priežasties, kad priešingai nei reikalauja „daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų“ 15.1 punktas antrajame balsavimo lape nėra įrašytas svarstomas klausimas, pažeidžiant 15.2 punkto reikalavimus apie svarstomą klausimą nebuvo viešai paskelbta namo skelbimų lentoje. Nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad UAB „Panevėžio būstas“ negalėjo objektyviai patikrinti savininkų balsavimo. Teigia, kad viso antro viešosios apklausos protokolo balsai turėjo būti atmesti, nes šiame puslapyje nebuvo nurodytas svarstomas klausimas, taip pat turėjo būti atmesti nuomininkų parašai bei to paties buto savininkų balsai, turėjo būti suskaičiuoti ne eilės numeriai, o balsavę asmenys, turėjo būti sutikrinti savininkų duomenys ir atmesti tie parašai, kurių savininkų anketiniai duomenys nebuvo tikslūs. Atlikus šiuos paprastus veiksmus akivaizdus balsų trūkumas turėjo būti pagrindas atsisakyti išduoti leidimą. Kadangi savo prievolės suskaičiuoti balsus UAB „Panevėžio būstas" neatliko, negalima daryti išvados, kad ji atliko dokumento klastojimo veiksmus. Ji kaip mokėjo ir sugebėjo atliko tik gyventojų apklausą, realiai neturinčią jokios juridinės reikšmės. Juridinę reikšmę šis dokumentas įgijo tik UAB „Panevėžio būstas“ uždėjus savo antspaudą ir patvirtinus parašus, tokiu būdu prisiimant atsakomybę dėl šiame dokumente užfiksuotos informacijos atitikimo tikrovei. Jos įvykdyta apklausa negali būti pripažįstama ir kaip viena iš sprendimo priėmimo tęstinių grandžių, nes organizuoti ir vykdyti gyventojų balsavimą raštu jai jokie norminiai aktai įgaliojimų nesuteikia. Nurodo, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde- nėra nuoseklūs V. Č. parodymai, kad viešosios apklausos protokolą Panevėžio miesto savivaldybei pristatė ji. V. Č. duodama parodymus teisme nurodė, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius reikalavo patvirtininti savininkų parašus. Jei viešosios apklausos protokolą būtų pateikusi ji, jai ir būtų savivaldybė reiškusi pretenzijas dėl pateiktų dokumentų trūkumų. Kadangi pretenzijos buvo pareištos UAB „Panevėžio būstui“, akivaizdu, kad šios informacijos pateikėjas buvo UAB „Panevėžio būstas“. Todėl aplinkybė, kas fiziškai pateikė šią informaciją savivaldybei, faktiškai nėra svarbi, nes šios informacijos pateikėjas yra įvardintas siunčiamame dokumente kaip UAB „Panevėžio būstas“. Kaltinimai jai, kad ji UAB „Panevėžio būstas“ pateikė melagingą informaciją nėra pateikti, todėl ji pagrįstai išteisinta kaip nepadariusi BK 304 str. ld. numatytos veikos.

Teismo posėdyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintoji A. S. bei pastarosios gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniu skundu neginčijamas A. S. išteisinimas dėl jai pareikšto kaltinimo pagal LR BK 182 str. 1 d., nesutinkama tik su išteisinimu pagal LR BK 300 str. 1 d. ir 304 str. 1 d. ir prašoma A. S. pripažinti kalta pagal LR BK 300 str. 1 d., o bylą pagal BK 304 str. 1 d. nutraukti suėjus apklatinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Išnagrinėjusi apeliacinio skundo, išteisintosios A. S. atsikirtimo į apeliacinį skundą argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nuosprendžio motyvuojamoje dalyje išdėstė išsamius argumentus, pagrindžiančius teismo išvadą, jog išteisintoji A. S. nepadarė jai inkriminuojamų veikų, numatytų LR BK 300 str. 1 d., 182 str. 1 d., 304 str. 1 d.

Prokurorė apeliaciniu skundu iš esmės ginčija įrodymų vertinimą ir apylinkės teismo padarytų išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms. Teigia, kad teismas, išteisindamas A. S., išimtinai rėmėsi tik jos parodymais, kurių nepatvirtino nei vienas iš liudytojų, kurių parašus ji buvo gavusi apgaule ir nepagrįstai atmetė liudytojų parodymus, kuriais neabejotinai nustatyta, jog A. S. pateikė neteisingus duomenis, kurie nulėmė jų (liudytojų) apsisprendimą laisva valia leisti A. S. atsitverti dalį bendro naudojimo balkono. Tačiau kolegija pažymi, kad byloje surinktų įrodymų vertinimas – išimtinė teismo teisė ir pareiga. Pagal LR BPK 20 str. įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaujantis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmę bylai išspręsti teisingai. Kalbant apie konkrečios baudžiamosios bylos įrodymų vertinimą visumoje, paminėtina, kad esminė įrodymų vertinimo taisyklė yra suformuluota LR BPK 20 str. 5 d. Čia nurodoma, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šios nuostatos esmė yra ta, kad įrodymai vertinami ne juos imant skyrium, nemotyvuotai ir be pagrindo suteikiant vienam ar kitam įrodymui arba įrodymų grupei pirmenybę prieš kitus įrodymus – jie turi būti vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, visetą. Tik taip vertinant bylos įrodymus galima teisingai kvalifikuoti kaltininko nusikalstamą veiką, nustatyti jo kaltę bei išspręsti kitus kiekvienai bylai reikšmingus klausimus. Teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. įpareigoja teismą savo išvadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nemato teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyta. Teismas nuosprendį grindė teisme ištirtais įrodymais, jį surašė vadovaudamasis LR BPK 305 str. nuostatomis, o surinktus įrodymus pagrįstai ir teisėtai įvertino bendrame bylos duomenų kontekste. Faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas LR BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Teismo padarytos išvados pilnai atitinka bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo ištirtų įrodymų, abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis, su jomis sutinka. Tuo tarpu prokurorė, skunde argumentuodama savo teiginius dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadų neatitiko faktams, iš esmės dėsto nuosprendyje jau įvertintus argumentus, nepaneigiančius teismo padarytų išvadų dėl A. S. išteisinimo.

Nors apeliaciniu skundu teigiama, jog A. S. veiksmai, t. y. viešosios apklausos protokolo pateikimas namo gyventojams neišsiaiškinus, kas yra tikrieji butų savininkai, nepatikrinus jų anketinių duomenų, suteikus neteisingus duomenis apie tai, kad vietoj butų savininkų pasirašyti gali ir gyventojai, pateikus melagingus duomenis apie renkamų parašų tikslą atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 300 str. 1 d. sudėtį, tačiau teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad A. S. psichinis santykis su minėtos veikos, kurios padarymu ji buvo kaltinama, buvo tiesioginės tyčios kaltės formos.

Žemesnės instancijos teismas

Kaip matyti iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos, išteisintoji A. S. viso bylos tyrimo bei jos nagrinėjimo teisme metu neigė turėjusi tikslą suklastoti viešosios apklausos protokolą. Kaip paaiškino pati išteisintoji A. S., ji norėdama pasidaryti pertvarą bendro naudojimo balkone, 2007 m. rugpjūčio mėn. kreipėsi į UAB „Panevėžio būstas“. Pagal jos prašymą UAB „Panevėžio būstas“ darbuotojai sudarė gyventojų apklausos protokolą. Jai reikėjo surinkti daugiau nei 50 proc. namo gyventojų parašų. Ji pati ėjo per butus, kalbėjo su gyventojais, aiškino, dėl ko yra renkami parašai, t. y. sakė, kad nori atsitverti balkoną, rodė dokumentus. Tuščio lapo nė vienam gyventojui nėra pateikusi. Pirmiausia ėjo į tuos butus, kurie nesinaudojo balkonu. Nežinojo, kas yra butų savininkai ir neprašė jų asmens dokumentų. Nežino, kad dalis viešosios apklausos protokole pasirašiusių žmonių yra ne buto savininkai. Viešosios apklausos protokolą pildė gyventojai ir ji pati, kuomet pastarieji prašydavo įrašyti jų duomenis, o pasirašydavo tik gyventojai. Nepastebėjo, kad buvo praleisti 28 ir 29 eilės numeriai. Jokių parašų neklastojo. Liudytojai klysta skirtingai parodydami, kokiu tikslu ji rinko parašus, nes tuo metu name dažnai, t.y. dėl laiptinės remonto, šildymo atidėjimo buvo renkami parašai. Nė vienas gyventojas neatsisakė pasirašyti, o UAB „Panevėžio būstas“ buvo žinomi tikrieji butų savininkai. Manė, kad vėliau UAB „Panevėžio būstas“ gyventojus kvies balsuoti. UAB „Panevėžio būstas“ darbuotoja minėjo, kad ji sutikrins parašus ir jei koks netiks, pati jį išbrauks. Užpildytą 2007-08-16 viešosios apklausos protokolą pristatė į UAB „Panevėžio būstas“. UAB „Panevėžio būstas“ vadovai patvirtino parašus, esančius protokole. Viešosios apklausos protokolo Panevėžio miesto savibvaldybei nepateikė, o tik parašė prašymą gauti projektavimo sąvadą. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendyje nurodė, kad tokie išteisintosios A. S. paaiškinimai nepaneigti jokiais byloje esančiais ir teisme ištirtais įrodymais.

Apeliaciniame skunde, remiantis A. B. parodymais, t.y. kad ne jis pasirašė viešosios apklausos protokole ir niekas kitas už jį pasirašyti negalėjo, nes neturi jo buto raktų, daroma išvada, kad A. S. turėjo žinoti, kad pasirašęs ties 5 eilute asmuo nėra buto savininkas. Tačiau kolegija pažymi, kad tokia išvada galima tik kaip prielaida, kurią paneigia tas faktas, kad 301 buto savininko vardas ir pavardė nurodyti teisingai, o gimimo data suklysta tik per vieną skaitmenį mėnesyje ir datoje. Todėl vertinant ši faktą kartu su A. S. paaiškinimais, kad ji jokių įrašų protokolo 5 eilutėje neatliko ir kad jai prieš apklausą nebuvo žinomi butų savininkų duomenys, darytina išvada, kad šie duomenys galėjo būti įrašyti viešosios apklausos protokole tik asmens, žinančio buto savininko duomenis pateiktos informacijos dėka. Be to, kaip tokią galimą prielaidą nurodo ir pats A. B. teigdamas, kad gal kas iš kaimynų už jį pasirašė minėtame protokole. Prokurorė apeliaciniame skunde kaip tokius A. B. parodymus patvirtinantį įrodymą nurodė specialisto išvadą. Tačiau kolegija pažymi, kad specialisto išvada nepaneigia ir A. S. parodymų, nes joje pateikta tik tikėtina išvada, jog 2007-08-16 viešosios apklausos protokole eilutėje Nr.5 rankraštinį įrašą „B. A.“ ir 1948-11-11“ įrašė ne A. B.; kategoriškai to negalima teigti dėl akto tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių (kad tiriamieji rankraštiniai įrašai yra dokumento kopija); nustatyti, ar 2007-08-16 viešosios apklausos protokolo eilutėje Nr. 5 rankraštinį įrašą „B. A.“ įrašė A. Ž., negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių. Todėl skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo teigti, kad A. S. žinojo, kad pasirašęs ties 5 eilute asmuo nėra buto savininkas.

Prielaida laikytina ir apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad viešosios apklausos protokole nurodytas R. J. sutikimas neatitinka tikrovės ir, kad niekas iš šiame bute gyvenančių asmenų negalėjo įtikinamai prisistatyti savininke R. J.. Kolegijos nuomone, tai paneigia tas faktas, kad įrašyti teisingi buto 508 savininko anketiniai duomenys, kurių kaip nustatyta, A. S. vykdydama apklausą nežinojo. Be to, liudytoja K. Z. (J.) ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodžiusi, kad būtent ji 2007-08-16 viešosios apklausos protokolo eilutėje Nr. 57 įrašė savo motinos anketinius duomenis ir pasirašė savo parašu. Todėl vertinant ši faktą kartu su A. S. paaiškinimais, kad ji jokių įrašų pati, išskyrus kai asmenys patys paprašydavo įrašyti jų duomenis, neatliko ir kad jai prieš apklausą nebuvo žinomi butų savininkų duomenys, darytina išvada, kad šie duomenys viešosios apklausos protokole galėjo būti įrašyti tik asmens, žinančio buto savininko duomenis pateiktos informacijos dėka.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad liudytojos G. P. parodymai, kad jai buvo nurodyta kita parašų rinkimo priežastis (foje atsimūrinimas), negali būti esminiai tam, kad inkriminuoti A. S. dokumento suklastojimą. Liudytojos G. P. parašas yra pirmame apklausos protokolo puslapyje (eilės Nr. 17), kuriame aiškiai raštu yra nurodytas parašų rinkimo tikslas – dalies bendro naudojimo balkono atitvėrimas. Be to, ir pati liudytoja G. P. ikiteisminio tyrimo metu neneigė, kad jai buvo rodomas dokumentas, buvo teiraujamasi, ar ji yra buto savininkė. Įvertinęs tokius liudytojos parodymus, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad negalima kategoriškai teigti, jog liudytoja G. P. buvo suklaidinta jai pateikiant melagingus duomenis apie renkamų parašų tikslą. Be to, teisiamajame posėdyje liudytojas V. N. parodė, kad vestibiulis ir balkonas jam yra tas pats, suprato, kad renkami parašai dėl pusę balkono ir pusę holo atsimūrijimo, nes kitaip priėjimo į balkoną nebūtų. Kolegija sutinka su teismo padaryta išvada, kad ir liudytojos L. P. parodymai, kad ji pasirašiusi dėl vestibiulio padidinimo, o dėl balkono atsitvėrimo nebūtų sutikusi ir būtų nepasirašiusi, negali būti esminiai tam, kad A. S. pripažinti kalta dėl dokumento klastojimo. Teismas pagrįstai nuosprendyje nurodė, kad liudytojos L. P. parodymai viso bylos tyrimo metu nebuvo nuoseklūs. Liudytoja L. P. teisme tvirtindama, kad pasirašiusi už vestibiulio padidinimą, ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad pas ją į namus iš kitos namo laiptinės buvo atėjusi namo gyventoja, kuri norėjo atlikti remonto darbus, t. y. norėjo truputį patraukti sieną tam, kad padidinti kambarį, rodė dokumentą, kuriame jau buvo daugelis gyventojų parašų ir sakė, kad jai dar trūksta kelių parašų. Kiek ji pamena, pasirašė lape, kuriame nebuvo nurodyta dėl ko renkami parašai. Vertinant tokius liudytojos L. P. parodymus su nepaneigtais A. S. parodymais, kad ji iš anksto rinkosi butus, kurie nėra suinteresuoti balkono, kurio pertvarkymą ketino vykdyti, naudojimusi, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad A. S. būtų klaidinusi šią liudytoja dėl parašų rinkimo tikslo, tuo labiau, kad pati liudytoja L. P. nurodė mačiusi dokumentą, kuriame(kaip matyti iš dokumento) nurodytas parašų rinkimo tikslas. Byloje nėra duomenų, kad A. S. būtų kokiu nors kitu tikslu rinkusi parašus. Be to, teisme apklausti liudytojai A. P., M. R., J. G., E. P., D. N.,V. N., N. L., S. M. parodė, kad jiems buvo paaiškintos parašų rinkimo priežastys, parodytas protokolas, kas patvirtina išteisintosios A. S. parodymus, kad ji namo gyventojams aiškino, dėl ko yra renkami parašai, rodė dokumentus. Ta aplinkybė, kad tiek G. P., tiek ir L. P. pasirašė už du asmenis, dokumento suklastojimui įtakos neturi, nes remiantis CK 4.85 str. l d., jeigu butas ir kitos patalpos nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. Taigi tiek 212, tiek ir 406 buto savininkų balsai turėjo būti skaičiuojami kaip vienas balsas. Todėl kolegija mano, jog vien ta aplinkybė, kad apklausos protokole buvo įrašyti to paties buto keli bendrasavininkai, negali būti pripažįstama dokumento klastojimu, nes teisiškai tokie bendrasavininkai turi tik vieną balsą.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad liudytojos V. B. parodymai apie tai, kad parašus dėl koridoriaus remonto rinko ne išteisintoji A. S., o pagyvenusi moteris, kelia pagrįstų abejonių dėl A. S. inkriminuojamo dokumento suklastojimo. Nors Liudytoja V. B. ir nurodė, kad parašus rinko ne išteisintoji A. S. bei nurodė kitą parašų rinkimo tikslą, tačiau ji neneigė, kad viešosios apklausos protokole yra jos ranka įrašyti įrašai – vardas, pavardė, gimimo data ir parašas. Be to, liudytoja V. B. parodė, jog ji nebūtų prieštaravusi ir dėl balkono pertvaros. Byloje nėra duomenų, kad parašus dėl balkono pertvaros būtų rinkusi ne A. S., o koks nors kitas asmuo. Todėl, kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendyje nurodė, kad V. B. painiojosi duodama parodymus, tuo labiau, kad byloje nustatyta, jog bendrabutyje dažnai ir dėl įvairių priežasčių buvo renkami parašai. Tą patvirtino liudytojos J. G., R. K., S. M..

Kolegijos nuomone, tos aplinkybės, kad liudytoja M. J. nurodė pasirašiusi dėl lango, esančio koridoriaus gale atmūrijimo, o liudytoja V. D. parodė pasirašiusi dėl holo atsimūrijimo, taip pat negali būti pripažįstamos, jog išteisintoji A. S. tyčia šias liudytojas suklaidino joms pateikdama melagingus duomenis apie renkamų parašų tikslą. Liudytoja M. J. parodė, kad ji gyvena savivaldybės suteiktame bute. Parašus rinkusi moteris jos paprašė pasirašyti dėl lango, esančio koridoriaus gale, atmūrijimo. Kadangi ji neprieštaravo, pasirašė ant moters pateikto lapo. Moteris jos neklausė, ar ji yra buto savininkė. Liudytoja V. D. parodė, kad priežastį, dėl ko renka parašus, moteris jai paaiškino žodžiu. Parašus rinkusi moteris, klausė, ar ji yra buto savininkė. Tuo, kad moteris norėjo atsimūryti bendro naudojimo balkoną, jos nuosavybės teisės nebuvo pažeistos. Kaip nustatyta bylos duomenimis, ne vienas iš apklaustų liudytojų skirtingai įvardijo objektą, už kurį pasirašė A. S. pateiktame viešosios apklausos protokole. Tačiau bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad bendrabutyje parašai dėl įvairių priežasčių buvo renkami dažnai, o didesnė dalis liudytojų patvirtino A. S. parodymus, kad ji visiems namo gyventojams aiškino parašų rinkimo tikslą, rodė dokumentus, kuriuose nurodyta, kad parašai renkami dėl dalies bendro naudojimo balkono atsitvėrimo, teiravosi, ar jie yra buto savininkai.

Kolegijos nuomone, tos aplinkybės, kad J. V., R. P., L. Z., R. K. nėra buto savininkės, tačiau pasirašė viešosios apklausos protokole, nėra pakankamos padaryti kategorišką išvadą, jog išteisintoji A. S. tyčia suklastojo tikrą dokumentą įkalbėdama liudytojas viešosios apklausos protokole įrašyti butų savininkų vardą bei pavardę ir pasirašyti. Liudytoja J. V. parodė, kad A. S. ji sakiusi, kad nėra buto savininkė ir kad pasirašyti negali, tačiau išteisintajai paprašius, pasirašė viešosios apklausos protokole buto savininkės vardu. Liudytoja R. P. parodė, kad A. S. minėjo, jog nėra buto savininkė, tačiau sutiko pasirašyti savininkės vardu ir pavarde. Liudytoja R. K. tvirtino žinojusi, kad pasirašyti gali tik buto savininkas, tačiau A. S. paprašius, pasirašė viešosios apklausos protokole. Liudytoja L. Z. teisme parodė, kad A. S. ji sakė, jog nėra buto savininkė, tačiau išteisintajai paprašius, viešosios apklausos protokole įrašė motinos vardą, pavardė, gimimo metus ir pasirašė. Byloje nustatyta, kad ties savininkų J. V., R. P. ir L. Z. duomenimis pasirašė J. V., L. Z., kas pasirašė ties savininkės I. L. pavarde byloje duomenų nesurinkta. Kolegijos nuomone, kadangi liudytojos J. V., R. P. ir L. Z. įrašė ne savo, o butų savininkų duomenis, nėra jokio pagrindo teigti, kad jos buvo A. S. suklaidintos, kad pasirašyti gali ir kiti asmenys. Taigi darytina išvada, kad liudytojos J. V., R. P. ir L. Z. nebuvo suklaidintos, o pačios pasirašė viešosios apklausos protokole kitų asmenų vardais, o liudytoja R. K. nepatvirtino, kad jai būtų suteikti neteisingi duomenys.

Prokurorė nesutinka su teismo išvada, kad A. S. inkriminuojamos veikos epizodas dėl viešosios apklausos protokole praleistų skaičių sekos, t. y. neįrašytų numerių 28 ir 29, yra nepagrįstas ir nurodo, kad tai nebuvo padaryta klaida, o praleistų skaičių seka kaip tik rodo A. S. bendrą tyčią suklastoti dokumentą. Tačiau kolegijos nuomone, teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, jog minėtas inkriminuojamos veikos epizodas A. S. negali būti pripažintas pagrįstu. Kaip parodė išteisintoji A. S., iš pradžių eilės numerį įrašydavo ji pati, o vėliau eilės numerį rašydavo žmonės. Ji nepastebėjo, kad viešosios apklausos protokole buvo praleisti 28 ir 29 eilės numeriai. Nė vienas ištirtas įrodymas - liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai nepaneigia tokių išteisintosios A. S. parodymų. Kaip tik iš byloje esančio viešosios apklausos protokolo matyti, kad ta pačia rašysena padaryti pirmieji 7 viešosios apklausos eilės numerių įrašai, todėl teismui nebuvo pagrindo netikėti paminėtais A. S. parodymais. Be to, kolegijos nuomone, šiuo atveju juridinę reikšmę turi ne eilės numerių seka, o buto savininkų valia.

Kolegijos nuomone, teismas, įvertinęs liudytojos S. M. parodymus, t.y. kad ji neprisimena, kodėl pasirašė, tačiau prašymui neprieštaravo, liudytojos V. G. parodymus, - kad ji pritarė prašymui dėl balkono atmūrijimo ir pasirašė dokumente, o kaimynė G. Š. tuo metu plovusi grindis paprašė pasirašyti už ją, ką ji ir padariusi, ką patvirtino ir liudytoja G. Š., nuosprendyje padarė išvadą, kad šiuose epizoduose A. S. inkriminuojama veika yra visiškai nepagrįsta. Teisėjų kolegija su tokiomis teismo išvadomis visiškai sutinka.

Nėra pagrindo teigti, kad liudytoja M. B. A. S. buvo suklaidinta jai nurodant, jog renkami parašai dėl bendro naudojimo koridoriaus remonto. Kaip parodė pati liudytoja M. B., ji policijos komisariate pirmą kartą išgirdo, kad pasirašė dėl balkono atmūrijimo, tačiau teigė galėjusi už tai pasirašyti, nes name dažnai buvo renkami parašai tai dėl laiptinės dažymo, tai dėl balkono atmūrijimo ir pan. Be to, teismas pagrįstai nuosprendyje nurodė, kad tokie liudytojos M. B. parodymai nepaneigė išteisintosios A. S. parodymų, kad ji visiems namo gyventojams aiškino parašų rinkimo tikslą bei nurodė kitas aplinkybes.

Liudytoja N. L. parodė, kad moteris rinko parašus dėl balkono, o kadangi ji nėra buto savininkė, paskambino buto savininkui, kuris sutiko, kad jinai už jį pasirašytų. Neprisimena, ar įrašė savo, ar buto savininko pavardę. Pateikto pasirašyti dokumento turinį skaitė. Kolegijos nuomone, teismas įvertinęs tokius liudytojos parodymus pagrįstai nuosprendyje nurodė, kad šiame epizode A. S. inkriminuojama veika, t. y. N. L. suklaidinimas jai nurodant, kad pasirašyti gali ir kiti asmenys, yra visiškai nepagrįsta.

Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad išteisintoji A. S. tiesiogiai įtakojo neatitinkančio tikrovės dokumento pasirašymą. Tačiau kolegija nesutinka su tokiu apeliacinio skundo teiginiu ir konstatuoja, kad teismas, išsamiai išanalizavęs įstatymų ir poįstatyminių aktų, reglamentuojančių butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo reikalavimus, pagrįstai nuosprendyje nurodė, kad šiuo atveju administratorius - UAB „Panevėžio būstas“, privalėjo organizuoti balsavimą raštu, tačiau to nepadarė, tačiau norminiuose aktuose nustatyta visai kitokia balsavimo raštu tvarka, nei nurodė liudytoja V. Č. - UAB „Panevėžio būstas“ direktorė. Išteisintoji A. S. viso tyrimo metu nuosekliai aiškino, jog jai nebuvo žinomi butų savininkų duomenys, UAB „Panevėžio būstas“ jai tokios informacijos neteikė. Parašus ji rinko pagal UAB „Panevėžio būstas“ darbuotojų sudarytą gyventojų apklausos protokolą. UAB „Panevėžio būstas“ darbuotoja ją patikino, kad pati sutikrins parašus ir jei kuris nors parašas netiks, jį iš sąrašo išbrauks. Liudytoja V. Č. parodė, kad Architektūros ir urbanistikos skyrius reikalavo, kad UAB „Panevėžio būstas“ patvirtintų parašus ir UAB „Panevėžio būstas“ vykdydama šį nurodymą, patvirtino parašus, prieš tai juos sutikrinusi su turimais duomenimis. Taigi aptarti įrodymai patvirtina, kad viešosios apklausos protokolo - kaip dokumento, sudarytoju buvo ne A. S., o UAB „Panevėžio būstas“, todėl kolegijos nuomone ir už šiame dokumente esančios informacijos atitikimą tikrovei atsakingas buvo ne išteisintoji A. S., o UAB „Panevėžio būstas“. Pagrindas išduoti leidimą atlikti balkono pertvarą yra administratoriaus – UAB „Panevėžio būstas“ – leidimas. Išteisintoji A. S. viso tyrimo metu nuosekliai aiškino, kad viešosios apklausos protokolo neklastojo, o balsavimą raštu atliko taip, kaip mokėjo ir sugebėjo. Išteisintosios A. S. paaiškinimų nepaneigė jokie bylos įrodymai. Teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė ir tai, jog nėra aišku bei surinktais ir teismui pateiktais įrodymais nepatvirtinta, ką ir kokioje apimtyje suprato išteisintoji A. S., rinkdama parašus viešosios apklausos protokole. Kaip parodė liudytoja V. Č., ji sutikrino viešosios apklausos protokolo duomenis su duomenų bazėje esančiais savininkų duomenimis ir jie atitiko, nors kaip buvo nustatyta, V. B., R. K., M. J. nebuvo butų savininkės, tačiau viešosios apklausos protokole buvo įrašytos. Esant šioms aplinkybėms, visiškai įtikinami išteisintosios A. S. paaiškinimai, kad ji nežinojo, kas yra butų savininkai ir, kad tikėjosi, jog šią aplinkybę patikrins UAB „Panevėžio būstas“ darbuotojai. UAB „Panevėžio būstas“ darbuotojai V. Č. tai, kad į viešosios apklausos protokolą įrašyti netikslūs duomenys, jokių abejonių nesukėlė. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog jei V. Č. būtų tinkamai atlikusi savo prievolę suskaičiuoti balsus, akivaizdu, kad balsų trūkumas turėjo būti pagrindas atsisakyti A. S. išduoti leidimą atsitverti dalį bendro naudojimo balkono. Kolegijos nuomone, juridinę reikšmę šis dokumentas įgijo tik UAB „Panevėžio būstas“ uždėjus savo antspaudą ir patvirtinus parašus, tokiu būdu prisiimant atsakomybę ir dėl šiame dokumente užfiksuotos informacijos atitikimo tikrovei. Taigi aptarti įrodymai patvirtina, kad leidimas atlikti balkono pertvarą A. S. buvo išduotas UAB „Panevėžio būstas“ tinkamai neatlikus prievolės suskaičiuoti balsus. Kolegijos nuomone, išteisintosios A. S. įvykdyta apklausa negali būti pripažįstama ir kaip viena iš sprendimo priėmimo tęstinių grandžių, nes organizuoti ir vykdyti gyventojų balsavimą raštu jai jokie norminiai aktai įgaliojimų nesuteikė. Taigi remiantis aptartų įrodymų visumos pagrindu kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvados, kad išteisintoji A. S., rinkdama gyventojų parašus tyčia jiems suteikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kurios pagrindu gyventojai buvo suklaidinti ir, nežinodami juridinio fakto esmės, pasirašė viešosios apklausos protokole, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – 2007 metų rugpjūčio 16 d. viešosios apklausos protokolą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad A. S. pagrįstai išteisinta dėl jai pareikšto kaltinimo pagal LR BK 300 str. 1 d..

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu išteisinti A. S. ir pagal LR BK 304 str. 1 d. Kolegijos nuomone, teismas pagrįstai nuosprendyje nurodė, kad byloje nėra jokių objektyvių, neginčijamų įrodymų dėl to, kad A. S. suklastotą dokumentą – 2007-08-16 viešosios apklausos protokolą, kuriame tikrąją valią išreiškus 40 gyventojų, įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, kad 58 - daugiau nei pusė namo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžys, butų savininkų leidžia buto (duomenys neskelbtini) savininkei A. Ž. atsitverti dalį bendro naudojimo balkono, esančio prie jai nuosavybės teise priklausančio buto pagal pateiktą eskizą, būtų pateikusi Panevėžio miesto savivaldybei ir taip jį panaudojusi tikslu gauti projektavimo sąlygų sąvadą dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų perplanavimo. Nors liudytoja V. Č. ir parodė, kad viešosios apklausos protokolą per klaidą atidavė išteisintajai A. S., tačiau tokių liudytojos V. Č. parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai. Išteisintoji A. S. neigia pati pristačiusi viešosios apklausos protokolą Panevėžio miesto savivaldybei. Tokius išteisintosios paaiškinimus iš dalies patvirtina ir 2007-08-22 UAB „Panevėžio būstas“ pažyma Nr. 1-468, iš kurios matyti, jog A. S. viešosios apklausos protokolo originalo pati asmeniškai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriui nepateikė, o šį protokolą pateikė UAB „Panevėžio būstas“. Minėtame UAB „Panevėžio būstas“ rašte nurodyta, kad UAB „Panevėžio būstas“, remdamasis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų savininkų 2007-08-16 viešosios apklausos protokolu, leidžia minėto namo buto (duomenys neskelbtini) savininkei A. Ž. atsitverti dalį bendro naudojimo balkono, esančio prie jai nuosavybės teise priklausančio buto pagal pateiktą eskizą. Aptarti įrodymai patvirtina, kad protokolo pateikėjas Panevėžio miesto savivaldybei buvo UAB „Panevėžio būstas“. Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. S. nebuvo pateikti kaltinimai, kad ji UAB „Panevėžio būstas“ pateikė melagingą informaciją. Todėl, kolegijos nuomone, A. S. pagrįstai išteisinta kaip nepadariusi BK 304 str. ld. numatytos veikos.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8. punkto 1 dalyje nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Tame pačiame punkte nurodyta, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, tirdamas įrodymus, ėmėsi visų imanomų priemonių pašalinti byloje atsiradusius prieštaravimus ir, nesant patikimų išteisintosios A. S. kaltės įrodymų, pagrįstai esančias abejones vertino išteisintosios naudai.

Apeliaciniu skundu prokurorė prašo nutraukti baudžiamąją bylą pagal LR BK 304 str. 1 d. suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai. Teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kokie sprendimai turi būti priimami, kai padavus apeliacinį skundą dėl išteisinamojo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, sueina apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, t.y senaties terminui suėjus iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo, kuriuo konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis nepagrįstas, išteisinamasis nuosprendis turi būti panaikinamas, o byla pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą nutraukiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-458/2005); konstatuoti baudžiamosios atsakomybės terminų suėjimą ir baudžiamąjį procesą nutraukti šiuo pagrindu galima tik tada, kai yra procesinė galimybė priimti apkaltinamąjį nuosprendį, o nepanaikinus išteisinamojo nuosprendžio tokios procesinės galimybės nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2006, 2K-29/2010). Tai reiškia, kad net ir senaties termino suėjimo atveju apeliacinis procesas turi atlikti savo paskirtį, t. y. užtikrinti, kad neįsiteisėtų nepagrįsti ir neteisėti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai. Tiek tuo atveju, kai senaties terminas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui nėra suėjęs, tiek ir tuo atveju, kai toks terminas yra suėjęs, apeliacinės instancijos teismas privalo spręsti dėl apskųsto nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo: 1) nustačius, kad išteisinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinis skundas turi būti atmetamas, išteisinamasis nuosprendis tokiu atveju įsiteisėja; 2) nustačius, kad išteisinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, jis turi būti panaikintas. Išteisinamojo nuosprendžio panaikinimo atveju senaties termino suėjimas ar nesuėjimas lemia tik tolimesnius apeliacinės instancijos teismo sprendimus.

Remiantis išdėstytu, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo tenkinti prokurorės prašymo nutraukti baudžiamąją bylą pagal LR BK 304 str. 1 d. suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai. Nėra pagrindo keisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-10-05 nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Nijolė SušinskienėTeisėjai Ričardas GilysVytautas NorkūnasAlgirdas Gaputis